- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- 1A-288-870/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27118-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Nerijus Meilutis, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- A. L., M. M.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus, Mykolas Girdiušas
- Kategorijos
- 1.1.4.4.1Bendrininkavimo samprata (BK 24 str. 1, 2 d.)
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
- 2.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.4.4Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 str.)
- 2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. ir nuteistojo M. M. gynėjo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. L. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė vienuolikai metų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad A. L. ir M. M., veikdami bendrininkų grupe, iš anksto, iki 2023 m. liepos 20 d. 12.00 val., susitarė neteisėtai įgyti ir pargabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Vykdydami susitarimą, A. L. ir M. M. 2023 m. liepos 20 d. 12.10 val. autobusu „Toks“ (kryptis Palanga–Klaipėda–Raseiniai–Vilnius) iš Klaipėdos autobusų stoties, esančios adresu Klaipėda, Butkų Juzės g. 9, išvyko į Raseinių autobusų stotį, iš jos taksi automobiliu 14.03 val. išvyko į Raseinių r., Visbarų k. esančią autobusų stotelę, į ją atvyko 14.11 val. Taksi automobiliui nuvažiavus, 14.16 val. A. L. liko stovėti stotelėje ir stebėti bei saugoti aplinkos, o M. M. nuėjo prie šalia stotelės augančių medžių ir paėmė šviesios spalvos paketą, kuriame buvo labai didelis narkotinių medžiagų kiekis, t. y. 0,18098 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 19,093 g narkotinės medžiagos – metadono. Šį paketą M. M. įsidėjo į savo apatines kelnaites ir 14.40 val. taksi automobiliu kartu su A. L. išvažiavo į Kryžkalnio autobusų stotį, iš jos 15.20 val. abu asmenys „Klaipėdos autobusų parko“ autobusu (kryptis Vilnius–Kryžkalnis–Klaipėda–Palanga) išvyko į Klaipėdos autobusų stotį, adresu Klaipėda, Butkų Juzės g. 9. Klaipėdos autobusų stotyje tą pačią dieną 16.30 val. A. L. ir M. M. buvo sulaikyti policijos pareigūnų. M. M. asmens kratos metu policijos pareigūnai jo apatinėse kelnaitėse surado ir paėmė plastikinį paketą, kuriame buvo minėtos narkotinės medžiagos. Tokiais savo veiksmais A. L. ir M. M., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniame skunde A. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendį ir jį išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje.
2.1. Skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta ir nustatyta jokių objektyvių apelianto kaltę patvirtinančių duomenų. Teismo išvados pagrįstos tik prielaidomis ir subjektyviu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, baudžiamojoje byloje neįrodytas A. L. ir M. M. bendrininkavimo turinys, neatskleista jo esmė, taip pat nepaneigta, jog A. L. neturi jokio objektyvaus ryšio su narkotinėmis medžiagomis, kurios buvo rastos pas M. M..
2.2. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nė vienas kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos požymis jo atžvilgiu nebuvo įrodytas ir nepasitvirtino. Priešingai, byloje buvo nustatyta, kad įvykio dieną nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Šią aplinkybę patvirtinta 2023 m. liepos 25 d. Klaipėdos ligoninės pateikti apelianto laboratoriniai tyrimai, kuriuose nurodyta, jog A. L. šlapime buvo rasta benzodiazepinų. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino netinkamai, kadangi apsvaigusio asmens valia yra lengviau paveikiama, dėl ko jis ir sutiko su M. M. vykti jo reikalais, neturėdamas jokio išankstinio ar spontaniško susitarimo dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ar gabenimo.
2.3. Policijos pareigūnas Romualdas Broška parodė, kad važiuodami su kolega nežymėtu tarnybiniu automobiliu pamatė, jog M. M. yra paėjęs nuo autobusų stotelės prie medžių ir rankose laiko paketą, o A. L. buvo stotelėje ir įtartinai žvalgėsi. Skunde nuteistasis pažymi, kad pareigūnas pateikė savo subjektyvų situacijos vertinimą. Baudžiamojoje byloje nėra atskleistas „įtartino“ žvalgymosi turinys, aplinkos stebėjimo pobūdis. Be to, asmuo, paveiktas alkoholio ar narkotinių medžiagų, paprastai neramiai stovi ir nekoordinuotai juda. Byloje nustatyta, kad apeliantas su M. M. niekur nėjo. Taip pat nėra jokių žinučių ar duomenų, patvirtinančių, kad jis su kuo nors derino ar tarėsi dėl inkriminuotų narkotinių medžiagų įgijimo, paėmimo, gabenimo ar perdavimo. Buvimas vietoje su asmeniu, kuris darė nusikalstamą veiką, kitam asmeniui apie tai nežinant ir nesuvokiant, o dėl buvusios fizinės būklės ir negalėjus suvokti, negali būti laikomas prisidėjimu prie nusikaltimo padarymo.
2.4. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė nuteistųjų bendrininkavimo turinio. Vien nuteistųjų artimas ryšys bei buvimas nusikaltimo padarymo vietoje nepagrindžia bendrininkavimo ar susitarimo dalyvauti BK 260 straipsnio 3 dalyje nusikalstamos veikos daryme. A. L. neginčijo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis važiavo iš Klaipėdos autobusu į Raseinių sritį, jog grįžo atgal, kad buvo su M. M.. Tačiau esminė aplinkybė, kuri byloje teismo liko neatskleista – apelianto subjektyvioji pusė – ar jis išties turėjo susitarimą su M. M. įgyti didelį kiekį narkotinės medžiagos, ar jis žinojo ir galėjo žinoti, kad paketas, kurį paėmė M. M., yra su minėta medžiaga, ar turėjo šalys kokį nors sutarimą dėl jos įgijimo ar tolesnio platinimo.
2.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertinto M. M. parodymų, jog jis veikė savarankiškai, o A. L. apie įgytas narkotines medžiagas nieko nežinojo. Aplinkybė, kad M. M. keitė savo parodymus, nepaneigia esminių aplinkybių, jog A. L. neturėjo jokio susitarimo su juo veikti kartu, nei važiuojant į Raseinių pusę, nei pirmajam paėmus paketą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šalys kartu tyrinėjo ar apžiūrinėjo paketą, tikrino jo turinį ir sprendė dėl bendrų veiksmų atlikimo.
3. Apeliaciniame skunde M. M. gynėjas advokatas Edvardas Staponkus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendį pakeisti ir nepripažinti, kad vykdant nusikalstamą veiką M. M. veikė bendrininkų grupe su A. L.. Taip pat taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir M. M. skirti bausmę, mažesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė.
3.1. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad baudžiamojoje byloje turi būti įvertinta tai, jog A. L. nedisponavo jokiomis piniginėmis lėšomis. Tam tikrais laikotarpiais gyvenant Klaipėdoje A. L. materialiai, net ir mažomis sumomis, remdavo draugė. Apie tai ji davė parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Neturėdamas pinigų A. L. negalėjo prisidėti prie M. M. pinigais dėl nemažo kiekio narkotinių medžiagų įsigijimo. M. M. galėjo sau leisti įsigyti narkotines medžiagas, kadangi buvo sutaupęs apie 12 000 Eur iš darbo Norvegijoje.
3.2. Skunde taip pat pažymima, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvada patvirtina, jog A. L. DNR pėdsakų ant paketo, kuriame buvo narkotinės medžiagos, nebuvo rasta. Buvo rasti tik M. M. DNR pėdsakai. Šios aplinkybės patvirtina, kad narkotinės medžiagos priklausė išimtinai M. M.. Akivaizdu, kad įsigyjant narkotines medžiagas ir jas transportuojant M. M. veikė vienas. Jokių bendrininkavimo požymių, patvirtinančių, kad jis tai darė veikdamas kartu su A. L., nėra. Tai, kad jie yra pažįstami ir draugai, jog kartu važiavo iki Raseinių, o po to iš Kryžkalnio atgal į Klaipėdą, nesudaro pagrindo manymui, kad šiuo konkrečiu atveju jie veikė kaip bendrininkai, narkotinių medžiagų įgijėjai bei transportuotojai.
3.3. Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat ginčija ir nustatytą narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekį, kadangi iš specialisto išvados nėra aišku, kiek narkotinės medžiagos gabalų buvo pateikta ištyrimui, ar visi gabalai buvo ištirti, ar visuose gabaluose buvo identiška narkotinės medžiagos koncentracija. Taip pat nėra aišku, kada dujinis chromatografas, kuriuo buvo atliktas tyrimas, buvo kalibruotas.
3.4. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu M. M., duodamas paskutinius parodymus, neneigė savo kaltės ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė narkotinių medžiagų įsigijimo bei paslėpimo aplinkybes. Jis neigė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu veikė bendrininkų grupe su A. L.. Todėl teismo padaryta išvada, kad M. M. neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, yra neteisinga. Teismas turėjo konstatuoti dalinį kaltės pripažinimą.
3.5. M. M. pripažino savo kaltę dėl narkotinių medžiagų įgijimo, neigiamai vertino savo elgesį, praeityje nebuvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis medžiagomis. Teistumas už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą yra išnykęs. M. M. įgijo narkotines medžiagas, kurių kiekis tik minimaliai viršija labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, yra jauno amžiaus, baudžiamojoje byloje nesurinkta įrodymų, kad jie veikė bendrininkų grupe su A. L., todėl nėra jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, net minimalios baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas M. M. aiškiai prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui. Pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme gynėjas prašė M. M. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, tačiau teismas dėl šio baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo nepasisakė.
4. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo A. L. ir nuteistojo M. M. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 3 punktas).
5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kai apeliaciniai skundai paduoti dėl nuosprendžio nepagrįstumo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų bei nuosprendžio išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo atliktą įrodymų vertinimą, padarytų išvadų teisingumą. Tikrindamas apskųsto nuosprendžio pagrįstumą ir teisingumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų – įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir sprendime nurodyti motyvus (BPK 331, 332 straipsniai).
6. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, kad teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jie teismui nėra privalomi, proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas bylą nagrinėjant teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-85-976/2018, Nr. 2K-98-489/2020, Nr. 2K-34-648/2021).
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, kad priešingai, nei skunduose nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio reikalavimų, ir jais remdamasis teisingai nustatė nuteistiesiems A. L. ir M. M. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai sprendė, kad nuteistųjų veiksmuose yra baigto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėtis, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog nuteistųjų veiksmai atitinka alternatyvią BK 260 straipsnio 3 dalies sudėties požymį sudarančią veiką – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas). Abiem nuteistiesiems iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama kaltinimo dalis dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo. Kitos nuosprendžio dalies teisėjų kolegija nekeičia.
8. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, dėl apeliantų tarpusavyje susijusių argumentų pasisako bendrai, atskirai pasisakydama dėl kiekvieno apelianto individualių argumentų.
Dėl M. M. ir A. L. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir bendrininkavimo
9. Apeliantai skunduose kritikuoja teismo išvadas, savaip interpretuoja faktines bylos aplinkybes, nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstyti argumentai grįsti prielaidomis ir subjektyviu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Nuteistojo M. M. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. M. nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. L.. Tai, kad jis nežinojo apie pakete buvusias narkotines medžiagas, todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties, tvirtina ir nuteistasis A. L.. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų M. M. ir A. L. pasirinkta gynybos pozicija, siekiant paneigti jų veikimą bendrininkų grupe, neatitinka objektyvių byloje surinktų įrodymų visumos ir sudaro pagrindą spręsti apie jų siekį sušvelninti M. M. gresiančią baudžiamąją atsakomybę, o A. L. - jos išvengti.
10. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentus dėsto, nuteistųjų A. L. ir M. M. parodymams suteikdami išskirtinę įrodomąją reikšmę kaip vieninteliams teisingiems ir patikimiems įrodymams byloje, nepagrįstai ginčydami kitų įrodymų patikimumą. Vis tik iš nuteistųjų M. M. ir A. L. ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme duotų parodymų analizės matyti, kad jų aiškinimas apie 2023 m. liepos 20 d. vykimą į Raseinių r., Visbarų k. esančią autobusų stotelę ir jų veiksmus, neva M. M. atsitiktinai suradus paketą su narkotinėmis medžiagomis, nebuvo nuoseklus. 2023 m. gruodžio 20 d. teisiamojo posėdžio metu M. M. aiškino, kad jis su A. L. 2023 m. liepos 20 d. važiavo į kaimą susitikti su merginomis, tačiau jos į susitikimą neatvyko. Kai jis nuėjo už stotelės nusišlapinti, ten pamatė įdomiai atrodantį paketą. M. M. buvo išgėręs, todėl nepagalvojęs jį pasiėmė. Paketas netilpo į kišenę, todėl nuteistasis jį užsidėjo už šortų „rumbo“. M. M. A. L. paketo neparodė, pastarasis jį pamatė tada, kai paketą ištraukė pareigūnai (t. 3, b. l. 161–162). Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 21 d. M. M. nurodė, kad jis su A. L. autobusu iš Klaipėdos į Raseinius važiavo susitikti su A. L. drauge. Nuvykus į Raseinius išaiškėjo, kad ji gyvena maždaug 10 km už Raseinių. Jie į tą kaimą vyko kitu autobusu. M. M. ir A. L. ta mergina nepatiko, todėl jie greitai autobusu grįžo į Klaipėdą. Stotelėje laukiant autobuso, jis nuėjo už stotelės nusišlapinti, kur prie medžio pamatė numestą permatomą paketą. M. M. apie paketą A. L. nieko nesakė (t. 3, b. l. 34–35).
11. 2023 m. gruodžio 20 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. L. aiškino, kad jis nesuprato, kur važiuoja, nes buvo pavartojęs narkotinių medžiagų, jautėsi apsvaigęs. Jam M. M. sakė, kad jie vyksta pas merginas, tačiau merginų Raseiniuose nesutiko (t. 3, b. l. 161). Apklausiamas įtariamuoju 2023 m. liepos 21 d. A. L. teigė, kad į Raseinius važiavo pasižiūrėti, nes anksčiau ten nebuvo lankęsis. M. M. paketą rado nuėjęs nusišlapinti už stotelės. Jis pauostė paketą, nusprendė, kad ten gali būti narkotinės medžiagos, todėl nutarė jas nuvežti į Klaipėdos policijos komisariatą (t. 2, b. l. 112–113). Apklausiamas 2023 m. rugsėjo 27 d. A. L. aiškino, kad važiuoti į Raseinius sugalvojo M. M., koks kelionės tikslas, jam nesakė. Iš ten į Visbarų kaime esančią stotelę važiavo, nes M. M. norėjo susitikti su merginomis. Pastarasis joms rašė iš A. L. telefono, naudodamasis „Messenger“ arba „Signal“ programėlėmis. Su merginomis nesusitiko, nes M. M. sakė, kad jos dingo, todėl jie nutarė grįžti atgal į Klaipėdą. Paketą, su narkotinėmis medžiagomis, rado M. M., sakė, kad jį veš į policiją (t. 2, b. l. 128–130).
12. Taigi nuteistųjų M. M. ir A. L. ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie tai, kieno iniciatyva, kokiu tikslu jie važiavo iš Klaipėdos į už Raseinių esančią Visbarų kaime autobusų stotelę, ar ten buvo susitikę su merginomis, taip pat ar A. L. žinojo apie M. M. neva atsitiktinai už Visbarų kaime esančios autobusų stotelės rastą paketą, keitėsi, priklausomai nuo atliekamo ikiteisminio tyrimo rezultatų, tarpusavyje derinant pasirinktą gynybinę poziciją.
13. 2024 m. sausio 26 d. teisiamojo posėdžio metu M. M. savo parodymus pakeitė, pripažino, kad jam buvo žinoma, jog pakete yra narkotinės medžiagos, tačiau aiškino, kad paketas priklausė jam, o A. L. apie jį nieko nežinojo. Nuteistasis M. M. narkotines medžiagas savo vartojimui pigiai įsigijo prieš mėnesį. Įsigijęs narkotines medžiagas, nusprendė jas kažkur padėti. Jis, nakties metu važiuodamas automobiliu, pamatė už Raseinių esančią autobusų stotelę. Aplink ją nebuvo namų, todėl ši vieta jam pasirodė patikima paketui su narkotinėmis medžiagomis paslėpti. M. M. paketą pasidėjo už autobusų stotelės - iškasė šiek tiek žemės, ant paketo padėjo plytą. Tą vietą pasižymėjo „Google maps“ programoje. Nors dvi savaites narkotinių medžiagų nevartojo, tačiau ir vėl užsinorėjo, todėl važiavo jų pasiimti. Ketino pasiimti vieną dozę ir paketą su narkotinėmis medžiagomis vėl kur nors padėti (t. 4, b. l. 32). Taigi M. M. aiškino, kad jis 2023 m. liepos 20 d. su A. L. važiavo pasiimti savo paties anksčiau įgytas ir paliktas narkotines medžiagas. Toks jo aiškinimas neįtikinantis.
14. Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus iš A. L. paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P8 Lite 2017“ nustatyta, kad „Google maps“ programoje buvo ieškomos šios konkrečios koordinatės 55.29909 23.270636, t. y. vieta prie autobusų stotelės Raseinių r., Visbarų k. (t. 1, b. l. 87–88). Nors nuteistieji aiškino, kad tai M. M. naudojosi A. L. telefonu, kuriame pagal koordinates ieškojo narkotinių medžiagų padėjimo vietos, nes jo paties telefone internetas blogai veikė, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, paketas su narkotinėmis medžiagomis buvo paliktas aiškioje, lengvai aptinkamoje vietoje, t. y. už Visbarų k. autobusų stotelės, esančios prie kelio, kurią paslėpimui neva pasirinko pats M. M., apžiūrėjęs aplinką ir įsitikinęs tos vietos saugumu. Todėl akivaizdu, kad tokiu atveju M. M. vietos, kurioje neva jis pats pasidėjo narkotines medžiagas, ieškoti pagal koordinates nebuvo pagrindo.
15. Iš minėto 2023 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo taip pat matyti, kad A. L. mobiliojo ryšio telefone „Huawei P8 Lite 2017“ internetinės programos „Google Chrome“ išlikusi istorija su interneto adresais ir „Google“ paieškos žodžiais: 2023 m. liepos 20 d. 10.19 val. ieškota – „Klaipėda Raseiniai“. 2023 m. liepos 20 d. 10.20 val. ieškota – „Klaipėda Raseiniai autobusas“. 2023 m. liepos 20 d. 10.20 val. ieškota – „autobusubilietai.lt Pigesni bilietai, jokių eilių Maršruto paieška“. 2023 m. liepos 20 d. 14.23 val. ieškota – „Raseinių taxi“. (t. 1, b. l. 87–88). Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 8 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš A. L. asmens kratos metu paimti kelionės bilietai Nr. 41814 ir Nr. 41815, maršrutu Vilnius-Palanga, įsigyti 2023 m. liepos 20 d., už kuriuos sumokėta grynaisiais pinigais. Abu kelionės bilietai atspausdinti ant vieno fiskalinio kvito (t. 1, b. l. 65–67, 68). Priešingai, nei teigia apeliantai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad abu nuteistieji kruopščiai planavo nuvykimo į Visbarų kaime esančią autobusų stotelę ir grįžimo iš jos detales.
16. Liudytojos D. S., G. L. patvirtino, kad nuteistieji yra draugai, kartu leisdavo laiką, juos sieja geri santykiai (t. 3, b. l. 192–193, t. 4, b. l. 30–31). Aptarti byloje esantys duomenys patvirtina, kad paketas su labai dideliu kiekiu buvo rastas M. M. asmens kratos metu. Todėl nuteistieji, iškėlę versiją, kad A. L. apie paketą su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų nieko nežinojo, siekė paneigti jų veikimą bendrininkų grupe, turėdami tikslą sušvelninti M. M. gresiančią baudžiamąją atsakomybę, o A. L., praeityje ne kartą teistam ir turinčiam neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, - jos išvengti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent tuo tikslu ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. S. pateikė 2023 m. spalio 15 d. vaizdo-garso įrašą „VID_20231015_220614“, kuriame užfiksuotas M. M. ir D. S. telefoninio pokalbio įrašas, kurio metu, atsakydamas į D. S. klausimus, M. M. nurodo, jog jis narkotines medžiagas nešė, nes yra narkomanas, o A. L. yra nekaltas (t. 2, b. l. 4–5). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoja D. S. parodė, kad ji yra A. L. teta, abu nuteistuosius labai gerai pažįsta. Todėl liudytojai D. S. galimai esant suinteresuotai bylos baigtimi, teisėjų kolegija jos parodymais remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
17. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).
18. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, Nr. 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008, Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-61-689/2020, Nr. 2K-199-719/2022). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.
19. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką bei byloje esančius duomenis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad A. L. ir M. M. veikė išvien, t. y. inkriminuojamu laiku, teismo nustatytomis aplinkybėmis juos siejo išankstinis susitarimas dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo. Liudytojas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Romualdas Broška parodė, kad liepos mėnesį buvo gauta informacija, kad A. L. ir M. M. ketina vykti iš Klaipėdos į Raseinių r. galimai parsivežti narkotinių medžiagų. Todėl buvo sankcionuotas A. L. sekimas (t. 3, b. l. 191–192). Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2023 m. liepos 21 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo duomenų matyti, kad, gavus duomenų apie tai, jog būtent A. L. galimai disponuoja narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis, tenkinus Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio (Jevgenij Michailovskij) 2023 m. liepos 17 d. teikimą Nr. S1-4-241RN, buvo priimta Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartis Nr. S1-309-RN dėl A. L. sekimo (t. 1, b. l. 17, 18–20). Tam, kad A. L. disponavo narkotinėmis medžiagomis, neprieštarauja Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 22 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog apžiūrėjus iš A. L. asmens kratos metu paimtą telefoną „Huawei P8 Lite 2017“, internetinėje programoje „Signal“ rastas išlikęs A. L. susirašinėjimas su adresatu „Gintioras“. Šio susirašinėjimo turinys patvirtina, kad dar 2023 m. liepos 14 d. į A. L. kreipėsi asmuo dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įsigijimo: „120 e 2 duosi dabar laukiu“ ir jie susitarė susitikti (t. 1, b. l. 95–96). Taigi šioje byloje kriminalinės žvalgybos tyrimas ir asmenų sekimas buvo pradėtas gavus informacijos apie tai, kad A. L. neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis. Liudytojas Romualdas Broška patvirtino, kad atliekant sankcionuotus A. L. sekimo veiksmus buvo pastebėta, kad A. L. kartu su M. M. Klaipėdos autobusų stotyje įsėdo į autobusą ir nuvažiavo į Raseinius. Ten jie nuėjo iki taksi automobilio, kur išvyko Ariogalos kryptimi. Taksi automobilis juos paleido stotelėje ir išvažiavo. M. M. paėjo į šoną, o A. L. liko stovėti stotelėje. Pareigūnai pro nuteistuosius pravažiavo automobiliu. Matė, kaip M. M., nuo autobusų stotelės būdamas 10-15 m atstumu, rankose laikė paketą, o A. L. į visas puses įtartinai žvalgėsi. Pareigūnai gavo informaciją, kad nuteistieji grįžta į Klaipėdos autobusų stotį, kur, pastariesiems išlipus iš autobuso, jie buvo sulaikyti. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad, jo nuomone, A. L. tas paketas nebuvo staigmena. Jie abu sakė: „Mes čia radom, nežinom kas čia yra, paėmėm pažiūrėti“ (t. 3, b. l. 191–192). Tokį liudytojo Romualdo Broškos aiškinimą patvirtina Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2023 m. liepos 21 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad atliekant A. L. ir M. M. sekimą nustatyta, jog įvykio dieną abu asmenys taksi automobiliu išvyko kryptimi Raseiniai – Ariogala. Taksi automobilis sustojo prie Raseinių r. Vizbarų k. autobusų stotelės, koordinatės: 55.29899723.270812, iš taksi išlipo abu asmenys. A. L. stovėjo stotelėje ir įdėmiai stebėjo kelią, o M. M. nuėjo prie šalia stotelės augančių medžių, kur rankose laikė šviesų paketą (t. 1, b. l. 18–20).
20. Nors M. M. aiškino, kad jis paketą su narkotinėmis medžiagomis įgijo savo reikmėms, nes buvo nuo jų priklausomas, tačiau iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2096/2023(01) matyti, jog ištyrus 2023 m. liepos 20 d. paimtą M. M. šlapimą, jame amfetaminų, kokaino, kokaino metabolitų, benzodiazepinų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, nebuvo rasta (t. 2, b. l. 11). M. M. teigimu, narkotinių medžiagų pėdsakai jo šlapime nebuvo aptikti, nes jis dvi savaites nebuvo jų vartojęs. Vis tik byloje esantys duomenys patvirtina ne M. M. turėtą priklausomybę narkotinėms medžiagoms, bet jo siekį narkotines medžiagas platinti. Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 25 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrėjus M. M. mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A52“, telefono internetinėje programoje „Signal“ rastas išlikęs M. M. 2023 m. kovo 4 d. susirašinėjimas su adresatu „maksasmikis61“, kurį M. M. informavo apie galimybę įgyti ir išplatinti didelį kiekį narkotinių medžiagų bei aptarė, jog reikia surinkti pinigus: „yra veiklos, bet reik atsargiai“, „gal kam reik riedančių daug“, „žinau, kad reikia eurų tau, man irgi nepamaišys, susitarsim“, „yra daug su kuo eina pinigų padaryti, tad reik pirkėjų, dideliais kiekiais“, „minimaliai 1000@ pirma reik surast po to paderinsim kaina, nuo kiekio priklausys“, „reik rimtų pirkėjų, arba aš viską paimu, bet reik kažkam mėtyt“ (t. 1, b. l. 104–105). Taigi jau 2023 m. kovo 4 d. M. M. ieškojo būdų, kaip įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, ką padaryti susitarė su A. L..
21. Nors nuteistasis A. L. aiškino, kad jis paketo su narkotinėmis medžiagomis nebuvo paėmęs į rankas, jo įgijimui neturėjo piniginių lėšų, tačiau pirmiau aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys, vertinant juos visų byloje esančių įrodymų kontekste, patvirtina, jog M. M. ir A. L. veikė kartu pagal bendrą susitarimą ir iš anksto aptartą veiksmų planą, turėdami bendrą tikslą įgyti ir gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – karfentanilio ir metadono. Jie įsigijo autobusų bilietus, iš Klaipėdos autobusų stoties išvyko į Raseinių autobusų stotį, o iš jos, taksi automobiliu išvyko į Raseinių r., Visbarų k. esančią autobusų stotelę, kur veikė iš anksto suderintais veiksmais. Jie, žinodami, kad pakete yra draudžiamos apyvartoje narkotinės medžiagos, elgėsi atsargiai, siekė nesukelti įtarimo – kol M. M. nuėjo paimti paketą su narkotinėmis medžiagomis, A. L. stebėjo aplinką. Nuteistasis A. L. tvirtina, kad jis stotelėje aplinkos nestebėjo ir nesižvalgė, o taip atrodė, nes buvo apsvaigęs, todėl jo judesiai buvo nekoordinuoti. Iš tiesų iš Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ laboratorinių tyrimų rezultatų matyti, kad praėjus 5 dienoms po A. L. sulaikymo, jo šlapime aptikta benzodiazepinų (t. 2, b. l. 13). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių A. L. neadekvatų elgesį. Tai, kad nei A. L., nei M. M. nekėlė įtarimų dėl apsvaigimo, teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojas K. G., kuris nuteistuosius taksi automobiliu vežė link Keryvų k. ir išleido prie pagrindiniame kelyje esančios autobusų stotelės. Liudytojo teigimu, jaunuoliai atrodė blaivūs (t. 3, b. l. 190–191). Liudytojas Romualdas Broška, dalyvavęs sulaikant nuteistuosius, patvirtino, kad M. M. ir A. L. elgėsi adekvačiai, neatrodė apsvaigę (t. 3, b. l. 191–192). Netikėti šiais liudytojų parodymais nėra pagrindo. Tai, kad prieš kelionę autobusu į Raseinius jie vartojo alkoholinius gėrimus, aiškino ir nuteistasis M. M.. Vis tik iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2096/2023(01) matyti, kad M. M. šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0.45 prom. etilo alkoholio (t. 2, b. l. 11), t. y. lengvas girtumo laipsnis, nežymiai viršijantis leistiną alkoholio normą Lietuvoje vairuojant. Tokių duomenų, kad M. M. ir A. L. elgėsi neadekvačiai arba negalėjo suprasti ar kontroliuoti savo veiksmų, byloje nėra.
22. Taigi M. M. ir A. L., bendrais veiksmais realizuodami bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, veikė kaip bendravykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis).
23. Nuteistojo M. M. gynėjas ginčija Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2023 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvadoje nustatytą narkotinės medžiagos - karfentanilio kiekį. Specialisto išvadoje nustatyta, kad šviesios spalvos medžiagos, esančios plastikiniame pakete, kuris paimtas 2023 m. liepos 20 d. M. M. asmens kratos metu, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,18098 g (0,046 proc.), ir narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė yra 19,093 g (4,8 proc.) (t. 1, b. l. 53–56). Apelianto teigimu, iš specialisto išvados nėra aišku, kiek narkotinės medžiagos gabalų buvo pateikta ištyrimui, ar visi gabalai buvo ištirti, ir ar visuose gabaluose narkotinės medžiagos koncentracija buvo identiška.
24. Iš 2023 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvados matyti, kad specialistė objektą (šviesiai rudos spalvos medžiagos gabalus) tyrimui paruošė laikydamasi KTC SVP-4/1-1 Sintetinių ir pusiau sintetinių narkotinių bei psichotropinių medžiagų ėminių paruošimo tyrimams atlikti bei mėginio ėmimo neapibrėžties nustatymo taisyklių. Ji, atlikdama tyrimą, pirmiausiai nustatė bendrą visuose supakuotuose paketuose buvusių narkotinių medžiagų masę - 396,543 g, o tada narkotinių medžiagų karfentanilio bei metadono kiekį joje. Tyrimui buvo sunaudota dalis tiriamos medžiagos kiekio, t. y. 4,295 g. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo, keistu 2023 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-613, karfentanilis ir metadonas yra narkotinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams, I sąrašą. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (su vėlesniais pakeitimais) karfentanilio nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,00006 g, didelis kiekis – daugiau kaip 0,0006 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 0,018 g. Narkotinės medžiagos metadono nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 1 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 6 g. Taigi pakete buvusiuose šviesiai rudos spalvos milteliuose buvo viso 0,18098 g karfentanilio, net 10 kartų, ir 19,093 g metadono – 3 kartus viršijančius minimalią Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose numatytą labai didelio kiekio ribą. Taigi M. M. ir A. L. įgytoje ir gabentoje medžiagoje nustatytas narkotinių medžiagų kiekis ženkliai viršijo minimalią šių narkotinių medžiagų numatytą labai didelio kiekio ribą. Todėl aplinkybė, kad specialisto išvadoje nebuvo detalizuota, ar tyrimui sunaudotas kiekis, t. y. 4,295 g medžiagos, buvo paimtas nuo visų pakete buvusių medžiagos gabalų ar nuo keleto iš jų, specialisto tyrimo išvados rezultatui reikšmės neturi.
25. Apeliantas specialisto išvados teisingumą taip pat ginčija nurodydamas, kad nėra aišku, kada dujinis chromatografas, kuriuo buvo atliktas tyrimas, buvo kalibruotas. Atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvados turiniui keliami reikalavimai, numatyti BPK 90 straipsnio 3 dalyje. Specialisto išvadoje, kuri surašoma kaip atskiras dokumentas, nurodoma: specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar probacijos sąlygoms individualizuoti (BPK 90 straipsnio 3 dalis). Taigi ši įstatyminė nuostata nenumato reikalavimo specialisto išvadoje nurodyti informaciją apie tyrimui naudotų techninių priemonių kalibravimą ar kitus jų techninius duomenis. Iš specialisto išvados matyti, kad kokybinis medžiagų tyrimas atliktas dujiniu chromatografu „Shimadzu GC2010“, su masės selektyviu detektoriumi „GCMS-QP2010nc Plus“ pagal KTC SVP-4/1-6 Narkotinių, psichotropinių ir kitų veikliųjų medžiagų tyrimo dujinės chromatografijos metodą (GC/MS). Kiekybinis karfentanilio tyrimas atliktas dujiniu chromatografu „Shimadzu GC-2010 Plus“ su masės selektyviu detektoriumi „GCMSTQ8040“, naudojant specifinių jonų atrankos (SIM) bei daugialypių reakcijų stebėjimo (MRM) metodus. Tyrimo sąlygos: temperatūros kilimo greitis - 30°C/min. nuo 100°C iki 260°C, išlaikant pastovią 100°C temperatūrą 0,5 min. ir 5°C/min. nuo 260°C iki 300°C, išlaikant pastovią 300°C temperatūrą 3 min.; chromatografinė kolonėlė Restek Rxi-5 MS (30 m x 0,25 mm ID x 0,5 ?m df); jonų šaltinio temperatūra - 220°C, inžektoriaus temperatūra - 280°C. Kiekybinis metadono tyrimas atliktas dujiniu chromatografu ,,Shimadzu GC-2010 Plus“ su liepsnos jonizaciniu detektoriumi pagal KTC SVP-4/1-11 Metadono, tramadolio ir kokaino kiekio nustatymo dujinės chromatografijos metodą (t. 1, b. l. 53–56). Vien ta aplinkybė, kad specialisto išvadoje nėra nurodyti duomenys apie tyrimui naudotų dujinių chromatografų kalibravimą, nesuteikia pagrindo abejoti tyrimui naudotų techninių priemonių patikimumu ir specialisto išvados teisingumu.
26. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad M. M. ir A. L., veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarė neteisėtai įgyti ir gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų - 0,18098 g karfentanilio ir 19,093 g metadono. Nuteistieji suvokė, kad jie bendrai, kiekvienam atliekant iš anksto suderintus veiksmus, įgyja ir gabena labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir norėjo taip veikti. Pirmosios instancijos teismas, M. M. ir A. L. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.
Dėl nepagrįstai teismo nustatytų faktinių aplinkybių pašalinimo
27. Skundžiamu nuosprendžiu M. M. ir A. L. pripažinti kaltais dėl trijų alternatyvių BK 260 straipsnio 3 dalies sudėties požymius sudarančių veikų - labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo bei gabenimo. BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų savarankiškai įrodinėjama, o ne preziumuojama iš kitų BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų bei neginčijamai įrodytų nusikalstamų veikų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (tokia praktika dėl kiekvieno alternatyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio atskiro įrodinėjimo nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-218/2009, šios praktikos laikomasi iki šiol (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268/2009, Nr. 2K-488/2009, Nr. 2K-493/2009).
28. Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstama bet kokia tyčinė veika, susijusi su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje, pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-222/2017, Nr. 2K-16-942/2022). Taigi laikymas gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jų su savimi, jei tai nesusiję su jų gabenimu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems narkotinių medžiagų laikymą tik preziumavo, remdamasis byloje surinktų įrodymų nustatytu faktu, jog M. M. prie šalia autobusų stotelės augančių medžių paėmė paketą ir įsidėjo jį į savo apatines kelnaites. Kuo pasireiškė M. M. ir A. L. narkotinių medžiagų laikymas nenurodyta nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje. Pirmiau aptarti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad M. M. paketą su narkotinėmis medžiagomis paėmė prie šalia autobusų stotelės esančių medžių – tokiu būdu jis jį įgijo ir iš karto gabeno, o išlipus iš autobuso Klaipėdoje, autobusų stotyje abu nuteistieji buvo sulaikyti. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistieji M. M. ir A. L. į Visbarų kaime esančią autobusų stotelę važiavo turėdami tikslą paimti (įgyti) paketą su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir paketą nuvežti (gabenti) į Klaipėdą. Narkotinių medžiagų turėjimas savo žinioje prieš pat jų gabenimą nebuvo savitikslis, bet buvo neišvengiamas, realizuojant siekį gabenti narkotines medžiagas. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad M. M. ir A. L., veikdami tiesiogine tyčia, realizavo BK 260 straipsnio 3 dalies alternatyvų sudėties požymį – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą. Todėl iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistiesiems A. L. ir M. M. šalinama kaltinimo dalis dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo.
Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių
29. Nuteistojo M. M. gynėjas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir M. M. skirti bausmę, mažesnę nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Kaip išimtines aplinkybes advokatas nurodo narkotinių medžiagų kiekį, kuris, pasak jo, tik minimaliai viršija labai didelį narkotinių medžiagų kiekį. Taip pat atkreipia teisėjų kolegijos dėmesį į tai, kad M. M. yra jauno amžiaus, dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis teisiamas pirmą kartą, pripažino kaltę, neigė tik bendrininkavimą su A. L..
30. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis).
31. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-179-719/2022, Nr. 2K-221-976/2023). Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokia aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021).
32. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021).
33. Paminėtina, kad nuteistasis M. M. bendrais veiksmais su A. L. įgijo ir gabeno labai didelį kiekį ne tik narkotinės medžiagos metadono, bet ir vienos pavojingiausių ir šiuo metu Lietuvoje itin paplitusių sintetinių narkotinių medžiagų – karfentanilio, kurio mirtina dozė žmogui siekia vos 2 mg (0,002 g). Ši medžiaga ypatinga ir tuo, kad ją labai lengva perdozuoti ar ja apsinuodyti (ja galima apsinuodyti vien pačiupinėjus pirštais, šios medžiagos dulkėms (mikrogranulėms) pakliuvus į akis ir pan.). Be to, šios narkotinės medžiagos vartojimas gali sukelti priklausomybę vos po kelių kartų pavartojimo (D. J., Karfentanilis – naujos narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo tendencijos. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka, 2020, Nr. 25, p. 172–184). Būtent dėl tokio neigiamo šios sintetinės narkotinės medžiagos poveikio Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatyta tokia nedidelė šios narkotinės medžiagos koncentracija, atitinkanti labai didelį šios narkotinės medžiagos kiekį. Taigi vertinti nuteistųjų veiksmus, disponuojant tokia pavojinga medžiaga, kaip mažiau pavojingus, nėra jokio pagrindo.
34. BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-187-976/2023).
35. M. M. ir A. L., veikdami bendrininkų grupe, tiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), susijusį su disponavimu draudžiamomis bei pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančiomis medžiagomis. M. M. praeityje Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą, veikiant bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis, 189 straipsnio 2 dalis). Teistumas išnykęs (t. 3, b. l. 2–5). Jis už daugkartinius nusižengimus, susijusius su vairavimu esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti ir kitus, ne kartą baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 7–20). Nuteistasis turi pagrindinį išsilavinimą, nevedęs. M. M. iki suėmimo dirbo Norvegijos Karalystėje. Nepaisant nuteistojo gynėjo akcentuojamo M. M. jauno amžiaus, aptartos aplinkybės jį charakterizuoja kaip linkusį pasirinkti netinkamo elgesio modelį ir nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių asmenį.
36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors nuteistojo gynėjas skunde tvirtina, kad M. M. kaltę pripažįsta, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015).
37. Nors nuteistasis M. M. 2024 m. sausio 26 d. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl dalies jam inkriminuojamų veiksmų pripažino, tačiau, nurodydamas nusikaltimo padarymo aplinkybes, neigė, kad nusikalto bendrais veiksmais su nuteistuoju A. L., pateikdamas su pastaruoju suderintą versiją, jog pastarasis nieko nežinojo apie pakete buvusį labai didelį kiekį narkotinių medžiagų karfentanilio ir metadono. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. M. pozicija nesudaro pagrindo spręsti, jog jis pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nuteistojo M. M. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra deklaratyvūs, pareikšti siekiant tiek sušvelninti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės prasme, tiek padėti išvengti atsakomybės nusikaltimo bendrininkui A. L..
38. Nuteistojo M. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe su A. L. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Sprendžiant dėl M. M. paskirtos bausmės griežtumo ir proporcingumo jo nusikalstamiems veiksmams, pažymėtina, kad už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą yra nustatyta nuo dešimties iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Nagrinėjamu atveju nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta minimali dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus M. M. charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis bendrais su A. L. veiksmais disponavo labai dideliu kiekiu draudžiamų bei pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančių medžiagų, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo M. M. paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga padarytų nusikalstamų veiksmų ir nuteistojo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsniui. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis M. M. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą, dėl kurių jam paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus ir bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir švelninti M. M. paskirtąją bausmę nėra jokio pagrindo.
40. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, susijusių su jam paskirtos bausmės dydžiu.
41. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę A. L., be padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio ir pobūdžio atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad A. L. yra ne kartą teistas Lietuvoje bei užsienyje (t. 2, b. l. 21–36). Jis ir vėl nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. A. L. 1) Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu nuteistas už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą (BK 178 straipsnio 4 dalis); 2) Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu nuteistas už kvalifikuotą svetimo turto pagrobimą (BK 178 straipsnio 2 dalis); 3) Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. nuosprendžiu nuteistas už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą (BK 178 straipsnio 4 dalis); 4) Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendžiu nuteistas už svetimo turto pagrobimą ir melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (BK 236 straipsnis, BK 178 straipsnio 2 dalis, BK 178 straipsnio 1 dalis); 5) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu nuteistas už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 straipsnis); 6) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnio 1 dalis); 7) Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą (BK 189 straipsnio 1 dalis); 8) Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu nuteistas už didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą, veikiant bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis, 189 straipsnio 2 dalis); 9) Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu nuteistas už kvalifikuotą svetimo turto pagrobimą (BK 178 straipsnio 2 dalis); 10) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu nuteistas už didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą (BK 189 straipsnio 2 dalis); 11) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnio 1 dalis); 12) Tauragės apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nuosprendžiu nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis) (t. 2, b. l. 40–42). Nors A. L. praeityje teismai ne kartą parodė pasitikėjimą ir skyrė su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau jam skirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė. A. L. savo elgesio nekeičia. Jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Jis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, be kitų pažeidimų, ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (t. 2, b. l. 46–80). Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis piktybiškai ignoruoja visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei normas. Nors nuteistasis verčiasi individualia veikla, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis neturėjo legalaus periodiško pajamų šaltinio. Aptartų aplinkybių visuma A. L. charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį.
42. Parinkdamas A. L. bausmę, be jau aptartų aplinkybių, apygardos teismas įvertino tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe su M. M. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir A. L. paskyrė proporcingą jo nusikalstamiems veiksmams ir teisingumo principą atitinkančią bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, iš naujo vertindama tas pačias aplinkybes, kurias nuosprendyje jau įvertino Klaipėdos apygardos teismas, nuteistajam A. L. švelninti paskirtos bausmės neturi pagrindo.
44. Pirmosios instancijos teismas, A. L. nustatydamas galutinę bausmę, pagrįstai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmių apėmimo būdu, padarytoms nusikalstamoms veikoms labai skiriantis pagal pavojingumą, subendrino su Tauragės apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Esant aptartoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo A. L. už padarytą nusikaltimą paskirta ar galutinė subendrinta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė (jos dydis) yra neteisinga ar aiškiai per griežta.
45. Nors teisėjų kolegija iš skundžiamo nuosprendžio pašalina nuteistiesiems M. M. ir A. L. inkriminuotą alternatyvią BK 260 straipsnio 3 dalies sudėties požymį sudarančią veiką – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą, tačiau šio alternatyvaus veiksmo pašalinimas, nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžiui reikšmės neturi.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
46. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kadangi nuteistasis A. L. teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to, bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį A. L. ginti parinktas advokatas Mykolas Girdiušas (t. 4, b. l. 91), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paskirtas šio nuteistojo gynėju (t. 4, b. l. 97) ir dalyvavo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme.
47. Lietuvos apeliaciniame teisme dėl patirtų išlaidų gauta 2024 m. rugpjūčio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2024-07883, su advokato Mykolo Girdiušo prašymu Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo A. L. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 208,33 Eur (t. 4, b. l. 167).
48. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015, Nr. 2K-24-654/2023). Pagal kasacinio teismo praktiką teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-56-495/2022, Nr. 2K-240-489/2022).
49. Nors baudžiamoji byla dėl A. L. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris atmetamas, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. A. L. nuo 2023 m. liepos 21 d. yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2, b. l. 158–160). Iki suėmimo jis vertėsi individualia veikla (t. 2, b. l. 99), tačiau šios pajamos nebuvo periodiškos. Taigi A. L. jau ilgą laiką neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio. Aptartos aplinkybės apsunkina nuteistojo galimybes realizuoti savo teisę į gynybą vien tik savo pastangomis ir sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga iš nuteistojo išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas 208,33 Eur dydžio išlaidas. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
2024 m. spalio 15 d. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-10160. Prie šios pažymos pridėtas nuteistojo M. M. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Iš šių dokumentų matyti, kad iš nuteistojo M. M. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra 425 Eur. Minėti dokumentai buvo gauti teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, t. y. jau po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla. Dėl šio prašymo nei nuteistieji, nei jų gynėjai ar prokuroras neturėjo galimybės pasisakyti, todėl, vadovaujantis teismų praktika, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį dėl nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių pakeisti.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistiesiems A. L. ir M. M. pašalinti kaltinimo dalį dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą A. L. apeliacinės instancijos teisme netenkinti, o prašymą dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą M. M. apeliacinės instancijos teisme palikti nenagrinėtą.