Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. O. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo E. O. ieškinį atsakovėms G. B. ir A. M. B. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo bei dėl pripažinimo teisės atlikti jo dalies kapitalinio remonto darbus be bendraturčių sutikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Bylos duomenimis, Kauno apygardos teisme buvo užvestos dvi civilinės bylos Nr. e2S-1053-254/2018 ir Nr. e2S-1054-254/2018 pagal ieškovo E. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2287-950/2018 2018 m. kovo 26 d. priimtų šių nutarčių: 1) nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovo atstovo prašymą dėl civilinių bylų Nr. e2-2287-950/2018 ir Nr. e2-7969-894/2018, nagrinėjamų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, sujungimo; 2) dėl nutarties, kuria teismas tenkino atsakovių atstovo prašymą ir sustabdė civilinės bylos Nr. e2-2287-950/2018 nagrinėjimą iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-7969-894/2018 ir joje įsiteisės priimtas teismo procesinis sprendimas. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi minėtas civilines bylas sujungė ir nutarė nagrinėti kartu, nustatęs, kad tiek civilinėje byloje Nr. e2S-1053-254/2018, tiek civilinėje byloje Nr. e2S-1054-254/2018 dalyvauja tie patys asmenys (ieškovas E. O., atsakovės G. B. ir A. M. B.); dėl minėtų nutarčių, kurios yra tarpusavyje susijusios, paduotas vienas atskirasis skundas, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais ir įrodymais; abiejose bylose turi būti vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės.Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo objektas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarčių, iš kurių viena teismas sustabdė civilinė bylos Nr. e2-2287-950/2018 nagrinėjimą iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7969-894/2018, kita – atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl civilinių bylų Nr. e2-2287-950/2018 ir Nr. e2-7969-894/2018 sujungimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2287-950/2018, iškelta pagal ieškovo E. O. 2017 m. gruodžio 19 d. patikslintą ieškinį atsakovėms G. B. ir A. M. B., kuriuo ieškovas prašo: 1) nustatyti naudojimosi tvarką išlikusiu gyv. namu lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant ieškovui E. O. naudotis šio gyvenamojo namo dalimi (pamatais), pažymėta plane „B“, o atsakovėms A. M. B. bei G. B. šio gyvenamojo namo dalimi, pažymėta plane „A“ pagal MB „Anoniminiai architektai“ 2017 m. spalio mėn. paruoštą projektą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dėl naudojimosi tvarkos nustatymo išlikusiais gyvenamojo namo pamatais“; 2) pripažinti E. O. teisę be bendraturčių G. B. ir A. M. B. sutikimų nustatyta tvarka gauti kapitalinio remonto atlikimui leidžiančius dokumentus ir atlikti gyvenamojo namo lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinės pusės kapitalinį remontą pagal MB „Anoniminiai architektai“ 2017 metais parengtą projektinį pasiūlymą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šiaurinės pusės kapitalinio remonto projekto projektiniai pasiūlymai“; 3) priteisti ieškovui E. O. visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose pagal G. B. ir A. M. B. ieškinį yra užvesta kita civilinė byla Nr. e2-7969-894/2018, kurioje ieškovės prašo: 1) pripažinti ieškovių teisę nugriauti statinio – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), liekanas ir sutvarkyti teritoriją, taip pat atlikti nugriauto statinio – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir išregistruoti statinį – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš nekilnojamojo turto registro be atsakovo E. O. sutikimo; 2) priteisti ieškovėms jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl civilinių bylų sujungimo

Kaip minėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 26 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl civilinių bylų Nr. e2-2287-950/2018 ir Nr. e2-7969-894/2018 sujungimo. Nutartyje teismas nurodė, kad sujungus anksčiau minėtas civilines bylas nebus pasiekti civilinių bylų sujungimo instituto tikslai, nes ieškovo pareikšti reikalavimai dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatyto bei dėl pripažinimo teisės atlikti jo dalies kapitalinio remonto darbus be bendraturčių sutikimo, negali būti nagrinėjami kol nėra aiškus ginčo gyvenamojo namo teisinis statusas. Be to, iš esmės skiriasi pareikštų bylose ieškinių faktinis pagrindas ir dalykas, dėl ko minėtose civilinėse bylose turi būti renkami visai kito pobūdžio įrodymai bei nustatinėjamos kitokio pobūdžio reikšmingos faktinės aplinkybės. Ieškovas, nesutikdamas su priimta nutartimi, dėl jos pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. CPK 136 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Civilinių bylų sujungimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis) bei civilinio proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principus (CPK 7 straipsnis), siekiant teisingai ir kiek įmanoma greičiau bei mažiausiais kaštais išnagrinėti prašomas sujungti civilines bylas. Priklausomai nuo prašomose sujungti bylose susiklosčiusių aplinkybių, jų teisinio ryšio, atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas ar civilinių bylų skyriaus pirmininkas turi diskrecijos teisę nuspręsti – sujungti bylas arba atsisakyti jas sujungti. Bylas sujungus – jos nagrinėjamos kartu teisme, kuris nurodomas nutartyje dėl bylų sujungimo, bylas atsisakius sujungti – jos paliekamos nagrinėti iš esmės teismuose, kuriuose jos buvo užvestos pagal teismingumo taisykles. Bet kuriuo iš nurodytų atvejų – sujungus bylas ar atsisakius jas sujungti – tai neužkerta kelio nei vienos iš civilinių bylų, kurių sujungimo klausimas buvo sprendžiamas, tolesnei eigai. Dėl to teismo nutartis sujungti ar atsisakyti sujungti bylas nėra skundžiama apeliacine tvarka (CPK 334 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-174-381/2018).CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju nustačius, kad skundžiama nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl civilinių bylų Nr. e2-2287-950/2018 ir Nr. e2-7969-894/2018 sujungimo nėra apeliacinio apskundimo objektas ir negali būti skundžiama apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti atskirojo skundo, tuo labiau, kad nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė, kad nutartis neskundžiama. Minėtoms aplinkybėms paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis šios nutarties 16 pastraipoje nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinis procesas pagal ieškovo E. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, CPK 338 straipsnis). Pastebėtina, kad tokiam procesiniam rezultatui byloje neturi įtakos atskirojo skundo argumentas, kad klausimą dėl bylų sujungimo išsprendė bylą nagrinėjantis teisėjas, nors kompetencija tokį klausimą spręsti yra suteikta teismo pirmininkui, pirmininko pavaduotojui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui. Vadovaujantis CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatomis, gavus prašymą dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo, prieš kreipiantis į teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką, bylą nagrinėjantis teisėjas turi patikrinti ar yra tam pagrindas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo teisėjas, nagrinėjantis bylą, tai ir atliko, t. y. išnagrinėjęs prašymą dėl bylų sujungimo, nenustatęs pagrindų bylų sujungimui, netenkino pareikšto prašymo ir jo neperdavė spręsti teismo pirmininkui, pirmininko pavaduotojui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui. Be to, apeliantas, manydamas, kad tame pačiame teisme iškeltos civilinės bylos turėtų būti nagrinėjamos kartu, savo prašymą dėl jų sujungimo gali pateikti pirmiau nurodytiems asmenims tiesiogiai.

Dėl civilinės bylos Nr. e2-2287-950/2018 sustabdymo

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas neapibrėžtam terminui. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų (CPK 163 straipsnis), teismas bylą sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų išreikštos nuomonės (jos turinio), nes teismą tai padaryti imperatyviai įpareigoja įstatymas.Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje atsakovių G. B. ir A. M. B. atstovas advokatas S. D. pateikė teismui prašymą dėl privalomojo bylos sustabdymo, kuriuo prašė sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-2287-950/2018 iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-7969-894/2018. Ieškovas su pareikštu prašymu nesutiko, prašė minėtas civilines bylas sujungti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino atsakovių atstovo prašymą ir CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdė civilinę bylą Nr. e2-2287-950/2018 iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-7969-894/2018. Taigi, nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu pagrįstumo. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016). Kartu pažymėtina, kad bylos sustabdymas yra procesinė priemonė, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais, t. y. bylą reikia stabdyti tik tuomet, kai negalima jos nestabdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1687/2011).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo, nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-7969-894/2018 ir civilinėje byloje Nr. e2-2287-950/2018 ginčas kilo tarp tų pačių šalių, dėl to paties objekto – nekilnojamojo turto – namo, kurio bendrasavininkai yra ieškovas ir atsakovės. Civilinėje byloje Nr. e2-7969-894/2018 sprendžiamas klausimas dėl ginčo gyvenamojo namo, kaip savarankiško nekilnojamojo turto objekto, teisinio statuso pabaigos, o civilinėje byloje Nr. e2-2287-950/2018 yra sprendžiami klausimai dėl konkrečių nekilnojamojo daikto bendraturčių teisių įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos CK 4.75 ir 4.81 straipsnius. Nustatęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2287-950/2018 ieškovo pareikšti reikalavimai dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatyto bei dėl pripažinimo teisės atlikti jo dalies kapitalinio remonto darbus be bendraturčių sutikimo, negali būti nagrinėjami kartu kol nėra aiškus ginčo gyvenamojo namo teisinis statusas ir tolesnis jo likimas, nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-7969-894/2018. Su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Pastebėtina, kad iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo objektas – pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas kaip statinys. Bylos šalys yra ginčo turto bendrasavininkai. Pažymėtina, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Taigi, ginčo nutarties priėmimo metu gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinis statusas yra aiškus. Paminėtame išraše yra tik duomenys apie tai, kad nekilnojamasis objektas yra fiziškai pažeistas. Pastaroji aplinkybė patvirtina statinio būklę, bet ne jo teisinį statusą, kuris gali pasikeisti tik išnagrinėjus kitą civilinę bylą iš esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyta aplinkybė dėl ginčo gyvenamojo namo teisinio statuso neaiškumo yra neteisinga ir negalėjo būti pagrindu civilinę bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Be to, byloje nustačius, kad abiejose civilinėse bylose dalyvauja tie patys asmenys, ginčas kilęs dėl to paties objekto, ieškovas nurodo, kad savo poziciją tiek vienoje, tiek kitoje civilinėje byloje iš esmės grindžia tais pačiais įrodymais bei aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, kad civilinėse bylose Nr. e2-7969-894/2018 ir Nr. e2-2287-950/2018 pareikšti reikalavimai yra tarpusavyje susiję. Tuo pačiu, atsižvelgus į abiejose civilinėse bylose reiškiamus reikalavimus, jų pobūdį, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad atsakovių pateiktas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-7969-894/2018 pilnai atitinka priešieškinio reikalavimus nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2287-950/2018, kadangi ieškovas prašo nustatyti naudojimosi ginčo objektu tvarką ir leisti atlikti remontą, tuo tarpu atsakovės siekia, kad ginčo objektas būtų nugriautas (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tai nepaneigia apelianto argumentų, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje bus nustatinėjamos aplinkybės, kurios taip pat bus nustatinėjamos ir kitoje tame pačiame teisme nagrinėjamoje byloje. O pagal šios nutarties 22 pastraipoje nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, civilinė byla negali būti sustabdoma dėl kitos civilinės bylos nagrinėjimo, jeigu siekiant išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai gali būti nustatyti nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant išvengti civilinėse bylose skirtingų tų pačių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo, bei užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų tinkamą įgyvendinimą, teismas turi taikyti ne civilinės bylos sustabdymo, o civilinių bylų sujungimo institutą (CPK 136 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju sustabdžius civilinės bylos Nr. e2-2287-950/2018 nagrinėjamą, jos nagrinėjimas būtų nepagrįstai vilkinamas, o nesprendžiant klausimo dėl civilinių bylų sujungimo, be pagrindo didinamos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek ir teismo išlaidos. Apibendrinant nurodytas aplinkybes bei teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį dėl civilinės bylos Nr. e2-2287-950/2018 sustabdymo ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą pagal ieškovo E. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta sujunti civilines bylas Nr. e2-7969-894/2018 ir Nr. e2-2287-950/2018, nutraukti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartį, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. e2-2287-950/2018 nagrinėjimas iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-7969-894/2018 ir joje įsiteisės priimtas teismo procesinis sprendimas ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.