Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nevedusio, vidurinio išsilavinimo, skundą dėl 2023 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) nutarimo Nr. 30-ANR_N-10669-2023 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresnysis tyrėjas M. L. 2023 m. rugpjūčio 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad V. Š. 2023 m. rugpjūčio 6 d., 22.20 val., Taikos pr. – Kauno sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir stovėdamas prie sankryžos, užsidegus žaliam šviesoforo signalui tyčia (specialiai) spaudė akseleratoriaus pedalą, didino variklio apsukas bei spaudė stabdį, ko pasekoje privertė galinius ratus prarasti sukibimą su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip pradėjo slysti iš savo eismo juostos, padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, kai aplink stovėjo kiti automobiliai, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais veiksmais negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, demonstravo paniekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokie veiksmais V. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 4,9 punktų reikalavimus (b.l. 7-8).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – V. Š., viešame posėdyje priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-10669-2023, kuriuo nenustačius V. Š. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jį pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Minėtu nutarimu V. Š. paskirta administracinė nuobauda – 500 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 15 mėnesių (b.l. 9-11).

Pažymėtina, jog V. Š. pats nurodė, kad jam buvo žinoma, jog vairuojamo automobilio variklio galia yra žymiai padidinta, todėl galėjo tai įvertinti ir privalėjo imtis atitinkamų atsargumo priemonių vairuojant, jeigu būtų siekęs elgtis pagal taisykles ir išvengti pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Todėl V. Š. prašyme nurodyta aplinkybė, jog toks jo vairuojamo automobilio atsakas į pedalų paspaudimą įvyko dėl automobilio ABS ir ESP sistemų gedimo vertintinas kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė taktika. Prašymas apklausti kartu važiavusį asmenį A. P. atmestinas, kadangi jis yra V. Š. draugas ir jo parodymai gali būti šališki. Prašymas apklausti specialistą, turintį specialių žinių apie automobilio mechaniką, atmestinas, kadangi ABS ir ESP sistemos nėra vien tik „BMW“ automobilio specialios sistemos, apie kurias „BMW“ kompanija slėptų informaciją, o tai yra vienos pagrindinių šiuolaikinių transporto priemonių saugos sistemų, apie kurias viešoje erdvėje yra pakankamai teorijos. Taigi, akivaizdu, jog tokį vaizdo įraše užfiksuotą „BMW“ automobilio judėjimą įtakojo būtent tyčiniai vairuotojo V. Š. veiksmai, pradedant nuo to, kad pasirinkto vairuoti automobilio variklio galia padidinta specialiai, nesilaikant gamintojo techninių charakteristikų, siekiant lengviau priversti prasisukti ratus, taip pat tyčia išjungiamos saugos sistemos, kurios trukdytų pasiekti norimą efektą. Būtent dėl to kritiškai vertinama V. Š. pateikta sąskaita faktūra, kurioje nurodoma, jog buvo remontuota ABS sistema. Minėtais veiksmais V. Š. parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei siekė išreikšti savo išskirtinumą, pademonstruoti niekinantį požiūrį į visuomeninę tvarką, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Vertintina, jog surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog V. Š. veikoje yra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymių, veika kvalifikuota tinkamai, nuobauda skiriama vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis. Pažymėtina, jog vairavimo ypatumus (važiavimo greitį, stabdymą, posūkius ir pan.) lemia transporto priemonės vairuotojo veiksmai, pati transporto priemonė negali atlikti tam tikrų veiksmų, kaip šiuo atveju užfiksuotas ir aprašytas automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimas, pažeidžiant kelių eismo taisykles. V. Š. tikinimas, kad minėtus jo, kaip vairuotojo, veiksmus išprovokavo transporto priemonės gedimas, yra bandymas išvengti atsakomybės ir visiškai neatitinka tikrovės. Sugedus transporto priemonei, yra stojama kelkraštyje, ieškoma pagalba kelyje, o šiuo atveju V. Š. tęsė judėjimą, didino važiavimo greitį, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Akivaizdu, jog V. Š. veiksmai nepriimtini kelių eismo taisyklių ir visuomenėje priimtų elgesio normų požiūriu (b.l. 41-44).

Iš byloje esančio 2023 m rugpjūčio 6 d. M. L. tarnybinio pranešimo „Dėl KET pažeidimo“ matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 6 d. patruliuojant kartu su tyrėja V. U. nustatytame maršrute tarnybiniu automobiliu „L1715“, apie 22.20 val. sustojus prie Taikos pr. Kauno g. sankryžos pirmoje eismo juostoje sukti į dešinę į Kauno g., užsidegus žaliam šviesoforo signalui pastebėjome 3 eismo juostoje automobilį „BMW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei pasigirdo didelis automobilio variklio sūkių garsas. Minėtas automobilis pradėjo lėtai judėti bei matėsi, kad jo galiniai ratai prasisukinėjo ant kelio dangos bei pradėjo slysti šiek tiek į dešinę, automobilis lėtai judėjo į priekį, kai galiniai ratai buvo praradę sukibimą su kelio danga ir prasisukinėjo. Vėliau nurimus variklio sūkių garsui, ratai sukibo su kelio danga ir automobilis pradėjo važiuoti įprastai. Greta minėto automobilio buvo keletas kitų automobilių kitose eismo juostose. Automobilis buvo sustabdytas už sankryžos. Nustatyta, kad automobilį vairavo V. Š., kuris paaiškino, jog nieko blogo nepadarė, automobilį „užmetė“, automobilyje neveikia antipraslydimo sistema bei automobilis labai galingas, todėl jo nesuvaldė. Kelio danga tuo momentu buvo sausa, sukibimas buvo geras. V. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Rašant protokolą, pradėjo lyti. Grįžus į įvykio vietą buvo padarytos padangų žymių nuotraukos, kurios pridedamos prie bylos. Įvykis filmuotas tarnybinio automobilio priekine vaizdo kamera bei „Body“ kamera (b.l. 13).

Iš skaitmeninėje laikmenoje esančio vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaizdo įrašas darytas 2023 m. rugpjūčio 6 d. 22.22 val. Vaizdo įrašo užfiksuotu laiku 22:22:35 val., matyti, kad fiksuojamas vaizdas Taikos prospekte, Klaipėdos mieste, prie sankryžos su Kauno gatve, šalia prekybos centro „Akropolis“. Kelias yra trijų eismo juostų su prieš sankryžą įrengtomis papildomomis juostomis posūkiams į kairę ir į dešinę. Įvykio metu kelio danga sausa, tamsus paros metas. Prie sankryžos yra sustoję automobiliai, policijos pareigūnų automobilis persirikiuoja į dešinėje esančią juostą posūkiui į dešinę. Antroje eismo juostoje, kuria per sankryžą leidžiama važiuoti tiesiai, stovi trys automobiliai, paskutinis iš jų stovi automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui „BMW“ stovint vietoje ryškiai dega galinis dešinės pusės STOP žibintas (kairės pusės žibintas visiškai nedega nei automobiliui stovint, nei važiuojant). Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pirmieji du automobiliai pajuda į priekį tolygiai, o trečiasis automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuojamas V. Š.), šiek tiek atsilieka ir apie 22:22:36 val. pajuda iš vietos. Minėtam automobiliui pajudant, užgęsta galinis dešinės pusės STOP žibintas, tačiau po akimirkos jis vėl užsidega kartu su virš galinio lango esančiu STOP žibintu, automobilio judėjimas sulėtėja ir tuo pačiu automobilio galiniai ratai prasisuka, o automobilio galą šiek tiek užmeta į dešinę pusę, taip automobilis juda kelis metrus, tačiau iš savo eismo juostos neišvažiuoja, automobilio judėjimo trajektorija išsitiesina ir 22:22:40 val. automobilis tiesiai važiuoja per sankryžą. Po to, policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu privažiuoja ir sustabdo automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją. Kituose skaitmeninėje laikmenoje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnų automobilis privažiuoja ir sustoja prie V. Š. vairuojamo automobilio, užfiksuotas pareigūno bendravimas su vairuotoju V. Š. po įvykio, taip pat laikmenoje yra trys kelio ruožo nuotraukos su padangų protektoriaus žymėmis ant kelio dangos (skaitmeninė laikmena saugoma bylos medžiagoje).

Iš byloje esančios 2023 m. rugpjūčio 9 d. sąskaitos – faktūros Serija A Nr. 031 matyti, jog V. Š. už automobilio „BMW“ ABS sistemos laidyno remontą ir priekinių ABS daviklių keitimą sumokėjo 70 Eur (b.l. 17). Dviejose pareiškėjo pateiktose nuotraukose užfiksuoti automobilio BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padangų protektoriai (b.l. 18-19).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo V. Š. skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-689/2020, 2AT-10-942/2023).

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, išanalizavęs byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, patikrinęs kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs pareiškėjo V. Š. paaiškinimus, liudytojo M. L. parodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos nutarime pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje surinkta patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl V. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėjas V. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis 2023 m. rugpjūčio 6 d., 22.20 val., Taikos pr. – Kauno sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir stovėdamas prie sankryžos, užsidegus žaliam šviesoforo signalui tyčia (specialiai) spaudė akseleratoriaus pedalą, didino variklio apsukas bei spaudė stabdį, ko pasekoje privertė galinius ratus prarasti sukibimą su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus) taip pradėjo slysti iš savo eismo juostos, padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, kai aplink stovėjo kiti automobiliai, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokie V. Š. veiksmai Institucijos įvertinti kaip KET 4, 9 punktų reikalavimų pažeidimas ir kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kaip chuliganiškas vairavimas.

Tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Institucijoje, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu V. Š. nepripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nurodė, jog jam inkriminuojama veika nėra padaryta nei tyčia, nei iš chuliganiškų paskatų. Įvykio dieną jis vairavo transporto priemonę, kuri jam nepriklauso. Jis nežinojo apie šios transporto priemonės technines charakteristikas bei esamus ABS ir ESP sistemų gedimus, kurie gali įtakoti netinkamą ratų sukibimą su kelio danga spustelėjus akseleratoriaus pedalą. Pareiškėjas nurodė, kad sankryžoje įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui, jis automobiliu pradėjo judėti iš vietos paspaudęs akseleratoriaus pedalą. Automobilio variklio apsukos neįprastai sukilo daugiau nei jis tikėjosi, tačiau jis to tyčia nesiekė. Jis negalėjo numatyti, kad automobilis pradėdamas judėti iš įvykio vietos, sureaguos būtent taip, todėl bandydamas suvaldyti transporto priemonę, nuspaudė stabdžio pedalą, tuomet apsukos pradėjo kristi ir variklio sūkiai susinormalizavo, iš eismo juostos neišvažiavo ir ramiai toliau vairavo transporto priemonę, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jis pareigūnui nurodė, kad yra gedimas ABS sistemoje. Po to ir pats pareigūnas patvirtino, kad automobilio lempa sugedusi, taip pat yra gedimas ABS sistemoje. Be to, jo vairuoto automobilio padangų protektoriai yra visiškai skirtingos formos ir rašto nei policijos pareigūnas įvykio vietoje užfiksavo ant kelio dangos esančias žymes, likusias nuo padangų protektoriaus rašto.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Teisės pažeidimo padarymo paskatos yra vertinamos kaip chuliganiškos tais atvejais, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme (kelyje, automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje), neteisėtai, keldamas pavojų sau bei aplinkai, veikia dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų/administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-788/2022, 2AT-4-719/2019, 2AT-1-942/2018 ir kt.).

Kaip minėta, pareiškėjas V. Š. viso proceso metu savo kaltę neigė ir tvirtino, kad jis neturėjo chuliganiškų paskatų ir tyčios, įvykis galimai kilo dėl automobilio sistemos gedimų, kuriuos patvirtina jo į bylą pateikti duomenys. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui, antroje eismo juostoje sustoję pirmieji du automobiliai pajuda į priekį tolygiai, o trečiasis automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. Š. šiek tiek atsilieka ir apie 22:22:36 val. pajuda iš vietos. V. Š. vairuojamam automobiliui pajudant užgęsta galinis dešinės pusės STOP žibintas, tačiau po akimirkos jis vėl užsidega kartu su virš galinio lango esančiu STOP žibintu, automobilio judėjimas sulėtėja ir tuo pačiu automobilio galiniai ratai prasisuka, o automobilio galą šiek tiek užmeta į dešinę pusę, taip automobilis pajuda kelis metrus, tačiau iš savo eismo juostos neišvažiuoja, automobilio judėjimo trajektorija išsitiesina ir po kelių sekundžių, tai yra 22:22:40 val., automobilis jau tiesiai važiuoja per sankryžą. Liudytojas M. L. teisme parodė, kad įvykio dieną sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, išgirdo didelį variklio sūkių garsą, atkreipė dėmesį į kairę pusę ir pamatė „BMW“ automobilį, kuris užsidegus žaliam šviesoforo signalui, lėtai pradėjo judėti. Matė, kad automobilio stabdžiai buvo nuspausti, nes degė STOP žibintai. Jam atrodė, kad iš chuliganiškų paskatų vairuotojas bandė deginti padangas pajudant iš vietos. Tai yra, kai automobilis lėtai juda, o padangos greitai sukasi, automobilis nuslydo į provėžas. Per sankryžą automobilis važiavo normaliai. Šalia vairuotojo buvo ir kiti automobiliai. Minėto vairuotojo veiksmai kitų automobilių eismui nesutrukdė, automobilis nebuvo išvažiavęs iš savo eismo juostos. Po to, vairuotoją sustabdė. Vairuotojas aiškino, kad neveikė sistema ir netyčia gavosi, kad jis nenorėjo taip padaryti. Po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, jis pats paspaudė mygtuką, kur yra praslydimo kontrolė, tai minėta sistema neveikė. Iš byloje esančios 2023 m. rugpjūčio 9 d. sąskaitos – faktūros Serija A Nr. 031, matyti, jog V. Š. už automobilio „BMW“ ABS sistemos laidyno remontą ir priekinių ABS daviklių keitimą sumokėjo 70 Eur (b.l. 17).

Išklausęs pareiškėjo V. Š. paaiškinimus, liudytojo M. L. parodymus, įvertinęs byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas įvykio aplinkybes ir ištyręs byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nenustatyta, jog V. Š. atliktų veiksmų paskatos būtų chuliganiškos. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad dėl V. Š. veiksmų kelyje, kam nors būtų sukeltos kokios nors neigiamos emocijos, kas nors būtų pažemintas, įžeistas, pasijutęs nesaugiai, taip pat būtų sutrikdyta visuomenės rimtis, nėra. Tiek iš liudytojo M. L. parodymų, tiek iš vaizdo įrašo matyti, kad itin trumpą laiko tarpą (iki keturių sekundžių) trukęs V. Š. vairuojamo automobilio ratų praslydimas kitų automobilių eismui nesutrukdė, automobilis iš savo eismo juostos neišvažiavo. Minėtas automobilio manevras įvyko užsidegus eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, kai visos transporto priemonės, taip pat ir vairuojama V. Š., pradėjo judėti į priekį, ir, kuomet, V. Š. teigimu, spaudžiant akseleratoriaus pedalą, neįprastai sukilo variklio apsukos. Tiek pats pareiškėjas, tiek posėdžio metu liudytojas M. L. patvirtino, jog V. Š. vairuojamame automobilyje ABS sistema neveikė, ši aplinkybė pažymėta ir administracinio nusižengimo protokole (b.l. 7). Pareiškėjas pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog jo vairuotam automobiliui po įvykio buvo šalinami ABS sistemos gedimai (b.l. 17). Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. Š. vairuojamas automobilis įvykio dieną turėjo ABS sistemos gedimų, kurie galėjo turėti įtakos netinkamam transporto priemonės ratų sukibimui su kelio danga. Taigi, pareiškėjo teiginiai, jog jam paspaudus automobilio akseleratoriaus pedalą neįprastai sukilo jo vairuojamo automobilio apsukos ir automobilio ratai netikėtai prasisuko, galimai dėl ABS sistemos gedimų, o ne dėl jo tyčinių veiksmų ir chuliganiškų paskatų, nepaneigti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad sugretinus byloje esančias policijos pareigūnų įvykio vietoje darytas nuotraukas (JPG 20230806_230035, JPG 20230806_230042, JPG 20230806_230119, skaitmeninė laikmena prie bylos), kuriose užfiksuotos automobilio padangų protektorių žymės ant šlapios kelio dangos, su pareiškėjo į bylą pateiktomis automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padangų protektorių nuotraukomis (b.l. 19), matyti, jog padangų protektoriaus žymės ant šlapio asfalto ir V. Š. automobilio padangų protektorius skiriasi. Įvykio vietoje V. Š. vairuojamo automobilio padangų protektorius nebuvo užfiksuotas. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog V. Š. siekė demonstruoti savo išskirtinumą ar save priešpastatyti kitiems eismo dalyviams, realaus pavojaus V. Š. veiksmai eismo saugumui nesukėlė, kitų asmenų rimtis taip pat nebuvo sutrikdyta, todėl konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje nenustatytas būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalies požymis – chuliganiškos paskatos.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog apkaltinamasis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti atsakomybėn patraukto asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K–594/2012, 2K-110/2013).

Teismas daro išvadą, jog šioje administracinio nusižengimo byloje V. Š. veiksmuose nebuvo nustatyti visi ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, nes pagal byloje surinktus duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad V. Š. automobilį vairavo chuliganiškai, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo bylos teisena V. Š. atžvilgiu nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 dalis 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais bei nuotraukomis – paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

pareiškėjo V. Š. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-10669-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną V. Š. atžvilgiu nutraukti.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais bei nuotraukomis - nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.