Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių J. L. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-289-620/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bikuvos“ prekyba ieškinį atsakovams A. S., R. S., J. L., trečiam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

46. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog savavališkos statybos padarinių šalinimo prievolė siejama su statytoju, tai nėra daiktinė teisė ir neseka paskui daiktą, todėl atsakovei išliks prievolė pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau nepasisakė dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Atsakovei po restitucijos taikymo statinys (ant tvarto pamatų pastatytas gyvenamasis namas, kuriam surašytas savavališkos statybos aktas ir nurodymas), nepriklausys, todėl nurodymo įvykdymas ir savavališkos statybos padarinių pašalinimas taps apsunkinti. Pažymi, kad pastatas – tvartas nebeegzistuoja, todėl restitucija natūra – grąžinti tvartą, nėra galima nes tvartas fiziškai neegzistuoja, yra likę tik jo pamatai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

47. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

48. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Bikuvos“ prekyba ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliančių J. L. ir R. S. apeliacinių skundų argumentus. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

49. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Bikuvos“ prekyba ir atsakovas A. S. 2015 m. rugsėjo 1 d. pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. S. laidavo už UAB „Alfa Idėjos“ ir pagal minėtos sutarties 1.1, 1.2, 2.1 punktais įsipareigojo atsakyti ieškovei UAB „Bikuvos“ prekyba visu savo turtu, jeigu UAB „Alfa idėjos“ tinkamai neįvykdys ieškovei visų ar dalies prievolių už pirktas prekes pagal 2015 m. rugsėjo 1 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį. Laidavimo sutartyje nurodyta, kad jeigu skolininkė UAB „Alfa Idėjos“ tinkamai neįvykdys visų ar dalies piniginių prievolių pagal pagrindinę sutartį, laiduotojas A. S. ir skolininkė UAB „Alfa Idėjos“ atsako kaip solidarūs skolininkai. Atsakovas A. S. atsako ieškovei, kaip kreditorei, ta pačia apimtimi, kaip skolininkė UAB „Alfa idėjos“. UAB „Alfa idėjos“ tinkamai nevykdant visų ar dalies prievolių, laiduotojas privalo nedelsiant įvykdyti visas skolininkės prievoles pagal sutartį pirmumo tvarka. 2018 m. lapkričio 29 d. atsakovai A. S., R. S. ir atsakovė J. L. sudarė žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IVVR-9057, pagal kurią atsakovai A. S. ir R. S. pardavė už 8 000 Eur kainą atsakovei J. L., o ji nupirko asmeninės nuosavybės teise: 0,3816 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, Pastaba: (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovai A. S., R. S. ir atsakovė J. L. 2019 m. vasario 19 d. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1076, pagal kurią atsakovai A. S. ir R. S. pardavė už 1 000 Eur kainą atsakovei J. L., o ji nupirko asmeninės nuosavybės teise: 0,6825 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas A. S. ir atsakovė J. L. 2019 m. vasario 19 d. sudarė žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1081, pagal kurią atsakovas A. S. padovanojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą atsakovei J. L.: 11252/30855 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 3,0855 ha, esančio (duomenys neskelbtini), kuri sutarties šalių susitarimu buvo įvertinta 2 013 Eur suma. Atsakovė J. L. yra atsakovo A. S. sesuo pagal motinos liniją.

50. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą.

51. Pagal kasacinio teismo formuojamą CK 6.66 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią, atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisinės pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011), kad išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas;7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008).

52. Viena būtinųjų sąlygų nuginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020).

53. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017). Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio tenka patiems atsakovams.

54. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad apeliantė J. L. yra netikra atsakovo A. S. sesuo. Apeliantė nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog yra netikra atsakovo sesuo, neleidžia daryti išvados, kad jų tarpusavio santykiai yra artimi, todėl atsakovas nebūtinai turėjo atskleisti visą informaciją apie savo verslo problemas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Civilinio kodekso normos neišskiria netikrų brolių ar seserų teisių ir pareigų. Teisinių padarinių požiūriu tiek tikrieji, tiek netikrieji broliai ir seserys turi tokias pačias teises ir pareigas kaip tikrieji (CK 3.133, 3.135 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.67 straipsnio nuostatas ir nesąžiningumo prezumpciją. Kaip jau buvo minėta, tokiu atveju nustačius CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kurioms esant abiejų sandorių šalių nesąžiningumas preziumuojamas, įrodinėjimo našta, kad sandoris sudarytas nesiekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi, tenka skolininkui ir trečiajam asmeniui. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių nesąžiningumo prezumpciją, t. y. tai, kad ji buvo tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuota palaikyti ginčijamas sandorius sudariusį ieškovės skolininką atsakovą A. S..

55. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės J. L. apeliacinio skundo argumentais, kad jai nebuvo žinoma apie atsakovo turimus įsipareigojimus ir ji neturėjo jokių galimybių išaiškinti apie esamą laidavimo sutartį. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog atsakovas A. S. yra sudaręs ir turi galiojančią laidavimo sutartį su ieškove, atsakovas turi kreditorių ir skolų, o ginčijamai sandoriai galimai pažeis jo kreditorių interesus, turėjo ir galėjo pati apeliantė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ši apeliantės teisė buvo apribota ir ji būtų negalėjusi gauti informacijos apie esamus kreditorius ir atsakovo įsipareigojimus.

56. Apeliantė R. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog ji niekada nebuvo ieškovės skolininkė, todėl jos sudarytas sandoris negalėjo pažeisti ir nepažeidė ieškovės interesų. Atsakovės R. S. atžvilgiu taikyti CK 6.66 straipsnio nuostatas nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Todėl šiuo atveju nors atsakovė R. S. ir nėra ieškovės skolininkė, tačiau ginčijamais sandoriais buvo perleistas turtas, kuris priklauso atsakovams R. S. ir A. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Atsakovo A. S. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybė nėra nustatyta. Atsakovas A. S. jokio kito turto asmeninės nuosavybes teise, kurio užtektų skolos ieškovei apmokėti, neturi. Atsakovas A. S. ginčijamas sandoriais ženkliai sumažino savo mokumą ir pablogino turtinę padėtį. Pripažinus sandorius negaliojančiais, bus galima nustatyti atsakovo A. S. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą, kiek tai reikalinga ieškovės reikalavimams patenkinti.

57. Pažymėtina, kad turtas, priklausantis sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu vieno sutuoktinio ar jų kreditoriaus reikalavimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis), arba išieškojimas iš fizinio asmens gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma CPK 667 straipsnio pagrindu vykdymo procese. Išieškotojas turi teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju turtą sugrąžinus į sutuoktinių bendrą jungtinę nuosavybę, turtas gali būti padalintas arba jame galės būti nustatytas kiekvieno sutuoktinio dalis. Nustačius kiekvieno iš sutuoktinių dalį bendrojoje dalinėje nuosavybė, atitinkamai gali būti nukreipiamas išieškojimas į turtą ir tokiu būdu atsirastų galimybė patenkinti ieškovės reikalavimus. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sandorius negaliojančius CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovams A. S. ir R. S. priklausantis turtas buvo perleistas atsakovo A. S. seseriai atsakovei J. L., sandoriai buvo sudaryti iš karto po to, kai ieškovė pradėjo reikalauti skolos apmokėjimo. Be to, sandoriais perleistas nekilnojamasis turtas, neįteisinus atsakovo A. S. ir jo sutuoktinės R. S. (pastatytų) rekonstruotų statinių, kas leido pragrįstai daryti išvadą, kad šiais sandoriais siekiama apsaugoti nekilnojamąjį turtą nuo kreditoriaus, bet ne siekiama realiai parduoti. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė R. S. buvo nesąžininga šioje situacijoje ir pripažino sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.

58. Abiejų apeliančių apeliaciniuose skunduose nurodomi argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo atveju taikė restituciją natūra, kadangi restitucijos objektas yra savavališka statyba. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad sprendimo priėmimo dieną buvo įsiteisėjęs Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7128-762/2020, kurioje konstatuota, kad atsakovė J. L. ant tvarto pamatų įrengė gyvenamąjį namą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės kaip prejudicinio fakto ir netaikė šioje nagrinėjamoje byloje.

59. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažinti prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjimo faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

60. Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) res judicata galią lemia ginčo materialinio teisinio santykio šalių dalyvavimas teisminiame procese, suponuojantis draudimą pareikšti tapatų reikalavimą tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytus faktus bei teisinius santykius. Toks draudimas taikomas tik proceso šalims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ar jų teisių perėmėjams (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Nors įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra visiems privaloma (CPK 18 straipsnis), tačiau tai neužkerta galimybės tiems, kurie nebuvo dalyvaujantys byloje asmenys reikšti reikalavimus.

61. Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai abejose bylose dalyvauja tie patys asmenys ir faktai toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjimo faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamas faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir teismo nustatytos aplinkybės negali būti revizuojamos kokių nors kitų institucijų.

62. Pažymėtina, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-7128-762/2020 ieškovė buvo J. L., o atsakovas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nagrinėtoje civilinėje byloje sprendimas yra priimtas 2020 m. gruodžio 30 d. Civilinėje byloje Nr. e2-7128-762/2020 teismo sprendimas yra priimtas 2020 m. lapkričio 30 d. Teismo sprendimas įsiteisėja po 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, jeigu nėra paduotas apeliacinis skundas (CPK 73 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju, priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje, sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7128-762/2020 nebuvo įsiteisėjęs. Be to, civilinėje byloje Nr.e2-7128-762/2020 buvo nagrinėjamas klausimas dėl savavališkos statybos akto ir privalomo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, t. y. savavališkos statybos aktas surašytas atsakovei J. L., kuri savavališkos statybos akto surašymo metu buvo nurodyta registruose kaip pastatų savininkė. Minėtoje civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas ar nustatinėjamos aplinkybės, kas gi yra faktinis (tikrasis) statytojas bei kada faktiškai pastatytas savavališkas statinys, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino teismo sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-7128-762/2020, kaip turinčio prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

63. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (pagal pareigas) išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-89-313/2020). Restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucijai taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627-686/2015).

64. Paprastai, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145 -6.153 straipsniai). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

65. Nors apeliantės nurodo, kad šioje nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė restituciją natūra, kadangi restitucijos objektas yra savavališka statyba, todėl toks restitucijos taikymas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms bei viešajai tvarkai, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliančių argumentais. Pirmiausia, kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, yra išlikęs senasis pastatas - gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1038). Iš paminėto faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1038 matyti, kad ant seno tvarto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) pamatų įrengtas gyvenamasis namas. Pastato - tvarto pamatai yra išlikę. Pagal šiuo metu esamus VĮ „Registrų centras“ duomenis visi pastatai, kurie buvo perleisti ginčo sandoriais, yra likę įregistruoti tokie patys, t. y. nepakeista nei jų paskirtis, nei atitinkamai įteisintos atliktos rekonstrukcijos. Be to, iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai daryti išvadą, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo atlikta iki sudarant ginčo sandorius. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, kai yra surašytas savavališkos statybos aktas ir nurodymas, pritaikius restituciją natūra, savavališkos statybos padarinius turėtų pašalinti faktinis statytojas. Restitucijos taikymas yra būtinas siekiant atkurti iki teisę pažeidžiančių neteisėtų sandorių sudarymo padėtį, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją natūra.

66. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

68. Apeliacinių skundų netenkinus, apeliančių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovei priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės UAB „Bikuvos prekyba“ patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidos, rengiant atsiliepimus į atsakovių apeliacinius skundus. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistinos iš apeliančių lygiomis dalis, t. y. po 500 Eur iš kiekvienos apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš apeliančių J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bikuvos prekyba“, juridinio asmens kodas 284088150, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 500 Eur (penkis šimtus eurų) iš kiekvienos apeliantės.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.