Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-43-324/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-11
Bylos Nr.: e2A-43-324/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-02070-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
Ieškovas: J. T.
Atsakovas: K. K.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių rajone

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-43-324/2024Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02070-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui K. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo K. K. priešieškinį ieškovei J. T. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių rajone.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. T. (toliau – ir ieškovė, mama) teismo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko T. K., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnametis vaikas) gyvenamąją vietą su ja; 2) priteisti iš atsakovo K. K. (toliau – ir atsakovas, tėvas) išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis piniginėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 3) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku: 3.1) kiekvieną sekmadienį tėvas bendrauja su vaiku nuo 9 val. iki 12 val. ieškovės gyvenamojoje vietoje. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val., SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu; 3.2) kiekvieną trečiadienį tėvas bendrauja su vaiku nuo 18 val. iki 19 val. ieškovės gyvenamojoje vietoje. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val., SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu; 3.3) kas antrą mėnesio šeštadienį tėvas bendrauja su vaiku nuo 10 val. iki 12 val. ieškovės gyvenamojoje vietoje. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val., SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu; 3.4) kai vaikui sukaks dveji metai, kiekvieną savaitės trečiadienį atsakovas bendrauja su vaiku nuo 17 val., pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir parveža vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą iki 19 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, atsakovas privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 24 val., SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu; 3.5) kai vaikui sukaks dveji metai, kiekvieną savaitės sekmadienį atsakovas pasiima vaiką sekmadienį 10 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 14 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val., SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu; 3.6) kai vaikui sukaks dveji metai, kas antrą mėnesio šeštadienį atsakovas pasiima vaiką šeštadienį 10 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jos gyvenamąją vietą šeštadienį iki 14 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu; 3.7) kai vaikui sukaks treji metai, kas antrą mėnesio šeštadienį atsakovas pasiima vaiką šeštadienį 10 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu; 3.8) kai vaikui sukaks treji metai, poriniais metais vaikas Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdas (gruodžio 25 d.) švenčia su tėvu. Atsakovas pasiima vaiką gruodžio 24 d. 10 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 17 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 48 val. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu; 3.9) kai vaikui sukaks treji metai, neporiniais metais vaikas Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) švenčia su tėvu. Atsakovas pasiima vaiką gruodžio 26 d. 10 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 17 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 48 val. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu; 3.10) kai vaikui sukaks treji metai, poriniais metais vaikas Šv. Velykų pirmą dieną švenčia su tėvu. Atsakovas pasiima vaiką Šv. Velykų pirmą dieną 10 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 17 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 48 val. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu; 3.11) kai vaikui sukaks treji metai, neporiniais metais vaikas Šv. Velykų antrą dieną švenčia su tėvu. Atsakovas pasiima vaiką Šv. Velykų antrą dieną 10 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 17 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 48 val. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu; 3.12) kai vaikui sukaks treji metai, poriniais metais vaikas Naujuosius metus švenčia su tėvu. Atsakovas pasiima vaiką gruodžio 31 d. 18 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 17 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 48 val. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu; 3.13) kai vaikui sukaks ketveri metai, neporiniais metais, vaiko vasaros atostogų metu, vaikas su tėvu bendrauja nuo rugpjūčio 15 d. 10 val., pasiimdamas sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jos gyvenamąją vietą rugpjūčio 30 d. iki 17 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 10 d. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu; 3.14) kai vaikui sukaks ketveri metai, poriniais metais, vaiko vasaros atostogų metu, vaikas su tėvu bendrauja nuo rugpjūčio 1 d. 10 val., pasiimdamas sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jos gyvenamąją vietą rugpjūčio 15 d. iki 17 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 10 d. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu; 3.15) kai vaikui sukaks dveji metai, Tėvo dieną (pirmasis birželio mėn. sekmadienis) atsakovas pasiima vaiką sekmadienį 10 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 14 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu; 3.16) kiekvienų metų Motinos dieną (pirmasis gegužės mėn. sekmadienis) vaikas praleidžia su motina, neatsižvelgiant į bendravimo tvarko grafiką; 3.17) kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (vaiko motinos gimimo diena) vaikas praleidžia su motina, neatsižvelgiant į bendravimo tvarko grafiką; 3.18) ieškovė informuoja atsakovą apie negalėjimą vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, el. paštu arba SMS žinute atsakovo nurodytu mobiliojo telefono numeriu ar el. pašto adresu ne vėliau kaip prieš 24 val.; 3.19) atsakovas turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku, tačiau atsakovui draudžiama be ieškovės žinios pasiimti vaiką iš auklėjimo ir ugdymo įstaigų; 3.20) atsakovas, pasikeitus jo gyvenamosios vietos adresui, privalo informuoti ieškovę el. paštu arba SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu ar el. pašto adresu, ne vėliau kaip tris darbo dienas nuo atsakovo gyvenamosios vietos pasikeitimo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ji su atsakovu nebūdama santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus T. K.. Jiems nusprendus nebegyventi kartu, bendru sutarimu sūnus liko gyventi su ja, todėl prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodo, kad jai vienai išlaikyti sūnų yra sunku, tenka rūpintis ne tik visais jo poreikiais, bet ir gyvenamojo būsto išlaikymu, papildomų lėšų reikia šildymo sezonui, taip pat reikia mokėti visus komunalinius mokesčius. Ji šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose. Šiuo metu jos gaunamos pajamas siekia 691,49 Eur, atsakovas teikia vaikui 270 Eur išlaikymą, tačiau jos šiuo metu gaunamų pajamų neužtenka jos ir sūnaus pragyvenimui, todėl prie jų pragyvenimo prisideda jos tėvai bei brolis, pas kuriuos ji ir gyvena. Nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 930 Eur suma per mėnesį. Ji nesudaro kliūčių atsakovui bendrauti su vaiku, atsakovo teisių vaiko atžvilgiu neriboja, tačiau prašo nustatyti nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimu nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su mama sutinka. Sutinka teikti sūnaus išlaikymui po 270 Eur. Nurodo, kad ieškovė prašo nustatyti ydingą bendravimo tvarką, jis pageidauja daugiau bendrauti su sūnumi, turėti su juo glaudų ryšį, nes buvo su sūnumi nuo gimimo, žino kaip jį prižiūrėti, tai gali daryti savarankiškai.

Šalies argumentai

4. Atsakovas priešieškiniu teismo prašė nustatyti tokią jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką: 1) iki vaikui sukaks vieneri metai, kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 iki 20 val., o sekmadieniais nuo 9 iki 15 val. vaiko gyvenamojoje vietoje bei šventinėmis (nedarbo dienomis nuo 9 iki 15 val.); 2) kai vaikui sukaks vieneri metai iki jam sukas dveji metai, kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį, penktadienį nuo 18 iki 20 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą, o šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 13 iki 17 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą bei šventinėmis ( nedarbo) dienomis nuo 14 iki 18 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą; 3) kai vaikui sukaks dveji iki jam sukas treji metai: 3.1) kiekvienos savaitės darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 val. iki 20 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą; 3.2) šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 13 val. iki 17 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą; 3.3) kas trečią mėnesio savaitgalį paimant vaiką šeštadienį 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį 15 val.; 3.4) šventinėmis (nedarbo) dienomis nuo 14 val. iki 18 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą; 4) kai vaikui sukaks treji metai: 4.1) kiekvienų Šv. Velykų antrą dieną ir kiekvienų Šv. Kalėdų pirmą dieną, paimant vaiką iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant vaiką kitos dienos 10 val.; 4.2) kiekvieno kalendorinio mėnesio kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį nuo 17 val. (lankant darželį/ mokyklą-po pamokų) ir parveža į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; 4.3) poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 - 25 d.), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) 9 val. ir parveždamas vaiką į jų gyvenamąją vietą pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 19 val.; 4.4) neporiniais kalendoriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir parveždamas vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 28 dienos 19 val.; 4.5) neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse-gruodžio 31 d. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas vaiką sausio 3 d., 19 val. į jo gyvenamąją vietą; 4.6) neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą kitos kalendorinės dienos 19 val.; 4.7) pirmą birželio mėnesio savaitgalį, minint Tėvo dieną, pasiimąs vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar mokymo/darželio įstaigos penktadienį nuo 17 val. (lankant mokyklą/darželį - po pamokų) ir parveža į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; 4.8) tėvo kasmetinių atostogų metu, kai atostogos sutampa su moksleivių/darželio atostogomis, informavus ieškovę ne vėliau kaip prieš 14 dienų, vaikas nepertraukiamai praleidžia 14 kalendorinių dienų su atsakovu; 4.9) netrukdomai bendrauja telefonu ir kitų informacinių technologijų pagalba, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir laisvalaikį ir savo darbo laiką; 4.10) ieškovė nedelsiant praneša SMS žinute, telefonu, atsakovui apie vaikų gyvenamosios vietos adreso ar elektroninio pašto adreso, telefono numerio, kitus tėvų bendravimui su vaiku reikšmingus pasikeitimus; 4.11) ieškovė informuoja vaiko tėvą SMS žinute arba el. laišku prieš 1 dieną, (ar nesant tam galimybių kaip įmanoma anksčiau) jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) ji negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos; 4.12) susirgus vaikui, susitikimas su vaiku turi būti perkeliamas į kitą laisvą savaitgalį, kai vaikas pasveiks.

5. Nurodė, kad jam sudarytos nepalankios sąlygos būti su sūnumi ieškovės gyvenamojoje vietoje, dėl to prašo suteikti galimybę pasiimti vaiką trims valandoms, kad galėtų su juo pabūti ne pas ieškovę. Šiuo metu jis lanko vaiką du kartus per savaitę, vakarais, taip pat vieną kartą per poilsio dienas. Ieškovė riboja jo teisę bendrauti su sūnumi, atsakovas bandė su ieškove geruoju spręsti šią problemą, prašė susitarti dėl didesnio bendravimo laiko, tačiau ieškovė nesutinka leisti jam daugiau bendrauti su sūnumi. Sūnų jis prižiūrėjo jam gimus, jį su juo sieja stiprus ryšys; jis dirba, su sūnumi gali bendrauti tik pasibaigus darbui darbo dienomis ir savaitgaliais; turi pakankamai įgūdžių bendrauti su sūnumi.

Atsiliepimas

6. Ieškovė atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių prasidėjo nesutarimai dėl to, jog ji atsakovui neatleido neištikimybės ir nutraukė santykius su juo, tada prasidėjo manipuliacijos ir psichologinis smurtas iš atsakovo pusės. Atsakovas atvažiuodavo lankyti sūnaus, tačiau keldavo konfliktus. Laikui bėgant atsakovo ir sūnaus susitikimai retėjo, sūnus pradėjo nepažinti atsakovo, verkdavo jį pamatęs. Pradžioje susitikimų dalyvaudavo ir ji, kad sūnus priprastų prie atsakovo. Ji dėjo visas pastangas, kad sūnus matytųsi su atsakovu, kad gerai su juo jaustųsi. Atsakovas nesilaiko bendravimo tvarkos, kurios prašo, kadangi vaikas 19 val. užmiega, o atsakovas išvažiuoja, todėl prašomas laikas iki 20 val. yra neadekvatus. Atsakovas siūlo bendravimo tvarką, kuri yra patogi jam, neatsižvelgia į sūnaus poreikius. Po atsakovo vizitų vaikui pasidarė ypatingai sunku užmigti. Dienos metu užmigęs prabunda verkdamas, pasimetęs. Užmigęs naktinio miego apie valandą laiko blaškosi, verkia, pabunda naktį, taip pat vyksta staigūs prabudimai su verksmu. Kiekvieną naktį sūnų tenka raminti 7-10 kartų. Atsakovas pasiūlė sūnų išmaudyti prieš jam atvykstant, kurį laiką ji taip ir darė, tačiau sūnui tik dar labiau blogėjo miego kokybė. Ji bandė kalbėti su atsakovu, papasakoti apie vaiko miegą, koks jis būna, tačiau atsakovas jos nesiklauso, todėl ji daro prielaidą, kad atsakovui įdomi vaiko būsena tik tol, kol vyksta judviejų pasimatymas. Atsakovas nuo 2022 m. birželio mėn. nėra sūnaus išsinešęs į lauką ar su vežimėliu išėjęs pasivaikščioti, nes teigia, kad jos gyvenamojo vietoje nėra kur vaikščioti. Atsakovo prašoma bendravimo tvarka yra pažeidžianti vaiko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. liepos 7 d. ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko materialinį išlaikymą po 350 Eur nuo 2022 m. spalio 27 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatė, kad išlaikymui skirtas lėšas ieškovė tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus. Nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką:

1. Iki vaikui sueis 2 (dveji) metai.

1.1. Kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį tėvas bendrauja su vaiku nuo 18 val. iki 19.30 val., pasiimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinat vaiką į jo gyvenamąją vietą. Jei šios dienos sutampa su šventinėmis (nedarbo) dienomis tėvas bendrauja su vaiku nuo 9 val. iki 12 val., pasiimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinat vaiką į jo gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

1.2. Kiekvieną sekmadienį tėvas bendrauja su vaiku nuo 9 val. iki 12 val., pasiimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietoje. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val., SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

1.3. Kas antrą mėnesio šeštadienį tėvas bendrauja su vaiku nuo 9 val. iki 12 val. pasiimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietoje. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

2. Kai vaikui sueis 2 (dveji) metai iki sueis 3 (treji) metai.

2.1. Kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį tėvas bendrauja su vaiku nuo 18 val. iki 20 val., pasiimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinat vaiką į jo gyvenamąją vietą. Jei šios dienos sutampa su šventinėmis (nedarbo) dienomis tėvas bendrauja su vaiku nuo 10 val. iki 14 val., pasiimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinat vaiką į jo gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val., SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

2.2. Kiekvieną savaitės sekmadienį atsakovas pasiima vaiką 10 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą sekmadienį iki 14 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

2.3. Kas antrą mėnesio šeštadienį atsakovas pasiima vaiką šeštadienį 10 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą šeštadienį iki 14 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val., SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

2.4. Kas trečią mėnesio savaitgalį atsakovas pasiima vaiką šeštadienį 10 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą sekmadienį iki 14 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

2.5. Kiekvieną Tėvo dieną (pirmasis birželio mėn. sekmadienis) atsakovas pasiima vaiką sekmadienį 10 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 14 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

2.6. Kiekvienų metų Motinos dieną (pirmasis gegužės mėn. sekmadienis) vaikas praleidžia su motina ieškove, neatsižvelgiant į bendravimo tvarkos grafiką.

2.7. Kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (vaiko motinos gimimo diena) vaikas praleidžia su motina, neatsižvelgiant į bendravimo tvarkos grafiką.

2.8. Kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (vaiko tėvo gimimo diena) vaikas praleidžia su tėvu, neatsižvelgiant į bendravimo tvarko grafiką, jei tai darbo diena – nuo 18 val. iki 20 val., pasiimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinat vaiką į jo gyvenamąją vietą; jei šventinė diena - nuo 10 val. iki 14 val., pasiimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinat vaiką į jo gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

2.9. Ieškovė informuoja atsakovą apie negalėjimą vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, el. paštu arba SMS žinute atsakovo nurodytu mobiliojo telefono numeriu ar el. pašto adresu ne vėliau kaip prieš 24 val.

2.10. Atsakovas, pasikeitus jo gyvenamosios vietos adresui, privalo informuoti ieškovę el. paštu arba SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu ar el. pašto adresu, ne vėliau kaip tris darbo dienas nuo atsakovo gyvenamosios vietos pasikeitimo dienos.

3. Kai vaikui sueis 3 (treji) metai.

3.1. Kiekvieno kalendorinio mėnesio kas antrą mėnesio savaitgalį atsakovas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos (ar gyvenamosios vietos, jei vaikas tuo metu nėra ugdymo įstaigoje) penktadienį 17 val. ir parveža vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 24 val., SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

3.2. Poriniais metais vaikas Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdas (gruodžio 25 d.) vaikas švenčia su tėvu. Atsakovas pasiima vaiką gruodžio 24 d. 10 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 17 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 48 val. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

3.3. Neporiniais metais vaikas Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) švenčia su tėvu. Atsakovas pasiima vaiką gruodžio 26 d. 10 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 48 val. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

3.4. Poriniais metais vaikas Šv. Velykų pirmą dieną švenčia su tėvu. Atsakovas pasiima vaiką Šv. Velykų pirmą dieną 10 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 48 val., SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

3.5. Neporiniais metais vaikas Šv. Velykų antrą dieną švenčia su tėvu. Atsakovas pasiima vaiką Šv. Velykų antrą dieną, 10 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 48 val. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

3.6. Poriniais metais vaikas Naujuosius metus švenčia su tėvu. Atsakovas pasiima vaiką gruodžio 31 d. 10 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 17 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 48 val. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

3.7. Pirmą birželio mėnesio savaitgalį, minint Tėvo dieną, atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar mokymo/darželio įstaigos penktadienį nuo 17 val. (lankant mokyklą/darželį - po pamokų) ir parveža į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.

3.8. Tėvo kasmetinių atostogų metu, kai atostogos sutampa su moksleivių/darželio atostogomis, informavus ieškovę ne vėliau kaip prieš 14 dienų, vaikas nepertraukiamai praleidžia 5 kalendorines dienas su atsakovu.

3.9. Ieškovė nedelsiant praneša SMS žinute, telefonu, atsakovui apie vaikų gyvenamosios vietos adreso ar elektroninio pašto adreso, telefono numerio, kitus tėvų bendravimui su vaiku reikšmingus pasikeitimus.

3.10. Ieškovė informuoja vaiko tėvą SMS žinute arba el. laišku prieš 1 dieną, (ar nesant tam galimybių kaip įmanoma anksčiau) jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) ji negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos.

3.11. Susirgus vaikui, susitikimas su vaiku turi būti perkeliamas į kitą laisvą savaitgalį, kai vaikas pasveiks.

4. Kai vaikui sueis 4 (ketveri) metai.

4.1. Kai vaikui sukaks ketveri metai, neporiniais metais, vaiko vasaros atostogų metu, vaikas su tėvu bendrauja nuo rugpjūčio 15 d. 10 val., pasiimdamas sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą rugpjūčio 30 d. iki 17 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 10 d. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

4.2. Kai vaikui sukaks ketveri metai, poriniais metais, vaiko vasaros atostogų metu, vaikas su tėvu bendrauja nuo rugpjūčio 1 d. 10 val., pasiimdamas sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą rugpjūčio 15 d. iki 17 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 10 d. SMS žinute ieškovės nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

Priteisė iš atsakovo valstybei 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Nusprendė, kad įsiteisėjus sprendimui turi būti panaikintos 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

8. Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečio vaiko tėvai. Šalys nėra sudarę santuokos, gyvena skyrium.

9. Teismas nenustatė, kad vaiko ir tėvo bendravimas ne ieškovės gyvenamojoje vietoje prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, esant konfliktiškiems tėvų santykiams, emociškai sveika šalių nepilnamečiui sūnui matytis su tėvu ne vaiko gyvenamojoje vietoje, taip užtikrinant ir galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaiku. Tai, kad vaikas yra maitinamas motinos pienu, nėra pagrindas nustatyti minimalią tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, nes pati ieškovė nurodė, kad vaikas yra primaitinamas ir kitu maistu, todėl tėvo ir vaiko bendravimo metu tėvas gali vaiką pamaitinti kitu maistu, nei motinos pienu, tai patvirtino ir liudytoja šeimos gydytoja, nurodžiusi, kad tai yra saugu vaikui. Be to, liudytoja šeimos gydytoja nurodė, kad šalių sūnui nėra nustatytas ypatingas režimas ar ypatinga priežiūra, dėl ko būtų reikalingos specialios žinios kaip tinkamai rūpintis šalių vaiku. Faktas, kad šalių sūnui buvo atlikta žarnyno operacija, šalių neginčijamas, pateikti medicininiai duomenys, tačiau byloje nėra duomenų, kad vaiko tėvas neturėtų žinių ar gebėjimų pasirūpinti sūnumi. Atsakovas gimus sūnui gyveno kartu su ieškove, jam žinomi vaiko poreikiai; liudytojai, nors ir atsakovo šeimos nariai, patvirtino, kad atsakovas turi įgūdžių rūpintis vaikais, nes padeda prižiūrėti du brolio vaikus, kurių vienas yra panašaus amžiaus kaip šalių sūnus. Netikėti liudytojų parodymais, nėra pagrindo; be to, byloje yra teigiamos atsakovo rašytinės charakteristikos tiek iš kaimo bendruomenės, tiek iš darbdavio. Byloje pareiškus ieškinį ir priešieškinį teismas sprendė, kad yra pagrindas šalių reikalavimus tenkinti iš dalies, iš dalies atsižvelgiant ir į institucijos išvadą, kad ieškovės pasiūlyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus dėl režimo, tačiau teismas sutiko su atsakovo priešieškinio reikalavimais dėl vaiko ir tėvo bendravimo ne vaiko gyvenamojoje vietoje, nes šalys gyvena tame pačiame kaime 10 minučių atstumu, atsakovas turi teisę vairuoti, dėl ko yra sąlygos atsakovui vaiką parsivežti į gyvenamąją vietą; bendravimo laikas nustatytinas įvertinus vaiko amžių ir vaiko dienos režimą, tėvo darbo laiką bei motinos teisę su vaiku bendrauti ir savaitgaliais (šeštadieniais, nes dėl sekmadienių ginčo nėra), nes vaikas pradės lankyti darželį, savaitgaliai su vaiku svarbūs abiem tėvams, kaip ir šventės; taip pat skirtinas vaiko ir tėvo bendravimas su nakvyne nuo 2 metų, taip siekiant sukurti tėvo ir sūnaus glaudesnį ryšį; tuo atveju, jei vaikas dar bus primaitinamas motinos pienu, tėvai turi bendradarbiauti tarpusavyje dėl vaiko maitinimo pas tėvą. Nors institucija nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta pas mamą jam yra saugesnė, tačiau, teismo vertinimu, kol vaikui sueis 2 metai, pastovus tėvo ir vaiko bendravimas leis sukurti artimą ryšį bei garantuos vaikui saugumo jausmą būnant ir su tėčiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiu tėvu ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės ieškinio dalį dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiu tėvu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Skundžiamas sprendimas priimtas neištyrus ir nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, nepritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normų, suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis nepilnamečio vaiko interesus.

1.2. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra patogi tik pačiam atsakovui ir yra sunkiai įgyvendinama. Neįmanoma užtikrinti sūnaus dienos ir poilsio režimo, todėl ji neatitinka geriausių vaiko interesų. Vaiko dienos režimas turi atitikti vaiko, o ne vieno iš tėvų poreikius, todėl sprendimas vaiką palaipsniui pratinti keisti miegojimo režimą yra neadekvatus. Šalių sūnus turi dienos režimą: keliasi 6-7val., pietų miegą miega 10-11val., keliasi 13-14 val. Teismas bei atsakovas žinojo, jog 19 val. sūnui prasideda vakaro rutina prieš miegą ir jis tarp 19:30 val. ir 20 val. užmiega nakties miegu, todėl sūnaus vežiojimas vakarais, per jo nakties miego laiką yra neįgyvendinamas.

Žemesnės instancijos teismas

1.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netikslinga ankstinti susitikimo dėl atsakovo darbo, tačiau pats atsakovas teismo posėdžio metu yra sakęs, jog turi galimybę iš darbo išeiti anksčiau, kad spėtų į susitikimą su sūnumi.

Atsiliepimas

1.4. Atsakovo teigimas, kad vaiku rūpinsis tik tada, kai galės jį išsivežti, neatitinka geriausių vaiko interesų, nes sūnus yra mažas, jis dar negali išsakyti savo norų, todėl domėtis ir rūpintis sūnumi reikia visada, o ne tada, kai patogu pačiam atsakovui. Atsakovo teigimas, kad žino sūnaus poreikius, nes su juo buvo nuo gimimo, yra klaidingas, nes atsakovas su sūnumi buvo tik tris savaites po gimimo. Atsakovo ir jo giminaičių liudijimai, jog jis moka rūpintis vaikais, yra nepatikimi, nes pats atsakovas teismo posėdžio metu sakė, jog brolio sūnų, kuris yra panašaus amžiaus kaip šalių sūnus, prižiūrėjo vieną kartą ir davė jam valgyti pirktinės tyrelės. Atsakovas vienas nebūna su savo brolio vaikais, jis padeda savo mamai. Šeimos gydytoja teismo posėdžio metu pasakojo apie sūnaus (duomenys neskelbtini), tačiau nepakomentavo apie sūnui atliktą (duomenys neskelbtini) operaciją, kurios metu buvo pašalintas susidaręs darinys ir dalis žarnos, kuri sustabdo visą žarnų turinį. Dėl šios operacijos sūnui visą gyvenimą išliks pasekmės - pilvo skausmas, dažnas tuštinimasis, viduriavimas. Dėl to būtina palaikyti režimą ir dažnai valgyti, nes po per didelio nevalgymo laiko yra apkraunamas organizmas ir tai sūnui sukelia pilvo skausmą. Ieškovė gydytojų buvo informuota, jog būtina dažniau maitinti vaiką. Sūnų pradėjus maitinti savo pienu kas 1 valandą viskas susitvarkė - jo nebekankino pilvo skausmai. Tokio režimo ieškovė laikosi iki šiol. Mamos pienas yra pagrindinis maistas, jis lengvai virškinamas; kadangi sūnus dažnai valgo, prie kieto maisto tik pratinasi.

1.5. Skundžiamas sprendimas prieštarauja vaiko interesams, teismo nustatyta bendravimo tvarka yra patogi tik atsakovui, nebuvo atsižvelgiama į vaiko amžių ir poreikius. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra orientuota į vaiką, jo amžių bei poreikį ne tik kurti glaudų ryšį su tėvu, bet ir turėti pastovią gyvenamą vietą, dienos ir poilsio režimą, kuris užtikrintų stabilią psichologinę būseną, būtiną augančiam ir bręstančiam vaikui. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra lengvai suprantama ir įgyvendinama, ji nepažeidžia tėvo interesų kurti glaudų ryšį, kadangi bendravimas net dažnesnis nei pats tėvas lanko sūnų pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Atsakovas sūnų lanko vidutiniškai 8-9 kartus per mėnesį. Vaikui reikalingas pastovumas siekiant užtikrinti stabilią psichologinę būseną, todėl nepastovus lankymas gali ją pažeisti. Ieškovės siūlymas vieną savaitę lankyti 2 kartus, o kitą 3 kartus atsakovui suteiktų galimybę užtikrinti lankymo pastovumą. Teismo sprendimas atsakovui maksimaliai bendrauti su vaiku tik suteikia jam daugiau galimybių neatvykti pas sūnų – teismas neįvertino, jog atsakovas nededa pastangų lankyti sūnų.

1.6. Teismas sutiko, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus, tačiau neįvertino, kad ji pritaikyta sūnų lankant jo gyvenamojoje vietoje. Teismas nurodė, jog atsakovas sūnų savaitgalį turėtų parvežti 12 val., tačiau sūnaus pietų miegas tęsiasi iki 13-14 val., tai pažeidžia vaiko poilsio režimą.

1.7. Teismas neįvertino, jog šalių sūnui nėra pažįstama atsakovo gyvenamoji vieta. Nuo gimimo sūnus gyveno su ieškove jos tėvų namuose. Atsakovas pusę metų nebuvo sūnaus išsinešęs į lauką, nebuvo su juo išėjęs pasivaikščioti.

1.8. Teismas neįvertino ieškovės argumentų, jog atsakovas yra konfliktiškas, su juo sunku susitarti, priimti bendrus sprendimus dėl vaiko. Kadangi nuo trijų savaičių amžiaus šalių sūnus liko gyventi su ieškove, jį būtina pratinti prie naujovių po truputį, būtina adaptacija ir pereinamasis laikotarpis, juolab kad sūnus niekada nėra važiavęs ar buvęs svetimoj aplinkoje be ieškovės.

1.9. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalių sūnus pradės lankyti darželį, pasiėmimo laikas iš darželio 17 val., neapskaičiavo grįžimo laiko namo, vakarienės gaminimo ir valgymo laiko. Sūnus po darželio būtų pavalgęs ir pasiruošęs susitikimui su tėvu, todėl ieškovė ir siūlė tėvui pasiimti vaiką iš darželio 17 val., kad jis galėtų užtikrinti, jog sūnus būtų pavalgęs, kad jam nereiktų skubėti, nes ieškovei pagal teismo sprendimą nepavyks tokių sąlygų užtikrinti.

1.10. Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovė teismą informavo, jog atsakovui sunkiai sekasi nuraminti sūnų, jį užmigdyti, atsakovas kviečiasi ieškovę pagalbos. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino šį faktą. Teismui tai neatrodė objektyvi priežastis, tačiau šis faktas įrodo, kad atsakovas dar nėra pasiruošęs su sūnumi pasilikti nakčiai. Sūnus vis dar yra maitinamas mamos pienu, naktį jam to ypatingai reikia nusiraminimui. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jei vaikas dar bus primaitinamas motinos pienu, tėvai turi bendradarbiauti tarpusavyje dėl vaiko maitinimo pas tėvą, tačiau teismas nevertino fakto, kad su atsakovu neįmanoma susitarti, jis atsisako bendrauti, kartu priimti sprendimus neįmanoma, todėl teismo sprendimas yra neįgyvendinamas.

1.11. Teismo motyvas, jog bendravimo laikas nustatytinas įvertinus vaiko amžių ir vaiko dienos režimą, tėvo darbo laiką bei motinos teisę su vaiku bendrauti ir savaitgaliais (šeštadieniais, nes dėl sekmadienių ginčo nėra), nes vaikas pradės lankyti darželį, savaitgaliai su vaiku svarbūs abiem tėvams kaip ir šventės, prieštarauja priimtam sprendimui. Kadangi teismas suteikė galimybę atsakovui pasiimti vaiką savaitgaliui, lankyti kiekvieną sekmadienį bei kas antrą šeštadienį, iš ieškovės atėmė galimybę su vaiku praleisti visą savaitgalį. Teismas pasisakė, kad, nors institucija nurodė, jog vaiko gyvenamoji vieta pas mamą jam yra saugesnė, tačiau, kol sueis vaikui 2 metai, pastovus tėvo ir vaiko bendravimas leis sukurti artimą ryšį ir garantuos vaikui saugumo jausmą ir būnant su tėčiu. Teismas neįvertino, jog tėvas nededa jokių pastangų, kad jo ir sūnaus bendravimas būtų pastovus. Atsakovas pas sūnų atvyksta tik jam patogiu metu, todėl neįmanoma sukurti saugaus ryšio. Atsakovas nesistengia kurti pastovaus bendravimo su sūnumi, todėl sprendimas leisti tėvui pasiimti sūnų dviem naktims pažeidžia vaiko interesus. Pirmiausia turi būti sukurtas artimas ryšys ir saugumo jausmas, kad vaikas galėtų ilgesnį laiką pasilikti su tėvu, prie maksimalaus bendravimo su vaiku turėtų būti pereinama palaipsniui, siekiant, kad vaikas nepatirtų streso, todėl iki 3 m. amžiaus atsakovas neturėtų pasiimti vaiko nakvynei.

1.12. Teismas ėmėsi iniciatyvos ir nurodė, kad kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (atsakovo gimimo dieną) vaikas praleidžia su tėvu neatsižvelgiant į bendravimo tvarkos grafiką, jei tai darbo diena – nuo 18 val. iki 20 val., nors atsakovas šio reikalavimo nebuvo pateikęs.

11. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Ieškovė nepagrindė deklaratyvių teisinių, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių. Reikšmingų aplinkybių ji nenurodo.

2.2. Šalių sūnui yra metai ir trys mėnesiai. Šiuo metu sūnui yra ypač svarbu būti ir bendrauti su abiem tėvais. Ribojimai galimi tik išimtiniais atvejais, kai bendravimas pakenktų vaiko interesams.

2.3. Kai tarp tėvų yra konfliktiški santykiai, geriausia, kad atsakovas su sūnumi bendrautų pasiimdamas jį iš ieškovės namų.

Žemesnės instancijos teismas

2.4. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka su sūnumi galės būti keičiama, jeigu iš esmės pasikeis aplinkybės ar bus nustatyta tokių aplinkybių, kad taps reikalinga pakeisti šiuo metu nustatytą bendravimo tvarką.

2.5. Teismas, nustatydamas realų bendravimo laiką, atsižvelgė į atsakovo darbo laiką ir nustatė bendravimą po atsakovo darbo valandų. Iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui atsižvelgiant į tai, kad jis dirba viršvalandžius ir todėl gali teikti teismo nustatytą išlaikymą sūnui. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas gali nedirbti viršvalandžių, tačiau, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dydžio, ieškovė rėmėsi atsakovo uždarbiu, gautu išdirbus viršvalandžius ir reikalavo didesnio išlaikymo, kurio jis nebūtų galėjęs teikti, jeigu nedirbtų viršvalandžių.

2.6. Ieškovė apeliaciniame skunde didelį dėmesį skiria sūnaus turėtai (duomenys neskelbtini). Byloje buvo apklausta šeimos gydytoja, kuri nurodė, kad vaiką prižiūri nuo gimimo, po operacijos komplikacijų nebuvo, yra tik padidinta rizika, kad gali pasikartoti pilvo skausmai. Vaikas yra sveikas, specialios dietos nėra, reikalingas tik lengvas maistas. Dėl žarnyno specialių tyrimų nereikia, alergijų nenustatyta. Byloje apklausti liudytojai atsakovo mama, atsakovo brolis ir brolio žmona nurodė, kad atsakovas turi patirties vienas rūpintis vaikais, yra atsakingas, turi įgūdžių. Byloje pateikta atsakovo teigiama charakteristika ir nėra duomenų, kad jis negalėtų pasirūpinti savo sūnumi ar darytų jam neigiamą įtaką.

2.7. Ieškovė vaiką migdydavo ne griežtu režimu ir dėl to nebuvo problemų. Atsakovui būnant su vaiku ieškovė dažnai jo prašė nemigdyti vaiko, nes jam dar ne laikas. Sekmadieniais per atsakovo lankymo valandas nuo 9:00 - 12:00 vaiko nemigdydavo. Atsakovas visada domėjosi sūnaus savijauta, maistu, tačiau ieškovė nenori jam pasakoti, jį ignoruodavo, o teismui šmeižia atsakovą, kad jam niekas nerūpi, meluoja, kad tik ieškovė nusiteikusi bendradarbiauti ir kalbėtis dėl sūnaus. Atsakovas niekada nekėlė konfliktų ir neieškodavo priekabių, tiesiog nori ramiai praleisti laiką su sūnumi. Pas sūnų nenuvažiuoja nustatytomis lankymo valandomis tik tada, kai ieškovės su sūnumi nebūna namie, kai sūnus ar atsakovas suserga. Kartą ar du nespėjo grįžti iš darbo, todėl nepasimatė su sūnumi. Atsakovas gyvena netoli ieškovės ir nebus jokių problemų su ja susisiekti, jeigu prireiktų jos pagalbos. Atsakovo mama visada būna namuose (su ja jis gyvena), todėl abu gali pasirūpinti sūnumi.

2.8. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. sūnus pradės lankyti darželį, o tai reiškia, kad jis nebus maitinamas pienu, jo mityba bus kaip ir kitų vaikų. Tai paneigia ieškovės teiginius, kad vaikui reikalingas specialus režimas, maitinimas, priežiūra, kad atsakovas negali savarankiškai sūnumi pasirūpinti.

Žemesnės instancijos teismas

2.9. Atsakovė prašo iš esmės riboti atsakovo bendravimo su sūnumi laiką, tačiau jokių argumentų nepateikia ir iš esmės veikia prieš vaiko teisę bendrauti su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

14. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą - (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio 2023 m. rugpjūčio 9 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog šalių sūnus patenka į lopšelio-darželio grupę nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.

16. Ieškovė pateikė nuomonę dėl atsakovo pateikto naujo įrodymo ir pat naują įrodymą - (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio 2023 m. rugsėjo 13 d. pažymą, kad minėtos grupės lankymo pradžia šalių sūnui yra 2024 m. sausio 1 d. Ieškovė nurodė neprieštaraujanti, kad atsakovo pažyma būtų priimta, tačiau, jos manymu, atsakovas nori teismą suklaidinti. Sūnus darželio nelanko, jis tam dar nepasiruošęs. Svarbiausia buvo gauti vietą darželyje 2023-2024 metų grupėje, kadangi ieškovei 2024 m. balandžio 30 d. baigiasi vaiko priežiūros atostogos. Nepagalvojusi, kad reikėtų įrašyti, kada vaikas pradės lankyti darželį, nes buvo žinoma, jog už darželį mokėti nereikės, jei vaikas jo nelankys. Atsakovas pirmą kartą apie sūnaus ugdymą pasidomėjo 2023 m. rugpjūčio pradžioje. Jis paklausė, ar sūnus užrašytas į darželį ir ar nuo rugsėjo mėn. pradės jį lankyti. Atsakovui paaiškinusi, kad sūnus užrašytas į darželį, bet jo dar nelankys. Pasitarusi su darželio administracija įrašė lankymą nuo 2024 m. sausio mėn. esant tai pačiai galimybei, jog už darželį nemokės, o jei kils problemų su atsakovu – lankymą įrašysianti nuo 2024 m. balandžio 1d. Taigi, atsakovo pateikta pažyma 2023 m. rugpjūčio 18 dieną (jos parengimo metu) nebegaliojo. Atsakovui gerai žinoma, jog sūnus dar nėra pasiruošęs lankyti darželį, dėl atliktos operacijos jis vis dar maitinamas mamos pienu; kai ieškovė matys, jog sūnus ir jo organizmas pasiruošęs lankyti darželį, jis jį lankys.

17. Apeliantas nurodė sutinkantis dėl ieškovės pateiktos pažymos priėmimo.

18. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

19. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys pateikė su ta pačia aplinkybe susijusius įrodymus dėl savo sūnaus vaikų darželio lankymo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, šie įrodymai priimtini (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl bendravimo tvarkos

20. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

21. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kartu būtina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo išplaukti iš įstatymo, juo turi būti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

22. Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu šalių sūnui buvo 14 mėnesių, šiuo metu jis yra vienerių metų ir aštuonių mėnesių amžiaus, iki dvejų metų sukakties liko trys mėnesiai ir 20 dienų. Teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad tokio amžiaus vaikui būtinas miego režimas, tačiau nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nakties miego režimą pažeistų bendravimo tvarkos 1.1 punktas, pagal kurį kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį tėvas su vaiku bendrauja nuo 18 val. iki 19.30 val. Anot apeliantės, vaikas nakties miegu užmiega 20 val., taigi pagal 1.1 punktą į gyvenamąją vietą jis būtų grąžintas laiku, juolab įvertinus aplinkybę, kad šalių namus skiria 10 minučių kelio atstumas. Apeliantė nekonkretizavo, kaip vaiko grąžinimas iki 19.30 val. pažeistų jos minimą vakaro rutiną prieš miegą, todėl atmestinas apeliacinio skundo motyvas, kad sūnaus vežiojimas vakarais yra neįgyvendinamas (pažymėtina, jog apeliantė nepagrįstai teigia ir apie vaiko vežiojimą per jo nakties miegą).

23. Nesutiktina su apeliante, kad bendravimo tvarkos 1.1 punkte nustatytas bendravimo laikas sekmadieniais nuo 9 val. iki 12 val. ir kas antrą šeštadienį tuo pačiu laiku pažeidžia vaiko dienos miego režimą, nes, anot apeliantės, vaiko dienos miego laikas yra nuo 10-11 val. iki 13-14 val.

24. Pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo laiką šiomis dienomis pasiūlė pati ieškovė (sekmadienį nuo 9 val. iki 12 val., šeštadienį nuo 10 val. iki 12 val.), kas paneigia apeliaciniame skunde nurodytus tokio režimo neatitinkančius teiginius (priešingu atveju tektų vertinti, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė siūlė atsakovui pabūti šalia miegančio vaiko). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės nurodomas dienos miego režimas nėra realus ir dėl pernelyg ankstyvos miego pradžios, juolab atsižvelgiant į tai, kad vaikams augant dienos miego laikas palaipsniui tampa vėlesnis iki visiško šios paskirties pertraukos išnykimo, be to, ir pati apeliantė pripažįsta, kad baigiasi jos vaiko priežiūros atostogos ir sūnus ateityje lankys vaikų darželio-lopšelio grupę. Ji nepateikė įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje-lopšelyje vaikų dienos miegas prasideda 10 val. ryto (CPK 178 straipsnis). Jei taip ir būtų, t. y. jei ieškovė pirmosios instancijos teisme nurodė tikrovės neatitinkančias vaiko ir tėvo bendravimo valandas savaitgaliais, galima imtis priemonių dienos miego pradžios vėlinimui (tuo laiku užsiimti su vaiku atitinkama veikla ir pan.).

25. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad dėl vaiko mažametystės su tėvu jis turi bendrauti tik ieškovės gyvenamojoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta tokių veiksnių, kurie sudarytų objektyvų pagrindą riboti tėvo bendravimą su sūnumi, todėl turi būti tenkinamas vaiko interesas bendrauti ir būti auklėjamam abiejų tėvų bei analogiškas abiejų tėvų interesas (CK 3.170 straipsnio 1 dalis).

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

27. Apeliantės teigimu, bendravimas tik vaiko gyvenamojoje vietoje reikalingas tam, kad ji dėl vaiko sveikatos specifikos kas valandą maitintų jį savo pienu; dėl to, kad atsakovas gimus vaikui su juo buvo tris savaites ir nemoka jo prižiūrėti (nors gyvena su motina, vaiką prižiūrėti turi pats); kad vaikas privalo turėti pastovią gyvenamąją vietą, dienos ir poilsio režimą, kuris užtikrintų stabilią psichologinę būseną, o atsakovo gyvenamoji aplinka vaikui nėra pažįstama; vaikui būtina adaptacija ir pereinamasis laikotarpis, nes jis nėra buvęs svetimoje aplinkoje be motinos.

28. Ieškovės argumentai dėl privalomo vaiko maitinimo motinos pienu kas valandą pirmosios instancijos teisme buvo paneigti liudytojos, šeimos gydytojos R. D. parodymais, kuri parodė, jog dėl atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos šalių sūnui nėra nustatytas ypatingas režimas ar ypatinga priežiūra, juolab maitinimas kas valandą motinos pienu, taip pat nebūtinos specialios žinios apie tinkamą rūpinimąsi šalių vaiku. Pastebėtina, kad dėl nustatytos bendravimo tvarkos ieškovės siekiamas maitinimo režimas kardinaliai nepasikeis, nes iki dvejų ir iki trejų metų amžiaus vaikas su tėvu bendraus po pusantros, po dvi, tris ir keturias valandas, taigi tokiu metu kas valandą galės valgyti ir kitokį maistą (nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu šalių sūnus maitinamas ne vien tik motinos pienu).

29. Apeliantės argumentas apie nemokėjimą prižiūrėti vaiką yra deklaratyvus. Atsakovas tai neigia, remiasi brolio vaikų priežiūra, apeliantė jį kritikuoja teigdama, jog atsakovas sūnėną prižiūrėjo vieną kartą ir davė jam pirktinės tyrelės. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaikų priežiūros yra išmokstama, juolab kad tai didžiąja dalimi lemia tėvystės instinktas, kurio dėka tėvai randa informaciją apie vaiko priežiūrą spaudoje, internete ar artimoje aplinkoje (CPK 3 straipsnio 8 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, jei atsakovas su sūnumi bendraus tik ieškovės gyvenamojoje vietoje, vaiko priežiūros apskritai neišmoks, nes tam nebus poreikio. Reikšminga aplinkybė, kad atsakovas gyvena su motina, kuri yra užauginusi savo vaikus ir atsakovui tuo klausimu galės ne tik patarti, bet ir padėti, todėl nebūtų protinga sutikti su apeliante, kad atsakovas sūnų privalo prižiūrėti vien savo jėgomis. Be to, šiuo klausimu privalo bendradarbiauti ir abi šalys.

30. Aplinkybė, kad atsakovo bendravimas su vaiku nustatytas paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, nereiškia, kad vaikas praranda pastovią gyvenamąją vietą, nustatytą su motina. Dėl miego režimo pasisakyta priimamos nutarties 23-24 punktuose. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad tėvo bendravimas su sūnumi ne ieškovės gyvenamojoje vietoje neigiamai paveiktų vaiko psichologinę būseną (CPK 178 straipsnis).

31. Nepagrįsti ir apeliantės argumentai apie reikiamos adaptacijos nebuvimą. Tenkinant ieškovės prašymą, 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi teismas nustatė laikiną atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką: 1) kiekvieną sekmadienį K. K. bendrauja su vaiku nuo 9 val. iki 12 val. J. T. gyvenamojoje vietoje; 2) kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį K. K. bendrauja su vaiku nuo 18 val. iki 20 val. J. T. gyvenamojoje vietoje. Apeliantė neteigia, kad ši nutartis nebuvo vykdoma, priešingai – apeliaciniame skunde patvirtino, jog atsakovas lanko sūnų 8-9 kartus per mėnesį. Taigi, vaikui tėvas nėra nežinomas asmuo, todėl ir išvykimas trumpam laikui į tėvo gyvenamąją vietą neturėtų sukelti neigiamų išgyvenimų. Įprasta vertinti, kad tokio amžiaus vaikų (nepilnai dvejų metų) adaptacija prie naujos aplinkos būna lengva, be to, šalys gyvena faktiškai šalia, todėl, jei iškiltų ypatingas poreikis dėl vaiko reakcijos į naują aplinką, jis gali būti sugrąžintas pas motiną (CPK 185 straipsnis).

32. Kai vaikui sukaks treji metai, pirmosios instancijos teismas bendravimo tvarkos 3.1 punkte nustatė atsakovo teisę ir pareigą kiekvieno kalendorinio mėnesio kas antrą mėnesio savaitgalį pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos (ar gyvenamosios vietos, jei vaikas tuo metu nėra ugdymo įstaigoje) penktadienį 17 val. ir parvežti vaiką į ieškovė gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. Apeliantės teigimu, teismas „neatsižvelgė į tai, kad šalių sūnus pradės lankyti darželį, pasiėmimo laikas iš darželio 17 val., neapskaičiavo grįžimo laiko namo, vakarienės gaminimo ir valgymo laiko. Sūnus po darželio būtų pavalgęs ir pasiruošęs susitikimui su tėvu, todėl ieškovė ir siūlė tėvui pasiimti vaiką iš darželio 17 val., kad jis galėtų užtikrinti, jog sūnus būtų pavalgęs, kad jam nereiktų skubėti, nes ieškovei pagal teismo sprendimą nepavyks tokių sąlygų užtikrinti“. Tačiau pažymėtina, kad 3.1 punkto nuoroda vaiką pasiimti iš gyvenamosios vietos, jei vaiko tuo metu nėra ugdymo įstaigoje, apeliantės argumentams niekaip neprieštarauja ir nedaro tokios tvarkos neįvykdoma – apeliantė patvirtino, jog ir pati siūlė tėvui pasiimti vaiką iš darželio 17 val., kad sūnus būtų pavalgęs, kad nereiktų skubėti. Logiška vertinti, kad tuo atveju, jei ieškovė sūnų iš darželio pasiimtų anksčiau, iki tėvo pasiėmimo laiko (17 val.) ji privalo pasirūpinti ir vaiko pamaitinimu, jei mano, kad tai yra būtina.

33. Vaiko pasilikimas tėvo gyvenamojoje vietoje nakties metu yra nustatytas tik kai vaikui sukaks dveji metai, todėl nėra reikšmingas apeliantės argumentas, jog naktimis ji maitina vaiką motinos pienu, taip pat ir dėl to, kad tėvui sunkiai sekasi užmigdyti vaiką šiuo metu ir jis kviečia pagalbon ieškovę. Maitinimas motinos pienu gyvybiškai būtinas tik kūdikiams. Jei ieškovė vaiką ir maitins savo pienu trečiais bei ketvirtais jo gyvenimo metais, nėra jokio objektyvaus pagrindo laikyti, kad be to vaikas neištvers vienos nakties per mėnesį trečiais gyvenimo metais ir dviejų naktų savaitgalį ar penkių kalendorinių dienų tėvo atostogų metu ketvirtais gyvenimo metais. Vaiko užmigdymas nėra specialaus pasirengimo reikalaujanti procedūra, atsakovas tam būtinus įgūdžius įgys migdydamas vaiką pats, taigi, sprendimas sūnui pasilikti pas tėvą naktimis vaiko interesų niekaip nepažeidžia.

34. Tačiau apeliantė iš dalies pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas apribojo jos galimybę su vaiku praleisti visą savaitgalį, nes atsakovui suteikiama teisė bendrauti su vaiku kiekvieną sekmadienį.

35. Teisėjų kolegijos nuomone, glaudesnio tėvo ir vaiko savitarpio ryšio sukūrimui tokia tvarka naudinga iki vaikui sukaks dveji metai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo metu iki tos sukakties faktiškai liks trys mėnesiai. Atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, tai nėra reikšmingas laikotarpis sprendžiant apie ieškovės teisę būti su vaiku pilną savaitgalį. Visgi pirmosios instancijos teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje nuo dvejų iki trejų metų numatyta, kad atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieną sekmadienį, todėl ieškovė pagrįstai teigia, kad jos teisė būti su vaiku visą savaitgalį yra apribota. Sutiktina su apeliante, kad tam nėra pagrindo (pirmosios instancijos teismas jo ir nenurodė), todėl koreguotini bendravimo tvarkos antrosios dalies 2.2 - 2.3 punktai nustatant, kad tėvas vaiką pasiima ne kiekvieną, o antrą mėnesio sekmadienį, sutampantį su pasiėmimo šeštadieniu. Iš esmės nekeičiant 2.4 punkto, tik patikslinant, kad atsakovas pasiima vaiką nakvynei trečią mėnesio savaitgalį, ieškovei bendravimui su vaiku liks du pilni savaitgaliai.

36. Remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas turėjo teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir nustatyti, kad kiekvienų metų liepos mėnesio 13 d. (atsakovo gimimo dieną) vaikas praleidžia su tėvu neatsižvelgiant į bendravimo tvarko grafiką, jei tai darbo diena – nuo 18 val. iki 20 val., nors atsakovas šio reikalavimo nebuvo pateikęs. Apeliantė nepagrindė, kad tokia bendravimo tvarka kaip nors pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, todėl šis punktas nekeistinas.

37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ketvirtojoje bendravimo tvarkos dalyje atsakovo teisė ir pareiga bendrauti su vaiku nustatyta tik rugpjūčio mėnesį, teismo sprendimo motyvuose dėl likusio bendravimo laiko irgi nėra pasisakyta. To apeliacine tvarka nekvestionavo nei viena šalis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro CPK 376 straipsnio 3 dalyje ir 320 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų viršyti apeliacinio skundo ribas. Jei nebus tėvų geranoriškumo užtikrinant savo sūnaus teisę bendrauti su abiem tėvais nuo ketverių metų amžiaus, bendravimo tvarkos pakeitimą jie galės inicijuoti CK 3.175 straipsnyje numatyta tvarka. Preziumuotina, jog abi šalys supranta, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, tėvai turi spręsti tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Jei tokio sutarimo nebūtų ar pasikeistų aplinkybės, pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

38. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

39. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinos bylos aplinkybes, susijusias su tėvų lygiateisiškumo principu bendraujant su vaiku savaitgaliais, todėl sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

40. Kadangi bendravimo tvarkos pakeitimas nežymus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai dėl pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

41. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio.

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo remiantis, iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kiekvienai šaliai iš priešingos šalies priteistina pusė patirtų bylinėjimosi išlaidų (ieškovei 50 Eur, atsakovui 200 Eur; pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme).

43.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, jos antrosios dalies 2.2–2.4 punktus išdėstant taip:

„2.2. Antrą mėnesio šeštadienį K. K. pasiima vaiką 10 val. iš J. T. gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į J. T. gyvenamąją vietą šeštadienį iki 14 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, K. K. privalo pranešti J. T. ne vėliau kaip prieš 24 val., SMS žinute J. T. nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

2.3. Antrą mėnesio sekmadienį K. K. pasiima vaiką sekmadienį 10 val. iš J. T., gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į J. T. gyvenamąją vietą sekmadienį iki 14 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, K. K. privalo pranešti J. T. ne vėliau kaip prieš 24 val., SMS žinute J. T. nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

2.4. Trečią mėnesio savaitgalį K. K. pasiima vaiką šeštadienį 10 val. iš J. T. gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į J. T. gyvenamąją vietą sekmadienį iki 14 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, K. K. privalo pranešti J. T. ne vėliau kaip prieš 24 val., SMS žinute J. T. nurodytu mobiliojo telefono numeriu.“

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RidikasEdita Šliumpienė