Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1062-230/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-30
Bylos Nr.: e2A-1062-230/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-02949-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Nijolia Indreikienė
Atsakovas: O. K.
Ieškovas: R. J.
Trečiasis asmuo: L. G.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
2.6.10.5.2.12Atsakomybė už nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą
2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1062-230/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02949-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.12; 2.6.10.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei O. K. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – L. G..

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. J. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės 70 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 29 d. apie 19 val. kieme (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto metu jį sumušė nepilnametis L. G., sudavė jam ranka į krūtinę, kumščiu trenkė į veido sritį, dėl ko jis parkrito ant žemės ir prarado sąmonę nuo skausmo. Kitą dieną labai skaudėjo veidą, koją, jis kreipėsi į ligoninę ir jam buvo konstatuoti tokie sužalojimai: kairės kojos padikaulio lūžis, nosikaulio lūžis, skruostikaulio lūžis. Kaltininko L. G. veiką ikiteisminio tyrimo institucijos kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, tačiau baudžiamoji byla Nr. 01-1-22559-19 buvo nutraukta, nes nusikaltimo padarymo metu nepilnametis L. G. nebuvo tokio amžiaus, kuriam suėjus asmuo atsako pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Dėl nurodytos aplinkybės jis neturėjo galimybės pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Dėl L. G. neteisėtų veiksmų jam padaryta 70 Eur turtinė žala: nepataisomai sugadinta (sutepta krauju) natūralios odos rudos spalvos striukė 15 Eur vertės, džinsai mėlynos spalvos 5 Eur vertės, sudužo akiniai, jų vertė 50 Eur. Taip pat ieškovas prašo priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą: po 1 000 Eur už kiekvieną lūžį – padikaulio, nosies ir skruostikaulio, kadangi dėl smurto jis patyrė stresą, buvo žeminamas viešoje vietoje, jautė skausmą, turėjo nepatogumų dėl lūžusių nosikaulio, skruostikaulio ir kairės kojos padikaulio, nei atsakovė, nei nepilnametis L. G. jo neatsiprašė, su juo nesikalba, nesidomėjo gydymosi procesu, neatlygino net iš dalies padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

Atsiliepimas

2. Atsakovė O. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jos sūnus negalėjo padaryti tokių sužalojimų ieškovui, ieškovas buvo neblaivus ir pats galėjo kur nors kitur susižaloti krisdamas arba su kuo nors kitu susimušdamas. Nė vienas liudytojas nenurodė, kad ieškovui bėgo kraujas. Ieškovas pirmas pradėjo konfliktą, įžeidė jos sūnų, pirmas pastūmė vaiką, sūnus tik gindamasis pastūmė ieškovą ir šis nukrito. Sūnus yra našlaitis, jo tėvas miręs, nei sūnus, nei ji neturi jokio turto, gyvena tik iš gaunamos neįgalumo išmokos ir sūnui mokamos našlaičio išmokos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės O. K. ieškovui R. J. 42 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

4. Teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 29 d. apie 19 val. kieme, esančiame tarp namų (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo R. J. ir nepilnamečio L. G. kilo konfliktas, kurio metu nukentėjo ieškovas, jam buvo konstatuoti tokie sužalojimai: kairės kojos padikaulio lūžis, nosikaulio lūžis, skruostikaulio lūžis. Dėl ieškovo sužalojimo 2019 m. gegužės 30 d. Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22559-19 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22559-19 nustatyta, kad R. J. sužalojo nepilnametis L. G., kurio veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Atlikus ikiteisminį tyrimą ir nustačius kaltininką dėl ieškovo sužalojimo, 2019 m. liepos 8 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22559-19, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu L. G. nebuvo tokio amžiaus, kuriam suėjus asmuo atsako pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Šis prokurorės V. S. nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

5. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus – nepilnamečio L. G., liudytojų I. R., I. A., R. Ž. parodymus, atmetė atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, jog ieškovas pirmas pradėjo konfliktą, pirmas kirto L. G., o šis gindamasis stūmė ieškovą, ieškovui nustatytų sužalojimų nepilnametis negalėjo padaryti, ieškovas galėjo pats susižaloti krisdamas jau po judviejų konflikto arba jį galėjo sumušti kiti asmenys, nes ieškovas buvo neblaivus ir į medikus kreipėsi tik sekančią dieną. Baudžiamojoje byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. G 327/2019(09) nurodyta, kad R. J. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, krūtinės ląstos sumušimas, čiurnos sumušimas, kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės lūžimas su įspaudimu, nosies kaulų ir kairės pėdos V padikaulio lūžimas, o taip pat kraujosruva veide buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai 2019 m. gegužės 29 d. R. J. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais. Jam konstatuoti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

6. Teismas pažymėjo, kad liudytoju apklaustas specialisto išvadą pateikęs specialistas V. V. paaiškino, kad ieškovui padikaulio lūžis galėjo būti padarytas bet kokiu buku daiktu, tame tarpe ir ranka; smūgis į ieškovo krūtinę neparemtas jokiais objektyviais duomenimis; ieškovui buvo nustatytos dvi sritys sužalojimų: į veidą ir į kairės kojos pėdą; smūgiu į veidą galėjo būti padarytas nosies ir lūpos sužalojimas, nosikaulio ir žandikaulio priekinės sienelės lūžimas. Specialistas nurodė, kad ieškovo atveju mažai tikėtina, jog ieškovas pats galėjo susižaloti, nes ieškovui nustatyti sužalojimai yra atsiradę nuo tiesioginių smūgių, o ne nuo griuvimo; ieškovui nustatytus sužalojimus galėjo padaryti ir penkiolikos metų jaunuolis.

7. Teismas, įvertinęs, kad ieškovas pateikė tik akinių remontą patvirtinančias 42 Eur išlaidas, priteisė ieškovui 42 Eur turtinės žalos atlyginimą. Be to, teismas, įvertinęs, kad ieškovas, būdamas neblaivus, pirmasis pradėjo konfliktuoti su nepilnamečiu L. G., pastūmė jį, nepilnametis dėl ieškovo užgauliojimų pasityčiojančiais žodžiais, atliko smurtinius veiksmus, dėl ko ieškovas patyrė sužalojimus, kurie vėliau sukėlė ieškovui nepatogumus, išgyvenimus, taip pat įvertinęs žalą padariusio asmens bei jo atstovės turtinę padėtį, sprendė, kad ieškovui prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 500 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė O. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi prokurorės V. S. 2019 m. liepos 8 d. nutarimu, kuriame nurodyta, jog dėl R. J. sužalojimo kaltas L. G.. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir nebuvo išsiaiškintos visos svarbios aplinkybės, L. G. apkaltintas neteisingai.

1.2. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė ikiteisminio tyrimo prokurorės nutarimą skundė aukštesniam teismui, bet skundas buvo atmestas. Tačiau teismas neįvertino to, kad buvo praleistas terminas skundui paduoti ir teismas nagrinėjo tik termino atnaujinimo klausimą skundui paduoti, o pačio skundo nenagrinėjo. Baudžiamoji byla dėl R. J. sužalojimų teisme nebuvo nagrinėta. Todėl teismo motyvai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pilnai, visapusiškai ir nenuginčijamai įrodyta L. G. kaltė, yra nepagrįsti.

1.3. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teismo prašė apklausti liudytojus D. Z., K. Ž., kurie tiesiogiai matė ir dalyvavo iškilusiame konflikte tarp L. G. ir R. J., taip pat prašė apklausti I. A., kuri galėjo paaiškinti aplinkybes, ar toje vietoje, kurioje ji rado R. J. akinius ir mobilaus ryšio telefoną, buvo kraujo dėmių, kokiais drabužiais R. J. buvo apsirengęs, ar jie buvo kruvini, kada ir iš kur jis grįžo namo, ar jos rasti akiniai buvo sulūžę, kurioje tiksliai vietoje buvo rasti akiniai ir telefonas, ar buvo R. J. prakirsta lūpa. Tačiau teismas prašymo netenkino, teigdamas, kad šie asmenys jau yra apklausti ikiteisminio tyrimo metu.

1.4. Teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje buvo apklausti liudytojai, tiesiogiai įvykio nematę, t. y. I. R., I. A., R. Ž..

1.5. Teismas nesiaiškino ir neįvertino to, kad L. G. gynėsi nuo gresiančio pavojaus, nes pirmas smūgius sudavė ieškovas R. J. ir L. G. R. J. tik atstūmė nuo savęs, kad šis jam nesuduotų smūgių ir jo nesužalotų. Šie L. G. veiksmai turi būti vertinami kaip būtinoji gintis.

Šalies argumentai

1.6. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad lankėsi pas gydytojus, dėl padarytų sužalojimų jautė didelį skausmą, o ypač kairės pėdos (V padikaulio) srityje, tačiau teismui nepateikė medicininių išrašų apie lankymąsi pas gydytojus, jam skirtą gydymą. Taip pat teismas neįvertino to, kad R. J. sekančią dieną po sužalojimų vairavo dviratį ir abiem kojomis mynė pedalus.

1.7. Teismas netinkamai vertino specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad sužalojimai buvo padaryti galvos plaukuotoje dalyje, krūtinės ląstoje, čiurnoje, viršutinio žandikaulio kairėje pusėje, nosies srityje, burnos srityje (R. J. nurodė, kad buvo prakirsta lūpa), kairės pėdos srityje ir visi šie sužalojimai buvo padaryti dviem poveikiais. Pagal R. J. parodymus, jam buvo suduoti smūgiai į krūtinę ir į veidą, o pagal L. G. parodymus jis tik delnais stipriai stūmė R. J. pečių srityje, todėl nesuprantama, kokiu būdu ir kaip buvo galima padaryti vienu poveikiu į veidą visoje galvoje nustatytus kūno sužalojimus bei kaip buvo galima padaryti sužalojimą – V padikaulio lūžimą kairėje pėdoje, suduodant smūgius į krūtinę ir veidą. Taip pat nesuprantami eksperto V. V. teiginiai, kad tokio sunkumo sužalojimus galėjo padaryti penkiolikos metų vaikas. Šioms aplinkybėms patikslinti reikalinga paskirti pakartotinę ekspertizę, t. y. išsiaiškinti R. J. kūno sužalojimų mechanizmą.

1.8. Dėl L. G. (jis tik R. J. pastūmė) veiksmų tokie sužalojimai R. J. negalėjo būti padaryti, todėl nėra priežastinio ryšio tarp L. G. veiksmų ir R. J. sužalojimų.

1.9. Teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovės prašymą teikti įrodymus, pažeidė įrodymų teikimo ir įrodinėjimo procesą.

1.10. Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu jokio žalos atlyginimo nereikalavo, jokių įrodymų atsiradusiai žalai pagrįsti nepateikė. Tik civilinėje byloje pateikė 42 Eur dydžio 2019 m. gruodžio 3 d. sąskaitą faktūrą dėl akinių įsigijimo. Nors sąskaita pateikta, tačiau ji nepagrindžia aplinkybės, kad dėl L. G. veiksmų buvo nepataisomai sugadinti akiniai. Ieškovas teismui nepateikė akinių, todėl neaišku, kokie buvo padaryti sugadinimai, ar juos reikėjo gaminti naujus, ar buvo galima taisyti. Pagal sąskaitą faktūrą matyti, kad buvo gaminami nauji akiniai ir jie buvo gaminami praėjus daugiau kaip 6 mėn. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. A. nurodė, kad akinius grąžino R. J., tačiau ji nenurodė, kad jie buvo sulūžę ir juos reikėjo keisti naujais.

1.11. Byloje nėra pakankamų ir pagrįstų įrodymų, kad R. J. sužalojo L. G. ir dėl L. G. neteisėtų veiksmų ieškovui atsirado neturtinė žala. Ieškovas teismui nepateikė jokių medicininių įrodymų, patvirtinančių atsiradusią neturtinę žalą, ir nepagrindė jos dydžio, nors nurodė, kad dėl kojos kelis kartus lankėsi pas traumatologą, tačiau medicininių išrašų nepateikė.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo L. G. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Byloje kilo ginčas dėl nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nutraukus ikiteisminį tyrimą, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu trečiasis asmuo L. G. nebuvo tokio amžiaus, kuriam suėjus asmuo atsako pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, konstatavo, kad ieškovas R. J. įrodė visas trečiojo asmens L. G. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltė – preziumuojama), todėl ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės O. K., kaip įstatyminės trečiojo asmens L. G. atstovės, turtinę ir neturtinę žalą.

13. Atsakovė O. K. apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčija trečiojo asmens L. G. neteisėtų veiksmų egzistavimo faktą ir nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, nebuvo išsiaiškintos visos svarbios aplinkybės, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti liudytojai, tiesiogiai nematę įvykio (I. R., I. A., R. Ž.), o trečiasis asmuo L. G. apkaltintas neteisingai.

14. Pažymėtina, kad pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-22559-19 medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas nukentėjusysis R. J., liudytojai L. G., I. R., I. A., R. Ž., surašytas savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungti medicinos dokumentų išrašai, iš VšĮ „Marijampolės ligoninė“ pareikalauta R. J. medicininė kortelė, pateikta specialisto išvada, surašytas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, nuvykta į įvykio vietą, bendrauta su namo gyventojais, taip pat D. Z., dalyvaujant jo motinai I. Z..

16. Atsakovės O. K. apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir nebuvo išsiaiškintos visos svarbios aplinkybės, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais objektyviais įrodymais. Apeliantė skunde nenurodo, kokie konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atlikti, kokios konkrečios aplinkybės, galimai turėjusios įtakos ikiteisminio tyrimo eigai ir rezultatui, nebuvo išsiaiškintos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-22559-19 duomenis apeliantė O. K., kaip įstatyminė L. G. atstovė, ikiteisminio tyrimo metu nereiškė jokių prašymų, skundų dėl konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų (ne)atlikimo.

17. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

18. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

19. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-22559-19 duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis R. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2019 m. gegužės 29 d. apie 19 val. kieme tarp (duomenys neskelbtini) namų Marijampolės mieste sukonfliktavo su L. G., kuris jam ranka trenkė į krūtinės sritį, o vėliau rankos kumščiu į veido sritį, dėl ko jis parkrito ir prarado sąmonę. Liudytojas L. G. parodė, kad stipriai savo delnais pastūmė R. J., suduodamas į pečių sritį, o R. J. užkliuvo už nesutvarkytų kiemo plytelių, vertėsi ant žolės ir liko gulėti. Iš 2019 m. gegužės 30 d. tyrėjo D. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis buvo nuvykęs pas D. Z., kuris, dalyvaujant mamai I. Z. (R.), paaiškino, kad, įvykus žodiniam konfliktui tarp R. J. ir L. G., L. G. rankos kumščiu trenkė R. J. į krūtinę. Po tokio L. G. elgesio R. J. bandė smūgiuoti L. G.. L. G. išvengus smūgio, jis atgal rankos kumščiu smūgiavo R. J. į veido sritį, dėl ko jis pargriuvo ant žemės. Liudytoja I. R. parodė, kad jos sūnus D. Z. jai papasakojo, jog 2019 m. gegužės 29 d. L. G. R. J. rankos kumščiu nemažiau nei vieną kartą trenkė į krūtinės sritį. Tada R. J. bandė suduoti L. G. į galvos sritį. L. G. pasilenkdamas išvengė smūgio ir rankos kumščiu smūgiavo R. J. ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį, dėl ko R. J. nugriuvo ant gelžbetoninių plytelių. Liudytoja R. Ž. parodė, kad jos sūnus K. Ž. jai papasakojo, kad 2019 m. gegužės 29 d. L. G. vieną kartą trenkė R. J. į krūtinės sritį. Tada R. J. bandė suduoti L. G.. L. G. išvengus smūgio, jis staigiu judesiu rankomis pastūmė R. J., kuris pargriuvo ant grindinio.

20. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-22559-19 medžiagoje esančios specialisto išvados Nr. G 327/2019 (09) matyti, kad R. J. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, krūtinės ląstos sumušimas, čiurnos sumušimas, kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės lūžimas su įspaudimu, nosies kaulų ir kairės pėdos V padikalulio lūžimas, o taip pat kraujosruva veide buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai 2019 m. gegužės 29 d. R. J. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais ir nurodytomis aplinkybėmis. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2019 m. liepos 8 d. nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-22559-19, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu L. G. nebuvo tokio amžiaus, kuriam suėjus asmuo atsako pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Įvertinęs byloje surinktus aukščiau minėtus faktinius duomenis, o konkrečiai – nukentėjusiojo R. J., liudytojų L. G., I. R., R. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą Nr. G 327/2019 (09), Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2019 m. liepos 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat ieškovo R. J., atsakovės O. K. ir trečiojo asmens L. G. paaiškinimus teismo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje yra įrodytos visos trečiojo asmens L. G. civilinės atsakomybės sąlygos. Tokia išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

Žemesnės instancijos teismas

22. Atsakovė O. K. apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai vadovavosi nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad dėl R. J. sužalojimo kaltas L. G.. Be to, baudžiamoji byla dėl R. J. sužalojimų teisme nebuvo nagrinėta.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra ikiteisminio tyrimo stadijos, kartu ir viso proceso, pabaigos forma, įgyvendinama priimant nutarimą, kuriame išdėstomi ikiteisminį tyrimą atlikusio prokuroro argumentai, pagrindžiantys ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Baigiamoji ikiteisminio tyrimo išvada yra formuluojama nutarimo rezoliucinėje dalyje ir būtent ji (tiksliau – ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas) vertinama kaip aplinkybė, turinti didesnę įrodomąją galią ir kurios negalima paneigti liudytojų parodymais. Pagal BPK 214 straipsnio 4 dalies nuostatas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti apskundžiamas aukštesniajam prokurorui, o jo sprendimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris taip pat įvertina nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. tik tokia tvarka ir forma gali būti paneigiamas ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir atitinkamai įrodinėjimo civilinėje byloje procesui galintis būti svarbiu faktas. Be to, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso ir dėl to, kad taip būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2011).

24. Taigi ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-22559-19 metu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje, o priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą neturi oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso. Minėtą įrodymą pirmosios instancijos teismas vertintino kaip rašytinį įrodymą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, t. y. kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Toks vertinimas atitinka išsamaus įrodymų visumos vertinimo reikalavimą – duomenys vertinami lyginant juos tarpusavyje, kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Tuo tarpu ta aplinkybė, kad dėl R. J. sužalojimų nebuvo nagrinėjama baudžiamoji byla teisme ir trečiajam asmeniui L. G. nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, neužkerta kelio ieškovui ginti savo teises pareiškiant ieškinį civilinio proceso tvarka ir nepaneigia trečiojo asmens L. G. veiksmų neteisėtumo, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.

25. Atsakovė O. K. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus D. Z., K. Ž., I. A.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad tiek D. Z., tiek I. A. buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu (iš karto po įvykio, praėjus neilgam laiko tarpui). Tuo tarpu K. Ž. nors ir nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau buvo apklausta jo įstatyminė atstovė (motina) R. Ž., nurodžiusi aplinkybes, kurias jai papasakojo jos sūnus K. Ž.. Išanalizavus liudytojų parodymus, juos palyginus tarpusavyje, taip pat su kitais byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad iš esmės liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa ir patvirtina trečiojo asmens L. G. veiksmų neteisėtumą. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad liudytojai nurodė esmingai skirtingas aplinkybes, dėl ko būtų buvęs pagrindas pakartotinai teismo posėdžio metu apklausti liudytojus, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp liudytojų parodymų. Atsakovė O. K. nepagrindė būtinybės dar kartą apklausti liudytojus teismo posėdžio metu apie tas pačias aplinkybes, dėl kurių jie davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nereiškė prašymo apklausti liudytoją K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat pažymėtina, kad trečiojo asmens L. G. kaltę pagrindžia ne tik I. A., R. Ž. ir D. Z. parodymai, bet ir kiti byloje esantys duomenys. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės prašymą dėl liudytojų apklausos atmetė kaip nepagrįstą.

26. Atsakovė O. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino specialisto išvadą, kurioje nurodyti R. J. padaryti sužalojimai, taip pat nurodyta, kad visi sužalojimai buvo padaryti dviem poveikiais. Pagal R. J. parodymus, jam buvo suduoti smūgiai į krūtinę ir į veidą, o pagal L. G. parodymus jis tik delnais stipriai stūmė R. J. pečių srityje, todėl nesuprantama, kokiu būdu ir kaip buvo galima padaryti vienu poveikiu į veidą visoje galvoje nustatytus kūno sužalojimus bei kaip buvo galima padaryti sužalojimą – V padikaulio lūžimą kairėje pėdoje, suduodant smūgius į krūtinę ir veidą. Apeliantės vertinimu, dėl L. G. veiksmų tokie sužalojimai R. J. negalėjo būti padaryti. Todėl šioms aplinkybėms patikslinti reikalinga paskirti pakartotinę ekspertizę, t. y. išsiaiškinti R. J. kūno sužalojimų mechanizmą.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-22559-19 medžiagoje esanti specialisto išvada Nr. G 327/2019 (09) yra atlikta Marijampolės skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto V. V., turinčio universitetinį išsilavinimą ir 23 metų ekspertinio darbo stažą. Specialistas tyrimą atliko vadovaudamasis Marijampolės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės duomenimis, taip pat fiziškai apžiūrėjęs nukentėjusįjį. Be to, specialistui buvo nurodytos įvykio aplinkybės, t. y. kad 2019 m. gegužės 29 d. apie 19 val. žodinio konflikto metu R. J. rankos kumščiu buvo trenkta į krūtinės sritį, dėl ko jis jautė fizinį skausmą, po to kumščiu trenkta į veido sritį, dėl ko R. J. nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. V. palaikė savo išvadą, paaiškino, kad, nustatant sveikatos sutrikdymą, buvo išskirtos 2 sužalojimų grupės ir 2 poveikiai – vienas poveikis į nosies ir kairio paakio sritį, antras – į kairės pėdos išorinį kraštą; padikaulio lūžis galėjo būti padarytas bet kokiu buku daiktu, tame tarpe ir ranka; mažai tikėtina, kad tokius sužalojimus R. J. galėjo pasidaryti pats arba kad jie atsirado griūnant. Specialisto išvada nėra paneigta jokiais kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais. Jokių prieštaravimų tarp specialisto paaiškinimų ir išvados ar kitų bylos duomenų nenustatyta. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad R. J. galėjo būti sumuštas kitų asmenų jau po konflikto su L. G., apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš karto po įvykio nuėjo namo, be to, dėl sužalojimų R. J. į GMP kreipėsi jau sekančią dieną, t. y. nepraėjus ilgam laiko tarpui po įvykusio konflikto ir sužalojimų atsiradimo. Atsakovė O. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nereiškė prašymo skirti byloje pakartotinę ekspertizę R. J. sužalojimų mechanizmui nustatyti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nesivadovauti byloje esančia specialisto išvada ir jo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio

28. Atsakovė O. K. apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu jokio žalos atlyginimo nereikalavo, jokių įrodymų atsiradusiai žalai pagrįsti nepateikė. Tik civilinėje byloje pateikė 42 Eur dydžio 2019 m. gruodžio 3 d. sąskaitą faktūrą dėl akinių įsigijimo, tačiau ji nepagrindžia aplinkybės, kad dėl L. G. veiksmų buvo nepataisomai sugadinti akiniai. Ieškovas teismui nepateikė akinių, todėl neaišku, kokie buvo padaryti sugadinimai, ar juos reikėjo gaminti naujus, ar buvo galima taisyti. Be to, pagal sąskaitą faktūrą matyti, kad nauji akiniai buvo gaminami praėjus daugiau kaip 6 mėn.

29. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad nukentėjusysis turi teisę pasirinkti kaip ginti savo galimai pažeistas teises, t. y. reikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu ar reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2019 m. liepos 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, taigi nukentėjusysis R. J. net ir neturėjo galimybės pareikšti civilinio ieškinio ir teikti įrodymų šiam ieškiniui pagrįsti ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau ikiteisminio tyrimo nutraukimas neužkerta kelio ieškovui pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

30. Antra, liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. A. parodė, kad, išėjusi į lauką pavedžioti šuns, prie (duomenys neskelbtini) namo vidinio kiemo ant žolės išgirdo skambantį telefoną, pamatė šalia telefono gulinčią kepurę, akinius. Kadangi atpažino, jog kepurė yra R. J., todėl daiktus surinko ir grąžino jam. Trečiasis asmuo L. G. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad R. J. krisdamas pametė savo daiktus ant žemės, kuriuos vėliau surinko kaimynė I. A.. Ieškovas R. J., apklaustas teismo posėdžio metu, paaiškino, kad iškrito akinių stiklas, stiklo vėliau neberado, jis turi dvejus akinius, skirtingo stiprumo, po įvykio naudojosi kitais, todėl naujus užsisakė tik po kurio laiko.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą ir vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, labiau tikėtina, kad R. J. akiniai buvo sugadinti taip, kad juos reikėjo keisti naujais. Mažai tikėtina, kad asmuo, turėdamas galimybę akinius suremontuoti, už savo asmenines lėšas (dar nesant atlygintai turtinei žalai) būtų juos keitęs naujais. Nors ieškovas R. J. naujus akinius pasigamino tik praėjus 6 mėnesiams po įvykio, tačiau tai nepaneigia ieškovui padarytos turtinės žalos fakto. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad turėjo dvejus skirtingo stiprumo akinius, todėl iš karto naujų negamino, naudojosi kitais. Taigi, pateikta sąskaita faktūra, nors ir išrašyta 2019 m. gruodžio 3 d., tačiau ji nepaneigia ieškovo patirtos turtinės žalos. Priešingai, ji patvirtinta ieškovo patirtos turtinės žalos dydį ir laikytina tinkama įrodinėjimo priemone byloje.

32. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės O. K. apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas R. J. teismui nepateikė jokių medicininių įrodymų, patvirtinančių atsiradusią neturtinę žalą ir nepagrindė jos dydžio.

33. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

34. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1611/2013).

35. Kaip jau nustatyta byloje, ieškovui R. J. neturtinė žala atsirado dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Specialisto išvada Nr. G 327/2019 (09) konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. R. J. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Ieškovas R. J. ieškinyje ir apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasines kančias, išgyvenimus, didelį stresą, nerimą dėl gyvybės ir sveikatos. Ieškovas neturtinę žalą įvertino 3 000 Eur, t. y. po 1 000 Eur už kiekvieną kaulo lūžį (padikaulio, nosies ir skruostikaulio). Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog dėl trečiojo asmens L. G. neteisėtų veiksmų ieškovas R. J. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, kas atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą.

36. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui neturtinę žalą įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. pažeistos vertybės pobūdį (sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių), žalos padarymo aplinkybes, paties ieškovo veiksmus žalos padarymo metu, žalą padariusio asmens bei jo atstovės turtinę padėtį. Šių aplinkybių viseto pagrindu pagrįstai buvo priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra aiškiai per didelis, o apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto neturtinės žalos dydžio nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar pakeisti teismo priimto procesinio sprendimo.

37. Nesutiktina su atsakovės O. K. apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog L. G. gynėsi nuo gresiančio pavojaus, nes pirmas smūgius sudavė ieškovas R. J. ir L. G. R. J. tik atstūmė nuo savęs, kad šis jam nesuduotų smūgių ir jo nesužalotų. Minėti ieškovo R. J. veiksmai buvo įvertinti ir juos atsižvelgta kaip į vieną iš kriterijų, nustatant ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį, t. y. neturtinė žala sumažinta nuo 3 000 Eur iki 500 Eur sumos.

38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

39. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl nenustačius jokių CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 6,43 Eur sumą, tačiau jos iš atsakovės O. K. nepriteisiamos, kadangi atsakovė nuo šių išlaidų mokėjimo yra atleista 2020 m. balandžio 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-1259-4393 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė