- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-30
- Bylos Nr.
- II-357-1023/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00607-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vaida Baumilė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. M.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
nedalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. balandžio 4 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams; teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo, pakeisti Kauno AVPK 2022 m. balandžio 4 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams ir paskirti kuo trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.
2. Skunde nurodoma, jog neginčija padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą ir skundžiamame nutarime aprašytą pažeidimą. Pastebi, kad administracinis nusižengimas padarytas gero matomumo vietoje, eismui nesant intensyviam. Prieš lenkimo manevrą pareiškėjas įvertino, kad prie pėsčiųjų perėjos nėra jokio žmogaus ir jis net iš toli neateina link jos. Dėl šių aplinkybių visumos jis turėjo galimybę įvertinti, ar nekelia pavojaus aplinkiniams. Tik padarius išvadą, kad lenkimas nė vienam kelių eismo dalyviui nesudaro kliūties ir nėra pavojingas, pareiškėjas priėmė sprendimą atlikti lenkimo manevrą. Ir nors jis formaliai gali būti vertinamas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytu administraciniu nusižengimo, faktiškai jokios žalos niekam ne tik nesukėlė, bet ir nekėlė. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnis nėra tokio dydžio, kad būtų pagrįsta administracinėn atsakomybėn jį traukti būtent sankcijos ribose. Aplinkybės, apibūdinančios pareiškėjo asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad jam gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta poveikio priemonė. Pareiškėjas yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. 2005 metais Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje pareiškėjas įgijo pagrindinį išsilavinimą. 2005-2006 metais mokėsi Kauno suaugusiųjų mokymo centre. Nuo 2019 metų pareiškėjas dirba UAB Wolt LT, kurjeriu. Taigi, jo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: pastarasis yra įgijęs išsilavinimą, dirba tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui, bet ir pareigų įgyvendinimui. Pažymėjo, kad pareiškėjas jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą. Pareiškėjas dėl padaryto administracinio nusižengimo klausimų nekelia, jo neginčija ir prisipažįsta, jis nėra padaręs jokio administracinio nusižengimo, kuris užtrauktų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nėra padaręs nei analogiško, nei panašaus teisės pažeidimo. Teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui reikalinga tikslu išlaikyti turimą darbo vietą. Dirbant tokį darbą, vieną iš svarbiausių sąlygų atitikti šiam darbui keliamas reikalavimas - teisės vairuoti transporto priemones turėjimas, kadangi būtent transporto priemone ir atlieka kurjerio darbą. Pareiškėjui netekus teisės vairuoti transporto priemonių trims mėnesiams, atitinkamam laikotarpiui jis netektų darbo, o tai vienintelis jo pajamų šaltinis. Mano, kad tokios pasekmės nėra proporcingos konkrečiai pareiškėjo padarytam administraciniam nusižengimui, įvertinant jo pavojingumo laipsnį. Šiuo skundu teismo neprašoma ANK 34 straipsnio 6 dalies taikyti dalyje dėl paskirtos baudos, kuri jau sumokėta.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje pareiškėjas savo kaltę padarius administracinį nusižengimą pripažino visiškai, gailėjosi, nurodė, kad skundą palaiko visiškai, jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
4. Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos priimtą nutarimą nepakeistą, kadangi pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, t. y. lenkimas vietoje, kurioje pagal kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, šiuo konkrečiu atveju pėsčiųjų perėjoje. Byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat jo motyvas, kad jo darbinė veikla bus apsunkinta, t. y. praras drabą dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones, nes panašaus pobūdžio bylose, toks argumentas savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Toks vairavimas kokį demonstravo Pareiškėjas, Institucijos nuomonę kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, kadangi lenkdamas per pėsčiųjų perėją prarado pėsčiųjų perėjos apžvelgiamumą, kas galėjo įtakoti skaudžias pasekmes, pvz. pėsčiųjų kliudymas ir/ar jų sužalojimas. Aplinkybė, kad Pareiškėjas įvertino, kad prie pėsčiųjų perėjos nėra jokio žmogaus ar iš toliau neateina ar kad eismas nėra intensyvus, Institucijos vertintina turėtų būti vertinama kaip gynybinė pozicija siekiant švelnesnės nuobaudos, nes tokių aplinkybių nepatvirtina bylos duomenys. Nesutinka su Pareiškėjo skundo reikalavimais ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių.
5. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, atsiliepime Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmetamas.
6. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad 2022 m. vasario 26 d. 19.39 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis pareiškėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-7941-2022 pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis Kaune, Žemaičių 31A (X: 6085225.0, Y: 494691.0.) 2022 m. vasario 26 d., 19.25 val. vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Golf, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, lenkė vietoje, kurioje draudžiama lenkti, t. y. pėsčiųjų perėjoje, kitą transporto priemonę. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. balandžio 4 d. nutarimu M. M. už šį padarytą nusižengimą nubaustas 170 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 3 mėnesiams. Nutarime nurodoma, jog nebuvo nustatyta pažeidėjo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas M. M., prašydamas panaikinti teisės vairuoti atėmimą arba sutrumpinti jo terminą.
8. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad jis padarytą pažeidimą pripažįsta, jo neginčija, tačiau mano, kad jam paskirta nuobauda – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui, nusižengimą padarė gero matomumo vietoje, eismui nesant intensyviam, prieš lenkimo manevrą įvertino, kad prie pėsčiųjų perėjos nėra jokio žmogaus ir jis net iš toli neateina link jos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pripažįsta padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, į administracinio nusižengimo protokolą, rašytinį M. M. paaiškinimą, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, vaizdo įrašus, tarnybinius pranešimus ir kitus rašytinius bylos duomenis, konstatuotina, jog pareiškėjas lenkė kitą automobilį pėsčiųjų perėjoje, kirto siaurą ištisinę juostą.
9. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė, tame tarpe, ir už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) draudžiama lenkti. Pagal KET pateiktą sąvokos išaiškinimą, lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas, įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad KET 3 priedo 1.1. punkte nurodoma, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Ji žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Tuo tarpu KET 1 priedo 325 punkte nurodoma, kad kelio ženklas „Lenkti draudžiama“ nurodo, kad draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Nors pareiškėjas rašytiniame paaiškinime nurodė, jog lenkė labai lėtai važiuojančią transporto priemonę, tačiau sistemiškai aiškinant minėtus KET punktus darytina išvada, kad pareiškėjas butų galėjęs lenkti lėtai važiuojančią transporto priemonę tik tokiu atveju, jeigu kelio ruože paženklintame kelio ženklu „Lenkti draudžiama“ nebūtų siauros ištisinės linijos. Tačiau, šiuo atveju, pareiškėjas kirto siaurą ištisinę liniją ir pažeidė KET 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus. Ginčo byloje nekilo, jog pareiškėjas lenkė kitą transporto priemonę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę juostą, lenkė automobilį pėsčiųjų perėjoje, tokiu būdu pažeidė KET 140 punkto 4 papunktį, 3 priedo 1.1 punktą, už ką numatyta atsakomybė ANK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas skundžiamu nutarimu teisėtai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
10. Be to, pastebėtina, kad KET 30 punkte imperatyviai nurodoma, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, <...> transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Atsižvelgiant į šiame punkte nurodytas vairuotojo pareigas, pareiškėjas privalėjo sumažinti greitį artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, o ne jį didindamas lenkti transporto priemonę, kuri pasak pareiškėjo lėtai važiavo, juolab nusižengimo padarymo metu jau buvo tamsus paros metas, lenkimas vyko draudžiamoje vietoje – pėsčiųjų perėjoje. Be to, KET 31 punkte papildomai yra nurodoma, jog jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Tačiau pareiškėjas, kaip matyti iš skundo, nesilaikydamas KET reikalavimų, vietoj to, jog sulėtintų greitį artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, kirto siaurą ištisinę kelio juostą ir pažeisdamas KET 140.4 punkte numatytą draudimą lenkti pėsčiųjų perėjose, elgdamasis neatsakingai, neapdairiai ir nerūpestingai dėl mažareikšmės tik nuo pareiškėjo priklausiusios subjektyvios priežasties (skubėjo nuvežti užsakymą, nes vėlavo) aplenkė priešais važiavusią ir greitį sumažinusią transporto priemonę.
11. Konstatavus, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, spręstina dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo.
12. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, nors ir nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, pareiškėjui paskirta minimali sankcijoje numatyta 170 Eur bauda bei minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams. Pareiškėjas skundu, nurodydamas, jog sumokėjo skirtą baudą, prašė palikti jam teisę vairuoti, t. y. iš esmės prašė taikyti jam švelnesnę administracinę atsakomybę, nei numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje, netaikant administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinant jos terminą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas apeliuoja į ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kur numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti
13. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
14. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, jog išskirtinėmis ir pakankamomis minėtos teisės normos taikymui nelaikytinos tokios aplinkybės, kaip asmuo darbe apibūdinamas teigiamai (administracinės bylos Nr. N16-536/2006, Nr. N16-597/2006, Nr. N16-949/2006); KET pažeidimą padarė pirmą kartą (administracinės bylos Nr. N16-949/2006, Nr. N17-1874/2006); transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikros šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, administracinė byla Nr. N16-595/2006 ir kt.).
15. Vadovaujantis išdėstyta teismų praktika, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, tai, kad buvo lenkta draudžiamoje vietoje – pėsčiųjų perėjoje, tuo pačiu pažeidžiant ir kitas kelių eismo taisykles – ištisinės linijos kirtimas, pareiškėjo nurodomos asmeninio – darbinio pobūdžio aplinkybės (poreikis dirbant kurjeriu vairuoti automobilį, nors šiam darbui galima pasirinkti ir kitą transporto priemonę, kurios vairavimui specialios teisės nereikia, ypatingai artėjant vasaros sezonui) nelaikytinos išskirtinėmis taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pastebėtina, kad pats darbas UAB „Wolt LT“ kurjeriu nebūtinai siejamas su teisės vairuoti turėjimu, nes visuotinai žinoma aplinkybė, kad daugelis šios bendrovės kurjerių išvežioja užsakytą maistą dviračiais, paspirtukais, viešuoju transportu, ypatingai, kai toks darbas dirbamas vasaros metu, juolab pareiškėjas nepateikė duomenų, kad netekus teisės vairuoti minimaliam inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatytam trijų mėnesių laikotarpiui, jis, kaip darbuotojas būtų atleistas iš darbo nepasiūlius jam kitų pareigų, kita vertus - pats susisiekimas viešuoju transportu pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (Kaunas) yra patogus ir gerai išvystytas. Konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo išskirtinai susiję su pažeidėjo asmeniniais ir turtiniais interesais, poreikiu užsitikrinti komfortabilų gyvenimą, išvengiant neįprastų nepatogumų, tame tarpe ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes dėl darbo, įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN-2-498/2017, Nr. AN2-485-498/2017, Nr. AN2-510-317/2017, Nr. AN2-251-593/2018).
16. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, Institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti M. M. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas minimalus ir jam paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą. Institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, skyrė jam minimalios trukmės straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą ir minimalią baudą. Institucija, pažeidėjui skirdama nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, tinkamai įvertino pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes ir paskyrė pažeidėjui adekvačią bausmę. Su Institucijos bylos aplinkybių vertinimu teismas visiškai sutinka. Šioje byloje aukščiau nustatyta, kad pareiškėjas, vairuodamas automobilį, lenkė kitą automobilį pėsčiųjų perėjoje, taip sukeldamas pavojingą situaciją tuo metu galėjusiems būti pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams, kurių pats būtų galėjęs ir nepastebėti dėl priekyje jo važiavusio lenkiamo automobilio, todėl pareiškėjo padarytas nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmiu, nepaisant to, kad tuo metu pėsčiųjų perėjoje nebuvo pėsčiųjų, o padarytas pažeidimas laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė rimtų pasekmių. Pareiškėjo padarytas pažeidimas tyčinis ir pavojingas, nes pažeidėjas dėl mažareikšmės, subjektyvios nuo jo valios priklausiusios priežasties (skubėjo vežti užsakymą, nes vėlavo), suprasdamas savo veiksmų esmę, veikė sąmoningai, sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų gyvybei, jų turto saugumui bei aplinkai, ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, negerbė įstatymų, dėl šių jo tyčinių veiksmų galėjo žūti arba būti sužaloti žmonės. Surašant protokolą jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas pripažino nusižengimą, gailėjosi, tačiau net ir vertinant tai kaip lengvinančią atsakomybę aplinkybę, pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra, nes pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o nagrinėjamu atveju kaip aukščiau nustatyta pareiškėjui skirta ne vidurkio, o minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas. Be to, pareiškėjas anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, visi nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, nuobaudos galiojančios, kas charakterizuoja asmenį neigiamai, kaip linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisykles.
17. M. M., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Teismas pažymi, kad įstatymas iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam pačiam. Pažymėtina, kad dėl pažeidimo kilusių neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartys, priimtos administracinio nusižengimo bylose: Nr. AN2-251-593/2018, Nr. AN2-485-498/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikytinos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta nuobauda: bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuotos, atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pažeidėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutarė:
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. balandžio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjo M. M. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą Nr. 22159553563, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.