Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Dagnis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Tvarinys“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Dagnis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti civilinės bylos Nr. eL2-3515-328/2020 procesą, priimti skolininkės prieštaravimus byloje ir 2020 m. kovo 4 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-3515-328/2020, panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti teismo įsakymo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/02129. Pareiškėja nurodė, kad jai iki 2020 m. liepos 14 d. antstolio Aleksandro Selezniovo rašto „Dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo“ Nr. Sle-66608 gavimo nebuvo žinoma apie jos atžvilgiu priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3515-328/2020. Skolininkė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dagnis“ negavo iš teismo jai siunčiamų procesinių dokumentų, procesiniai dokumentai - teismo įsakymas - jai nebuvo įteikti ir apie jos atžvilgiu pradėtą civilinį procesą - civilinę bylą Nr. eL2-3515-328/2020, ji neturėjo jokių duomenų. Skolininkė neturėjo galimybės pateikti byloje prieštaravimus dėl akivaizdžiai nepagristo kreditorės pareiškimo, todėl tokiu būdu buvo apribota skolininkės teisė būti informuotai apie teismo procesą ir teisė būti išklausytai. Pareiškėja teigia, kad 2020 m. kovo 4 d. teismo įsakymas buvo siųstas skolininkės buveinės adresu Sulupės g. 11-106, Klaipėda, du kartus – abu kartus grįžo neįteikti, tačiau teismas, žinodamas, kad procesiniai dokumentai realiai nepasiekė adreso, vien formaliai laikė, kad procesiniai dokumentai skolininkei įteikti tinkamai. Pažymėjo, kad skolininkė UAB „Dagnis“ viešai yra nurodžiusi kitą veiklos adresą – Šilutės pl. 103, Klaipėda, kuris nurodomas interneto paieškos svetainėje www.google.lt suvedus skolininkės pavadinimą ir/ar juridinio asmens kodą. Taip pat šis adresas viešai deklaruojamas socialiniame tinkle „facebook“. Iš viešai prieinamos informacijos (www.rekvizitai.lt) matyt, kad yra galimybė su bendrove susisiekti elektroninio pašto adresu, taip pat nurodyti bendrovės ir jos vadovo telefono numeriai, kurie yra pasiekiami. Bendrovė turi ir savo interneto domeną, t. y. adresą - www.dagnis.com, kuriame pateikiama itin detali kontaktinė informacija, įskaitant el. pašto adresą - info@dagnis.com., telefono numerius, bei tą patį realų veiklos adresą - Šilutės pl. 103, Klaipėda, ir veiklos adresą Vilniuje, Metalo g. 4. Taip pat pažymėjo, kad bendrovei vadovauja direktorius M. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini) Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad ir pati kreditorė pareiškime be skolininkės buveinės adreso nurodė ir jos realiai veiklos vykdymo adresus: Šilutės pl. 103-314, Klaipėda, ir Metalo g. 4, Vilnius. Nežiūrint to, teismas į tai neatsižvelgė ir nei vienu iš kitų nurodytų kontaktų nebandė informuoti skolininkės apie teisminį procesą. Pareiškėja mano, kad, egzistuoja pagrindas atnaujinti civilinį procesą byloje Nr. eL2-3515-328/2020 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi teismas padarė akivaizdžią teisės - CPK 123 straipsnio 4 dalies – taikymo klaidą, t. y. teismas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė visų objektyviai būtinų papildomų priemonių, tinkamam ir realiam procesinių dokumentų įteikimui, kad kita proceso šalis - skolininkė - būtų tinkamai informuota apie jos atžvilgiu pradėtą civilinę bylą pagal pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, siekiant pareikšti prieštaravimus dėl akivaizdžiai nepagrįsto kreditorės pareiškimo.

2020 m. rugsėjo 17 d. pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šiuo atveju įrodinėjimo dalykas yra ne kreditorės reikalavimų pagrįstumas dėl teismo įsakymo išdavimo, o tai, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą byloje Nr. eL2-3515-328/2020, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi teismas padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą. Atkreipė dėmesį, jog CPK 439 straipsnio 2 dalyje nėra reikalavimo pateikiant prieštaravimus nurodyti konkretų pagrindą. Būtent skolininkės prašyme nurodyti prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo motyvai, taip pat kreditorės atsiliepimu išdėstytos aplinkybės kaip tik ir suponuoja objektyvią būtinybę atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-3515-328/2020, kadangi tarp šalių egzistuoja ginčas ir jį įmanoma teisingai išspręsti tik ginčo teisena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

CPK III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai civilinėje byloje Nr. eL2-3515-328/2020 2020 m. kovo 4 d. priėmė teismo įsakymą ir priteisė iš skolininkės UAB „Dagnis“ 1023,66 Eur skolą, 40,00 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 4 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 48 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorės UAB „Tvarinys“ naudai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. eL2-3515-328/2020 pirmą kartą skolininkei procesiniai dokumentai, t. y. pareiškimo kopija, teismo panešimas ir teismo įsakymas, buvo siųsti skolininkės registruotos buveinės adresu Sulupės g. 11-106, Klaipėda, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, kadangi siunta nebuvo atsiimta per siuntos saugojimo terminą. Antrą kartą procesiniai dokumentai skolininkei buvo siųsti pareiškime nurodytu skolininkės veiklos vykdymo vietos adresu Šilutės pl. 103-314, Klaipėda, tačiau procesiniai dokumentai taip pat grįžo neįteikti, kadangi siunta nebuvo atsiimta per siuntos saugojimo terminą. Kadangi procesinių dokumentų skolininkei nepavyko įteikti minėtais adresais, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, skolininkei procesiniai dokumentai pakartotinai išsiųsti įmonės registruotos buveinės adresu Sulupės g. 11-106, Klaipėda, taip pat ir per teismo elektroninių paslaugų portalą (EPP) į skolininkės paskyrą, kadangi skolininkė yra prisijungusi prie EPP. Skolininkė prieštaravimų dėl išduoto teismo įsakymo nepateikė, todėl teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 8 d. bei yra priverstinai vykdomas, o 2020 m. rugpjūčio 24 d. ir buvo įvykdytas antstolio Aleksandro Selezniovo.

Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu – kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o būtent, kad teismas padarė CPK 123 straipsnio 4 dalies taikymo klaidą, t. y. teismas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė visų objektyviai būtinų papildomų priemonių, tinkamam ir realiam procesinių dokumentų įteikimui.

CPK 123 straipsnio 4 dalis numato, kad, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme neatskleidžiama, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški, ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški teisės normos taikymo klaida, teismo padaryta taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jos netinkamas taikymas. Teisės normos taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2007).

Pažymėtina, kad CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo institutu realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Pažymėtina, kad pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Nepateiktas skolininko prieštaravimas yra prielaida teismo įsakymui įsiteisėti. Įsiteisėjęs teismo įsakymas įgyja res judicata galią, tampa privalomu, nenuginčijamu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu. CPK 439 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė reikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos; jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškia pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Jeigu skolininkas prašo atnaujinti procesą byloje dėl teismo įsakymo, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018).

Sprendžiant dėl procesinių dokumentų skolininkei įteikimo tinkamumo atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesinių dokumentų įteikimas buvo tikslingai įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d., CPK 438 straipsnį papildant nuoroda į CPK 123 straipsnį, įskaitant ir nuorodą į jame nustatytą įteikimo pagal įstatymą institutą. Šio pakeitimo parengiamieji dokumentai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas (dokumento Nr. XIIP-2814, registravimo data 2015 m. kovo 10 d.) suponuoja, kad tokio pakeitimo tikslas – įgalinti teismus taikyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką – išsiuntimą juridinio asmens buveinės adresu, kai praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo procesinis dokumentas laikomas tinkamai įteiktu, tokiu reguliavimu siekiant pagreitinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą.

Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako, prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Kita vertus, juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama pateikiant prieštaravimus byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. jei juridinis asmuo įrodo, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių asmuo neįvykdė įstatymų nustatytos atskleidimo pareigos, procesinis terminas gali būti atnaujinamas ir asmuo turės galimybę atlikti atitinkamus procesinius veiksmus. Tokia įstatymo įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo reguliavimo sistema (įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą) užtikrina kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą ir yra proporcinga priemonė, užkertanti kelią skolininkui piktnaudžiauti teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

Nagrinėjamu atveju procesinius dokumentus skolininkei buvo bandoma įteikti keletą kartų: pirmiausia procesiniai dokumentai su įteikimo pažymą buvo išsiųsti pačios skolininkės viešame Juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresu Sulupės g. 11-106, Klaipėda. Nepavykus įteikti dokumentų šiuo adresu, antrą kartą procesiniai dokumentai skolininkei buvo siųsti pareiškime nurodytu skolininkės veiklos vykdymo vietos adresu Šilutės pl. 103-314, Klaipėda, tačiau ir šiuo adresu dokumentai nebuvo įteikti. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų minėtais adresais, skolininkei procesiniai dokumentai pakartotinai išsiųsti įmonės registruotos buveinės adresu Sulupės g. 11-106, Klaipėda, CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Be to, procesiniai dokumentai UAB „Dagnis“ buvo išsiųsti ir į jos paskyrą per EPP, kadangi paskyra nėra deaktyvuota. Nustačius tokias aplinkybes, įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju buvo padaryta aiški CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos proceso teisės normos taikymo klaida. Priešingai, pats juridinis asmuo neužtikrino savo pasiekiamumo ne tik buveinės adresu, bet ir veiklos vietos adresu.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tą aspektą, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, atnaujinus procesą ir priėmus skolininkės prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo, kreditorė turėtų teikti ieškinį, kurį priėmus, išduotas teismo įsakymas būtų panaikintas (CPK 439 straipsnio 5 dalis) ir byla visa apimtimi būtų nagrinėjama iš naujo jau pagal ginčo teisenos taisykles, o tai, teismo vertinimu, nėra suderinama su proceso atnaujinimo esme ir tikslais. Kaip ir buvo nurodyta cituotoje kasacinio teismo praktikoje, skolininkės teisė būti išklausytai šiuo atveju galėtų būti užtikrinama pateikiant prieštaravimus byloje dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašant atnaujinti procesinį terminą jiems pateikti (CPK 439 straipsnio 2 dalis), o ne prašant atnaujinti procesą.

Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, teismas taip pat turi įvertinti, ar prašymas paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto termino.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad apie jos atžvilgiu priimtą teismo įsakymą ji sužinojo gavusi 2020 m. liepos 14 d. antstolio Aleksandro Selezniovo raštą „Dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo“ Nr. Sle-66608. Su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėja kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 6 d. Taigi teismas sprendžia, kad prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, tačiau, kaip minėta, šiuo atveju nėra nustatyta kita būtina sąlyga – proceso atnaujinimo pagrindas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 150 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Dagnis“ prašymo atnaujinti procesą civilinėje Nr. eL2-3515-328/2020 netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo antstolio Aleksandro Selezniovo vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/02129 sustabdymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.