Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui A. M., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. V. ieškinį atsakovui A. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo skolos ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

16. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

17. Iš bylos rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A. V. (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Mergaitei šiuo metu yra 2 metai. Šalys niekada nebuvo sudarę santuokos. Kartu nebegyvena nuo 2021 m. liepos 20 d.

18. Ieškiniu ieškovė prašo: 1) nustatyti periodinį išlaikymą vaikui po 265 Eur per mėnesį; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaikymo įsiskolinimą, lygų 1334,00 Eur dydžio sumai; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų

20. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

21. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui daro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).

22. Iš Tarnybos į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad Tarnybos atstovams 2022 m. vasario 2 d. lankantis ieškovės namuose, adresu gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatė, kad motina su dukromis K. ir A. gyvena nuosavame 3 kambarių name su daliniais patogumais. Namuose yra šaltas vanduo, tualetas, vonios namuose nėra, šeima katą ar du per savaitę maudosi kaimyno pirtyje. Būstas šildomas krosnimi (malkomis). Namų aplinka švari, tvarkinga, patalpose šilta, yra būtini baldai, namų apyvokos daiktai. Motina su dukromis įsikūrusios viename kambaryje.

23. Vertinant buities sąlygų vaikams užtikrinimą, akivaizdu, jog motina vaikui gali suteikti tinkamas sąlygas gyvenimui. Tačiau, remiantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimą, svarbus ir stabilumo vaikams užtikrinimo aspektas.

24. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad vaikas liko gyventi su motina. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Atsakovas teismo posėdžio metu nedalyvavo.

25. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, Tarnybos pateiktą išvadą bei prie jos pridėtus dokumentus bei teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus sprendžia, jog geriausiai vaiko interesus atitinka, leidžia užtikrinti aplinkos stabilumą būtent vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove). Byloje nenustatyta, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku, neužtikrintų jos interesų ar būtų kitų priežasčių, dėl kurių nepilnametės gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina ieškove, todėl teismas sprendžia, kad atitinkamas ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

26. Nustačius nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

27. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

28. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 procentų. Tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. minimali mėnesinė alga – 730 Eur, o minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 533,65 Eur.

29. Taip pat, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis (toliau – ir „vaiko pinigai“), tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Bylos nagrinėjimo metu (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d.) „vaiko pinigai“ sudarė 73,50 Eur.

30. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).

31. Nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas tik orientaciniu, tačiau tais atvejais, kai yra nukrypstama nuo šio kriterijaus, t. y. priteisiamas mažesnis nei pusės mėnesinės algos dydžio išlaikymas, toks sprendimas turi būti pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

32. Taigi, atsižvelgiant į MMA, „vaiko pinigų“ dydį, neįrodinėtina vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga suma laikytina 230 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai po 265 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

33. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą; kt.).

34. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, jog ieškovei yra nustatytas neterminuotas neįgalumas, darbingumo lygis siekia (duomenys neskelbtini) procentus. Pačios ieškovės pajamos yra nedidelės – ieškovė gauna 257,06 Eur maitintojo netekimo pensiją, 111,20 Eur dydžio išmoką dukrai ir papildomą 70 Eur išmoką (vaiko pinigai už A. V.). Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo, nepasisakė dėl ieškovės prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio, neginčijo ieškovės nurodytų vaiko poreikiams reikalingų sumų. Iš teismo iniciatyva iš teismų informacinės sistemos Liteko ištrauktos pažymos apie ieškovės B. V. gaunamas pajamas matyti, jog jos gaunamos pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro apie 257,06 Eur – atskaičius mokesčius lieka 179,94 Eur (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. spalio 14 d.). Tuo tarpu atsakovas A. M. šiuo metu yra dirbantis asmuo ir jo pajamos siekia apie 170 Eur.

35. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Pabrėžtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Kasacinio praktikoje taip pat išaiškinta, kad mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

36. Pastebėtina, jog A. M. yra darbingo, jauno amžiaus. Byloje nėra duomenų, jog A. M. būtų nustatytas neįgalumas, sumažintas darbingumas. Vadinasi, atsakovas gali teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

37. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės darbingumo lygis siekia (duomenys neskelbtini) procentus, nustatytas neterminuotas neįgalumas bei nustačius, kad A. V., kuriai šiuo metu yra 2 metai, yra sveika, specialiųjų poreikių neturi, papildomų ugdymo užsiėmimų nelanko, ieškovė nepateikė jokių specialius dukters poreikius pagrindžiančių įrodymų, be to, atsakovui neteikiant prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio priteisimo, nustatytina, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai A. V. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. sausio 17 d.) iki jos pilnametystės.

38. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė B. V. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

39. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą dukrai 1 334 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 20 d. mėn. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2022 m. sausio 17 d. Toks reikalavimas atitinka CK 3.200 straipsnyje nurodytą sąlygą.

40. Ieškovė ieškinyje išlaikymo dydį skaičiavo po ½ MMA per mėnesį (2021 m. MMA buvo 642 Eur, arba apie 460 Eur ,,į rankas”, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas po 230 Eur už mėnesį), vertino, kad įsiskolinimas apskaičiuotinas taip – atsakovas pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, nevykdė nuo 2021 m. liepos 20 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 20 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. už 5 mėn. ir 24 d., iš viso 1 334 Eur (230 x 5 + 230 : 30 x 24).

41. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

42. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje pateiktais duomenimis bei paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi skyriumi nuo 2021 m. liepos 20 d. Ieškovės teigimu, šalys gyveno kartu iki 2021 metų liepos 20 d. ir nuo tada vaikas gyvena su motina, tėvas vaiką aplankė tik vieną kartą, t. y. 2021 m. rugpjūčio mėn., atvežė bananų ir jogurto.

43. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

44. Kaip nurodyta jau minėtoje teismų praktikoje, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio (tuo pačiu ir dėl susidariusio įsiskolinimo) orientaciniu kriterijumi imama minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA) atskaičius mokesčius. Be to, kaip minėta, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas „vaiko pinigais“. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Ieškovei neteikus įrodymų, kuriais būtų siekta pagrįsti didesnį nei orientacinis kriterijus išlaikymo dydį, taip pat nenurodžius, jog vaikas turi specialiųjų poreikių, išlaikymo įsiskolinimo suma apskaičiuotina pagal tas pačias jau nurodytoje teismų praktikoje suformuotas taisykles, kaip ir vaikui reikalingas išlaikymo dydis.

45. 2021 metais MMA buvo 642 Eur, atskaičius mokesčius ši suma sudarė 468,41 Eur, vaiko pinigai – 70 Eur, taigi vienam iš tėvų tenkanti suma, kurios nereikia įrodinėti 2021 metais buvo 200 Eur, o 2022 metais, kaip nurodyta anksčiau – 230 Eur.

46. Taigi, atsižvelgiant į tai, išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas nuo 2021 m. liepos 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos bei orientaciniu dydžiu laikytina tais metais galiojusi minimali alga, mažinama „vaiko pinigų“ dydžiu, darytina išvada, jog nuo 2021 m. liepos 20 d. įsiskolinimo suma skaičiuotina už 5 mėnesius 11 dienų 2021 metais (5*200 Eur + 200 Eur:31*11=1 071 Eur) ir 17 dienų 2022 metais (230:31*17=126 Eur). Taigi bendra įsiskolinimo suma būtų lygi 1 197 Eur.

47. Atsižvelgiant į tai, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteisinta 1 197 Eur šalių nepilnamečio vaiko įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2022 m. sausio 17 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

49. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1Mr)TP-21-T-1808-9241. Ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, pateikta pažyma Nr. (12.32Mr) PT-4262 dėl 350,80 Eur patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies (100 procentų tenkintas reikalavimas dėl gyvenamosios vietos, 87 procentai – dėl periodinio išlaikymo bei 90 procentų reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo) iš atsakovo priteistina 323 Eur (92 proc.) patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

50. Ieškovė įstatymu ir pagal aukščiau nurodytą VGTPT sprendimą yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis (mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kad dokumentai buvo teikiami elektroninių ryšių priemonėmis): už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo (tenkintas 100 proc.) – 88 Eur, už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo – 63 Eur (tenkinta 87 proc. šio reikalavimo, todėl priteisiama proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 72 Eur*87 proc.) bei už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo – 27 Eur (30 Eur * 90 proc.). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 178 Eur žyminio mokesčio.

51. Taip pat šioje byloje patirta 22,40 Eur pašto išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad galutiniu teismo sprendimu patenkinta 92 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo priteistina proporcingai 20,61 Eur pašto išlaidų.

52. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis (nuo kurio ieškovė buvo atleista), teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei ir bylinėjimosi išlaidos už antrinę teisinę pagalbą, t. y. bendrai priteistinai valstybės naudai 198,61 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas, taip pat priteistina 323 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismo vertinimu, šių išlaidų dydis pagrįstas, protingas ir teisingas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

53. Teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones –priteisė iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ta pačia nutartimi teismas paskyrė ieškovę B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo sumą nurodyta indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

54. Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kartu įvertinus tai, jog išnagrinėjus civilinę bylą, išnyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, taip pat įvertinus, nors teismo sprendimas skundžiamas, tačiau sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai, todėl šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl laikino išlaikymo taip pat panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina (ieškove) B. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 197 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 198,61 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt aštuoni eurai 61 ct) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 323 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant „už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl priteisto laikino išlaikymo (200 Eur) panaikinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.