Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Vidmanto Mylės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant: per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Tuo pačiu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje nuteistas D. G., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. G. ir M. P. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2019 m. gruodžio 26 d., apie 12:20 val., bute, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, smūgiuodami rankomis nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip 14 (keturiolika) kartų, nukentėjusiajam A. Š. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – veido, krūtinės ir abiejų rankų poodines kraujosruvas, veido, krūtinės ir dešinės rankos odos nubrozdinimus, akių vokų muštines žaizdas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.1. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, paskyręs M. P. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir šios paskirtos bausmės, vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, nebendrindamas su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu M. P. paskirta bausme, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio 9 dalį. Dėl to, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 19 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnio 1

2.2. BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to skiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2A-1-677/2015).

2.3. Nagrinėjamu atveju, M. P. buvo nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuris buvo įvykdytas 2019 m. gruodžio 26 d., todėl šis nusikaltimas buvo padarytas iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžio priėmimo ir, remiantis anksčiau aptarta teismų praktika, bausmė, paskirta minėtu 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, turėjo būti subendrinta su bausme, paskirta nauju nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, įskaitant į bausmės laiką bausmę, visiškai atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

2.4. Pažymi, jog 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu nuteistajam M. P. buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau 2021 m. gegužės 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas iki nuosprendžio paskelbimo šioje baudžiamojoje byloje, t. y. iki 2022 m. sausio 19 d. Laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, M. P. atliko.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Elona Korostina prašė tenkinti apeliacinį skundą, nuteistasis M. P. prašė palikti apylinkės teismo nuosprendį ir neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, jo gynėja advokatė Irma Bekerė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus tenkinti apeliacinį skundą, prašė nuteistajam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos apeliacinis skundas tenkinamas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 19 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BK 63 straipsnio 9 d.) bei netinkamai paskirtos galutinės bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1, 2 punktai).

5. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo tik pakeisti skundžiamą nuosprendį – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, M. P. paskirtą bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, pakeitus ją pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį į laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, ir M. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Taip pat prašo nuteistajam į bausmės laiką įskaityti laiką, visiškai atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl bausmių subendrinimo

6. BK 63 straipsnio 9 dalyje reglamentuota, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kaip teisingai skunde pažymėjo prokurorė, pagal teismų praktiką BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos yra taikomos ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, tokiu atveju teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2K-133/2012, 2K-585/2010, 2A-7-3/2014, 2K-151-489/2019). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kai jei priėmus nuosprendį teismas nustato, jog asmuo iki nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją teismas subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-193/2007, 2K-351/2007, 2K-4519/2013 ir kt.).

7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu: dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nėra susiję su darbu ar sveikatos priežiūra; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei paskirtos BK 68, 72 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką M. P. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (Nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)). Tačiau nuteistasis pažeidė jam teismo nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus teikimas panaikinant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiunčiant jį atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)) (5 t., b. l. 108, 166).

8. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendis buvo įsiteisėjęs, o M. P. jau buvo atlikęs jam paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams (bausmė atlikta (duomenys neskelbtini)) (5 t., b. l. 142, 160). Be to, skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamą veiką nuteistasis padarė prieš priimant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendį, t. y. 2019 m. gruodžio 26 d. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nepasisakė dėl nuteistajam M. P. paskirtos bausmės bendrinimo su ankstesniu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas M. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių už jo 2019 m. gruodžio 26 d. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis bei aptarta aktualia teismų praktika, privalėjo subendrinti su ankstesniu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu M. P. paskirta bausme – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, nepriklausomai nuo to, kad M. P. ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę jau yra atlikęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau atliktos bausmės nereikia bendrinti tik tuo atveju, kai bausmės yra bendrinamos pagal BK 64 straipsnio, o ne BK 63 straipsnio, nuostatas.

9. Nagrinėjamu atveju bendrinant nuosprendžiais paskirtas bausmes, būtina vadovautis BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, jei nuteistajam skirtingais nuosprendžiais, o šiuo konkrečiu atveju – skundžiamu nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu yra paskirtos skirtingos bausmių rūšys. Skundžiamu nuosprendžiu M. P. paskirta bausmė – laisvės apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, todėl, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis santykiu (1:2) keičiama į griežtesnę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

10. Prokurorė skundu prašo minėtais nuosprendžiais M. P. paskirtas bausmes bendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis prokurorės prašymas yra motyvuotas ir pagrįstas.

11. Teismų praktikoje, aiškinant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą bausmių apėmimo taikymo pagrindą, pažymima, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme tais atvejais, kai jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011 ir kt.). M. P. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo įvykdymą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), o pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendį M. P. nuteistas taip pat už nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), taigi M. P. įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai kategorijai. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apylinkių nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos nesiskiria pagal pavojingumą, priskiriamos toms pačioms kategorijoms.

12. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai nuteistajam M. P. paskyrė galutinę bausmę (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai), todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 19 d. nuosprendis keičiamas ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžiu M. P. paskirtą laisvės apribojimo bausmę, prieš tai, vadovaujantis 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, pakeitus į laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausme – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pridedant minimalią atliktos bausmės dalį 3 (tris) mėnesius (BK 50 straipsnio 2 dalis) ir M. P. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą bausmę nuteistajam M. P. įskaitoma pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendį atlikta bausmė.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį M. P. teismas paskyrė ne tik bausmę, t. y. laisvės atėmimą, bet dar paskyrė jam ir dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemonę (BK 68 straipsnis) ir turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis). Vykdant nuosprendžius, ankstesniu nuosprendžiu M. P. paskirtos abi baudžiamojo poveikio priemonės turi būti vykdomos atskirai ir šiuo nuosprendžiu nustatytas bausmių subendrinimas tam jokios įtakos neturi.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

15. Teismo posėdyje nuteistojo M. P. gynėja Irma Bekerė prašė nuteistajam, tenkinus prokurorės apeliacinį skundą, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Prokurorė prašė nuteistajam netaikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

16. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam su ankstesniu apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinama ir paskiriama galutinė subendrinta bausmė, nuteistojo gynėja prašė jos ginamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai pasisako dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

17. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

18. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu M. P. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam keičiama ir paskiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, todėl yra BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti formalūs šio straipsnio taikymo pagrindai. Tačiau, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą taip pat būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad M. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), praeityje teistas (duomenys neskelbtini) kartus, (Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu bei paskutiniu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu nuteistajam atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, kuris Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo panaikintas), teistumas neišnykęs, praeityje (duomenys neskelbtini) apylinkės teismų nuosprendžiu ir teismo baudžiamuoju įsakymu M. P. teistas už (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 13-16; 3 t., b. l. 1-6; 5 t., b. l. 14-19, 104-109, 162-167), baustas administracine tvarka už (duomenys neskelbtini) administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 7-12, 186-200; 3 t., b. l. 8-9), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 5), neregistruotas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 6). Pirmosios instancijos teismas nustatė dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atlygino turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (5 t., b. l. 69).

19. Nors nuteistajam praeityje jau buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai M. P. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistąjį ir jo padarytos veikos apibūdinančių bylos duomenų visuma nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad M. P. paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (neizoliavus jo nuo visuomenės).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš M. P. 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Irmos Bekerės suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (6 t., b. l. 18-21).

20.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

20.2. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

20.3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 19 d. nuosprendį apskundė prokurorė Elona Korostina. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi (6 t., b. l. 14) nuteistajam M. P. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Irma Bekerė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija prokurorės Elonos Korostinos apeliacinį skundą tenkina. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), neregistruotas (duomenys neskelbtini), byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti Valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. P. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant Valstybei: iš nuteistojo M. P. 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) eurų už suteiktą Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžiu M. P. paskirtą bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, prieš tai ją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, pakeitus į laisvės atėmimą, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir M. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę M. P. įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Iš nuteistojo M. P. už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą išieškoti 180 (vieną šimtą keturiasdešimt) eurų valstybės naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.