- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-17
- Bylos Nr.
- e2S-1884-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04657-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- UAB „Sitos namai“
- Trečiasis asmuo
- A. K., T. U., V. P.-U., J. A., V. R. A.
- Atsakovas
- UAB „Konarskio turgelis“, V. O., J. O.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Sitos namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties ir trečiųjų asmenų A. K., T. U. ir V. P.-U., J. A. ir V. R. A. prisidėjmus prie ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sitos namai“ atskirojo skundo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Sitos namai“ ieškinį atsakovei UAB „Konarskio turgelis“, V. O., J. O. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Sitos gyvenimas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Konarskio turgelis“, V. O., J. O. prašydama nustatyti žemės sklypui, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2023 m. vasario 2 d. UAB „NTVALDA“ matininko L. K. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2023 m. birželio 19 d. gautas prašymas dėl bylos sustabdymo, o 2023 m. birželio 21 d. prašymas dėl bylų sujungimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl bylų sujungimo atmetė ir civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-714-1019/2023.
4. Teismas nustatė, kad teisme nagrinėjama civilinė byla, pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ieškovė prašo nustatyti žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2023 m. vasario 2 d. UAB „NTVALDA“ matininko L. K. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą. Teismas taip pat nustatė, kad teisme taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-714-1019/2023, pagal ieškovės UAB Verslo centras ,,1000 litų“ ieškinį atsakovei Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuriuo prašoma: panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), dalių dydžio nustatymo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo NŽT patvirtino Sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingas Sklypo dalis pagal Sklype esančio pastato vieno iš bendrasavininkių T. U. iniciatyva parengtą Sklypo planą; panaikinti NŽT direktoriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 1T-6-(5.59 E.) „Dėl UAB „Konarskio turgelis“ ir UAB Verslo centro „1000 litų“ skundų išnagrinėjimo“, kuriuo NŽT paliko galioti Įsakymą nepakeistą; įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl Sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingų Sklypo dalių nustatymo. Todėl teismas įvertinęs pateiktus ieškinių reikalavimus, priėjo prie išvados, kad nuo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-714-1019/2023 tiesiogiai priklauso civilinės bylos Nr. e2-9055-534/2023 nagrinėjimas, nes civilinėje byloje Nr. e2-714-1019/2023 nagrinėjami klausimai, tiesiogiai susiję su civilinės bylos Nr. e2-9055-534/2023 objektu ir dalyko esme t. y. tik nustačius Sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas Sklypo dalis, galima bus spręsti dėl Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl civilinės bylos Nr. e2-9055-534/2023 nagrinėjimą sustabdė iki iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-714-1019/2023.
5. Dėl ieškovės prašymo sujungi bylas, teismas pažymėjo, kad negalima administracine tvarka atsakovams nustatyti daiktinės ir žemės teisės reguliuojamų teisinių santykių, kai vyksta ginčas teisme dėl žemės sklypo dalių nustatymo, reikalingų statinių eksploatacijai. Atsakovai nurodo, kad naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalimis nustatymas yra galimas tik nustačius sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis, atsižvelgiant į turimą nuomos teisę ir nuosavybės teisę tiek į statinius, tiek į žemės sklypo dalį. Todėl teismas ieškovės prašymą dėl bylų sujungimo atmetė, nes prašomos sujungti bylos yra nevienarūšės – skiriasi ieškinio pagrindai, atsakovų turimos daiktinės ir prievolinės teisės į statinius, žemę skiriasi savo teisinių santykių turiniu, kas turi būti įvertinta nagrinėjant netiesioginį ieškinį.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Apeliantė (ieškovė) UAB „Sitos namai“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti, perduoti klausimą dėl civilinių bylų sujungimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantė teigia, kad priimta skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, todėl egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Pabrėžia, kad teismas tenkindamas prašymą dėl bylos sustabdymo savo sprendimo nemotyvavo, o tik perrašė ieškinio reikalavimų dalį ir iškart priėjo prie išvados.
6.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie klaidingos išvados, jog tik nustačius Sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas Sklypo dalis, galima bus spręsti dėl Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Apeliantė paaiškina, kad Sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingos sklypo dalys yra nustatytos NŽT įsakymu, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas. UAB „Konarskio turgelis" ir UAB Verslo centro „1000 litų" kitoje susijusioje byloje prašo panaikinti šį NŽT įsakymą ir siekia, kad sklype neliktų nustatytų statiniams eksploatuoti reikalingų sklypo dalių. Taigi, kitos susijusios civilinės bylos baigtis bus a) NŽT įsakymas bus panaikintas ir Sklype esantiems statiniams eksploatuoti dalys taps nustatytos; arba b) NŽT įsakymas bus paliktas toliau galioti ir statinių eksploatavimo dalių planas liks galioti.
6.3. Paaiškina, kad eksploatavimo dalių planas sukelia teisinius padarinius visiems žemės sklypo nuomininkams ir faktiniams naudotojams, kurie dar nėra įgiję valstybinės žemės nuomos teisių. Eksploatavimo dalių planas sudaro prielaidas sudaryti (pakeisti) valstybinės žemės nuomos sutartis ir šiuo planu sprendžiami klausimai tarp valstybinės žemės nuomotojo ir valstybinės žemės nuomininkų/naudotojų. Todėl eksploatavimo dalių planas yra išvestinis iš Lietuvos Respublikos turimų nuosavybės teisių į žemės sklypą. Tuo tarpu naudojimosi tvarkos nustatymu yra išsprendžiami naudojimosi tvarkos klausimai tarp žemės sklypo bendraturčių. Dėl to pirmenybė būtina išspręsti bendraturčių tarpusavio nuosavybės teisinius klausimus. Taip pat dėl tos pačios priežasties eksploatavimo dalių planas daro įtaką tik santykiuose tarp nuomininkų ir nebūtinai turės prejudiciją bendraturčių nuosavybės teisiniuose santykiuose. Atitinkamai, naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymas akivaizdžiai turės prejudiciją atitinkamo bendraturčio sudaromuose nuomos sandoriuose. Apeliantės vertinimu bylų atskyrimas ir naudojimosi tvarkos nustatymo bylos sustabdymas yra itin ydinga praktika, nes kuriama situacija, kuomet naudojimosi tvarkos nustatymo byloje hipotetiškai gali būti nustatyta kitokia žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri nederės su statinių eksploatavimui reikalingų dalių planu ir tuomet pastarąjį vėl teks koreguoti bei potencialiai vėl spręsti ginčus teismuose, tuo paneigiant konstitucinio teisinio tikrumo principą. Dėl to sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimo ir sklype esančių statinių eksploatavimo dalių klausimų atskyrimas nėra nei racionalus, nei efektyvus valstybės turto tvarkymas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, nei koncentruotas ar ekonomiškas ginčų sprendimas (CPK 7 straipsnis).
6.4. Apeliantė taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas prieš išnagrinėjant prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo nesuteikė galimybės kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims tinkamai atsiliepti į šį prašymą.
7. Tretieji asmenys J. A., A. K., T. U. ir V. P.-U. prisideda prie atskirojo skundo ir palaiko apeliantės argumentus.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB „Konarskio turgelis“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atsisakė civilines bylas sujungti, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-714-1019/2023 (toliau – pirmesnė byla) šį klausimą jau buvo išsprendęs.
8.2. Atsakovės vertinimu UAB „Konarskio turgelis“ ieškinys, pareikštas pirmesnėje byloje, neturėtų būti nagrinėjamas toje pačioje byloje su ieškovo netiesioginiu ieškiniu, pareikštu nagrinėjamoje byloje, nes jie tarpusavyje yra nesusiję, o jų pagrindu nagrinėtinos bylos nėra vienarūšės, įvardija, kad iš esmės skiriasi ieškinių teisinis pagrindas ir dalykas. Paaiškina, kad UAB „Konarskio turgelis“ pirmesnėje byloje pareiškė ieškinį dėl NŽT priimto sprendimo ir įsakymo, kuriuo nustatytos Sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingos Sklypo dalys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260. Ieškovas, t. y. UAB „Sitos namai“, nagrinėjamoje Byloje yra pareiškęs netiesioginį ieškinį, kuriuo prašo nustatyti Sklypo naudojimosi tvarką vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalimi. UAB „Konarskio turgelis“ pirmesnėje byloje ieškiniu prašo nurodytą NŽT sprendimą ir įsakymą panaikinti ir įpareigoti NŽT iš naujo spręsti dėl Sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų Sklypo dalių nustatymo pagal Žemės įstatymo ir nurodytų Vyriausybės nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas. Taigi nurodytų ieškinių pagrindu nagrinėtinos civilinės bylos, atsakovės vertinimu, nėra vienarūšės ir negalėtų būti sujungtos CPK 136 straipsnio 4 dalimi pagrindu, o nurodytų ieškinių reikalavimai tarpusavyje nelaikytini susijusiais, kadangi abu nurodyti ieškiniai reiškiami iš esmės skirtingu teisiniu pagrindu bei jais reiškiami reikalavimai, t. y. ieškinio dalykas, yra iš esmės skirtingi. Taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prašymą dėl bylų sujungimo atmeta, nes tai nėra vienarūšės bylos – skiriasi ieškinio pagrindai, atsakovų turimos daiktinės ir prievolinės teisės į statinius, žemę skiriasi savo teisinių santykių turiniu, kas turi būti įvertinta nagrinėjant netiesioginį ieškinį. Papildomai paaiškina, kad nagrinėjamoje byloje ir pirmesnėje byloje nedalyvauja tos pačios šalys.
Šalies argumentai
8.3. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė sustabdyti ginčo bylos nagrinėjimą. Paaiškina, jog pirmesnė byla teisme buvo pradėta 2022 m. balandžio mėnesį. Vis dėlto, dalyvaudamas pradėtoje ir nagrinėjamoje pirmesnėje byloje trečiuoju asmeniu, apeliantė 2023 m. kovo 30 d. pateikė teismui netiesioginį ieškinį, kuriuo Teismo prašė nustatyti Sklypo bendrasavininkiams naudojimosi Sklypu tvarką CK 4.81 straipsnių nuostatų pagrindu. Ieškinyje nurodė, kad naudojimosi tvarkos planas dera su NŽT įsakymu patvirtintu Eksploatavimo dalių planu. Todėl atsakovės nuomone, pirma turėtų būti Pirmesnėje byloje išspręstas ginčas dėl Sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų Sklypo dalių nustatymo bei NŽT Įsakymo ir juo patvirtinto plano galiojimo ar negaliojimo, ir tik po to galėtų būti sprendžiama dėl Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įsakymu ir žemės sklypo planu su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis privaloma vadovautis sprendžiant šalių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (pvz., žr. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1750-752/2023).
Atsiliepimas
8.4. Atsakovė taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota. Nurodo, kad teismas rėmėsi CPK teisės normomis, pateikė motyvus dėl vieną prašymą atmeta, o kitą priima.
9. Atsakovas V. O. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsakovo argumentai iš esmė tokie patys kaip atsakovės UAB „Konarskio turgelis“, todėl šie nekartojami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl absoliučių nutartus negaliojimo pagrindo
11. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, todėl egzistuoja absoliutus negaliojimo pagrindas.
12. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
13. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė atitinkamą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).
15. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį išsiaiškino nagrinėjamos bei aktualios civilinės bylos reikalavimus, savo išvadas grindė CPK teisės normomis. Taip pat paaiškino, kodėl nagrinėjamu atveju prašymas dėl bylų sujungimo buvo atmetamas, t. y. skundžiamojoje nutartyje yra nurodyti pagrįstos teismo išvados, todėl nėra pagrindo spręsti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo netinkamai ir(ar) nepakankamai motyvuota, todėl šioje dalyje apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9055-534/2023 pagal ieškovės UAB „Sitos namai“ netiesioginį ieškinį atsakovams UAB „Konarskio turgelis“, V. O. ir J. O.. Ieškiniu siekiamama įgyvendinant Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teises, nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 2023 m. vasario 2 d. UAB „NTVALDA“ matininko L. K. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą.
17. Taip pat teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-714-1019/2023, kurioje yra sprendžiama dėl Sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų Sklypo dalių nustatymo. Ieškovas joje dalyvauja trečiuoju asmeniu. Šioje byloje nagrinėjami 2 ieškiniai: 1) UAB „Konarskio turgelis“ ieškinys NŽT dėl NŽT sprendimo bei įsakymo, kuriuo nustatytos Sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingos Sklypo dalys, panaikinimo ir įpareigojimo NŽT iš naujo spręsti klausimą; 2) UAB Verslo centras „1000 litų“ ieškinys NŽT, kurio reikalavimai yra identiški UAB „Konarskio turgelis“ ieškinio reikalavimams.
18. Pirmosios instancijos teismas gavo ieškovės pakartotinį prašymą minėtas bylas sujungti, o trečiojo asmens prašymą civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti.
Dėl bylos sustabdymo
19. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė tenkinti prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-714-1019/2023.
20. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas. CPK 163 straipsnyje yra nurodyti pagrindai, kuriems esant, teismas privalo sustabdyti bylą. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl civilinės bylos Nr. e2-9055-534/2023 nagrinėjimo sustabdymo iki sustabdymo iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-714-1019/2023 nutarė, kad ginčo atveju tiek civilinės bylos Nr. e2-9055-534/2023, tiek . e2-714-1019/2023 teisiniai pagrindai ir dalykas yra skirtingi, šios bylos nevienarūšės, todėl atsižvelgdamas į tai, kad šių bylų sujungti negalima, nusprendė civilinę bylą Nr. e2-9055-534/2023 sustabdyt iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-714-1019/2023. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti.
22. Iš bylos duomenų bei LITEKO informacinės sistemos duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. e2-714-1019/2023 trečiasis asmuo UAB „Konarskio turgelis“ ir UAB Verslo centras „1000 lotų“ pareiškė ieškinius, kuriais prašo: 1) NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“; 2) panaikinti NŽT direktoriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 1T-6-(5.59 E.) „Dėl UAB „Konarskio turgelis“ ir UAB Verslo centro „1000 litų“ skundų išnagrinėjimo“, kuriuo NŽT paliko galioti Įsakymą nepakeistą; 3) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl Sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingų Sklypo dalių nustatymo. Atlikus aptartos bylos ir nagrinėjamos bylos analizę matyti, kad nuo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-714-1019/2023 tiesiogiai priklauso civilinės bylos Nr. e2-9055-534/2023 nagrinėjimas, nes civilinėje byloje Nr. e2-714-1019/2023 nagrinėjami klausimai, tiesiogiai susiję su civilinės bylos Nr. e2-9055-534/2023 objektu ir dalyko esme t. y. tik nustačius Sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas Sklypo dalis, galima bus spręsti dėl Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Todėl pozicijos laikosi ir teismų praktiką, kadangi šioje atskleista, kad žemės sklypo planu su statinių eksploatacijai išskirtomis dalimis privaloma vadovautis sprendžiant šalių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kadangi tik tokiu atveju bus galima vertinti ar ieškovės naudojimosi tvarkos planai atitinka dalis, kurios buvo paskirstytos, ar šalys nesiekia tenkinti savo interesus kitos šalies sąskaita (Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1750-752/2023 24 punktas). Taigi tai reiškia, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas privalo atitikti nustatytas žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis, o tai bus galima padaryti sulaukus priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-714-1019/2023, kadangi be šios bylos išnagrinėjimo teismas negali tinkamai išnagrinėti ginčo civilinės bylos.
Dėl civilinių bylų (ne)sujungimo
23. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė jo prašymo dėl civilinių bylų sujungimo netenkinti, nurodo, kas šį klausimą turėjo ne bylą nagrinėjantis teisėjas, o teismo pirmininkas.
24. CPK 136 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.
25. Civilinių bylų sujungimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis) bei civilinio proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principus (CPK 7 straipsnis), siekiant teisingai ir kiek įmanoma greičiau bei mažiausiais kaštais išnagrinėti prašomas sujungti civilines bylas. Priklausomai nuo prašomose sujungti bylose susiklosčiusių aplinkybių, jų teisinio ryšio, atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas ar civilinių bylų skyriaus pirmininkas turi diskrecijos teisę nuspręsti – sujungti bylas arba atsisakyti jas sujungti. Bylas sujungus – jos nagrinėjamos kartu teisme, kuris nurodomas nutartyje dėl bylų sujungimo, bylas atsisakius sujungti – jos paliekamos nagrinėti iš esmės teismuose, kuriuose jos buvo užvestos pagal teismingumo taisykles. Bet kuriuo iš nurodytų atvejų – sujungus bylas ar atsisakius jas sujungti – tai neužkerta kelio nei vienos iš civilinių bylų, kurių sujungimo klausimas buvo sprendžiamas, tolesnei eigai. Todėl teismo nutartis sujungti ar atsisakyti sujungti bylas nėra skundžiama apeliacine tvarka (CPK 334 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-174-381/2018).
26. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
27. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad skundžiama nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl civilinių bylų Nr. e2-9055-534/2023 ir Nr. e2-714-1019/2023 sujungimo nėra apeliacinio apskundimo objektas ir negali būti skundžiama apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti atskirojo skundo, tuo labiau, kad nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė, kad nutartis neskundžiama. Minėtoms aplinkybėms paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal ieškovės UAB „Sitos namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, CPK 338 straipsnis).
28. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokiam procesiniam rezultatui byloje neturi įtakos atskirojo skundo argumentas, kad klausimą dėl bylų sujungimo išsprendė bylą nagrinėjantis teisėjas, nors kompetencija tokį klausimą spręsti yra suteikta teismo pirmininkui, pirmininko pavaduotojui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui. Vadovaujantis CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatomis, gavus prašymą dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo, prieš kreipiantis į teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką, bylą nagrinėjantis teisėjas turi patikrinti ar yra tam pagrindas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo teisėjas, nagrinėjantis bylą, tai ir atliko, t. y. išnagrinėjęs prašymą dėl bylų sujungimo, nenustatęs pagrindų bylų sujungimui, netenkino pareikšto prašymo ir jo neperdavė spręsti teismo pirmininkui, pirmininko pavaduotojui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1053-254/2018).
Dėl bylos procesinės baigties
29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį procesą pagal ieškovės (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties dalyje dėl atsisakymo sujungti civilines bylas Nr. e2-9055-534/2023 ir Nr. e2-714-1019/2023, nutraukti.
apeliantės (ieškovės) UAB „Sitos namai“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.