Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-10-31 · Civilinė byla Nr. e2-616-330/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-12-12Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-10-31Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2025-12-11Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2026-03-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. KasacijaNutartis · 2026-08-27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-31
Bylos Nr.
e2-616-330/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00078-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Atsakovas
L. P., L. L., D. A., D. V., L. B., D. Š., A. A. B., S. Ž., D. S., I. J., E. Ž., V. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-616-330/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00078-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 31 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 7 d. nutarties, kuria iš dalies pakeistos atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus kreditas“ ieškinį atsakovams L. L., L. P., D. A., D. V., L. B., D. Š., A. A. B., S. Ž., D. S., I. J., E. Ž. ir V. D. dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. Ž. ir I. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė likviduojama dėl bankroto kredito unija „Vilniaus kreditas“ (toliau – LKU „Vilniaus kreditas“) prašo priteisti: 1) solidariai iš atsakovų V. D., L. L., L. P., D. V. ir L. B. – 132 934,54 Eur žalos atlyginimą; 2) solidariai iš atsakovų V. D., L. L., L. P., D. V. ir D. Š. – 52 628,53 Eur žalos atlyginimą; 3) solidariai iš atsakovų V. D., L. L., L. P., D. V. ir A. A. B. – 67 946,33 Eur žalos atlyginimą; 4) solidariai iš atsakovų V. D., L. L., L. P., D. V. ir S. Ž. – 115 186,35 Eur žalos atlyginimą; 5) solidariai iš atsakovų V. D., L. L., L. P., D. V. ir D. S. – 149 929,80 Eur žalos atlyginimą; 6) solidariai iš atsakovų V. D., L. L., L. P., D. V. ir I. J. – 87 245,22 Eur žalos atlyginimą; 7) solidariai iš atsakovų V. D., L. P., D. A., D. V. ir E. Ž. – 143 605,23 Eur žalos atlyginimą; 8) iš atsakovų – 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turto atžvilgiu, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė tokių priemonių taikymo būtinumo, taip pat atsakovų ketinimo slėpti jiems priklausantį turtą.

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 11 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas šia nutartimi, be kita ko, ieškovės reikalavimams užtikrinti (neviršijant 749 476 Eur sumos) areštavo atsakovės L. P. nekilnojamąjį turtą, jo esant nepakankamai, – kilnojamąjį turtą ir (arba) turtines teises, o nesant kilnojamojo turto ir (arba) turtinių teisių arba jų esant nepakankamai, – atsakovei priklausančias lėšas, esančias pas atsakovę, trečiuosius asmenis, bankuose ir kitose kredito įstaigose. Teismas leido atsakovei areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškove, naudoti atsakovės banko sąskaitose esančias lėšas pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti.

4. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1191-912/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis palikta nepakeista.

5. Atsakovė L. P. 2024 m. gegužės 20 d. pateikė teismui prašymą panaikinti byloje jai taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi prašymo netenkino.

6. Atsakovė L. P. 2024 m. gegužės 31 d. vėl pateikė prašymą panaikinti jos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovė nurodė, kad nesant galimybės panaikinti visų laikinųjų apsaugos priemonių, ji prašytų pakeisti laikinąsias apsaugos priemones dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutarties dalies, kurioje nurodyta, kad: „Areštavus pinigines lėšas, leisti atsiskaityti su ieškovu, naudoti jos (atsakovės) banko sąskaitose esančias lėšas pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti“. Atsakovė prašė panaikinti nurodytą nutarties dalį. Ji taip pat prašė leisti atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis: Telia Lietuva, AB, advokatu J. V., Lietuvos Respublikos mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI), be to, leisti naudotis iš VMI gautomis įplaukomis – grąžinta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoka.

7. Atsakovė L. P. akcentavo, kad bylos proceso stadijoje, kai po baigiamųjų kalbų buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, akivaizdžiai matyti, jog ieškovės pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti, pagal atsakovės pateiktus skaičiavimus ieškovė žalos nepatyrė.

Atsiliepimas

8. Atsakovė nurodė, kad jos turtui taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Antstolis nustatė atsakovei 560 Eur lėšų sumą, kuria ji gali per mėnesį laisvai disponuoti. Bylos procesas trunka daugiau kaip 3 metus, atsakovės turtui apribojimai taikomi maksimaliu mastu, todėl ji negali sumokėti už teikiamas teisines paslaugas, atsiskaityti su mobiliojo ryšio operatoriumi. Atsakovė vykdo veiklą, bet neturi teisės atsiskaityti su valstybės biudžetu, sumokėti mokesčius, naudotis grąžinta GPM permoka. Tai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą.

9. Pasak atsakovės, aplinkybė, kad ji perleido savo turtą tretiesiems asmenims, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningus ketinimus išvengti galimos prievolės ieškovei vykdymo. Sprendimas parduoti turėtą nekilnojamąjį turtą buvo priimtas dėl to, kad atsakovė neišgalėjo mokėti banko paskolos, be to, atsakovė ir jos šeimos nariai serga sudėtinga liga, kuriai gydyti reikalingos brangios medicinos paslaugos. Pasirašydama preliminariąją buto pardavimo sutartį, atsakovė nežinojo apie galimą ieškovės ieškinį jos atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 7 d. nutartimi leido atsakovei L. P. areštuotomis lėšomis atsiskaityti su valstybės biudžetu ir atlikti mokėjimus į VMĮ surenkamąją sąskaitą. Atsakovės prašymo likusios dalies teismas netenkino.

11. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo pritaikytos nustačius abi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, t. y. ieškovei tikėtinai pagrindus ieškinio reikalavimus ir galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Pakartotiniame prašyme atsakovė L. P. iš esmės nenurodė naujų faktinių aplinkybių, išskyrus tai, kad 2024 m. gegužės 14 d. ji kreipėsi į antstolį. Teismas nenustatė pagrindo naikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones.

12. Teismas akcentavo, kad atsakovė sąmoningai subendrina dvi skirtingas procesines teises: 1) jos, kaip skolininkės vykdymo procese, teisę kreiptis į antstolį su prašymu padidinti lėšų sumą, skirtą per vieną kalendorinį mėnesį naudoti savo reikmėms, 2) atsakovės, kuriai įsiteisėjusia teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisę kreiptis į šias priemones pritaikiusį teismą su prašymu leisti panaudoti konkrečias lėšas (grąžintas GPM permokos lėšas) konkrečiam tikslui. Teismas pažymėjo, kad atsakovės teisė kreiptis į antstolį dėl lėšų, leidžiamų naudoti per vieną mėnesį, padidinimo nėra suvaržyta.

13. Teismas nurodė, kad prašymo leisti naudotis grąžintomis GPM permokos lėšomis atsakovė nepagrindė išimtinėmis aplinkybėmis, todėl šis prašymas netenkintinas. Prašymo leisti atsiskaityti su telekomunikacijų paslaugų tiekėju ar už teisines paslaugas teismas netenkino, pažymėjęs, kad atsiskaitymai už atsakovei būtinas paslaugas yra sudedamoji atsakovės pragyvenimo ir jos poreikių tenkinimo dalis, todėl ji turi kreiptis į antstolį vykdymo proceso nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

14. Atsakovei nurodžius, kad ji užsiima ūkine ar profesine veikla ir turi pareigą mokėti mokesčius biudžetui, teismas pripažino, kad šioje dalyje yra pagrindas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovei atsiskaityti su valstybės biudžetu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovė L. P. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės L. P. atžvilgiu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Šioje bylos proceso stadijoje (po baigiamųjų kalbų atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovei patikslinus ieškinį), įvertinus ginčo šalių pateiktus argumentus ir įrodymus, akivaizdu, kad ieškinys yra nepagrįstas. Pagal teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmoji sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – turėtų būti vertinama priklausomai nuo civilinio proceso byloje stadijos. Atsakovei pateikus pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teismas turėjo iš naujo įvertinti ieškinio tikėtino pagrįstumo klausimą šioje bylos stadijoje.

15.2. Žala ieškovei šios bylos atsakovų veiksmais nebuvo padaryta, taip pat nėra kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ieškovė reikalauja priteisti sumas, neatitinkančias negautų pajamų kriterijaus. Ieškinys nėra prima facie (preliminariai) pagrįstas.

15.3. Atsakovė 2024 m. gegužės 31 d. prašyme teismui aiškiai įvardino savo turto pardavimo priežastis, kurių teismas visai neanalizavo ir nevertino. Turto perleidimo sandoriai buvo suplanuoti ir sudaryti dar iki ieškinio šioje byloje pateikimo, nes atsakovė negalėjo vykdyti finansinių įsipareigojimų pagal būsto paskolą. Atsakovės turtinė būklė vėliau nepasikeitė, ji tebeturi kilnojamąjį turtą – automobilį, kurio neketina paslėpti ar perleisti.

Žemesnės instancijos teismas

15.4. Teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovės trečios eilės reikalavimams (neviršijant 115 186,35 Eur sumos) užtikrinti buvo areštuotas ir atsakovės S. Ž. turtas. Dviem atsakovėms iš visų dvylikos atsakovų taikomo 115 186,35 Eur arešto suma yra viršijama bendra ieškinio suma – 749 476 Eur. Teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė.

15.5. Teismo proceso trukmė lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neproporcingumą. Atsakovei laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos maksimaliu 749 476 Eur mastu jau daugiau kaip 1 metai 8 mėn. Atsakovei leista pragyvenimui ir specialiųjų poreikių tenkinimui naudotis jos banko sąskaitose esančiomis lėšomis ne daugiau kaip už 560 Eur per mėnesį. Atsakovė neturi lėšų sumokėti už teisines paslaugas, o ieškovė gali samdytis teisininkus. Tai suteikia ieškovei procesinį pranašumą. Atsakovė vykdo veiklą, tačiau teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja galimybę vykdyti finansines prievoles VMI ir mobiliojo ryšio operatoriui.

Atsiliepimas

16. Ieškovė LKU „Vilniaus kreditas“ atsiliepime į atsakovės L. P. atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

16.1. Ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas yra įvertintas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartyse. Atsakovė nepaneigė byloje nustatytų ir išsamiai įvertintų aplinkybių.

16.2. Atsakovė atskirajame skunde formuluoja kitokio turinio prašymą, nei reiškė 2024 m. gegužės 31 d. prašyme. Atskiruoju skundu keičiamas prašymo dalykas, todėl skundas negali būti tenkinamas dėl akivaizdaus procesinio prašymo ydingumo.

16.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1191-912/2022 nurodė, kad ieškovės ir atsakovės skirtingai vertinamos bylos aplinkybės nėra pagrindas išvadai, kad ieškinys tikėtinai nepagrįstas. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji siekia paneigti tikėtiną ieškinio pagrįstumą, nustatytinos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovė išsamiai apibrėžė ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą, leidžiantį daryti preliminarią išvadą dėl reikalavimų pagrįstumo ir realiai egzistuojančios teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.

16.4. Atsakovė pateikė kitokius ieškovės patirtos žalos skaičiavimus, jais grįsdama tikimybę, jog ieškinys bus atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2022 m. gruodžio 12 d. nutartyje konstatavo, kad tai nesudaro pagrindo teigti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, lygiateisiškumo, proporcingumo principus.

16.5. Atsakovei pareikštų reikalavimų suma yra 749 476 Eur. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, 2022 m. ji turėjo vieną registruotą automobilį. Ieškovei nėra žinoma apie kitą atsakovės turtą, atsakovė neįrodinėja, kad turi pakankamai turto patenkinti ieškovės reikalavimus. Priešingai, atsakovė patvirtino, kad susidūrė su finansiniais sunkumais. Ji nepateikė argumentų, kad neegzistuoja reali grėsmė ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

16.6. Atsakovė skunde akcentuoja tas pačias aplinkybes dėl vienintelio turėto nekilnojamojo turto pardavimo, kurios jau įvertintos nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartyje. Atsakovė nenurodė objektyvių priežasčių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui, nėra pagrindo ir jų panaikinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovės L. P. prašymas panaikinti ar pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodyta praktika).

19. Nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovės L. P. turtui, turtinėms teisėms ir lėšoms už bendrą 749 476 Eur sumą – taikytos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Vadinasi, civilinėje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad egzistuoja būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 18 straipsnis).

20. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinosios apsaugos priemonės keičiamos tais atvejais, jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, be to, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis (padidinti jų mastą), ir priešingai – jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1453-241/2016 ir kt.).

21. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbu efektyviai užtikrinti ieškiniu pareikštus reikalavimus. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba pasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-161-330/2022).

22. Nagrinėjamu atveju reikalavimą grupei fizinių asmenų dėl žalos atlyginimo pareiškė likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo. Priėmus teisme nagrinėti ieškovės ieškinį, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustatęs jų taikymo sąlygų. Ieškovė iš viešai prieinamų duomenų sužinojusi, kad mažiausiai keturi byloje dalyvaujantys asmenys, t. y. atsakovai L. P., S. Ž., A. A. B., I. A. bylos nagrinėjimo metu perleido savo turtą tretiesiems asmenims, teismui pateikė pakartotinį prašymą atsakovų turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šia (turto perleidimo) aplinkybe grindė atsakovų nesąžiningumą bei siekį išvengti prievolių ieškovei įvykdymo. Tokį ieškovės interesą Vilniaus apygardos teismas pagrįstu pripažino dviejų atsakovių – L. P. ir S. Ž. atžvilgiu, todėl 2022 m. spalio 11 d. nutartimi jų turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1191-912/2022 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Nurodytos nutartys yra įsiteisėjusios.

23. Apeliantės teigimu, jos atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžo jos interesus. Atskirajame skunde, kaip ir 2024 m. gegužės 31 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo, apeliantė teigia, kad byloje neegzistuoja nei viena sąlyga jos turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovės ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui dėl atsakovės veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

24. Pasikeitimą sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimumui, konkrečiai – ieškovės ieškinio preliminaraus pagrįstumo nebuvimą, apeliantė grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, pasiūlė ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus. Apeliantės teigimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą iš naujo vertinti pareikšto ieškinio preliminarų pagrįstumą. Be to, atskirajame skunde apeliantė pateikė ieškovės prašomos atlyginti žalos skaičiavimą, o tai, pasak apeliantės, patvirtina, kad ieškovė ne tik nepatyrė žalos, bet dar gavo naudos.

25. Kaip šioje byloje pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartyje, civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas – asmens kaltę, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, patirtą žalą – teismas galės nustatyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs visus rašytinius ir kitus bylos įrodymus. Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas netiria byloje esančių įrodymų, nenagrinėja aplinkybių dėl ginčo esmės, o įvertina sąlygą dėl ieškinio pagrįstumo tikimybės.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir pasiūlė ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus, savaime nepatvirtina ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlygos išnykimo. Teismų praktikoje pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovų reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovai pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-626-1120/2021). Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti tokį padėties pasikeitimą, kuris leistų spręsti apie tai, kad ieškovės ieškinys tapo akivaizdžiai nepagrįstas.

27. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kuriomis remdamasi ji siekia paneigti sąlygą dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo (aplinkybės dėl žalos fakto ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, tariamos žalos dydžio skaičiavimai), gali ir turi būti nustatytos bei įvertintos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tai, kad ieškovė ir apeliantė skirtingai vertina atitinkamas bylos faktines aplinkybes, nėra pagrindas daryti išvadą, kad ieškinys tikėtinai nepagrįstas.

28. Atsakovė su 2024 m. gegužės 20 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriame, be kita ko, prašė panaikinti teismo 2022 m. spalio 11 d. nutarties dalį dėl leidimo areštavus lėšas atsakovei atsiskaityti su ieškove, naudoti (atsakovės) banko sąskaitose esančias lėšas pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti, pateikė antstolio 2024 m. kovo 25 d. patvarkymą Nr. S-24-157-8654. Šiuo patvarkymu nustatyta, kad atsakovė turi teisę savo nuožiūra disponuoti 560 Eur suma banko sąskaitoje turimų lėšų per vieno mėnesio kalendorinį laikotarpį.

29. Prie 2024 m. gegužės 31 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo apeliantė pridėjo 2022 m. gruodžio 15–21 d. vykusį jos elektroninį susirašinėjimą su buto pirkėja, 2020 metų pajamų deklaraciją ir 2024 m. gegužės 21 d. antstolio patvarkymą Nr. S-24-157-16345 dėl apeliantės prašymo leisti panaudoti VMI pervestą 1 500 Eur sumos GPM permoką.

30. Remdamasi nurodytais procesinio dokumento (prašymų) priedais atsakovė siekė paneigti šioje byloje priimtose Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartyje nustatytą sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymui – nesąžiningų atsakovės veiksmų tikimybę. Atsakovės (apeliantės) pateikti rašytiniai duomenys nėra pakankami paneigti teismų procesiniuose sprendimuose nurodytas aplinkybes dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų tikimybės.

31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad į bylą pateiktas atsakovės elektroninis susirašinėjimas su jos nekilnojamojo turto pirkėja yra retrospektyvus duomuo, nes laiškuose aptariamos jau įvykusio sandorio aplinkybės. Susirašinėjimas vyko ne turto pardavimo sandorio sudarymo metu, o po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl jis nėra reikšmingas ir negali patvirtinti apeliantės nurodytų aplinkybių dėl preliminariosios sutarties sudarymo momento. Nepatvirtina apeliantės nurodomų aplinkybių, kad nekilnojamojo turto pirkėja sandorio sudarymo metu gyveno užsienyje ir tai esą turėjo įtakos notarinio sandorio sudarymo datai (laiške nėra nuorodų į konkrečią turto pirkėjos buvimo vietą).

32. Pateiktoje atsakovės pajamų mokesčio deklaracijoje už 2020 m. nurodyta, kad apeliantė 2020 m. lapkričio 4 d. iš nekilnojamojo turto pardavimo (pagrindas – preliminarioji sutartis) gavo 3 000 Eur. Šių deklaracijoje užfiksuotų duomenų nepakanka patvirtinti preliminariosios sutarties sudarymo datą ar kitas sandorio aplinkybes. Su pajamų mokesčio deklaracija nėra pateikta joje esančių įrašų teisingumą patvirtinančių pirminių dokumentų. Pajamų mokesčių deklaracija siekiama patvirtinti su mokestinių prievolių vykdymu susijusias aplinkybes, tačiau deklaracija pati savaime, be joje esančius įrašus patvirtinančių papildomų įrodymų, nėra pakankamas rašytinis įrodymas pagrindžiant preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo sutarties sudarymo aplinkybes.

33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apeliantės pateikti argumentai ir rašytiniai duomenys nepagrindžia apeliantės nurodytų aplinkybių apie iki šios civilinės bylos iškėlimo suplanuotą turto sandorį bei tokio sandorio sudarymo priežastis, jie nepaneigia byloje anksčiau padarytos išvados, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų.

34. Apeliantė teigia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, jog leidžiama naudoti 560 Eur suma per mėnesį pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti yra nepakankama, atsakovė neturi lėšų sumokėti už teisines paslaugas, mobiliojo ryšio operatoriui ir pan. Be to, apeliantė nurodo vykdanti veiklą, tačiau teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja galimybę vykdyti prievoles VMI ir mobiliojo ryšio operatoriui.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi apeliantei leista iš areštuotų lėšų atsiskaityti su valstybės biudžetu, tad nėra pagrindo teigti, jog apeliantės prievolių valstybės biudžetui vykdymas lieka apsunkintas (apribotas).

36. Apeliantė jos procesinę padėtį ginčo šalių lygiateisiškumo aspektu interpretuoja netiksliai. Pateiktame 2024 m. gegužės 21 d. patvarkyme Nr. S-24-157-16345 dėl atsakovės prašymo antstolis pasisakė dėl jos teisės kreiptis į teismą su prašymu leisti naudotis sugrąžinta GPM permoka. Patvarkyme nenurodyta dėl apeliantės prašymo nustatyti didesnę nei 560 Eur sumą per mėnesį, kurią leidžiama naudoti apeliantės poreikių tenkinimui. Tokios paskirties pinigų sumos nustatymas yra antstolio diskrecijos teisė (CPK 689 straipsnis). Apeliantė, norėdama, kad per mėnesį būtų leista jai naudotis didesne nei 560 Eur suma, turi kreiptis į antstolį su prašymu dėl jos poreikiams reikalingos periodinės pinigų sumos padidinimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovės teisė kreiptis į antstolį dėl lėšų, leidžiamų naudoti per vieną mėnesį, sumos padidinimo nėra suvaržyta.

37. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė savo prašyme sugretino dvi skirtingas procesines teises: 1) jos, kaip skolininkės vykdymo procese, teisę kreiptis į antstolį su prašymu padidinti konkrečią lėšų sumą, skirtą per vieną kalendorinį mėnesį naudoti savo reikmėms ir, 2) atsakovės teisę kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį teismą prašyti leidimo konkrečiam tikslui panaudoti konkrečias lėšas (grąžintos GPM permokos lėšas).

38. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apeliantė prašymo leisti naudotis grąžintomis GPM permokos lėšomis nepagrindė išimtinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atsakovė prašė leisti naudotis grąžintomis GPM permokos lėšomis, tačiau nenurodė tokio prašymo faktinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl leidimo pasinaudoti GPM permokos lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiam nutartis neriboja apeliantės teisės teikti teismui pakartotinį prašymą dėl leidimo naudotis grąžintomis GPM permokos lėšomis.

39. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė faktinio ir (arba) teisinio pagrindo panaikinti ar keisti byloje jos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė neįrodė esminio faktinių aplinkybių pokyčio, sukeliančio objektyvias prielaidas šioje bylos stadijoje kitaip vertinti tokių priemonių taikymo tikslingumą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis