Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas peržiūrėti sprendimą už akių, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo likviduojamos dėl bankroto J. įmonės (toliau – LIĮ) „Jonas“ ieškinį atsakovui R. A. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, tretieji asmenys J. J., antstolis Darius Stakeliūnas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsiz?velgiant i? tai, kad Vilniaus apygardos teismas pripaz?ino negaliojanc?iu vykdoma?ji? i?ras?a?, kurio pagrindu atsakovo naudai is? trečiojo asmens J. J. (toliau – trečiasis asmuo) turto buvo is?ies?kota 22 925,56 Eur suma, LIĮ „Jonas“ pateike? atsakovui ies?kini? de?l be pagrindo i?gytu? le?s?u? gra?z?inimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

10.1. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog teismo pranešimas apeliantui apie 2022 m. lapkričio 21 d. ieškovo ieškinį įteiktas 2022 m. lapkričio 24 d., todėl vėliausia diena atsiliepimui pateikti buvo 2022 m. gruodžio 14 d. Apeliantas skundu taip pat nurodė, kad apie ieškinį 2022 m. lapkričio 30 d. žinojo ir apelianto atstovas (advokatas Antanas Suslavičius). Paz?ymi, kad apeliantas nepateikia jokiu? nauju? duomenu?, kurie patvirtintu? aplinkybę, kad jo atstovas advokatas sirgo, tode?l mano, kad ne?ra pagrindo daryti kitoms is?vadoms kurias padare? pirmos instancijos teismas vertindamas apelianto nurodytas atsiliepimo nepateikimo priez?astis. Taip pat akcentuoja, kad pagal teismu? praktika?, advokato liga ne?ra svarbi aplinkybe?, de?l kurios advokatas negali vykdyti procesiniu? pareigu?; advokatas neture?tu? imtis atstovauti klienta?, jeigu advokatas de?l i?vairiu? priez?asc?iu? negale?s laiku atlikti procesiniu? veiksmu? ir/ar atvykti i? teismo pose?di?.

10.2. Dėl atskiruoju skundė pateikto 2022 m. lapkričio 18 d. akto, kuriuo apeliantas grindžia prievolės įvykdymą, ieškovė pažymi, kad šiuo aktu, kuriuo neva apeliantas sumokėjo J. J. 25 278,48 Eur, negali būti laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, kadangi ši prievolė turėjo būti įvykdyta ne trečiajam asmeniui, o likviduojamos įmonės nemokumo administratorei. Šiuo aspektu taip pat pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu trečiasis asmuo nurodė, kad 2014 m. balandžio 15 d. vekselis yra fiktyvus, o apeliantas trečiąjį asmenį apgavo ir vekselis Vilniaus apygardos teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu. Taigi, trečiasis asmuo nepripažino prievolės apeliantui, todėl ieškovei keistai atrodo, kad tik įsiteisėjus apeliantui nepalankiam teismo sprendimui, kuriuo jis prarado reikalavimo teisę į didesnę nei 25 0000 Eur sumą, apeliantas geranoriškai trečiajam asmeniui sumokėjo 25 278,48 Eur.

10.4. Dėl palūkanų skaičiavimo termino pradžios, ieškovė priešingai nei teigia apeliantas, nurodo, kad Konkrečiu atveju, palūkanų skaičiavimo pradžia yra sietina ne su sužinojimu apie teismo sprendimą, kuriuo 2014 m. balandžio 15 d. vekselį pripažino negaliojančiu, o su apelianto gautų lėšų, priverstine tvarka realizavus apelianto turtinę teisę kylančią iš vekselio, data. Kaip yra nurodyta anksčiau, lėšos gautos, priverstine tvarka realizavus apelianto turtinę teisę kylančią iš 2014 m. balandžio 15 d. vekselio, apeliantui buvo pervestos 2019 m. balandžio 30 d., todėl nuo šios datos yra pagrindas skaičiuoti palūkanas.

11.1. Paaiškina, kad nemokumo administratorė neturi teisės reikalauti apelianto grąžintiną trečiajam asmeniui ginčo sumą. Nurodo, kad antstolis Darius Stakeliūnas pardavė gyvenamą namą varžytinėse ir apmokėjo nemokumo administratorės LIĮ „Jonas“ kreditorinių reikalavimų tenkinimui numatytą sumą. Teigia, kad 26 995,63 Eur turi atitekti D. J., nes ji yra gautos iš J. A. paskolos lygiateisė paskolos sutarties dalyvė ir iš to sandorio negalėjo padengti paskolos dalies. Ta gražintina 26 995,63 Eur suma turėjo tekti J. A. su kuriuo buvo pasirašyta paskolos sutartis ir įkeistas gyvenamas namas Trakų raj. Tarpupio km., kurio dalis nuosavybės buvo D. J., tačiau antstolis Darius Stakeliūnas šią sumą išmokėjo apeliantui, o privalėjo sumokėti J. A. ir taip būtų padengta D. J. paskolos skola.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

15. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties, kuria buvo atmestas apelianto prašymas peržiūrėti sprendimą už akių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2725-340/2019 iškėlė bankroto bylą LIĮ „Jonas“. 2014 m. balandžio 15 d. šios įmonės savininkas (trečiasis asmuo) išdavė atsakovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 26 6450,42 Eur sumai. Antstolio Dariaus Stakeliūno vykdomojoje byloje Nr. 0032/17/01762 pagal vekselį atsakovo naudai iš trečiojo asmens išieškota 22 925,56 Eur suma. Atsakovas pateikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo LIĮ „Jonas“ bankroto byloje. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-525-653/2022 buvo pripažintas negaliojančiu 2014 m. balandžio 15 d. trečiojo asmens apeliantui išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis bei jo pagrindu atliktas 2019 m. balandžio 17 d. vykdomasis įrašas. Atsižvelgiant į tai, LIĮ „Jonas“ nemokumo administratorė laiko, kad 22 925,56 Eur sumą atsakovas įgijo be pagrindo, todėl kreipėsi į teismą prašydama ją priteisti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai.

19. Ieškovas prašė atsakovo prašymą atmesti. Nurodė, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti, atsakovo atstovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Pažymėjo, kad atsakovo prievolė įvykdyta netinkamam kreditoriui, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto termino pateikti atsiliepimą į ieškinį

21. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė 20 d. terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, kadangi įstatymas numato, kad gali būti skirtas 30 d. terminas.

22. Paaiškintina, kad CPK 142 straipsnio 1 dalis numato, kad kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali šį terminą pratęsti iki šešiasdešimties dienų. Tai reiškia, kad teismas įvertinęs galimą bylos sudėtingumą, pats sprendžia koks skirtinas terminas atsilepimui pateikti yra proporcingiausias kiekvienu nagrinėjamu atveju, o tai reiškia, kad teismas neprivalo kiekvienu atveju skirti maksimalaus įstatyme įtvirtinto trisdešimties dienų termino atsiliepimui į ieškinį pateikti.

Dėl sprendimo už akių (ne)peržiūrėjimo

23. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos nutartį dėl atsisakymo peržiūrėti sprendimą už akių savo skundą grįsdamas tiek procesinio pasyvumo aplinkybės nebuvimu, tiek ir teismo netinkamu materialinės teisės normų taikymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime už akių, todėl kolegija pasisako dėl abiejų sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų.

24. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019). Pažymėtina, kad sprendimas už akių gali būti nepalankus ir aktyviajai šaliai, jeigu formaliai įvertinęs įrodymus teismas nustato, kad aktyviosios šalies pozicija nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

25. CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, taip pat yra pažymima, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi ne pasyvumo priežastys pateisinančios ar nepateisinančios pasyvumą, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-235-370/2017).

26. Vadovaujantis CPK 288 straipsniu, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

27. Taigi peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu.

28. Kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis).

29. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui išsiųsti 2022 m. lapkričio 23 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir įteikti 2022 m. lapkričio 28 d., trečiajam asmeniui išsiųsti per EPP bei vadovaujantis CPK 123 straipsniu – paštu ir įteikti taip pat 2022 m. lapkričio 28 d. Todėl laikytina, kad šalys buvo tinkamai informuotos apie teisminį procesą, tačiau atsakovas iki nustatyto termino pabaigos teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

30. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas neginčija aplinkybės, kad dokumentai šiam buvo įteikti, tačiau nurodo, kad atsiliepimo į ieškinį šio atstovas advokatas negalėjo pateikti, nes pastarasis sirgo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), kaip ir ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą pažymėjo, kad paprastai liga nelaikoma svarbia priežastimi procesinių dokumentų pateikimo termino praleidimui, tačiau kiekvienu konkrečiu bylos atveju tai reikia vertinti individualiai. Naujoje CPK redakcijoje (įsigaliojusioje nuo 2017 m. liepos 1 d.) buvusi CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostata, kad liga, komandiruote nelaikoma svarbia priežastimi dėl neatvykimo į teismo posėdį (ar analogiškai – atsiliepimo į ieškinį pateikimo termino praleidimas dėl ligos), yra panaikinta. Dėl to nedalyvavimą teismo posėdyje, ar atsiliepimo į ieškinį termino praleidimą dėl ligos galima laikyti svarbia priežastimi (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1643-513/2017). Tačiau šioje vietoje pažymėtina, kad į bylą nėra pateiktų duomenų apie apelianto atstovo sirgimo atsiliepimo į ieškinį teikimo laikotarpiu, todėl laikytina, kad neįrodyta, jog apelianto atstovas minėtu laikotarpiu sirgo ir dėl šio ligos negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį. Tuo pačiu, apeliacinės instancijos teismo pritartina ir ieškovės argumentui, kad apelianto atstovas galėjo prašyti pratęsti terminą atsiliepimo pateikimui, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismui kilo pareiga priimti sprendimą už akių, kadangi, priešingai nei teigia apeliantas, ieškovė šį prašymą buvo išreiškusi pateiktu ieškiniu nurodydama, kad ši neprieštarauja esant galimybei priimti sprendimą už akių. Taip pat akcentuotina, kadi š bylos duomenų matyti, jog atsiliepimo i? ies?kini? nepateikimo pasekmės apeliantui buvo išaiškintos, todėl laikytina, kad atsakovas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir buvo pasyvus procese.

31. Toliau spręstina, ar atsakovės pateikti įrodymai besąlygiškai patvirtinta tai, jog priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018).

32. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikdamas prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių, kuriuo ieškovės ieškinį patenkintas visiškai, nurodė, kad teismas sprendimą už akių priėmė neteisėtai, kadangi ginčo pinigai grąžinti 2022 m. lapkričio 18 d. pinigų priėmimo – perdavimo aktu trečiajam asmeniui.

33. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Viena iš prievolės tinkamo įvykdymo sąlygų – prievolės įvykdymas tinkamam asmeniui. CK 6.44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą, laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens (CK 6.44 straipsnio 2 dalis).

34. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 m. balandžio 15 d. paprastasis vekselis buvo sudarytas tarp apelianto ir trečiojo asmens, vekselį pasirašė taip pat abi šalys. 2019 m. balandžio 17 d. Notaras pagal vekseli? is?dave? vykdoma?ji? i?ras?a? de?l is?ies?kojimo is? trečiojo asmens šioms sumoms: 26 6450,42 Eur skola; 43,80 Eur palu?kanu?, apskaic?iuotu? iki 2019 m. balandžio 17 d.; 6 proc. metiniu? palu?kanu?, skaic?iuojant nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki visis?ko i?vykdymo; 1 333,05 Eur uz? vykdomojo i?ras?o is?davima?; 2,55 Eur is?laidu? uz? notaro patikra? registruose.

35. LIĮ „Jonas“ Vilniaus apygardos teismui pateike? ies?kini?, kuriuo pras?e? pripaz?inti negaliojanc?iais 2014 m. balandžio 15 d. trečiojo asmens is?duota? apeliantui paprasta?ji? neprotestuotina? vekseli? bei jo pagrindu atlikta? 2019 m. balandžio 17 d. vykdoma?ji? i?ras?a?. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu civiline?je byloje Nr. e2-525-653/2022 pripaz?ino negaliojanc?iu 2014 m. balandžio 15 d. trečiojo asmens is?duota? apeliantui paprasta?ji? neprotestuotina? vekseli? bei jo pagrindu atlikta? vykdoma?ji? i?ras?a?.

36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepimo metu pateikta pastaba ir pažymi, kad prieš įvykdydamas prievolę, skolininkas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, siekdamas išsiaiškinti, ar asmuo, kuriam jis nori įvykdyti prievolę, tikrai yra kreditoriaus atstovas ar jo paskirtas asmuo. Šios prievolės šalių pareigos išplaukia iš CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos šalių kooperavimosi pareigos, kaip prievolių vykdymo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-1075/2020).

37. Taigi, kaip teisingai ir pirmosios instancijos teismas pažymėjo, LIĮ „Jonas“ kreditoriniu? reikalavimu? tenkinimas yra nukreiptas ir i? i?mone?s savininko, trečiojo asmens J. J. asmenini? turta?, kuriam yra priskirtina ir teise? reikalauti is? apelianto sumoke?ti 26 995,63 Eur, nes Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu panaikinus vekseli? bei jo pagrindu is?duota? vykdoma?ji? ras?ta?, is? trečiojo asmens is?ies?kotos le?s?os apelianto naudai tapo apelianto be pagrindo i?gytomis le?s?omis. Taigi, pagrįstai nustatyta, kad LIĮ „Jonas“ nemokumo administratorė turi teise? reikalauti, kad įmone?s kreditoriniu? reikalavimu? tenkinimui bu?tu? nukreiptos ir apelianto graz?intina trečiajam asmeniui 26 995,63 Eur suma. Taip pat akcentuotina, kad tiek Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. e2A-854-370/2022 pažymėjo, apeliantas pagal vekseli? trečiajam asmeniui 92 0000 Lt nepaskolino, tode?l panaikinus vekseli? bei jo pagrindu is?duota? vykdoma?ji? ras?ta?, is? trečiojo asmeniui is?ies?kotos le?s?os apelianto naudai yra apelianto be pagrindo i?gytos le?s?oms, kurias apeliantas privalo graz?inti įmone?s nemokumo administratorei.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas spręsdamas klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl pagrįstai apelianto pareiškimą atmetė. Esant šioms aplinkybėms, apelianto atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Į esminius apeliacinio skundo argumentus susijusius su sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakymo klausimu – atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą atlyginti šios apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 720 Eur, kadangi atskirasis skundas atmetamas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš apelianto priteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apelianto (atsakovo) R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei LIĮ „Jonas“ (j. a. k. 120545468) iš atsakovo R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 720 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliaciniame procese.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.