Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos J. J. patikslintą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties panaikinimo, kuria netenkintas pareiškėjos J. J. prašymas išaiškinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį bei inicijuoti civilinių bylų Nr. eB2-964-264/2017 ir e2-9459-752/2017 sujungimą, civilinėje byloje Nr. eB2-415-264/2018 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo viešajai įstaigai „Meno namai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti nutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį, teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą klausimą dėl galimai susijusių bylų, nagrinėjamų tame pačiame teisme ar skirtinguose teismuose, sujungimo sprendžia ne bylą (bylas) nagrinėti įstatymo nustatyta tvarka paskirtas teisėjas (paskirti teisėjai), bet atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas ar civilinių bylų skyriaus pirmininkas, kuriems įstatymu priskirti specialūs bylų sujungimo klausimui išspręsti procesiniai įgaliojimai. Bylų sujungimo klausimas sprendžiamas ne byloje, kurioje nagrinėjamas tam tikras ginčas iš esmės, nes jis paliečia ne vieną, o mažiausiai dvi prašomas sujungti civilines bylas. Šiam klausimui išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme turi būti užvedama atskira byla 2KT (Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamų bylų numeravimo taisyklių, patvirtintų Teisėjų tarybos 2014 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 13P-136-(7.1.2) „Dėl Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamų bylų numeravimo taisyklių patvirtinimo“, priedas – Bylų registravimo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos lentelė), kurioje surenkama visa medžiaga, reikalinga būtent bylų sujungimo klausimui tinkamai išspręsti. Civilinių bylų sujungimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis) bei civilinio proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principus (CPK 7 straipsnis), siekiant teisingai ir kiek įmanoma greičiau bei mažiausiais kaštais išnagrinėti prašomas sujungti civilines bylas. Priklausomai nuo prašomose sujungti bylose susiklosčiusių aplinkybių, jų teisinio ryšio, atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas ar civilinių bylų skyriaus pirmininkas turi diskrecijos teisę nuspręsti – sujungti bylas arba atsisakyti jas sujungti. Bylas sujungus – jos nagrinėjamos kartu teisme, kuris nurodomas nutartyje dėl bylų sujungimo, bylas atsisakius sujungti – jos paliekamos nagrinėti iš esmės teismuose, kuriuose jos buvo užvestos pagal teismingumo taisykles. Bet kuriuo iš nurodytų atvejų – sujungus bylas ar atsisakius jas sujungti – tai neužkerta kelio nei vienos iš civilinių bylų, kurių sujungimo klausimas buvo sprendžiamas, tolesnei eigai. Dėl to teismo nutartis sujungti ar atsisakyti sujungti bylas nėra skundžiama apeliacine tvarka (CPK 334 straipsnio 1 dalis).Bylų sujungimo klausimą išsprendžia ne bylą iš esmės nagrinėti paskirtas teisėjas, bet specialus įstatymo nurodytas subjektas. Bylų sujungimo klausimas nėra susijęs su prašomose sujungti bylose nagrinėjamų ginčų esme. Bylų sujungimo klausimu priimamos nutarties rezultatas gali būti tik arba bylų sujungimas arba atsisakymas jas sujungti ir abiem atvejais neužkertamas kelias tolesnei bylų eigai. Dėl nurodytų argumentų nutartis bylų sujungimo klausimu negali būti ir teismo sprendimų (nutarčių) aiškinimo pagal CPK 278 straipsnio taisykles objektas. CPK 278 straipsnis taikomas išaiškinti teismų sprendimams ir nutartims, priimtiems materialiaisiais bei procesiniais klausimais teismo nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas iš esmės.Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus motyvus, apeliantė dėl Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties bylų sujungimo klausimu išaiškinimo neturėjo teisinio pagrindo pateikti prašymo nei šią nutartį priėmusiam teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkui, nei, juo labiau, bankroto byloje. Kita vertus, byloje dėl civilinių bylų sujungimo apeliantė nėra dalyvaujantis asmuo, dėl bylų sujungimo į teismo skyriaus pirmininką kreipėsi bankroto bylą nagrinėjanti teisėja, todėl apeliantė byloje dėl bylų sujungimo neturi procesinių teisių ir negali reikšti procesinių prašymų (CPK 37, 42 straipsniai).Bankroto bylą nagrinėjanti teisėja be pagrindo priėmė ir sprendė pareiškėjos prašymą dėl teismo skyriaus pirmininko 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties bylų sujungimo klausimu išaiškinimo, nors turėjo tokį prašymą atsisakyti priimti, nes, visų pirma, nutartį, kurią buvo prašoma išaiškinti priėmė kitas subjektas – Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas, turintis specialią kompetenciją spręsti bylų sujungimo klausimą; antra, kaip minėta, nutartis bylų sujungimo klausimu iš viso negali būti išaiškinimo pagal CPK 278 straipsnio taisykles objektas; trečia, pareiškėja nėra dalyvaujančiu asmeniu byloje, kurioje buvo sprendžiamas bylų sujungimo klausimas, todėl neturi teisės nei reikšti prašymo išaiškinti nutartį, nei šiuo klausimu priimtą nutartį skųsti apeliacine tvarka; ketvirta, pareiškėja nėra dalyvaujantis asmuo ir bankroto byloje, kurioje ji teikė prašymą dėl bylų sujungimo ir kurioje priimta skundžiama nutartis.Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teisme klausimo dėl bylų sujungimo išnagrinėjimui atskira byla 2KT nebuvo užvesta, o Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį bylų sujungimo klausimu priėmė civilinėje byloje Nr. eB2-964-264/2017. Nepaisant to, jog bylai dėl civilinių bylų sujungimo nesuteiktas atskiras numeris pagal Teisėjų tarybos patvirtintą tvarką, klausimo dėl bylų sujungimo išsprendimas teismo skyriaus pirmininko nutartimi pripažintinas atskira byla, kurioje specialia procedūra ir specialus subjektas sprendė nesusijusį su prašomų sujungti civilinių bylų esme procesinį klausimą.Taip pat nepaisant aplinkybės, jog bankroto bylą nagrinėjantis teismas, nors ir be pagrindo, skundžiama nutartimi visgi sprendė pareiškėjos pateiktą prašymą dėl nutarties bylų sujungimo klausimu išaiškinimo, tačiau pagal teisinius padarinius procesinis rezultatas teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartyje iš esmės yra teisingas (atsisakyta nutartį išaiškinti). Šios teismo nutarties panaikinimas ir pareiškėjos pateikto prašymo išaiškinti nutartį bylų sujungimo klausimu perdavimas spręsti nutartį priėmusiam teisėjui (teismo skyriaus pirmininkui), atsižvelgiant į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes bei teisės aiškinimą, būtų formalus ir neatitiktų esminių civilinio proceso teisės principų.ĮBĮ nereglamentuoja dalyvaujančių bankroto byloje asmenų ir jų statuso klausimų, todėl šie klausimai spręstini CPK nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis, gindamas savo interesą byloje. CPK 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnyje nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardintose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Taigi dalyvaujančio byloje asmens procesinis statusas yra būtina procesinės teisės dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą įgyvendinimo sąlyga.Dėl asmenų įtraukimo į bankroto bylą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, kurie įrodo pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2011; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010 ir kt.). Bankroto byloje ieškovu laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą, atsakovas yra įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, o visi kiti asmenys bankroto byloje dalyvauja trečiųjų asmenų teisėmis.Bankroto bylos Nr. eB2-415-264/2018 duomenimis nenustatyta, kad apeliantė J. J. būtų kreipusis dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų arba kad motyvuotu šalių prašymu ar teismo iniciatyva ji būtų įtraukta į bylą. Be to, Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl įtraukimo į bankrutavusios VšĮ „Meno namai“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 867,08 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Aplinkybė, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1035-752/2018 J. J. yra atsakovė pagal VšĮ „Meno namai“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“, ieškinį dėl žalos atlyginimo savaime nereiškia, kad pareiškėja yra ir VšĮ „Meno namai“ bankroto byloje dalyvaujantis asmuo. Nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad apeliantė J. J. nėra bankroto bylos Nr. eB2-415-264/2018 dalyvė.Pagal CPK 305 ir 338 straipsnius atskirąjį skundą turi teisę paduoti tik dalyvaujantys toje byloje asmenys. Vadovaujantis 315 straipsnio 1 dalimi apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui. Jei skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tuo atveju, jei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, paaiškėja, kad skundą padavė byloje nedalyvaujantis asmuo, t. y. asmuo, neturintis teisės jį paduoti, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad apeliantė J. J. nėra dalyvaujantis asmuo nei bankroto byloje Nr. eB2-415-264/2018, nei byloje dėl bylų sujungimo, sprendžia, kad atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties paduotas neturinčio teisės jį paduoti asmens, kas sudaro pagrindą apeliacinį procesą nutraukti (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Atskiras pagrindas nutraukti apeliaciniam procesui yra ir aplinkybė, jog atitinkamo teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo ar civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartis bylų sujungimo klausimu negali būti teismo nutarčių išaiškinimo instituto (CPK 278 straipsnis) objektas, todėl teismo nutartis, kuria atsisakyta tokią nutartį išaiškinti, taip pat negali būti ir apeliacijos objektas (CPK 334 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, jog visos eilės procesinių ginčų bylų sujungimo klausimu užvedimas neatitinka pačios kelių susijusių civilinių bylų sujungimo ar išskyrimo instituto paskirties, prieštarauja pagrindiniam jo tikslui – teisingai ir kiek įmanoma greičiau bei mažiausiomis dalyvaujantiems byloje asmenims bei valstybei sąnaudomis išspręsti tarp šalių kilusius ginčus dėl jų esmės, nesvarbu, jos bus nagrinėjamos kartu, ar atskirai. Toks procesinis elgesys nepagrįstai didina teismų darbo krūvius, reikalauja papildomų žmogiškųjų ir finansinių resursų, vilkina tiek prašomų sujungti, tiek ir kitų bylų išnagrinėjimą, dėl to gali būti traktuojamas kaip neteisėtas ir nesąžiningas, t. y. kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal J. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties nutraukti.