Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

-pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2018-11-29 dieną sudarytą žemės sklypo ir pastatų pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IVVR-9057, pagal kurią atsakovai A. S. ir R. S. pardavė atsakovei J. L.: Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pastatą - Tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pastatą - Daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pastatą - Malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pastatą - Malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pastatą - Pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pastatą - Viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kitus inžinerinius statinius - Kiemo statinius, (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją: Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pastatą - Tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pastatą - Daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pastatą - Malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pastatą - Malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pastatą - Pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pastatą - Viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kitus inžinerinius statinius - Kiemo statinius, Pastaba: (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovams A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a. k (duomenys neskelbtini) į jų bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, o atsakovei J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai grąžinti 8.000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų);

pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei R. S. (a. k (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2019-02-19 dieną sudarytą žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1076, pagal kurią atsakovai A. S. ir R. S. pardavė atsakovei J. L. : Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją: Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovams A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į jų bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, o atsakovei J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai grąžinti 1.000 Eur (vieną tūkstantį eurų);

pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2019-02-19 dieną sudarytą žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1081, pagal kurią atsakovas A. S. padovanojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą atsakovei J. L.: 11252/30855 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją: 11252/30855 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovui A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į jo asmeninę nuosavybę;

priteisti iš atsakovų ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog prašomi pripažinti negaliojančiais sandoriai (2018-11-29 pirkimo - pardavimo sutartis, 2019-02-19 pirkimo - pardavimo sutartis ir 2019-02-19 dovanojimo sutartis), pažeidžia ieškovės (duomenys neskelbtini) kaip atsakovo A. S. kreditorės, teises, todėl ieškovė turi teisę juos užginčyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana) ir reikalauti, kad visos sutartys teismo būtų pripažintos negaliojančiomis ir pritaikyta restitucija, siekiant apginti ieškovės interesus.

Ieškovė ir atsakovas A. S. 2015-09-01 pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas laidavo už UAB „A. I.“ (kodas 3(duomenys neskelbtini)) ir įsipareigojo atsakyti ieškovei (duomenys neskelbtini) visu savo turtu, jeigu (duomenys neskelbtini) tinkamai neįvykdys ieškovei visų ar dalies prievolių už pirktas prekes pagal 2015-09-01 prekių pirkimo - pardavimo sutartį .

Teigia, kad atsakovas A. S. sudarė sandorius, kurių jis neprivalėjo sudaryti, nes nėra jokių duomenų, kad sudaryti sandorius buvo atsakovo pareiga. Ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės (duomenys neskelbtini), kaip atsakovo A. S. kreditorės, interesus, kadangi sudarius sandorius atsakovo A. S. turtinė padėtis iš esmės pasikeitė ir ženkliai pablogėjo. Ginčijamais sandoriais atsakovas perleido visą savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kurį valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis su atsakove R. S., o taip pat nemokamai perleido (padovanojo) nekilnojamąjį turtą kurį valdė asmeninės nuosavybės teise: 11252/30855 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris priklausytų atsakovui A. S. nuosavybės teisėmis ir kurio užtektų atsiskaitymui su ieškove, faktiškai nėra likę.

Ieškovė (duomenys neskelbtini) dar iki pirmojo ginčijamo sandorio: 2018-11-29 pirkimo - pardavimo sutarties, sudarymo dienos 2018-10-16 pranešimu Nr. 451 pranešė atsakovui A. S. apie skolininkės (duomenys neskelbtini) 61.005,20 Eur skolą, bei 46.320,280 Eur vėluojamą apmokėti skolą, kurių apmokėjimą buvo laidavęs atsakovas A. S. pagal Laidavimo sutartį, ir pareikalavo, kad atsakovas kaip laiduotojas nedelsiant sumokėtų vėluojamą apmokėti skolą ieškovei .Ieškovė 2019-02-18 pranešimu pranešė atsakovui A. S. apie skolininkės (duomenys neskelbtini) 43.943,71 Eur vėluojamą apmokėti skolą ir pareikalavo, kad atsakovas kaip laiduotojas nedelsiant sumokėtų vėluojamą apmokėti skolą ieškovei . Laidavimo sutarties galiojimas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nepasibaigęs. Atsakovas A. S. ginčijamo sandorio sudarymo metu negalėjo nežinoti apie savo prievoles prieš ieškovę dėl skolos apmokėjimo, juo labiau, kad atsakovas buvo skolininkės (duomenys neskelbtini) vadovas iki bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo ,o ginčijami sandoriai buvo sudaryti siekiant išvengti galimo ieškovės išieškojimo nukreipimo į atsakovo A. S. nuosavybės teisėmis valdomą turtą (jo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje). Tokį atsakovo elgesį vertintina kaip aiškiai nesąžiningą.

2018-11-29 pirkimo - pardavimo sutartimi ir 2019-02-19 pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovai A. S. ir R. S. perleido už sutartą kainą (pardavė) nekilnojamuosius daiktus, o 2019-02-19 dovanojimo sutartimi atsakovas A. S. perleido neatlygintinai (padovanojo) atsakovei J. L., kuri yra atsakovo A. S. netikra sesuo, todėl pagal įstatymus yra preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos ( CK 6.67 str. 1 p., 3.135 str.). ir atsakovei J. L., kuri yra atsakovo A. S. sesuo (teisinių padarinių požiūriu tiek tikrieji, tiek netikrieji broliai ir seserys turi tokias pačias teises ir pareigas kaip tikrieji, CK 3.133, 3.135 str.), taikoma nesąžiningumo prezumpcija.

Be to, 2018-11-29 pirkimo - pardavimo sutartimi ir 2019-02-19 pirkimo - pardavimo sutartimi, nekilnojamieji daiktai (žemės sklypai ir statiniai) buvo perleisti kelis kartus mažesne kaina negu rinkos vertė. Tokia išvadą daro dėl to, kad 0,3816 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,6825 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra didžiulis vandens telkinys (prūdas), yra greta vienas kito ir iš esmės gali būti naudojamas kaip viena namų valda .Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra likęs 1940 m. statybos pastatas - Gyvenamasis namas, yra prieš 2-3 metus pastatyti visiškai nauji statiniai: naujas gyvenamasis namas ir naujas ūkio pastatas, kurie Nekilnojamojo turto registre ginčijamo sandorio sudarymo metu (2018-11-29) nebuvo ir šiuo metu nėra įregistruoti .Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais ir statiniai buvo parduotas už 8.000 Eur kainą, kai reali rinkos vertė, ieškovės nuomone, yra apie 40.000 Eur, o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas už 1.000 Eur kainą, kai vidutinė rinkos vertė netgi pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 27 proc. didesnė už pardavimo kainą. Skolininkui turtą perleidus žymiai mažesne kaina, lyginant su jo vidutine rinkos verte, yra akivaizdi priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija, o tokiu atveju taip pat preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos ( CK 6.67 str. 4 p.).

Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai A. S. ir R. S. iki ginčijamų sandorių sudarymo ir šiuo metu gyvena perleistoje atsakovei J. L. namų valdoje (sodyboje) (duomenys neskelbtini), nėra jokių patikimų duomenų, kad atsakovė J. L. yra tikrai sumokėjusi nekilnojamųjų daiktų kainą pagal ginčijamas pirkimo - pardavimo sutartis, o tai leidžia manyti, kad šie sandoriai turi ir tariamu sandoriu, sudarytu tik dėl akių (neketinant sukurti teisiniu pasekmių) požymių, o tokie sandoriai turi būti pripažįstami negaliojančiais ir CK 1.86 str. pagrindu, taikant CK 1.80 str. 2 d. numatytas pasekmes.

Nors pagal ginčijamas 2018-11-29 pirkimo - pardavimo sutartį ir 2019-02-19 pirkimo - pardavimo sutartį perleisti nekilnojamieji daiktai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausė ne tik ieškovės skolininkui atsakovui A. S., bet ir jo sutuoktinei atsakovei R. S., kuriai ieškovė nėra pareiškusi pretenzijų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. S. jokio kito turto asmeninės nuosavybės teise faktiškai neturi, tik šias sutartis pripažinus negaliojančiomis ir pritaikius restituciją atsiranda galimybė nustatyti atsakovo A. S. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir nukreipti išieškojimą į šią dalį ir tai atitiktų kasacinio teismo praktiką.

Pripažino, kad nors šiame ginče ir galioja atsakovų A. S. ir J. L. nesąžiningumo prezumpcija, tačiau ji gali būti vertinama kaip nesąžininga tik tokiu atveju, jeigu, sudarydama ginčo sandorius, atsakovė J. L. žinojo arba turėjo žinoti, kad šie sandoriai pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Atsakovas A. S. pripažino tą aplinkybę, jog atsakovė J. L. yra A. S. sesuo pagal motinos liniją, tačiau tėvai yra skirtingi. Atsakovas A. S. atsiliepime nurodė, jog patvirtina, kad J. L. apie 2015-09-01 laidavimo sutartį, kuri ir yra pagrindas ieškovei reikšti šį ieškinį, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ginčo sandoriai gali pažeisti kreditoriaus (ieškovės) teises. J. L. žinojo tik tai, kad jos giminaitis A. S. (netikras brolis) turi įmonę ir užsiima verslu ir ,kad tuo metu įmonei buvo reikalingi pinigai, todėl jai pasiūlė pirkti žemės sklypus. Apie asmeninius finansinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims A. S. J. L. nesakė ir ji apie tai nežinojo. Atsakovas A. S. pirkti sodybą ir žemės sklypą iš pradžių pasiūlė būtent J. L. todėl, kad šalia esančioje sodyboje gyvena J. L. tėvas R. L. (A. S. kitas tėvas), tėvo nuosavybės teise turimas žemės sklypas ir atsakovės įsigytas žemės sklypas ribojasi. A. S. buvo žinoma, jog J. L. planavo įsikelti į nupirktą sodybą tam, kad galėtų prižiūrėti greta gyvenantį senstantį tėvą, o tuo pačiu planavo vykdyti žemės ūkio veiklą. Todėl mano, kad ginčo sandoriai buvo visiškai logiški ir pagrįsti, taip pat įrodantys, kad atsakovai A. S. ir J. L. sudarydami ginčo sandorius, elgėsi sąžiningai. Nurodė, jog ieškovė neįrodė atsakovų A. S. ir J. L. nesąžiningumo.

Atkreipė dėmesį tai, kad tiek sodyba, tiek ir žemės sklypai sandorių sudarymo metu buvo labai apleisti, sodybos pastatai buvo nušiurę ir apgriuvę. Nurodė, jog ieškovė klaidina teigdama, kad prieš 2-3 metus buvo pastatyti visiškai nauji statiniai-naujas gyvenamasis namas, naujas ūkio pastatas. Šie nauji statiniai pradėti statyti tik atsakovei J. L. įsigijus ginčo sodybą ir žemės sklypus ir dar iki šiol nėra pabaigti statyti. Pastatų būklę bei gerbūvį tvarkė ne atsakovas A. S., o šį turtą įsigijusi atsakovė J. L., todėl ginčijamų sandorių sudarymo metu, tiek sodybos, tiek ir žemės sklypų vertės visiškai atitiko sutartyse nurodytas jų vertes.

Mano, kad pareikštas ieškinys atsakovei R. S. nėra pagrįstas teisės normomis, o tik prielaida.

Atsakovei J. L. taikoma tik viena pagal kasacinio teismo išaiškinimus dėl actio Pauliana taikymo sąlygų, t.y. trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Visos kitos sąlygos taikomos skolininkui, kuriuo galimai buvo tik vienas atsakovas - A. S.. Atsakovė J. L. pripažino tą aplinkybę, kad ji yra atsakovo A. S. sesuo pagal motinos liniją, tačiau tėvai yra skirtingi.

Ieškovė actio Pauliana ieškinį grindžia nesąžiningumo prezumpcija, nustatyta CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai yra kai skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Sutinka, kad kaltumo prezumpciją šiuo atveju privalo paneigti sandorį sudarę artimieji giminaičiai, šiuo atveju atsakovė J. L. ir atsakovas A. S.. Tačiau vien tik sandorio sudarymas su artimuoju giminaičiu nedaro to sandorio priešingo teisei, ir toks sandoris pats savaime negali pažeisti kreditoriaus interesų, kadangi galioja sutarties laisvės principas, kuris leidžia sudaryti sandorius ir su artimaisiais giminaičiais.

Mano, jog CK 6.67 straipsnio 1 dalies teisės normą būtina aiškinti ir taikyti sąryšyje su CK 6.66 straipsnio 2 dalies teisės norma, kurioje numatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, tai yra žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Taigi, nors šiame ginče ir galioja atsakovės J. L. nesąžiningumo prezumpcija, tačiau ji gali būti vertinama kaip nesąžininga tik tokiu atveju, jeigu, sudarydama ginčo sandorius, atsakovė J. L. žinojo arba turėjo žinoti, kad šie sandoriai pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Tokią išvadą daro iš sisteminės bei loginės šių teisės normų analizės, kadangi jeigu trečiasis asmuo, netgi artimas giminaitis, sudarydamas ginčo sandorius, nieko nežinojo ir neturėjo ir/arba net negalėjo žinoti apie skolininko kreditoriaus teisių pažeidimą, tai, vertinant pagal logikos dėsnius, jis elgėsi sąžiningai ir kreditoriaus teisių pažeisti nesirengė, o tuo pačiu ir negalėjo jų pažeisti.

Ieškovė privalėjo įrodyti , kad atsakovė J. L., žinojo arba turėjo žinoti, kad ginčo sandoriai pažeis skolininko (atsakovo A. S.) ir kreditoriaus (ieškovo) teises. Tačiau ieškovė nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, todėl laiko, jog ieškovė taip pat neįrodė ir atsakovės J. L. nesąžiningumo.

Pažymėjo, jog apie galimą atsakovo A. S. skolą ieškovei atsakovė J. L. sužinojo tik gavusi šį ieškinį ir prie jo pamačiusi pridėtus dokumentus - atsakovo A. S. pasirašytą laidavimo sutartį, jam siųstus pranešimus. Apie šiuos dokumentus atsakovė J. L. negalėjo anksčiau žinoti, kadangi laidavimo sutartis nebuvo niekur registruota ir nebuvo išviešinta, be to ji net nebuvo patvirtinti notariškai, ji pasirašyta tik kreditoriaus ir laiduotojo. Ieškovė paduodama ieškinį teismui, išviešino šį sandorį, tačiau išviešinimas buvo padarytas jau po ginčo sandorių sudarymo, todėl mano, kad nebeturi jokios įtakos atsakovės J. L. (ne)sąžiningumui ginčo sandorių sudarymo metu konstatuoti. Teoriškai atsakovė J. L. apie laidavimo sutartį, kuri ir yra pagrindas reikšti šį actio Pauliana ieškinį, galėjo sužinoti ne anksčiau kaip 2019-03-06 d., kai buvo priimtas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-1952-1055/2019, kadangi teismo sprendimas laikytinas viešu dokumentu, nors specialiai ir neviešinamas.

Nurodė, jog atsakovė J. L., sudarydama ginčo sandorius, elgėsi sąžiningai ir rūpestingai. Ji teiravosi atsakovo A. S., kodėl jis ketina parduoti sodybos statinius ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. S. paaiškino, kad jam reikalingos piniginės lėšos, kurias jis turi investuoti į savo įmonės veiklą, nes rengiasi plėsti verslą. Atsakovė žinojo, kad jos brolis atsakovas A. S. turi vieną ar net kelias įmones, ir suprato, kad įmonės plėtrai tikrai reikalingos papildomos piniginės lėšos. Atsakovo A. S. paaiškinimas dėl sodybos ir žemės sklypo pardavimo tikslų ,atsakovei nesukėlė jokių abejonių, ar įtarimų, jis buvo logiškas ir realus. Atsakovė J. L. niekada negirdėjo ,kad brolis A. S. galėjo turėti kokių nors finansinių sunkumų ar problemų, priešingai, jis visada turėjo pinigų, jo verslai klestėjo, apie jokias jo skolas niekada niekas nekalbėjo. Atsakovė nurodė, jog ji elgėsi rūpestingai ir bandė išsiaiškinti nekilnojamojo turto pardavimo priežastis ir jos buvo logiškos ir realios.

Mano, yra logiška ir tai, kad atsakovas A. S. pirkti sodybą ir žemės sklypą iš pradžių pasiūlė būtent atsakovei J. L., kadangi šalia esančioje sodyboje gyvena J. L. tėvas R. L. (A. S. tėvas kitas). Tėvo nuosavybės teise turimas žemės sklypas ir atsakovės įsigytas žemės sklypas ribojasi. Atsakovė J. L. planavo įsikelti į nupirktą sodybą tam, kad galėtų prižiūrėti greta gyvenantį senstantį tėvą, o tuo pačiu planavo vykdyti žemės ūkio veiklą - įveisti viržių, saulėgrąžų plantacijas ir iš to gauti pajamas. Brolis A. S. apie tokius atsakovės J. L. planus žinojo, todėl jai pirmai ir pasiūlė nupirkti sodybą ir žemės sklypą. Todėl ginčo sandoriai buvo visiškai logiški ir pagrįsti, kas, atsakovės nuomone, įrodo, kad ji sudarydama ginčo sandorius, elgėsi sąžiningai.

Nurodė, jog ginčo žemės sklypo dalies dovanojimo atsakovei J. L. sandoris taip pat yra logiškas ir pagrįstas. Ginčo žemės sklypo dalis visada nuosavybės teise priklausė atsakovės J. L. tėvui R. L., kuris atsakovui A. S. šią ginčo žemės sklypo dalį buvo padovanojęs 2018-04-09 Dovanojimo sutartimi Nr. IVVR-2286. Kai ginčo sodybą su ginčo namų valdos žemės sklypu nupirko atsakovė J. L., jos tėvas R. L. suprato, kad, padovanojęs atsakovui A. S. dalį žemės-sklypo, jis suklydo ir pradėjo prašyti, kad A. S. sugrąžintų jam dovaną, nes jis norėjo, jog visi žemės sklypai būtų sujungti į vieną. A. S., suprasdamas, kad žemės sklypo dalį jis gavo veltui ir nenorėdamas nuvilti ir nervinti prastos atsakovės tėvo R. L. sveikatos, sutiko grąžinti dovaną. Tačiau, nuvykus pas notarą įforminti dovanojimo sutarties nutraukimo, jis paaiškino, kad nutraukti dovanojimo sutartį ir grąžinti dovaną negalima, jeigu nėra įstatyme nustatytų sąlygų. Kadangi tokių sąlygų nebuvo, tai notaras atsisakė įforminti dovanojimo sutarties nutraukimą ir dovanoto žemės sklypo dalies grąžinimą dovanotojui. Taip pat paaiškėjo, kad apdovanotasis dovanoto daikto padovanoti atgal dovanotojui taip pat negali. Todėl buvo nuspręsta, kad brolis A. S. padovanos ginčo žemės sklypo dalį ir pradžių atsakovei J. L., o ji vėliau jį padovanos savo tėvui R. L.. Tačiau padovanoti tėvui nebespėjo, šioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Pažymėjo, kad tėvas R. L. norėjo, kad visi šie žemės sklypai - jo turimas ir atsakovės J. L. įsigyti ginčo žemės sklypai sugrįžtų į vienas rankas ir dėl istorinių motyvų. Anksčiau visi šie žemės sklypai buvo vientisas žemės sklypas. Šį žemės sklypą, kaip Lietuvos Respublikos nepriklausomybės kovų savanoris, už savo nuopelnus iš valstybės gavo R. L. senelis. Tik S. S. okupavus Lietuvą, šis vientisas žemės sklypas buvo nacionalizuotas, po to padalintas į atskirus ir išdalintas svetimiems žmonėms ir tokiu išliko iki tol, kol atsakovė J. L. įsigijo ginčo žemės sklypus. Todėl tėvas R. L. norėjo atkurti istorinį teisingumą ir sugrąžinti senelio gautą visą žemės sklypą į vienas rankas. Tai buvo dar viena priežastis, dėl kurios atsakovė J. L. nupirko ginčo sodybą ir žemės sklypą, o taip pat jai buvo padovanota ginčo žemės sklypo dalis. Todėl atsakovė J. L. jokių kreditoriaus teisių neketino pažeisti ir nepažeidė, elgėsi sąžiningai.

Nurodė, jog ieškovės nuomonė, kad ginčo žemės sklypo su statiniais rinkos vertė yra apie 40.000 Eur niekuo nepagrįsta. Pažymėjo, kad tiek sodyba, tiek ir žemės sklypai sandorių sudarymo metu buvo labai apleisti, sodybos pastatai buvo nušiurę ir apgriuvę, žemės sklypuose žėlė menkaverčiai krūmynai, buvo pilna šiukšlių. Atsakovė J. L. įdėjo daug darbo ir pastangų, kad suremontuotų sodybos pastatus ir sutvarkytų šiuos žemės sklypus, kad jie atrodytų taip, kaip dabar mato ieškovas, todėl sandorių sudarymo metu tiek sodybos, tiek žemės sklypų vertės visiškai atitiko sutartyse nurodytas jų vertes. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad prieš 2-3 metus pastatyti visiškai nauji statiniai - naujas gyvenamasis namas, naujas ūkio pastatas. Šie nauji statiniai pradėti statyti tik atsakovei J. L. įsigijus ginčo sodybą ir žemės sklypus ir dar iki šiol nėra pabaigti statyti.

Mano, jog teismui patenkinus ieškovės reikalavimus, toks teismo sprendimas negalės būti įvykdytas. Ieškovė reikalauja pripažinti negaliojančia ir pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastato- tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją, sugrąžinant šiuos statinius atsakovams A ir R. S.. Nurodė, kad ginčo pastatas-gyvenamasis namas nėra išlikęs, todėl restitucija negalima. Be to pastatą tvartą, buvusį 25 kv.m. ploto, atsakovė J. L. yra savavališkai rekonstravusi į apie 103 kv.m. bendro ploto pastatą, kuris yra pripažintas savavališka statyba, dėl kurios atsakovei J. L. yra duotas privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Pastatas tvartas, kuriam prašoma taikyti restituciją nėra išlikęs, jis laikytinas nelegaliu statiniu, kurio civilinė apyvarta yra uždrausta ir jam negalimas restitucijos taikymas. Atsižvelgiant į tai, pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimas nesukels ieškovui jokių materialinio pobūdžio teisinių padarinių, o teismo sprendimas šioje dalyje nebūtų įvykdomas. Tai, jog atsakovė J. L. įvykdė savavališką statybą konstatavo ir Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.e2-7128-762/2020 2020 m. lapkričio 30 d. teismo sprendimu (sprendimas dar nėra įsiteisėjęs).

Ieškovė ieškinį pareiškė CK 6.66 straipsnio pagrindu, kuriame įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų-kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius-actio Pauliana. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

Kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų (2018-11-29 pirkimo-pardavimo sutarties kopijos ir valstybės įmonės registrų centro 2019-09-24 išrašo, popierinės bylos-1t., b.l.7-17), jog atsakovai A. S. bei R. S. ir atsakovė J. L. 2018-11-29 dieną sudarė žemės sklypo ir pastatų pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IVVR-9057,pagal kurią atsakovai A. S. ir R. S. pardavė už 8.000 Eur kainą atsakovei J. L., o ji nupirko asmeninės nuosavybės teise: 0,3816 ha bendro ploto Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą — Daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kitus inžinerinius statinius - Kiemo statinius, Pastaba: (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Be to, atsakovai A. S. bei R. S. ir atsakovė J. L. 2019-02-19 dieną sudarė žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1076, pagal kurią atsakovai A. S. ir R. S. pardavė už 1.000 Eur kainą atsakovei J. L., o ji nupirko asmeninės nuosavybės teise: 0,6825 ha bendro ploto Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (popierinės bylos,1t., b.l.18-21).

Be to, atsakovas A. S. ir atsakovė J. L. 2019-02-19 dieną sudarė žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1081, pagal kurią atsakovas A. S. padovanojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą atsakovei J. L.: 11252/30855 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 3,0855 ha, esančio (duomenys neskelbtini), kuri sutarties šalių susitarimu buvo įvertinta 2.013 Eur suma (popierinės bylos,1t., b.l.22-28).

Byloje nebuvo ginčijamas faktas ir atsakovė J. L. atsiliepime į ieškinį yra pripažinusi aplinkybę, kad ji yra atsakovo A. S. sesuo pagal motinos liniją, tačiau jų tėvai skirtingi (popierinės bylos 1t., b.l.60-62), tą patį yra pripažinęs ir atsakovas A. S. (popierinės bylos, 1t., b.l.65-67).

Ieškovė nurodė, jog minėti sandoriai pažeidžia jos kaip atsakovo A. S. kreditorės teises, todėl ji turi teisę juos užginčyti CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, ieškovė ir atsakovas A. S. 2015-09-01 pasirašė laidavimo sutartį, toliau vadinama „Laidavimo sutartimi“ (popierinės bylos, 1t., b.l.29) , pagal kurią atsakovas A. S. laidavo už (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir pagal minėtos sutarties 1.1, 1.2, 2.1 p., įsipareigojo atsakyti ieškovei (duomenys neskelbtini) visu savo turtu, jeigu (duomenys neskelbtini) tinkamai neįvykdys ieškovei visų ar dalies prievolių už pirktas prekes pagal 2015-09-01 prekių pirkimo - pardavimo sutartį (-toliau pagrindinė sutartis) .Minėtoje sutartyje buvo nurodyta, jog jeigu skolininkė (duomenys neskelbtini) tinkamai neįvykdys visų ar dalies piniginių prievolių pagal pagrindinę sutartį, laiduotojas A. S. ir skolininkas (duomenys neskelbtini) atsako kaip solidarūs skolininkai. Laidavimo sutartyje taip pat buvo nustatyta, kad atsakovas A. S., kaip laiduotojas, atsako ieškovei, kaip kreditorei, ta pačia apimtimi, kaip skolininkė, t. y. (duomenys neskelbtini), konkrečiai imant, už piniginių prievolių įvykdymą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą ieškovei (Laidavimo sutarties 3.2 p.). Skolininkei (duomenys neskelbtini) tinkamai nevykdant visų ar dalies prievolių, laiduotojas A. S. privalo nedelsiant įvykdyti visas skolininkės prievoles pagal sutartį pirmumo tvarka (Laidavimo sutarties 4.1, 4.2 p.).

Minėta laidavimo sutartis ieškiniu ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo galiojanti. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų (popierinės bylos,1t., b.l.37-38),ieškovė (duomenys neskelbtini) 2018-10-16 pranešimu Nr. 451 dėl skolos sumokėjimo pranešė atsakovui A. S. apie skolininkės (duomenys neskelbtini) 61.005,20 Eur skolą, o taip pat 46.320,280 Eur vėluojamą apmokėti skolą, kurių apmokėjimą buvo laidavęs atsakovas A. S. pagal Laidavimo sutartį, taip pat reikalavo, kad atsakovas kaip laiduotojas nedelsiant sumokėtų vėluojamą apmokėti skolą ieškovei ir nurodė, jog be atskiro įspėjimo bus priversti kreiptis į teismą dėl skolos, palūkanų ir visų su skolos išieškojimu susijusių išlaidų priteisimo iš laiduotojo. Minėtas pranešimas atsakovui A. S. buvo išsiųstas dar iki pirmojo ginčijamo sandorio, t.y. 2018-11-29 pirkimo - pardavimo sutarties, sudarymo dienos. 2019-02-18 ieškovė pranešimu Nr. 100 dėl skolos sumokėjimo taip pat pranešė atsakovui A. S. apie skolininkės (duomenys neskelbtini) 43.943,71 Eur vėluojamą apmokėti skolą ir pareikalavo, kad atsakovas kaip laiduotojas nedelsiant sumokėtų vėluojamą apmokėti skolą ieškovei (popierinės bylos,1t., b.l.39-40).Minėtas pranešimas buvo išsiųstas jau po pirmojo ginčijamo sandorio sudarymo, bet dar prieš 2019-02-19 sudarytus ginčijamus sandorius.

Atsakovas A. S. atsiliepime į ieškinį nurodo, jog jis iš ieškovo pranešimų apmokėti skolininkės (duomenys neskelbtini) vėluojamą skolą negavo, o prie ieškinio pridėti Lietuvos pašto dokumentų išrašai patvirtina tik išsiuntimo, tačiau ne dokumento įteikimo faktą. Tačiau įvertintina tai, jog pagal atsakovo A. S. pasirašytos 2015-09-01 Laidavimo sutarties 10.1 punktą visi pranešimai ir kt. susirašinėjimas įteikiami šalims pasirašytinai arba siunčiami paštu ar faksimiliniu ryšiu. Raštiški pranešimai laikomi gautais, jei praėjo trys darbo dienos po to, kai jis buvo išsiųstas prioritetiniu registruotu paštu (popierinės bylos, 1t., b.l.29), kaip šiuo atveju ir buvo pranešta ieškovės ir toks pranešimų įteikimas laikytinas tinkamu pagal pasirašytą laidavimo sutartį.

Atsakovo A. S. teigimu, minėtas Utenos apylinkės 2019-03-06 teismo įsakymas buvo priimtas ir įsiteisėjo po ginčijamų sandorių sudarymo ir tik nuo to momento ieškovė įgijo neginčijamą ir neabejotiną reikalavimo teisę, todėl ginčijami sandoriai jų sudarymo momentu dar negalėjo pažeisti ir nepažeidė ieškovės, kaip kreditorės interesų. Tačiau atsižvelgtina į tai, jog laidavimo sutarties galiojimas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nepasibaigęs, o iš valstybės įmonės Registrų centro pažymos matyti, jog atsakovas A. S. buvo (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)), akcininkas, nuo 2013-05-07 iki 2019-08-21 bendrovės direktorius, kuriai Panevėžio apygardos teismo 2019-06-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-436-252/2019 iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo data 2019-08-13 (popierinės bylos ,1t., b.l.,33 -36). Tai tik įrodo, kad atsakovas A. S. ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo žinoti ir žinojo apie savo prievoles prieš ieškovę dėl skolos apmokėjimo, o ieškovė kaip kreditorė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę .

Aptariant kitą actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kurio eigos pradžia prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina , kad ieškovė apie atsakovo A. S. perleistą turtą sužinojo gavusi iš antstolės I.B. 2019-09-20 pranešimą (popierinės bylos, 1t., b.l.31) ir ieškinį teismui pareiškė 2019-10-11 (popierinės bylos, 1t., b.l.1-4), t.y. nepraleidusi actio Pauliana atveju taikomo vienerių metų ieškinio senaties termino.

Iš byloje pateikto antstolės I. B. 2019-09-20 rašto Nr. S-19-115-50298 „Dėl skolininko A. S. perleisto turto“ matyti, kad jos kontoroje buvo vykdomas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr.L2-1952-1055/2019. Ji minėtu raštu informavo ieškovę (duomenys neskelbtini), kad vykdant priverstinį 39.385,89 Eur skolos išieškojimą iš skolininko A. S. (asmens kodas nurodytas) ir tikrinant skolininko turtinę padėtį, nustatyta, kad skolininko vardu nekilnojamojo turto nėra registruota. Laikotarpiu nuo 2018- 11-29 d. iki 2019-02-19 d. A. S. sudarė nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, perleisdamas jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą ir jo pakaktų skolos dengimui, skolininkas A. S. neturi. Antstolė nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad skolininkas A. S. asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį turtą perleido kitiems asmenims, yra pagrindo įtarti, kad turto perleidimo sandoriai galėjo būti sudaryti tariamai, siekiant išvengti vykdyti savo turtinę prievolę ir manė, kad jie gali pažeisti kreditoriaus interesus, todėl siūlė kreditorei (duomenys neskelbtini) apsvarstyti galimybę ir reikalingumą inicijuoti turto perleidimo sandorio panaikinimą (popierinės bylos, 1t., b.l.31).

Atsakovas A. S. ginčijamais sandoriais perleisdamas visą savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (tiek valdomą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, tiek ir asmeninės nuosavybės teise) pažeidė kreditorės, t.y. ieškovės teises. Po sudarytų ginčijamų sandorių atsakovo A. S. turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, nes turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimo nebeliko ir galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę realiai nebelieka. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip aiškiai nesąžiningas.

Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Privalėjimas sudaryti sandorį-tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, teismo sprendimas ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20 punktas).

Sprendžiant aplinkybę ,ar skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, atsakovas A. S. atsiliepime į ieškinį ir jo atstovas teigė, kad ginčo sandorių sudarymą lėmė tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, susijusios su jo, tuo metu buvusio ir (duomenys neskelbtini) vadovu prioritetinių įsipareigojimų ne tik pačiai įmonei, tiekėjams, tačiau ir įmonės darbuotojams vykdymu. Iš atsakovo pateiktos 2017-07-25 paskolos sutarties Nr. 2017/2 matyti, jog jis iš (duomenys neskelbtini) buvo pasiskolinęs 70.000 Eur (popierinės bylos 1t., b.l.68). 2019-07-30 (duomenys neskelbtini) buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad atsakovas A. S. 2019-01 mėn. į įmonės kasą įnešė 7000 Eur (2020-01-31 kasos pajamų orderis Nr.2), vėliau atsakovas į bendrovės kasą dar įnešė 2019-04 iki 2019-07 (įskaitytinai)-12852,82 Eur lėšų (2019-04-20-4000 Eur;2019-05-16 -2500 Eur; 2019-06-04-4000 Eur; 2019-06-28-300 Eur;2019-07-31-2052 Eur) (popierinės bylos 1t., b.l. 69-72).Pateikti atsakovo A. S. kasos pajamų orderiai nepatvirtina to fakto, kad šios sumos buvo išmokėtos tiekėjams, taip pat įmonės darbuotojams darbo užmokesčiui. Be to atsakovo pateiktoje 2017-07-25 paskolos sutartyje, paskolos grąžinimo šaltiniu įvardinti gauti dividendai (sutarties 7 punktas). Duomenų, kokie buvo gauti dividendai per sutartyje nurodytą paskolos grąžinimo terminą-ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo jos suteikimo dienos (sutarties 4 punktas), nėra pateikta.

Kitos atsakovo nurodytos aplinkybės, t.y. dėl gautos iš R. L. 2018-04-09 dovanojimo sutartimi dovanos –dalies žemės sklypo (popierinės bylos 1t., b.l.72-76) grąžinimo atgal dovanotojui dėl visų žemės sklypų sujungimo į vieną, negalėjimo dovanoto daikto vėl grąžinti dovanotojui ir jos perleidimo atsakovei J. L. ,nepagrįsti jokiais kitais įrodymais. Nei viena iš sudarytų sandorių šalių nedavė paaiškinimų teisme dėl sudarytų sandorių aplinkybių, priežasčių.

Byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, t.y. jog tokią pareigą numatė įstatymas, ar jis sudarytas vykdant teismo sprendimą, ar kilęs iš skolininko vienašališko įsipareigojimo, ar sudaryti sandorį įpareigojo kita institucija, todėl laikytina, jog sandorius sudaryti skolininkas A. S. neprivalėjo, nes jis sudarytas neatstovaujant kreditorių interesų. Sudarydamas ginčijamą dovanojimo sandorį, atsakovas žinojo apie savo prievolę ieškovei, šios prievolės tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 straipsniai).

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad 0,3816 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,6825 ha bendro ploto Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra didžiulis vandens telkinys (prūdas), yra greta vienas kito (popierinės bylos, 1t., b.l.41) ir iš esmės sutiktina su ieškovės vertinimu, jog ji gali būti naudojamas kaip viena namų valda. Iš pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylos matyti, jog (duomenys neskelbtini),žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti šie pastatai ir statiniai, t.y. gyvenamasis namas, tvartas ir daržinė, viralinė- 1940 m. statybos; malkinės 1960 m. statybos; pirtis 1956 m. statybos; viralinė -1940 m. statybos; tualetas-1965 m. statybos ir šulinys-1959 m. statybos (popierinės bylos 1t., b.l.85-89).Minėti statiniai yra įregistruoti ir valstybės įmonėje Registrų centre. Tuo tarpu iš pateiktų ortofoto nuotraukų matyti, kad 2015-2017 metais tame pačiame žemės sklype likusio 1940 m. statybos gyvenamojo namo, jau pastatyti nauji statiniai, t.y. kitas gyvenamasis namas ir naujas ūkio pastatas (popierinės bylos, 1t., b.l.90-91) , kurie Nekilnojamojo turto registre ginčijamo sandorio sudarymo metu (2018-11-29) nebuvo ir šiuo metu nėra įregistruoti (popierinės bylos, 1t., b.l.15-17) . Atsakovas A. S. prieš perleisdamas sandorius privalėjo naujus statinius įteisinti, atitinkamai juos įkainuoti ir jau rinkomis kainomis realizuoti. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais ir statiniais buvo parduotas už 8.000 Eur kainą, kuri atitinka tik anksčiau buvusių pastatų vertę nurodytą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ir neatitiko faktiškai buvusios situacijos. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas už 1.000 Eur kainą, kai vidutinė rinkos vertė netgi pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 1.270 Eur, t. y. 27 proc. didesnė už pardavimo kainą, (popierinės bylos, 1t., b.l.18-21).

Atsakovai A. S. ir R. S. atsiliepime į ieškinį teigė, kad tiek sodyba, tiek ir žemės sklypai sandorių sudarymo metu buvo labai apleisti, sodybos pastatai buvo nušiurę ir apgriuvę. Nurodė, jog ieškovė klaidina teigdama, kad prieš 2-3 metus buvo pastatyti visiškai nauji statiniai. Nauji statiniai - gyvenamasis namas, naujas ūkio pastatas pradėti statyti tik atsakovei J. L. įsigijus ginčo sodybą ir žemės sklypus ir dar iki šiol nėra pabaigti statyti. Pastatų būklę bei gerbūvį tvarkė ne atsakovas A. S., o šį turtą įsigijusi atsakovė J. L., todėl ginčijamų sandorių sudarymo metu, tiek sodybos, tiek ir žemės sklypų vertės visiškai atitiko sutartyse nurodytas jų vertes.

Atsakovė J. L. atsiliepime į ieškinį ,raštu pateiktose baigiamosiose kalbose taip pat teigė , kad tiek sodyba, tiek ir žemės sklypai sandorių sudarymo metu buvo labai apleisti, sodybos pastatai buvo nušiurę ir apgriuvę. Ji įdėjo daug darbo ir pastangų, kad suremontuotų sodybos pastatus ir sutvarkytų šiuos žemės sklypus, kad jie atrodytų taip, kaip dabar mato ieškovas, todėl sandorių sudarymo metu tiek sodybos, tiek žemės sklypų vertės visiškai atitiko sutartyse nurodytas jų vertes. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė klaidina teismą teigdama, kad prieš 2-3 metus pastatyti visiškai nauji statiniai - naujas gyvenamasis namas, naujas ūkio pastatas. Šie nauji statiniai pradėti statyti tik atsakovei J. L. įsigijus ginčo sodybą ir žemės sklypus ir dar iki šiol nėra pabaigti statyti. Pažymėtina, jog atsakovė J. L. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji būtų pirkusi statybines medžiagas, samdžiusi statybos ir kitiems darbams atlikti statybininkus, ar kitus specialistus. Jei tokių dokumentų ji visų būtų ir neišsaugojusi, tačiau galėjo likti nors keli. Be to galėjo išlikti elektroninės bankininkystės duomenys, kuriuose būtų užfiksuoti atitinkami pavedimai, ar ji būtų prašiusi apklausti statybos darbus vykdžiusius asmenis, kurie būtų suteikę informacijos apie tai kieno užsakymu buvo vykdomi statybos darbai, gal atlikę statybos darbus asmenys, juos būtų išsaugoję. Atsakovė J. L. pateikė UAB „Ignitis“ 2020-01-13 informaciją, iš kurios matyti, kad elektros energijos tiekimo sutartis objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta tik 2019-10-24 (popierinės bylos, 1t., b.l.83), t.y. jau po ieškovės ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovė J. L. nepateikė motyvų ,kaip ji tuo metu galėjo atlikti statybos darbus nesudariusi įsigytam objektui elektros energijos teikimo sutarties. Atsakovė J. L. teismui taip pat yra pateikusi 2019-07-05 ir 29 d. sąskaitas, kad ji kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centras dėl statinių kadastrinių matavimo bylos parengimo, o tai rodo, kad darbai yra objekte praktiškai užbaigti ir juos bandoma įteisinti. Be to atsakovė J. L. 2020-06-10 rašytiniame paaiškinime dėl tvarto rekonstrukcijos nurodė, jog statybos darbus užbaigus paruošta kadastrinių matavimų byla 2019-07-26 (popierinės bylos, 2t., b.l.34), tačiau lieka objektyviai nepaaiškinta ir nepagrįsta įrodymais, kaip nuo sandorių sudarymo momento 2018-11-19 iki 2019 liepos mėnesio galima pastatyti ir užbaigti naują gyvenamąjį namą užfiksuotą 2020-06-11 savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-200611-00066 ir privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200611-00066, t.y. nugriauti rekonstruotą tvartą (įrengiant medines rąstines sienas I aukšto ir medžio su karkasu mansardos sienas, šlaitinio stogo konstrukciją su danga) į 103 kv. m bendro ploto gyvenamąjį pastatą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę ( popierinės bylos, 2 t., b.l.35-37) ir užfiksuotą fotonuotraukomis prie savavališkos statybos akto (popierinės bylos, 2t., bl.37,39-42). 2020-06-10 aktą pasirašė ne atsakovė J. L., o atsakovas A. S., kuris ir dalyvavo patikrinime. Tai tik patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šioje sodyboje faktiškai ir liko gyventi atsakovo A. S. šeima. Įvertintina ir tai, jog byloje siųsti procesiniai dokumentai atsakovams A. ir R. S. nebuvo įteikti jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu-(duomenys neskelbtini), o juos pavyko įteikti tik atsakovo A. S. darbovietės adresu (popierinės bylos, 1t., b.l.52-56).Tai, kad minėtas pastatas stovi ginčo sklype, atsiliepimuose į ieškinį neneigė nei vienas iš atsakovų. Šiuo atveju ne tik, kad atsakovai A. ir R. S. neatvyko į teismą ir nedavė paaiškinimų apie byloje nagrinėjamas aplinkybes, bet paaiškinimų nedavė ir atsakovė J. L., pasirinkę, kad jiems būtų atstovaujama procese per atstovus, kurie nurodė, kad jų parodymai negali turėti reikšmės objektyviam bylos išnagrinėjimui, nebūtų reikšmingi ir tik užvilkintų bylos nagrinėjimą.

Tai, jog sodyboje (duomenys neskelbtini) dar iki ginčo sandorio sudarymo buvo pastatytas naujas gyvenamasis namas patvirtina ir (duomenys neskelbtini) projektų vadovo V. P. rašytinis paaiškinimas, jog 2017 metų birželio mėnesį į parduotuvę buvo atėjęs A. S. ir prašė užsakyti klinkerinių trinkelių savo sodybai. Liepos mėnesį pas juos į prekybos centrą buvo atvežtos 3990 vnt. trinkelių. Klientas prekes pasiėmė savo transportu, o sąskaita buvo išrašyta (duomenys neskelbtini) (sąskaitos Nr.BIK 0944696).Kitas užsakymas buvo 2018 metų gegužės mėnesį, kai vėl į juos kreipėsi A. S. ir dar užsakė 665 vnt. klinkerinių trinkelių. Prekes iš parduotuvės A. S. pasiėmė savo transportu. Sąskaita taip pat buvo išrašyta (duomenys neskelbtini) (sąskaitos Nr.BIK 1095786-787) (popierinės bylos, 1t., b.l.92-95).Posėdžio metu liudytoju apklaustas V. P. patvirtino savo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, nurodydamas, kad jis nuo 2012 metų dirba (duomenys neskelbtini) projektų vadovu. Jis yra kilęs iš O. miestelio ir iš matymo pažįsta atsakovą A. S.. Nurodė, jog dar 2017 m. birželio mėnesį A. S. buvo atvykęs į parduotuvę ir užsakė klinkerinių trinkelių, o jau liepos mėnesį užsakytas trinkeles pasiėmė savo transportu, nes sakė, kad jas naudos savo sodyboje B. kaime, tik sąskaitą prašė išrašyti (duomenys neskelbtini). Po kelių mėnesių jis vėl atvyko ir teigė, kad dar trinkelių pritrūko, todėl užsakė dar 665 vnt., kalbėjo, kad stato sodybą B. k., išsiplėtė projektas. Paaiškino, kad dažnai klientų klausia kur trinkeles naudos, nes nuo to priklauso jų paskirtis, kokiomis sąlygomis jas naudos, ar viduje, kieme. Liudytojas G. K. apklaustas teisme paaiškino, jog jis turi įmonę, kurios pagrindinė veikla susijusi su betono maišymu. Jo įmonę A. S. buvo samdęs sumaišyti betono mišinį rūsio perdangai (duomenys neskelbtini). Jis darbus atliko 2017 metų birželio mėnesį, dirbo apie 4 valandas, už darbus sumokėjo (duomenys neskelbtini) -180 Eur be PVM, nors darbus prašė atlikti pats asmeniškai A. S.. Rūsys buvo netoli kelio, jo perdanga buvo apie 20-30 metrų. Matė, kad prieš rūsį buvo pastatyta nauja sodyba, medinis kaimiško stiliaus pastatas, naujai dengtas stogas, naujai dažytos sienos. Namas buvo su terasa, gyvenamosios paskirties, o terasa su kolonomis. Jis su atsakovu mokėsi toje pačioje mokykloje ,tik atsakovas vyresnis, todėl puikiai jį pažįsta. Toje sodyboje tuo metu buvo ir A. S. žmona, kurią taip pat pažįsta, ir ji dar išėjusi iš terasos , kur kažką dirbo, sakė, jog reiktų viską greičiau atlikti , nes greitai sodyboje bus jų dukters vestuvės. Liudytojui pateikus susipažinti su byloje ieškovo pateiktomis statinių fotonuotraukomis, esančiomis ginčo sklype, (duomenys neskelbtini) (popierinės bylos, 1t., b.l.42-43,2t. b.l.39-41), G. K. patvirtino, kad jose užfiksuotas gyvenamasis namas jau buvo pastatytas sodyboje darbų atlikimo metu, t.y. 2017 m. birželio mėnesį, kur jis šioje sodyboje atliko betono maišymo paslaugas skirtas rūsio perdangai.

Nors atsakovė J. L. teigė, kad šios nurodytos priežastys jai atrodė logiškos ir realios ir ji sudarydama sandorius elgėsi sąžiningai, tačiau šios priežastys kaip tik sukelia abejones, nes jeigu sesuo manė, kad brolio verslai klestėjo, apie jokias skolas jis nekalbėjo, tai kodėl tuo metu jam reikėjo verslui plėsti parduoti ir perleisti visą jo turimą nekilnojamąjį turtą ir dar gauti palyginti visiškai mažą kainą, t.y. 8000 Eur, o vieną iš turimos dalies žemės sklypo perleisti neatlygintinai. Tai kaip tik turėjo sukelti atsakovei J. L. pagrįstas abejones ir rūpestingiau bei atidžiau pasidomėti, išsiaiškinti, kodėl klestinčiam, apie jokias skolas nekalbančiam verslininkui , jos broliui, reikia perleisti visą turimą turtą ir jis neturi tokios pakankamai nedidelės sumos verslui plėsti, be to gal jis ne artimam giminaičiui , o trečiajam asmeniui galėjo perleisti turtą žymiai didesne kaina. Atsakovė J. L. , elgdamasi apdairiai, prieš sudarydama sutartis ir nors jai atrodė, kad kita sandorio yra patikima , turėjo pasidomėti, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žalos sandorio sudarymu. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai suponuoja reikalavimą turto įgijėjui pagal sandorį domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi, t.y. protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai , kas atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką. Atsakovė J. L., kaip artima atsakovo A. S. giminaitė, negalėjo nežinoti to, kad jis buvo susidūręs su finansiniais sunkumais, nes ir įmonei, kuriai jis vadovavo ((duomenys neskelbtini)) praėjus trumpam laikui po ginčo sandorių sudarymo buvo iškelta bankroto byla. Atsakovė J. L. elgėsi neatsakingai, nes privalėjo aiškintis ir sužinoti tikruosius sandorių sudarymo motyvus, ar sandorio šalys, ar viena iš jų nėra skolininkė ir ar sandoriais nebus pažeisti kreditorių interesai, o jos teiginiai , kad ji nesidomėjo ir neprivalėjo to daryti-yra neįtikinami.

Vertinant šiuos atsakovų argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad CK 6.146 straipsnyje, reglamentuojančiame restitucijos taikymą, nustatyta bendra taisyklė, pagal kurią restitucija yra atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Taigi, restituciją reglamentuojančiose teisės normose restitucija natūra yra nurodoma kaip pagrindinis, prioritetinis restitucijos būdas, o restitucija piniginiu ekvivalentu yra vykdoma tik tuo atveju, jei restitucija natūra apskritai nėra įmanoma arba sukelia didelių nepatogumų, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).