Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dagnis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dagnis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Tvarinys“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Dagnis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, dėl to netinkamai taikė ir aiškino procesinių dokumentų įteikimo institutą bylose dėl teismo įsakymo, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Pažymima, jog iki 2020 m. liepos 14 d. antstolio A, S. rašto „Dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo“ Nr. S1e-66608 gavimo jai nebuvo žinoma apie jai priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3515-328/2020. UAB „Dagnis“ negavo iš teismo jai siunčiamų procesinių dokumentų, pastarieji jai nebuvo įteikti ir apie jai pradėtą civilinį procesą – civilinę bylą Nr. eL2-3515-328/2020 ji neturėjo jokių duomenų. Taigi skolininkė neturėjo galimybės pateikti byloje prieštaravimus dėl akivaizdžiai nepagrįsto kreditorės pareiškimo. Tik gavusi pranešimą iš antstolio, skolininkė kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kadangi kreditorės pareiškimas – nepagrįstas. Tai suponuoja, kad skolininkė nebuvo tinkamai informuota apie jai pradėtą civilinę bylą, kurioje jai nežinant priimtas ir vykdyti perduotas teismo įsakymas. Skolininkė EPP sistema nesinaudoja. Ji yra turėjusi teisminių ginčų, tačiau kiekvienu atveju jos interesams atstovauja advokatas ir tik advokatas konkrečioje byloje gauna iš teismo prieigą prie bylos kortelės. Tuo tarpu pati skolininkė civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismo įsakymo išdavimo metu šia paskyra nesinaudojo, prie jos prisijungusi nebuvo. Pareigos gauti procesinius dokumentus per EPP skolininkė neturi. Sutikimo gauti procesinius dokumentus per EPP skolininkė nėra pateikusi, o vien tai, kad jos vardu egzistuoja paskyra, nereiškia jos sutikimo gauti visus dokumentus per EPP. Tuo tarpu tai, kad siunčiamų dokumentų skolininkė negavo, kad jie grįžo neįteikti – teismui buvo aišku, dėl to abejonių nekyla.

11. Atskirajame skunde teigiama, jog šiuo atveju proceso atnaujinimo tikslas – grįžti į bylos, kurioje išduotas teismo įsakymas, nagrinėjimą turint tikslą būti išklausytai ir antrajai pusei – skolininkei. Pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo skolininkė pateikė ir motyvuotus prieštaravimus, nepaisydama CPK 439 straipsnio 2 dalies, pagal kurią prieštaravimai neturi būti motyvuoti. Pateikdama 2020 m. rugsėjo 16 d. rašytinus paaiškinimus, skolininkė papildomai pažymėjo, kad kreditorės atsiliepimas į prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip tik patvirtina objektyvią būtinybę atnaujinti civilinį procesą. Tarp šalių yra ginčas, kuris gali būti išspręstas tik ginčo teisena. Todėl natūralu, kad, skolininkui pareiškus prieštaravimus byloje, ji, kreditoriui pateikus ieškinį, toliau nagrinėjama ginčo teisena. Tuo tarpu, vadovaujantis teismo logika, teismas įvardija CPK 439 straipsnį, kaip nesuderinamą su proceso atnaujinimo tikslais, nors, atnaujinus procesą ir skolininkei suteikus galimybę pateikti į bylą prieštaravimus, natūralu, kad teismo įsakymas neįsigalioja, o byla, kreditorei pateikus ieškinį, nagrinėjama ginčo teisena. Skolininkė neatnaujinus proceso neturi galimybės pateikti byloje prieštaravimų, o tai reiškia, kad prašydama atnaujinti terminą skolininkė siekia į bylą pateikti prieštaravimus (tai, beje, ir padarė), kad teismas juos gavęs į juos atsižvelgtų ir teismo įsakymas neįsiteisėtų. Tačiau teismas dar kartą apriboja skolininkės teisę į teisingą teismą, nes, atsisakydamas atnaujinti terminą tam, kad į bylą būtų pateikti prieštaravimai (kitokio tikslo ir negali būti), jis atima iš skolininkės galimybę tuos prieštaravimus pateikti, kadangi neatnaujinus proceso to padaryti procesiškai nėra galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-8828-971/2020, kuria netenkintas pareiškėjos (skolininkės) UAB „Dagnis“ prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-3515-328/2020. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai nustatė, jog civilinėje Nr. eL2-3515-328/2020 neegzistuoja pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi teismas byloje padarė akivaizdžią teisės – CPK 123 straipsnio 4 dalies taikymo klaidą, t. y. teismas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė visų objektyviai būtinų papildomų priemonių tinkamai ir realiai įteikti procesinius dokumentus, kad kita proceso šalis – skolininkė būtų tinkamai informuota apie jai pradėtą civilinę bylą pagal pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir galėtų pareikšti prieštaravimus dėl akivaizdžiai nepagrįsto kreditorės pareiškimo. Be to, pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skolininkės teisė būti išklausytai šiuo atveju galėtų būti užtikrinama pateikiant prieštaravimus byloje dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašant atnaujinti procesinį terminą jiems pateikti, o ne prašant atnaujinti terminą. Taip pat, pareiškėjos teigimu, kreditorės UAB „Tvarinys“ pareiškimas dėl skolos priteisimo buvo akivaizdžiai nepagrįstas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai civilinėje byloje Nr. eL2-3515-328/2020 2020 m. kovo 4 d. priėmė teismo įsakymą ir priteisė iš skolininkės UAB „Dagnis“ 1 023,66 Eur skolą, 40 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 4 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 48 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorės UAB „Tvarinys“ naudai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. eL2-3515-328/2020 pirmą kartą skolininkei procesiniai dokumentai, t. y. pareiškimo kopija, teismo panešimas ir teismo įsakymas, buvo siųsti skolininkės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, kadangi siunta nebuvo atsiimta per siuntos saugojimo terminą. Antrą kartą procesiniai dokumentai skolininkei buvo siųsti pareiškime nurodytu skolininkės veiklos vykdymo vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai taip pat grįžo neįteikti, kadangi siunta nebuvo atsiimta per siuntos saugojimo terminą. Skolininkei procesiniai dokumentai pakartotinai išsiųsti įmonės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ir per teismo elektroninių paslaugų portalą į skolininkės paskyrą, kuri nėra deaktyvuota. Skolininkė prieštaravimų dėl išduoto teismo įsakymo nepateikė, todėl teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 8 d.

20. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. CPK 439 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė reikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos; jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškia pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Šiomis procesinėmis priemonėmis skolininkas gali naudotis savo nuožiūra, be kita ko, tais atvejais, kai teismo įsakymas jam įteiktas ne realiai, o laikant dokumentą įteiktu pagal įstatymą būdu. Tačiau jeigu skolininkas prašo atnaujinti procesą byloje dėl teismo įsakymo, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėja būtent šiuo pagrindu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-3515-328/2020.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Supaprastintas procesas dėl teismo įsakymo išdavimo įtvirtintas CPK XXIII skyriuje. CPK 438 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 18 d.), reglamentuojančiame procesinių dokumentų įteikimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

23. CPK 123 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

24. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesinių dokumentų įteikimas buvo tikslingai įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d., CPK 438 straipsnį papildant nuoroda į CPK 123 straipsnį, įskaitant ir nuorodą į jame nustatytą įteikimo pagal įstatymą institutą. Šio pakeitimo parengiamieji dokumentai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas (dokumento Nr. XIIP-2814, registravimo data 2015 m. kovo 10 d.) suponuoja, kad tokio pakeitimo tikslas – įgalinti teismus taikyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką – išsiuntimą juridinio asmens buveinės adresu, kai praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo procesinis dokumentas laikomas tinkamai įteiktu, tokiu reguliavimu siekiant pagreitinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą.

25. Procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims, įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą, reguliavimas sistemiškai remiasi juridinių asmenų prigimtimi, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintu juridinių asmenų įsisteigimo (išskyrus tam tikrus juridinius asmenis, kurie juridiniais asmenimis tampa įstatymo pagrindu) ir įregistravimo (CK 2.63 straipsnis) JAR bei informacijos atskleidimo principu, reiškiančiu juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją (CK 2.62 straipsnio 3 dalis). Kaip nurodoma teisės doktrinoje, atskleidimo principu siekiama užtikrinti, kad juridiniai asmenys neslėptų esminės informacijos nuo visuomenės ir prisiimtų atsakomybę už informacijos neatskleidimą registrui (ir atitinkamai visuomenei) per nustatytus terminus (Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2009, p. 247). CK nustatytas juridinių asmenų registravimo ir JAR reguliavimas tretiesiems asmenims leidžia pasitikėti JAR duomenimis ir teisiniuose santykiuose veikti remiantis šiais duomenimis. Atskleidimo pareigos pažeidimas gali sukelti ir tokias teisines pasekmes kaip juridinio asmens likvidavimas JAR tvarkytojo iniciatyva (CK 2.70 straipsnis).

26. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalį Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis nustato, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal CK 2.71 straipsnio 3 dalį Juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie (didesnė įrodomoji galia) galią.

27. Vienas iš esminių JAR duomenų yra duomuo apie juridinio asmens buveinę (jo adresas) (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kurioje yra buveinė, adresą (CK 2.49 straipsnio 1 dalis). Taigi toks reguliavimas suponuoja, jog apskritai nėra įmanoma tokia situacija, kad juridinis asmuo egzistuotų be savo buveinės ir kad ta buveinė nebūtų nurodyta Juridinių asmenų registre. Pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį šio duomens pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre. Kaip minėta, atitinkamai JAR duomenys, įskaitant ir duomenį apie juridinio asmens buveinę, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti, ir turi prima facie galią.

28. Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Kita vertus, juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama pateikiant prieštaravimus byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. jei juridinis asmuo įrodo, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių asmuo neįvykdė įstatymų nustatytos atskleidimo pareigos, procesinis terminas gali būti atnaujinamas ir asmuo turės galimybę atlikti atitinkamus procesinius veiksmus. Tokia įstatymo įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo reguliavimo sistema (įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą) užtikrina kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą ir yra proporcinga priemonė, užkertanti kelią skolininkui piktnaudžiauti teise. Būtent tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

29. Skolininkės nurodyta Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika yra neaktuali šioje byloje, nes ji yra susijusi su fizinių asmenų teisėmis ir joje nėra atsižvelgiama į juridinių asmenų teisinę prigimtį bei jų reguliavimo specifiką. Ginčo situacijoje reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, kad procesinių dokumentų įteikimas skolininkei vyko tris kartus. Pirmiausia procesiniai dokumentai buvo siųsti skolininkės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Antrą kartą procesiniai dokumentai skolininkei buvo siųsti pareiškime nurodytu skolininkės veiklos vykdymo vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra viešai skelbiamas kaip skolininkės veiklos vykdymo adresas. Trečią kartą skolininkei procesiniai dokumentai pakartotinai išsiųsti įmonės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir per teismo EPP į skolininkės paskyrą, kuri nėra deaktyvuota. Tačiau paštu siųsti procesiniai dokumentai visais atvejais grįžo neįteikti, o apie tai, jog su siunčiamais procesiniais dokumentais skolininkė būtų faktiškai susipažinusi per EPP, duomenų nėra. Taigi, šioje situacijoje juridinis asmuo neužtikrino savo pasiekiamumo ne tik buveinės adresu, bet ir kitu savo vykdomos veiklos adresu, taip pat per teismo EPP. Remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, teismas nusprendžia, kad skolininkei procesiniai dokumentai yra tinkamai įteikti pagal įstatymą ir nėra teisinio pagrindo šio ginčo atveju konstatuoti CPK 123 straipsnio 4 dalies taikymo klaidą.

30. CPK 439 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, o prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių asmuo šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms. Skolininkė atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti neprašo. Kita vertus, kaip išsamiai išaiškinta šioje nutartyje pirmiau, yra pagrindas manyti, kad skolininkei procesiniai dokumentai yra tinkamai įteikti pagal įstatymą, todėl aplinkybė, kad skolininkė faktiškai negavo procesinių dokumentų, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis ir neturi lemiamos teisinės reikšmės. Kaip minėta, procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims, įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą, reguliavimas sistemiškai remiasi juridinių asmenų prigimtimi, CK įtvirtintu juridinių asmenų įsisteigimo ir įregistravimo JAR bei informacijos atskleidimo principu, reiškiančiu juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją. Atsižvelgiant į tai, asmuo, siekiantis atnaujinti terminą, turėtų įrodyti, jog egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių jis ne dėl savo kaltės neįvykdė įstatymų nustatytos atskleidimo pareigos, ir (arba), nors ir ne dėl savo kaltės neįvykdė tokios įstatymų nustatytos pareigos, t. y. neformalizavo duomenų pasikeitimo (jų neįregistravo), tačiau teisinių santykių dalyviai žinojo apie realią juridinio asmens buveinės vietą ir, nepateikdami procesiniuose dokumentuose tinkamų duomenų apie juridinio asmens buveinę, elgėsi nesąžiningai. Skolininkė jokių kitų priežasčių (išskyrus vieną priežastį – tai, kad jai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai), dėl kurių ji praleido terminą prieštaravimams pateikti, nenurodo ir nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų.

31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Kaip minėta, pareiškėja taip pat nurodo, jog kreditorės pareiškimas dėl skolos priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau plačiau dėl šio argumento nepasisako – nenurodo, nei kokiomis teisės normomis, nei kokiais įrodymais remdamasis teismas turėtų pripažinti kreditorės reikalavimus nepagrįstais. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas šį pareiškėjos argumentą atmeta kaip nepagrįstą ir plačiau bei išsamiau dėl jo nepasisako.

32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

35. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Tvarinys“, be kita ko, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kreditorei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ir nesant kitų duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, prašymas priteisti šias išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį nepakeistą.

Netenkinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Tvarinys“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.