- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-20
- Bylos Nr.
- e2-218-329/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02949-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- O. K.
- Trečiasis asmuo
- L. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei O. K. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo nepilnametis L. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 70 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1–3).
Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. kieme (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto metu jį sumušė nepilnametis L. G., sudavė jam ranka į krūtinę, kumščiu trenkė į veido sritį, dėl ko jis parkrito ant žemės ir prarado sąmonę nuo skausmo. Kitą dieną labai skaudėjo veidą, koją, jis kreipėsi į ligoninę ir jam buvo konstatuoti tokie sužalojimai: kairės kojos padikaulio lūžis, nosikaulio lūžis, skruostikaulio lūžis. Kaltininko L. G. veiką ikiteisminio tyrimo institucijos kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, tačiau baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, nes nusikaltimo padarymo metu nepilnametis L. G. nebuvo tokio amžiaus, kuriam suėjus asmuo atsako pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Dėl nurodytos aplinkybės ieškovas neturėjo galimybės pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl prašo civilinio proceso tvarka, remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, priteisti iš atsakovės jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą atsakovės sūnaus nepilnamečio L. G. nusikalstamais veiksmais. Nurodo, kad dėl L. G. neteisėtų veiksmų jam padaryta iš viso 70 Eur turtinė žala : buvo nepataisomai sugadinta (sutepta krauju) natūralios odos, rudos spalvos striukė 15 Eur vertės, džinsai mėlynos spalvos 5 Eur vertės, sudužo akiniai, jų vertė 50 Eur. Taip pat ieškovas prašo priteisti 3000 Eur neturtinę žalą : po 1000 Eur už kiekvieną lūžį – padikaulio, nosies ir skruostikaulio, kadangi dėl smurto jis patyrė stresą, buvo žeminamas viešoje vietoje, jautė skausmą, turėjo nepatogumų dėl lūžusių nosikaulio, skruostikaulio ir kairės kojos padikaulio, nei atsakovė, nei nepilnametis L. G. jo neatsiprašė, su juo nesikalba, nesidomėjo gydymosi procesu, neatlygino net iš dalies padarytos turtinės ir neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinys nepagrįstas. Atsakovė nurodė, kad jos sūnus negalėjo padaryti tokių sužalojimų ieškovui, ieškovas buvo neblaivus ir pats galėjo kur nors kitur susižaloti krisdamas arba su kuo nors kitu susimušdamas. Teigė, kad nė vienas liudytojas nenurodė, jog ieškovui bėgo kraujas. Ieškovas pirmas pradėjo konfliktą, įžeidė jos sūnų, pirmas pastūmė vaiką, sūnus tik gindamasis pastūmė ieškovą ir šis nukrito. Atsakovė kategoriškai nesutinka dėl žalos atlyginimo, nurodydama, kad jos sūnus yra našlaitis, jo tėvas miręs, nei sūnus, nei ji neturi jokio turto, gyvena tik iš gaunamos neįgalumo išmokos ir sūnui mokamos našlaičio išmokos.
Trečiasis asmuo nepilnametis L. G. teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. jis su draugais žaidė kamuoliu kieme tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovas būdamas neblaivus išėjo į kiemą ir, pamatęs juos žaidžiančius su kamuoliu prie namų, kažką pasakė. Tada ieškovas ėjo per kiemą pro juos žaidžiančius ir kreipėsi į jį, pavadindamas „(duomenys neskelbtini)“ ar pan. ir užsimojo į jį ranka. Išsigandęs ieškovo ir įsižeidęs jis stipriai delnais stūmė ieškovą į pečių sritį. Ieškovas užkliuvo už kiemo plytelių ir nukrito bei liko ten gulėti, o jis su draugais pabėgo. Daugiau nei jis, nei jo draugai nekonfliktavo su ieškovu, jam jokių smūgių nesudavė. L. G. nesutinka, kad padarė ieškovui jo nurodomus sužalojimus. Jo manymu R. J. eksperto konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti jam pačiam krentant po to, kai jie išsiskyrė, nes ieškovas tik kitą dieną kreipėsi į medikus. Nurodo, kad ieškovą jis pastūmė tik gindamasis, nes pirmas pradėjo konfliktuoti ieškovas, kuris pradėjo jį įžeidinėti kitų asmenų akivaizdoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas dalinai.
Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val. kieme, esančiame tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo R. J. ir nepilnamečio L. G., gimusio (duomenys neskelbtini) d., kilo konfliktas, kurio metu nukentėjo ieškovas, jam buvo konstatuoti tokie sužalojimai: kairės kojos padikaulio lūžis, nosikaulio lūžis, skruostikaulio lūžis.
Dėl ieškovo sužalojimo (duomenys neskelbtini) d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (prijungta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. J. sužalojo nepilnametis L. G., gimęs (duomenys neskelbtini) d. L. G. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
Atlikus ikiteisminį tyrimą ir nustačius kaltininką dėl ieškovo sužalojimo, (duomenys neskelbtini) d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu L. G. nebuvo tokio amžiaus, kuriam suėjus asmuo atsako pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Šis prokurorės V. S. nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Atsakovė teigė, kad minėtą prokurorės nutarimą ji skundė (duomenys neskelbtini) mėnesį, tačiau skundas buvo atmestas tiek (duomenys neskelbtini) d., tiek pakartotinai ir (duomenys neskelbtini) d.
Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutinka, kad dėl ieškovo sužalojimo yra kaltas atsakovės nepilnametis sūnus L. G., teigdami, kad ieškovas pirmas pradėjo konfliktą, pirmas kirto L. G., o šis gindamasis stūmė ieškovą, dėl ko ieškovas nukrito ir liko gulėti, taip pat teigia, kad ieškovui nustatytų sužalojimų nepilnametis negalėjo padaryti, kad ieškovas galėjo pats susižaloti krisdamas jau po judviejų konflikto arba jų galėjo sumušti kiti asmenys, nes ieškovas buvo neblaivus ir į medikus kreipėsi tik sekančią dieną.
Teismas atmeta šiuos atsakovės ir trečiojo asmens argumentus kaip nepagrįstus, prieštaraujančius baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytiems faktams. Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis L. G. nurodė, kad kieme prie jo priėjo ieškovas ir paklausęs : „(duomenys neskelbtini)“, jį stumtelėjo ir užsimojo ranka, tada išsigandęs jis visa jėga stipriai stūmė ieškovą ir šis parkrito, nesikėlė. Liudytoja I. R. paaiškino, kad L. įsižeidė dėl to, kad R. pavadino jį „(duomenys neskelbtini)“ ir priešais stovinčiam R. rankos kumščiu vieną kartą trenkė į krūtinės sritį, o kai R. užsimojo ranka prie L. , tada L. pasilenkdamas išvengė R. smūgio ir L. rankos kumščiu smūgiavo R. nemažiau kaip vieną kartą į veido sritį, dėl ko R. nugriuvo ant gelžbetoninių plytelių. Liudytoja I. A. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) d. vakare išėjusi į lauką pavedžioti šuns, (duomenys neskelbtini) namo vidinio kieme ant žolės išgirdo skambantį telefoną, pamatė šalia telefono gulinčią kepurę, akinius. Kadangi atpažino, jog šie daiktai yra R., todėl daiktus surinko ir vėliau grąžino juos ieškovui. Gražinant daiktus matė, kad R. veidas buvo raudonas, tačiau ant jo veido kraujo nematė. Paties įvykio, kaip R. kažkas sumušė, nematė ir negirdėjo. Liudytoja R. Ž. paaiškino, kad ieškovas kieme neblaivus pradėjo šaukti, jog jaunuoliai nemėtytų kamuolio ir nežaistų prie namo. Tada priėjo prie L. ir pradėjo jį žeminti girdint kitiems vaikams, sakydamas ant jo :„(duomenys neskelbtini)“ ir stumtelėjo. Tada L. vieną kartą trenkė R. į krūtinės sritį. Po tokio L. veiksmo R. rankos kumščiu bandė suduoti L., bet L. staigiu judesiu stūmė R. ir šis nukrito ant šalia esančio grindinio ir liko gulėti.
Baudžiamojoje byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. J. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, krūtinės ląstos sumušimas, čiurnos sumušimas, kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės lūžimas su įspaudimu, nosies kaulų ir kairės pėdos V padikalulio lūžimas, o taip pat kraujosruva veide buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai (duomenys neskelbtini) d. R. J. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais. Jam konstatuoti sužalimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nagrinėjant civilinę bylą teismo posėdyje liudytoju apklaustas specialisto išvadą pateikęs specialistas V. V. nurodė, kad palaiko savo pateiktą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad ieškovui padikaulio lūžis galėjo būti padarytas bet kokiu buku daiktu, tame tarpe ir ranka; smūgis į ieškovo krūtinę neparemtas jokiais objektyviais duomenimis; ieškovui buvo nustatytos dvi sritys sužalojimų : į veidą ir į kairės kojos pėdą; smūgiu į veidą galėjo būti padarytas nosies ir lūpos sužalojimas, nosinkaulio ir žandikaulio priekinės sienelės lūžimas. Specialistas nurodė, kad ieškovo atveju mažai tikėtina, kad ieškovas pats galėjo susižaloti, nes ieškovui nustatyti sužalojimai yra atsiradę nuo tiesioginių smūgių, o ne nuo griuvimo; ieškovui nustatytus sužalojimus galėjo padaryti ir penkiolikos metų jaunuolis.
Dėl turtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas nurodo, kad dėl nusikalstamų nepilnamečio L. G. veiksmų jis patyrė žalą : 70 Eur turtinę žalą už sulaužytus akinius ir nepataisomai sugadintus drabužius (striukę ir džinsus) bei 3000 Eur neturtinę žalą už sužalojimą. Prašo priteisti jam šią žalą.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintos civilinės atsakomybės atsiradimo būtinosios sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą privalo atlyginti kaltas asmuo. Asmuo laikomas kaltu, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai.
Vadovaujantis rungimosi principu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) bei bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), pareiga įrodyti patirtų nuostolių egzistavimą tenka ieškovui.
Byloje nustatyta, jog ieškovas teigia patyręs 70 Eur turtiną žalą už sudaužytus akinius ir nepataisomai sugadintus drabužius. Žalos dydžiui patvirtinti ieškovas pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad akinių remontas jam kainavo 42 Eur. Dėl drabužių sugadinimo ieškovas jokių įrodymų nepateikė, nors, naudodamasis profesionalaus atstovo advokato pagalba, teigė, kad juos turo namuose. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad dėl drabužių sugadinimo ieškovas nepateikė įrodymų, baudžiamojoje byloje taip pat nebuvo jų pateikęs apžiūrai, sprendžia, kad ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies – priteisiama ieškovui 42 Eur turtinės žalos.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydį bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis).
Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Nagrinėjamu atveju ieškovui neturtinė žala atsirado dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti neturtiną žalą yra teisiškai pagrįstas.
Sprendžiant priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į paties ieškovo elgesį žalos padarymo metu : ieškovas, būdamas neblaivus, pirmasis pradėjo konfliktuoti su nepilnamečiu L. G., pastūmė jį, nepilnametis dėl ieškovo užgauliojimų pasityčiojančiais žodžiais, atliko smurtinius veiksmus, dėl ko ieškovas patyrė sužalojimus, kurie vėliau sukėlė ieškovui nepatogumus, išgyvenimus. Taip pat teismas vertina ir žalą padariusio asmens bei jo atstovės turtinę padėtį : atsakovė su nepilnamečiu sūnumi L. G. pragyvena iš gaunamų socialinių išmokų, turto neturi, L. G. yra moksleivis, pajamų negauna. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovui prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 500 Eur (CK 6. 250 straipsnis).
Kadangi tiek žalos padarymo metu, tiek sprendimo priėmimo metu nepilnametis L. G., dėl kurio įvykdytos nusikalstamos veikos ieškovui buvo padaryta žala, neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, todėl vadovaujantis CK 6.276 straipsnio 2 dalimi, žalą ieškovui turi atlyginti jo įstatyminė atstovė atsakovė O. K..
Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys tenkinamas dalinai, priteisiant iš atsakovės 42 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.263 straipsnis, 6.250 straipsnis, 6.276 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Nagrinėjamojoje byloje tiek ieškovui, tiek ir atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, jie abu yra 100 procentų atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl byloje nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš atsakovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) turtinės žalos atlyginimą ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.