Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-246-440/2026

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-03-05
Bylos Nr.: e2S-246-440/2026
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Transbega“, M. T.
Ieškovas: A. B., A. M., A. A., A. V., D. A., D. M. P., E. E., G. K., G. R., I. B., I. P., I. U., J. B., J. L., J. J., K. M., K. V., L. K., L. B., L. G., M. N., N. P., S. K., S. B., Š. B., T. P., T. M., U. S., V. G.

Kategorijos

2.4.4.8Kito asmens turto administravimas
3.1.18.2.5Atsakovo turto administratoriaus paskyrimas
3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2S-246-440/2026Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02564-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.8; 3.1.18.2.5; 3.1.18.6; 3.3.1.14; 3.3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transbega“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Gargžduose 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria išspręstas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transbega“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B., A. M., A. A., A. A., A. V., D. A., D. M. P., E. E., G. K., G. R., I. B., I. P., I. U., J. B., J. L., J. J., K. M., K. V., L. K., L. B., L. G., L. K., M. N., N. P., S. K. (S. K.), S. B., S. B., Š. B., T. P., T. M., U. S., V. G. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Transbega“, M. T., M. T. dėl daikto trūkumų pašalinimo, žalą sukeliančių veiksmų atlikimo uždraudimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Trušelių Gilija“, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, J. K. (J. K.), A. S., V. G., A. S., D. K. (D. K.), V. K. (V. K.), L. K., V. P., A. S., D. B., I. D., A. N., N. R., E. B., K. B., M. V., A. V., V. L., E. P., K. B., G. V., T. V., E. V., R. P., O. P., Ž. B., J. Ž. B., S. V., A. K., A. P., D. P., uždaroji akcinė bendrovė „Modinga“, S. K., V. A., E. B., G. M., L. V., B. P., D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų K. B., I. B., J. J., U. S., J. B., L. B., S. B., L. K., I. U., I. P., K. M., S. B., T. P., J. L., A. V., G. K., D. M.-P., T. M., N. P., S. K., A. B., Š. B., A. A., A. A., E. E., M. N., L. G., V. G., L. K., A. M., K. V., D. A., G. R. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Transbega“, M. T., M. T., juo prašė: 1) įpareigoti atsakovus M. T. ir M. T. ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovams parduotų daiktų trūkumus įrengiant Detaliojo plano sprendinius atitinkančius ir jo pagrindu parengtame „vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) statybos projekte“ numatytus (ir numatytų charakteristikų) biologinius buitinių nuotekų valymo įrenginius; 2) uždrausti atsakovei UAB „Transbega“ atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų ribojama galimybė ieškovams (ir visiems kitiems asmenims, kuriems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir patalpų komunikacijos yra prijungtos prie atsakovei priklausančių inžinerinių tinklų), naudoti pagal funkcinę paskirtį gręžinį (gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)), vandens tiekimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinklus bei nuotekų valymo įrenginius, kuriuose yra tvarkomos nuotekos, t. y. atlikti šių inžinerinių tinklų plombavimą, aklinimą, tamponavimą arba bet kokį kitokį fizinį poveikį, kuris mažintų arba ribotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei tvarkymo galimybes, iki kol ieškovai ir UAB „Transbega“ susitars dėl pastarajam priklausančio turto naudojimo sąlygų; 3) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovų patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei UAB „Transbega“ atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų ribojama galimybė ieškovams (ir visiems kitiems asmenims, kuriems nuosavybės teise priklausančių pastatų komunikacijos yra prijungtos prie atsakovui priklausančių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)), naudoti pagal funkcinę paskirtį gręžinį bei vandens tiekimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinklus, t. y. atlikti šių inžinerinių tinklų plombavimą, aklinimą, tamponavimą arba bet kokį kitokį fizinį poveikį, kuris mažintų arba ribotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo galimybes.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų Gargžduose 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovų prašymas tenkintas ir laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos. Nutartį nurodyta vykdyti skubiai. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-246-513/2023 nutartį paliko nepakeistą.

4. 2024 m. birželio 20 d. gautas ieškovų prašymas taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones ir iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje: 1) paskirti gyvenamųjų namų savininkų bendriją (toliau – GNSB) „Trušelių Gilija“ laikinuoju administratoriumi UAB „Transbega“ nuosavybės teise priklausiančio turto: a) gręžinio, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), b) 25/82 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra gręžinys, c) vandens tiekimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinklų, d) esamų nuotekų surinkimo įrengimų (su siurbline) ir e) 1381/10748 dalis žemės sklypo, kuriame yra tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti visišką UAB „Transbega“ turto administravimą; 3) nustatyti, kad už UAB „Transbega“ turto remonto, išlaikymo, statybos išlaidas ir pagerinimo sąnaudas yra atsakinga UAB „Transbega“, kuri privalo atlyginti administratoriui visas su tuo susijusias išlaidas; 4) UAB „Transbega“ prievolės atsiskaityti su turto administratoriumi įvykdymui užtikrinti GNSB „Trušelių Gilija“ naudai areštuoti UAB „Transbega“ nuosavybės teise priklausančią: a) ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), b) gręžinį, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), c) 25/82 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra gręžinys, d) vandens tiekimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinklus, e) esamus nuotekų surinkimo įrengimus (su siurbline) ir f) 1381/10748 dalis žemės sklypo, kuriame yra tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) M. T. ir M. T. prievolės atlikti ieškinyje nurodytus veiksmus įvykdymui užtikrinti GNSB „Trušelių Gilija“ naudai areštuoti: a) atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir b) atsakovui M. T. nuosavybės teise priklausančią 89/18128 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų Gargžduose 2024 m. liepos 1 d. nutartimi prašymas dėl naujų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų Gargžduose 2024 m. liepos 1 d. nutartį paliko nepakeistą.

6. 2025 m. lapkričio 4 d. atsakovė UAB „Transbega“ pateikė prašymą panaikinti teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir UAB „Transbega“ prievolės atsiskaityti su turto administratoriumi įvykdymui užtikrinti taikytą turto areštą.

7. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos iš esmės remiantis ieškovų argumentais, kad UAB „Transbega“ jai priklausančių inžinerinių tinklų neprižiūri ir tyčia sudaro kliūtis ieškovams naudotis šia infrastruktūra. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vertino, kad, šiuo atveju nepaskyrus laikinojo administratoriaus, šis turtas gali žūti ar būti nepataisomai sugadintas, taip pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama, be kita ko, užtikrinti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo higienos reikalavimus. 2025 m. spalio 30 d. teisme buvo gautas trečiojo asmens GNSB „Trušelių Gilija“ prašymas priteisti iš atsakovės UAB „Transbega“ 23 699,20 Eur dydžio turto išlaikymo bei administravimo išlaidas turto administratoriui. UAB „Transbega“ su šiuo prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės inžinerinių tinklų administravimas yra faktiškai vykdomas ieškovų interesais. UAB „Transbega“, tapusi komunikacijų tinklų sklypų savininke, informavo ieškovus, kad, norėdami gauti nuotekų šalinimo ir gėlo vandens tiekimo paslaugas, jie privalo sudaryti paslaugų teikimo sutartis su atsakove, tačiau ieškovai į tokį siūlymą nereagavo. Ieškovai neatlygintinai naudojasi atsakovei priklausančiais inžineriniais tinklais šalindami savo namų ūkių nuotekas ir neteisėtai naudojasi gėlo vandens gręžiniu. Tokia situacija prieštarauja kito asmens turto administravimo instituto paskirčiai. Esminę prašomų priteisti išlaidų dalį sudaro išlaidos, patirtos GNSB „Trušelių Gilija“ įsigijus nuotekų išvežimo paslaugas ir gręžinio vandens tyrimo išlaidos. UAB „Transbega“ nesąlygojo šių išlaidų susidarymo, todėl priteisti jų nėra jokio pagrindo. Laikinas turto administravimas nepasiekė tikslų, kurių siekiant jos buvo nustatytos. GNSB „Trušelių Gilija“ nepateikė įrodymų, kad tinkamai administruoja ginčo tinklus, o bylai pateikti įrodymai iš esmės patvirtina tik epizodiškai vykusį nuotekų išvežimą. Be to, GNSB „Trušelių Gilija“ neva vykdomą nuotekų valymą tik imituoja, kadangi, atsižvelgus į namų ūkių bendrijoje skaičių, nuotekų per mėnesį turėtų susidaryti žymiai daugiau, nei pagal teikiamas sąskaitas galėtų būti išvalyta. GNSB „Trušelių Gilija“ nepateikė jokių duomenų, kad būtų prižiūrimos nuotekų valyklos, išvežamas dumblas, pilamos bakterijos ir kt. Taigi situacija, susijusi su inžinerinių tinklų eksploatavimo tinkamumu, buvusi dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra nepasikeitusi, laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nepasiekiami jų taikymo tikslai, nepagrįstai ir neproporcingai suvaržo UAB „Transbega“ nuosavybės teisę. Todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.

Atsiliepimas

8. Atsakovai M. T. ir M. T. nurodė, kad GNSB „Trušelių Gilija“ nuotekų valymo įrenginius eksploatuoja nuo 2017 m., tačiau galbūt 2020–2021 m. nustojo tai daryti ir nuotekų valymo įrenginius apleido ir galbūt sugadino. Nuo 2017 m. GNSB „Trušelių Gilija“ eksploatuodama ginčo inžinerinius įrenginius žinojo, kaip juos eksploatuoti ir kokios dėl to išlaidos patiriamos, o ieškovai apmokėdavo teršalų tvarkymo išlaidas. Todėl nėra aišku, kodėl dabar ieškovai tokios pareigos nebeturi, o svetimą inžinerinę infrastruktūrą turi teisę eksploatuoti neatlygintinai. UAB „Transbega“ pagrįstai nurodė, kad ieškovų interesai yra nepagrįstai sureikšminti neišlaikant pusiausvyros su inžinerinių tinklų savininko interesais. Nėra abejonių, kad laikinas turto administravimas privalo būti vykdomas ne tik trečiojo asmens naudai, bet ir turto savininko interesais nebloginant turto būklės. Taip pat pagrįstai teigė, kad laikinasis administratorius neatliko jokių veiksmų nuotekų tvarkymo sistemai atkurti ir nevykdo pareigų pirkti į valymo įrenginius bakterijas bei valyti dumblą. Todėl UAB „Transbega“ pagrįstai prašo panaikinti laikinąjį administravimą.

9. GNSB „Trušelių Gilija“ prašė atsakovės UAB ,,Transbega“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti. Nurodė, kad 2024 m. liepos 1 d. nutartimi teismas paskyrė GNSB „Trušelių Gilija“ atsakovei priklausančio turto administratoriumi, nes atsakovė tyčia pažeidinėjo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o teismo skirtos baudos jos neatgrasė nuo neteisėto elgesio. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ne tik dėl to, kad gali būti sugadintas ginčo turtas, bet iš esmės ir dėl to, kad atsakovė neprižiūri savo turto, jo netvarko, dėl to ieškovai neturi galimybės pagal funkcinę paskirtį naudoti ginčo turtą. Nagrinėjamu atveju buvo taikytos konservacinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Todėl argumentai, kad UAB „Transbega“ inžinerinių tinklų administravimas yra faktiškai vykdomas ieškovų interesais, nepagrįsti. Ieškovai teisėtai naudojasi ginčo turtu ir be susitarimo su atsakovu, kadangi pastarasis įgijo turtą tuomet, kai ieškovų pastatai pagal išduotas prisijungimo sąlygas jau buvo prijungti prie kvartalo tinklų. Tuo tarpu susitarti dėl tinklų naudojimo sąlygų yra neįmanoma dėl netinkamo atsakovo elgesio, nebendradarbiavimo ir duomenų apie turtą neteikimo. Nuotekos yra reguliariai išvežamos, pastabų iš Aplinkos apsaugos departamento negauta, teisena dėl aplinkos teršimo nepradėta, pažeidimai nepadaryti. Buvo praplauti vandens tiekimo tinklai, išvalytas gręžinys, įrengtas drenažinis siurblys gręžinio užtvindymo lietaus vandeniu ir nuotekomis prevencijai. Nuolat vykdoma išgaunamo vandens kokybės stebėsena, atliekami vandens laboratoriniai tyrimai, nuolat renkami duomenys apie administruojamą turtą, nes atsakovas jų neteikia. Tokiu būdu ir yra užtikrinamas tikslo, dėl kurio ir buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pasiekimas. Turto administratorius negali atlikti daugiau, kadangi atsakovas tyčia neteikia duomenų apie turto būklę, apie prie tinklų prijungtų pastatų skaičių, apie siurblinę, jos pajungimo schemas, apie būtino įrengti biologinio nuotekų valymo įrenginio pajėgumus, esamų nuotekų surinkimo šulinių ir septiko būklę, neigia jų valdymo nuosavybės teisę faktą, neperduoda techninio projekto korekcijos, slepia informaciją apie jį. Po 2024 m. liepos 1 d. nutarties priėmimo situacija nepasikeitė, dėl to taikytos laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti panaikintos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai Gargžduose 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.

11. Nurodė, kad 2024 m. liepos 1 d. nutartimi teismas paskyrė GNSB „Trušelių Gilija“ atsakovei UAB „Transbega“ priklausančio turto administratoriumi, nes atsakovė pažeidinėjo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o teismo skirtos baudos jos neatgrasė nuo netinkamo elgesio. Teismas nurodytoje nutartyje nurodė, kad „siekiant užtikrinti vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo higienos reikalavimus daugiau nei 50 vartotojų būtina taikyti ieškovų prašomą laikinąją apsaugos priemonę – laikino administravimo paskyrimą. Šiuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukeltų grėsmę ieškovų bei kitų trečiųjų asmenų sveikatai, viešojo intereso apsaugai, taip pat kyla didelė grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumui. Nepaskyrus turto, dėl kurio kilo ginčas, laikino administratoriaus, šis turtas gali žūti arba būti nepataisomai sugadintas. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad 2024 m. birželio 3 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priėmė sprendimą, kuriuo UAB „Transbega“ buvo uždrausta buitiniam naudojimui išgauti geriamąjį vandenį dėl jo užterštumo“.

12. Pažymėjo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Nurodė, kad po 2024 m. liepos 1 d. nutarties priėmimo iš esmės nepasikeitė santykiai tarp šalių, dėl to taikytos laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti panaikintos. Todėl atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Transbega“ (toliau – ir apeliantė) prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

13.1. Susiklosčiusi situacija atskleidžia, kad laikinosios apsaugos priemonės – laikinas kitam asmeniui priklausančio turto administravimas – šioje byloje jau ilgą laikotarpį yra taikomos ne pagal laikinojo administravimo instituto paskirtį, nustatytą Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). Šiuo atveju laikinasis turto administratorius jokių veiksmų atsakovės interesais ar jos naudai neatlieka, o veikia priešingai – savo veiksmais blogina atsakovei priklausančios infrastruktūros būklę.

13.2. Teismas, skundžiamoje nutartyje pacitavęs kitus procesinius sprendimus, nenurodė nė vieno motyvo, kodėl atsakovės prašymas dėl laikinojo turto administravimo panaikinimo nebuvo patenkintas, o nurodė tik tai, kad teismas mano, jog po 2024 m. liepos 1 d. nutarties priėmimo iš esmės nepasikeitė santykiai tarp šalių, dėl ko taikytos laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti panaikintos. Motyvų nebuvimas teismo procesiniame sprendime sudaro absoliutų tokio procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą.

13.3. Laikinas atsakovei priklausančio turto administravimas niekaip nėra susijęs su pareikštais ieškinio reikalavimais ir jų vykdymo neužtikrina, o pasiekia visai kitokį savarankišką tikslą – sudaro teisinį pagrindą ieškovams neatlygintinai naudotis atsakovei priklausančiu turtu.

13.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad iš atsakovo M. T. biologinių valymo įrenginių nepirko, o pirko tik magistralinius vandens tiekimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinklus. Žemės sklype, kuriame yra paminėti tinklai, yra įrengtas biologinis nuotekų valymo įrenginys, ir jis priklauso ne atsakovei, o atsakovui M. T.. Atsiliepime į atsakovės prašymą trečiasis asmuo, be kita ko, nurodė, kad atsakovė neteikė duomenų apie nuotekų surinkimo įrenginius ir pan. Atsižvelgdamas į šias ginčo šalių pozicijas, išdėstytas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo pasisakyti ir dėl to, kam konkrečiai priklauso ginčo dalyką sudarantys objektai, juolab, kad aptariamos laikinosios apsaugos priemonės jau taikomos ilgiau nei vienus metus.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą M. T. ir M. T. prašo atskirojo skundo tenkinimo / netenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra tinkami atsakovai šioje byloje, nes nėra nei infrastruktūros žemės sklypo, nei jame esančių ginčo nuotekų inžinerinės infrastruktūros (tinklų ir valyklų) savininkais. Todėl visus klausimus dėl nuotekų inžinerinių tinklų su nuotekų valymo įrenginiais GNSB „Trušelių Gilija“ ir ieškovai turi spręsti su infrastruktūros sklype esančios infrastruktūros savininke UAB „Transbega“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

16. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

17. 2025 m. gruodžio 12 d. gautas ieškovų prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos. Nurodė, kad po atskirojo skundo perdavimo Klaipėdos apygardos teismui iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) gavo 2024 m. birželio 13 d. patikrinimo aktą, kuriame dar viena institucija, atlikusi patikrinimą vietoje, nustatė, kad ginčo sklype nėra įrengtas biologinis nuotekų valymo įrenginys. Tuo tarpu atskirajame skunde teigiama, kad biologinis nuotekų valymo įrenginys yra įrengtas ir kad jis priklauso atsakovui M. T.. Paaiškino, kad anksčiau šių duomenų pateikti negalėjo, nes patikrinimo aktas buvo gautas tik 2025 m. gruodžio 9 d. Kartu su prašymu pateikė: 2024 m. rugpjūčio mėn. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštą GNSB „Trušelių Gilija“ dėl informacijos pateikimo apie nuotekų tvarkymą (duomenys neskelbtini); 2024 m. rugpjūčio mėn. ADD Klaipėdos valdybos raštą dėl informacijos pateikimo; 2024 m. spalio 29 d. AAD Klaipėdos valdybos raštą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini); AAD Klaipėdos valdybos 2025 m. gruodžio 9 d. raštą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu su juo pateiktą 2024 m. birželio 13 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą; 2025 m. spalio 14 d. UAB „Transbega“ atsakymų į ieškovų atstovo advokato G. A. klausimus medžiagą.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylai pateiktais naujais įrodymais ir atsižvelgęs į prašyme dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos nurodytą aplinkybę, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštas GNSB „Trušelių Gilija“ dėl informacijos pateikimo apie nuotekų tvarkymą (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio mėn. ADD Klaipėdos valdybos raštą dėl informacijos pateikimo ir 2024 m. spalio 29 d. AAD Klaipėdos valdybos raštas dėl informacijos ir dokumentų pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra pateikti bylai, mano, kad nėra tikslinga šiuos įrodymus pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos. Kitus ieškovų pateiktus įrodymus, t. y. AAD Klaipėdos valdybos 2025 m. gruodžio 9 d. raštą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu su juo pateiktą 2024 m. birželio 13 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą bei 2025 m. spalio 14 d. UAB „Transbega“ atsakymų į ieškovų atstovo advokato G. A. klausimus medžiagą, nusprendžia priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos, kadangi šie įrodymai yra iš esmės susiję su civilinės bylos nagrinėjimu.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai Gargžduose 2024 m. liepos 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, nutarė: paskirti GNSB „Trušelių Gilija“ laikinuoju administratoriumi UAB „Transbega“ nuosavybės teise priklausiančio turto: 1) gręžinio, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 25/82 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra gręžinys, 3) vandens tiekimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinklų, 4) esamų nuotekų surinkimo įrengimų (su siurbline) ir 5) 1381/10748 dalis žemės sklypo, kuriame yra tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Transbega“ prievolės atsiskaityti su turto administratoriumi įvykdymui užtikrinti GNSB „Trušelių Gilija“ naudai areštuoti atsakovei UAB „Transbega“ nuosavybės teise priklausančią: 1) ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2) gręžinį, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 3) 25/82 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra gręžinys, 4) vandens tiekimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinklus, 5) esamus nuotekų surinkimo įrengimus (su siurbline) ir 6) 1381/10748 dalis žemės sklypo, kuriame yra tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų Gargžduose 2024 m. liepos 1 d. nutartį paliko nepakeistą.

22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo tenkinti atsakovės UAB „Transbega“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atsisakymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo

23. Kaip matyti iš prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsakovė UAB „Transbega“ prašyme kėlė du klausimus, t. y. prašė netenkinti GNSB „Trušelių Gilija“ prašymo dėl turto išlaikymo bei administravimo išlaidų priteisimo ir panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų Gargžduose 2024 m. liepos 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl turto išlaikymo bei administravimo išlaidų priteisimo yra išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Gargžduose 2026 m. sausio 16 d. nutartimi, kuria nutarta trečiojo asmens GNSB ,,Trušelių Gilija“ prašymą dėl turto administravimo išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

24. Atsakovė UAB „Transbega“, siekdama jai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, iš esmės teigė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos ne pagal laikinojo administravimo instituto paskirtį, taigi jomis nėra pasiekiami tikslai, kurių siekiant jos buvo nustatytos. Tokiu būdu nepagrįstai ir neproporcingai suvaržoma UAB „Transbega“ nuosavybės teisė, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

25. Remiantis CPK 149 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos pagrįstu byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 3 dalis).

26. Sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-832-934/2023). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo poreikio neturi būti iš naujo analizuojama, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje įtvirtintos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos ir negali būti kvestionuojamas nutarties, kuria tokios laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, teisėtumas ir (ar) pagrįstumas. Tokiu atveju yra analizuojamos tik aplinkybės, atsiradusios (pasikeitusios) po nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo, ir sprendžiama, ar jos gali lemti kitokį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-88-516/2024).

27. Taigi šalis, siekianti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turėtų įrodyti bent vieną iš dviejų CPK 149 straipsnio taikymui teisiškai reikšmingų aplinkybių: 1) dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas; 2) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.

28. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų Gargžduose 2024 m. liepos 1 d. nutartyje nurodyta, kad, siekiant užtikrinti vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo higienos reikalavimus daugiau nei 50 vartotojų, būtina taikyti ieškovų prašomą laikinąją apsaugos priemonę – laikino administravimo paskyrimą. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukeltų grėsmę ieškovų ir kitų trečiųjų asmenų sveikatai, viešojo intereso apsaugai, taip pat kyla didelė grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumui. Nepaskyrus turto, dėl kurio kilo ginčas, laikino administratoriaus, šis turtas gali žūti arba būti nepataisomai sugadintas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, ši laikinoji apsaugos priemonė iš esmės buvo pritaikyta tuo pagrindu, kad atsakovė pažeidinėjo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o teismo skirtos baudos jos neatgrasė nuo netinkamo elgesio.

29. Taigi viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra atsakovo turto administratoriaus paskyrimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Turto administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Skiriamos dvi turto administravimo rūšys – paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį, užtikrinti, ir turto visiškas administravimas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet taip pat privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų ir naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui. Turto administravimo rūšis nustatoma jo administravimą nustatančiame akte. Jeigu turto administravimą nustatančiame akte administravimo rūšis nenustatyta, laikoma, kad tai paprastasis turto administravimas (CK 4.239 straipsnio 1, 2 dalys).

30. Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal CK XIV skyriaus normas (CK 4.240 straipsnio 1 dalis). Turto administravimu, kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, siekiama suteikti laikinąją teisinę apsaugą ginčo dalykui, jei nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą (CPK 744 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013).

31. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat išaiškinta, kad turto administratoriaus įgaliojimų ribas nulemia, be kita ko, atitinkamai turto administravimo rūšiai keliami tikslai, įtvirtinti CK 4.239 straipsnio 1 dalyje. Turto paprastojo administravimo tikslas – turto išsaugojimas arba jo naudojimo pagal tikslinę paskirtį užtikrinimas, tuo tarpu turto visiško administravimo tikslas – ne tik turto išsaugojimas, bet taip pat turto gausinimas, tvarkymas taip, kad jis duotų pajamų, bei naudojimas tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui. Paprastajam administravimui nekeliamas tikslas, taigi ir į administratoriaus įgaliojimus neįeina turto gausinimas, tvarkymas taip, kad jis duotų pajamų, bei naudojimas tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui. Todėl paprastojo turto administravimo atveju administratoriaus veiksmai, susiję su pirmiau nurodytais tikslais, laikytini veikimu viršijant administratoriaus įgaliojimų ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-969/2022).

32. Nagrinėjamu atveju 2024 m. liepos 1 d. nutartimi skirtas paprastas turto administravimas. Tai sudaro pagrindą nuspręsti, kad šiuo atveju turto administravimas buvo nustatytas išimtinai turto išsaugojimo ir jo naudojimo pagal tikslinę paskirtį užtikrinimo tikslu, o ne turint siekį ginčo turtą naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui, šiuo atveju, atsakovei. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad laikinasis turto administratorius jokių veiksmų atsakovės interesais ar jos naudai neatlieka ir kad laikinas turto administravimas per visą taikymo laikotarpį nepasiekė tikslų, kurių siekiant jis buvo nustatytas, yra nepagrįsti ir patys savaime nesudaro pagrindo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nors apeliantė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad GNSB „Trušelių Gilija“ nepateikė įrodymų, kad tinkamai administruoja ginčo tinklus, prižiūri nuotekų valyklas, išveža dumblą, pila bakterijas ar atliekami kokie nors kiti realūs priežiūros veiksmai, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad argumentai, susiję su tinkamu (netinkamu) turto administravimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turinį ir jame išdėstytus argumentus, atsižvelgęs į įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas faktines aplinkybes neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po 2024 m. liepos 1 d. nutarties priėmimo iš esmės nepasikeitė aplinkybės, dėl ko taikytos laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti panaikintos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tik išdėstė argumentus, kad laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nepasiekiami jų taikymo tikslai, nepagrįstai ir neproporcingai suvaržo atsakovės nuosavybės teisę, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos. Tačiau prašyme nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, ir nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, neįrodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų. Vien aplinkybės, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia tam tikrų nepatogumų ar suvaržymų, nurodymas nereiškia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia proporcingumo ar ekonomiškumo principus.

34. Nors apeliantė atskiruoju skundu teigė, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atsakovės prašymas dėl laikinojo turto administravimo panaikinimo nebuvo patenkintas ir tai, apeliantės teigimu, sudaro absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

35. Teismo sprendimo (nutarties) turinio reikalavimai nustatyti CPK 270 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi būti sudaryta teismo sprendimo motyvuojamoji dalis. Nurodęs, kokias aplinkybes nustatė, teismas turi pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, argumentuoti, kuriuos įrodymus atmeta ir kodėl, taip pat nurodyti įstatymus ir (ar) kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus (CPK 263 straipsnis).

36. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, todėl teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, nėra pagrindo vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Tačiau tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, atsižvelgiama į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

37. Kaip nustatyta byloje, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų Gargžduose 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausta atsakovei UAB „Transbega“ atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų ribojama galimybė ieškovams (ir kitiems asmenims, kuriems nuosavybės teise priklausančių pastatų komunikacijos yra prijungtos prie atsakovui priklausančių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)) naudoti pagal funkcinę paskirtį gręžinį bei vandens tiekimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinklus, t. y. atlikti šių inžinerinių tinklų plombavimą, aklinimą, tamponavimą arba bet kokį kitokį fizinį poveikį, kuris mažintų arba ribotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo galimybes. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-246-513/2023 šią nutartį paliko nepakeistą.

38. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų Gargžduose 2024 m. vasario 23 d. nutartimi nutarta paskirti UAB „Transbega“ 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. vasario 19 d. nutarties dieną, baudą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi UAB „Transbega“ atskirąjį skundą atmetė ir nutartį paliko iš esmės nepakeistą.

39. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų Gargžduose 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi nutarta pakeisti 2024 m. vasario 23 d. teismo nutartį ir paskirti atsakovei UAB „Transbega“ 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties dieną. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi atsakovės UAB „Transbega“ atskirąjį skundą atmetė ir nutartį paliko nepakeistą.

40. 2024 m. birželio 20 d. gautas ieškovų prašymas taikyti byloje naujas laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų Gargžduose 2024 m. liepos 1 d. nutartimi prašymas dėl naujų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies.

41. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl 2024 m. liepos 1 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovei UAB „Transbega“ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų Gargžduose 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kad jos sistemingai nevykdomos, atsakovė toliau neprižiūri ir neužtikrina tinkamos jai priklausančios infrastruktūros eksploatavimo. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pacitavo šios nutarties 39–40 punktuose nurodytų teismų procesinių sprendimų motyvus, dėl ko atsakovei buvo skirta bauda už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, ir priimdamas ginčijamą nutartį į juos iš esmės atsižvelgė.

42. Be to, pažymėtina, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Taigi atsakovė, siekdama laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turėjo procesinę pareigą įrodyti bent vieną iš dviejų CPK 149 straipsnio taikymui teisiškai reikšmingų aplinkybių. Tačiau šiuo atveju atsakovė tokios pareigos, kaip minėta, neįvykdė. Kadangi atsakovė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, nenurodė ir nepateikė jas pagrindžiančių duomenų, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į skundžiamoje nutartyje pacituotas teismų nutartis ir jose išdėstytus motyvus, įvertinęs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turinį, tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti esminio proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurio skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinama.

43. Be kitų argumentų, apeliantė teigė, kad laikinas atsakovei priklausančio turto administravimas nėra susijęs su pareikštais ieškinio reikalavimais ir jų vykdymo neužtikrina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-459-1042/2024 nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. liepos 1 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikšto ieškinio reikalavimais ir jomis siekiama laikinai sureguliuoti šalių santykius taip, kad būtų užtikrintas tinkamas vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas bei aplinkos apsauga. Atsižvelgus į tai, minėti atskirojo skundo argumentai pripažintini teisiškai nepagrįstais.

44. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodė, kad iš atsakovo M. T. biologinių valymo įrenginių nepirko, o įsigijo tik magistralinius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus, taigi pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo pasisakyti ir dėl to, kam konkrečiai priklauso ginčo dalyką sudarantys objektai. Atsiliepime į atskirąjį skundą M. T. ir M. T. argumentavo, kad nėra infrastruktūros žemės sklypo ir jame esančių ginčo nuotekų inžinerinės infrastruktūros (tinklų ir valyklų) savininkai, šių nekilnojamųjų daiktų savininkė yra UAB „Transbega“.

45. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai pateikė prašymą dėl naujų įrodymų, susijusių su biologinių nuotekų valymo įrenginių įrengimu, pridėjimo prie bylos. Nors pateikti nauji įrodymai yra priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nauji įrodymai šiuo aspektu iš esmės neanalizuojami, nes visi šalių bylai pateikti įrodymai bus ištirti ir įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės. Šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, išsamus visų byloje esančių įrodymų tyrimas ir vertinimas neatliekamas ir pateikti duomenys nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo turėjo pasisakyti ir dėl to, kam konkrečiai priklauso ginčo dalyką sudarantys objektai.

46. Šioje proceso stadijoje teismas neanalizuoja ir nepasisako dėl tarp šalių kilusio ginčo dėl biologinių nuotekų valymo įrenginių įrengimo ir jų nuosavybės, kadangi šios aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo ir esmės dalyką ir bus vertinamos pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl dėl šalių argumentų, susijusių su ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teise, nėra tikslinga plačiau pasisakyti.

47. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad atsakovė neįrodė pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ar kad taikytos priemonės nebeatitiktų proporcingumo ar ekonomiškumo principų, nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą ir panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl apeliantės argumentų, kad laikino turto administravimo taikymas sudaro dar ir prielaidas tolesniam konfliktui tarp šalių vystytis, sunkina bylos nagrinėjimą, ir kt., pažymėtina, kad šiuo atveju labiau tikėtina, kad ne pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o tarp šalių susiklostę įtempti santykiai ir šalių tarpusavio negebėjimas bendradarbiauti ir rasti bendrą sutarimą sudaro prielaidas kilti naujiems ginčams.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Pažymėtina, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios. Pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti kreipiamasi pakartotinai bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis).

50. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Gargžduose 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Valantienė