- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-05
- Bylos Nr.
- e2VP-3609-1102/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Kristina Udrienė
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini), jo atstovei advokatei Kristina Udrienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas antstolės Virginijos Meškauskienės (toliau – ir antstolė) 2021 m. gruodžio 20 d. pareiškimas Nr. S1-58661, kuriame antstolė prašė spręsti dėl I. L. (dabartinė pavardė – (duomenys neskelbtini); toliau – suinteresuotas asmuo, skolininkė) nubaudimo už teismo sprendimo dėl nustatytos (duomenys neskelbtini) (toliau – suinteresuotas asmuo, išieškotojas) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą. Pareiškimą antstolė grindė tokiomis aplinkybėmis ir argumentais: antstolė vykdo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. liepos 9 d. vykdomąjį raštą Nr. e2- 9-445/2018 dėl skyrium gyvenančio tėvo (duomenys neskelbtini) nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra A. S. tvarkos, pagal kurį inter alia (be kita ko): „(duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S., kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos mokslo metų laikotarpiu ir iki 20 val. ne mokslo metų laikotarpiu. Jeigu tėvui bendrauti priklausantį savaitgalį vaikas serga ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vaiko tėvo valios, jo pasiimti negalima, toks bendravimas nukeliamas į artimiausią savaitgalį. Paskesni tėvo su vaiku bendravimo savaitgaliai skaičiuojami atsižvelgiant į paskutinio realiai įvykusio susitikimo laiką. Vaiko motinos asmenimis ar su darbu susijęs užimtumas nelaikomas objektyviomis vaiko neperdavimo priežastimis. Apie tai, kad vaiko negalima paimti dėl ligos ar kitos objektyvios priežasties, vaiko motina privalo informuoti vaiko tėvą iki atitinkamo penktadienio 13 val.“ Išieškotojo atstovė 2021 m. rugpjūčio 9 d. informavo antstolę, kad skolininkė nevykdo teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1.1 punkto, t. y. neleido išieškotojui pasiimti dukros savaitgaliui 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. Antstolės pareiškime nurodyta, kad Vilniaus mieto apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-31845-960/2021 nutarė įpareigoti antstolę Virginiją Meškauskienę surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą dėl skolininkės I. O. L. veiksmų 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. ir perduoti jį teismui, vadovaujantis Lietuvos CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolė 2021 m. gruodžio 20 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl antstolė, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 6 dalimi, prašo teismo spręsti klausimą dėl skolininkės nubaudimo už Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9-445/2018 dalyje dėl nustatytos išieškotojo bendravimo tvarkos su vaiku savaitgaliais (1.1 punktas) nevykdymą (2021m. gruodžio 20 d. CBP-34138). Antstolė teikė papildomus dokumentus – biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro informaciją dėl I. L. šeimos (2022 m. vasario 9 d. DOK-26089).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriame prašė antstolės pareiškimą tenkinti. Savo poziciją išieškotojas grindė tokiomis aplinkybėmis ir argumentais: antstolių kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0015/20/00280 pagal Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. liepos 9 d. vykdomąjį raštą Nr. e2- 9-445/2018. Išieškotojo bendravimo su dukra tvarka yra nustatyta Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu, kuris peržiūrėtas apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi iš dalies tvarką pakeičiant (dalyje dėl (duomenys neskelbtini) dienų šventimo, tvarkos 1.4 punktas). Vadovaujantis teismo nustatyta bendravimo tvarka išieškotojas turėjo dukrą pasiimti 2021 m. rugpjūčio 6 d. 18 val., tačiau dukros motina vaiko neperdavė, el. paštu nurodė, kad jai yra atostogos, jis su dukra išvykusios; išieškotojui skambinant telefonu nei dukra, nei skolininkė neatsiliepė. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs bendravimo tvarkos 1.1, 1.10, 2.4, 13 punktai. Skolininkė neneigia aplinkybės, kad bendravimas neįvyko. Nebuvo jokių svarbių priežasčių, dėl kurių bendravimas negalėjo vykti. Teismo sprendime nurodyta, kad išieškotojas dukrą paima iš gyvenamosios vietos, skolininkė privalo užtikrinti vaiko buvimą gyvenamojoje, jei vaiko tėvai raštiškai nėra susitarę dėl tvarkos pakeitimų. Vaiko motinos asmeninis ar su darbu susijęs užimtumas, pagal sprendimą, nelaikomas objektyviomis vaiko neperdavimo priežastimis. Pažymėjo, kad skolininkės elgesys, kai išieškotojui nesudaroma galimybė pasiimti dukrą, nėra vienkartinis. Skolininkei dar 2017 metais ne kartą buvo taikyta atsakomybė dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymo. Išieškotojas yra situacijoje, kai turi aiškintis, įrodinėti skolininkei savo teisę bendrauti su dukra, yra įžeidinėjamas, menkinamas. Skolininkė nededa pastangų, kad dukros bendravimas su tėvu būtų pastovus. Išieškotojo pastangos bendradarbiauti, palaikyti gerus santykius su dukros motina yra nerezultatyvios. Pavyzdžiui, išieškotojas pranešė, kad 2021 m. lapkričio 12 d. atvyks pasikalbėti su skolininke, siekdamas išsiaiškinti, kodėl dukra nenori su juo bendrauti, tačiau skolininkė sukėlė konfliktą, į jį įtraukė vaiką, institucijas. Teisme nagrinėjant bylą nepilnametei buvo atliekama teismo psichologijos ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad vaikas yra jautrus kartu gyvenančios mamos pozicijai, išgyvena lojalumo konfliktą, jaučia nerimą mamos akivaizdoje nevaržomai demonstruoti prieraišumą kartu negyvenančiam tėvui ir jo aplinkai. Skolininkė ne kartą yra raštu pareiškusi, kad išieškotojas tėra biologinis tėvas, spermos donoras, kad ji yra tikroji mergaitės šeima, kad teismo sprendimas yra nieko vertas popierius, kad teisėjas buvo galimai papirktas ir pan. Išieškotojas atsižvelgia į dukros norą ir nevyksta jos pasiimti, jei ji nenori, tačiau nebendravimo situacija neturėtų tęstis neribotai, nes taip silpnėja tėvo ir dukros ryšys. Išieškotojas myli savo dukrą, nori dalyvauti jos gyvenime, siekia, kad vaikas jaustųsi mylimas abiejų savo tėvų. Su atsiliepimu išieškotojas taip pat papildomai teikė dokumentus, liudijančius ginčo situaciją (2022 m. sausio 17 d. DOK-9260; 2022 m. balandžio 8 d. DOK-62645). Išieškotojas teikė savo ir dukros pokalbio garso įrašą, kuris, jo teigimu, liudija, jog dukra yra nuteikiama prieš tėvą (2022 m. balandžio 7 d. DOK-62520).
3. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimo, rašytinių paaiškinimų nepateikė.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl teismo sprendimo vykdymo, kitus dokumentus. Išvadoje nurodė, jog teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo, turi įvertinti, ne tik, ar teismo sprendimas nebuvo vykdomas, bet ir aplinkybes, lėmusias jo nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Pažymėjo, kad bendravimo su vaikais tvarkos užtikrinimas neturėtų būti skatinamas baudinėmis sankcijomis, tačiau tokiais atvejais, kai nėra kitų svertų užtikrinti teisės normos ir teismo sprendimo vykdymo, belieka užtikrinti teismo sprendimo vykdymą vadovaujantis civilinio proceso kodekse įtvirtinta teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo tvarka. Akcentavo, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas turi būti įgyvendinamas geranoriškai abiems šalims laikantis savo teisių ir pareigų, tarpusavyje bendradarbiaujant, ieškant kompromiso ir svarbiausia, atsižvelgiant į dukters norus ir interesus. Nurodė, kad Tarnyboje turimais duomenimis, I. O. L. tinkamai rūpinasi dukters priežiūra, jos sveikata, higiena, ugdymosi pasiekimais. Tarnybai šeima dėl vaiko teisių pažeidimų, kurie susiję būtent dėl bendravimo tvarkos tarp tėvo ir dukters, yra žinoma, Tarnyboje buvo gauti tiek vaiko tėvo, tiek vaiko motinos pranešimai, kurie susiję su tėvo ir dukters bendravimu. 2021 m. lapkričio 3 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą nepilnametė išsakė, kad paskutiniu metu nebenori su tėvu bendrauti. Mergaitė įvardijo, kad seniau irgi nenorėdavo vykti pas tėvą, tačiau jis nesiklausydavo, o tik primindavo, jog teismo sprendimu yra nustatyta bendravimo tvarka ir ji turi būti vykdoma. Nepilnametė įvardijo, kad ateityje ji sutiktų važiuoti su tėčiu, jeigu jis normaliai kalbėsis su ja, tarsis dėl susitikimų ir atkreips dėmesį į jos norus. Išvadoje pažymėta, kad 2021 m. lapkričio 12 d. Tarnyboje buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) brovėsi į I. O. L. namus ir tuo metu nepilnametę ištiko panikos priepuolis, buvo iškviesti medikai, kurie mergaitei suteikė reikiamą pagalbą. Tuo metu dėl sveikatos būklės vaiko nuomonė nebuvo išklausyta. Abiem tėvams rekomenduojama lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, siekiant pagilinti žinias apie vaiko brandą atitinkantį vaiko auklėjimą bei augimą. Priminta, jog reikia vengti konfliktinių situacijų, o joms iškilus neįtraukti vaiko. Moters šeimai toliau tęsiamas atvejo vadybos procesas. Iš atvejo vadybos pagalbos plano matyti, jog nepilnametės motina stengiasi vykdyti jai iškeltus uždavinius, bendradarbiauja su pagalbą teikiančiais specialistais. Dėl vaiko tėvo pasikreipta į Marijampolės socialinių paslaugų centrą, kuris sutiko jam teikti bendrąsias socialines paslaugas. Susisiekus su moters atvejo vadybininke, ši nurodė, jog tarp šalių vykdomas/turi prasidėti mediacijos procesas. Pastebėta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. S. M., par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012) (2022 m. sausio 13 d. DOK-8422). Tarnyba taip pat papildomai pateikė Tarnybos 2022 m. gegužės 23 d. surašytą nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kuriuo skolininkei skirtas įspėjimas (2022 m. birželio 13 d. DOK-104851).
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) (duomenys neskelbtini) posėdžių metu palaikė savo atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė skolininkei skirti teisingą baudą. Pažymėjo, kad jis dukros naudai skirs dvigubai tiek lėšų, kokio dydžio bus skirta bauda, taigi vaiko interesai nenukentės. Papildomai paaiškino, kad dukros gyvai nematė nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, kuomet dukra pas jį viešėjo. Dukra jį buvo užblokavusi, negalėjo susisiekti ryšio priemonėmis. Bendravimas ryšio priemonėmis buvo atsinaujinęs 2022 m. pavasario pradžioje, kuomet mergaitė sirgo, tuomet vaikas prašė, kad tėvas perduotų jai norimą žaidimą. Dukrai pasveikus, ryšys vėl nutrūko. Bandė klausti dukros, kodėl ji atsisako bendrauti, ši nenurodė konkrečių aiškių priežasčių, matyti mamos įtaka. Dukrai per kurjerius perduoda lauktuvių, saldumynų. Yra suorganizavęs dukros klasės vaikams ir jų tėvams išvyką į Marijampolę, tuomet maždaug 85-iems žmonėms organizavo pramogas, vaišes. Dukros motina, tuomet į Marijampolę nevyko, mergaitė važiavo su kitų vaikų tėvais. Vienas iš motyvų surengti tokią iškylą buvo tai, kad dukra pasiskundė, kad klasės vaikai netiki, kad ji turinti brolių, seserį Marijampolėje. Išieškotojo atstovė advokatė atkreipė dėmesį, kad Tarnybos 2022 m. gegužės 23 d. priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kuriuo skolininkei skirtas įspėjimas, liudija, kad skolininkė neveikia vaiko interesais. Skolininkė nebendradarbiaudama su dukros tėvu didina įtampą, eskaluoja konfliktus, o kai šie virsta teisiniais, apie tai praneša dukrai, šias aplinkybes nurodydama kaip tėvo vykdomą motinos puolimą. Atkreipė dėmesį, kad skolininkė bylą nagrinėjant teismuose siekė, kad bendravimo tvarkoje būtų įtvirtinta, jog tėvo bendravimas vyksta atsižvelgus į vaiko norą, tačiau nei apylinkės, nei apygardos teismas tokio reikalavimo netenkino. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutarties 28 punkte pažymėjo, kad su vaiku gyvenanti motina turėtų galimybę įtakoti vaiko norą, todėl bendravimas nesietinas su vaiko noru.
Žemesnės instancijos teismas
6. Posėdžio metu suinteresuotas asmuo (skolininkė) (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad ji laikosi neutralios pozicijos, nei skatina dukrą bendrauti su tėvu, nei kaip nors prieštarauja, išvis apie tėvą su dukra nekalba. Nemano, kad pažeidžia teismo nustatytą bendravimo tvarką. Dėl 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. savaitgalio, dėl kurio sprendžiama šioje byloje, nurodė, kad buvo suplanavusi atostogas, dukros tėvui apie tai parašė el. paštu. Neužilgo po to, 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje dukra kelias dienas viešėjo išieškotojo namuose Marijampolėje, po to dukra kategoriškai atsisakė bendrauti su tėvu. Moteris nežino, ar kažkas atsitiko tėvo namuose, kad dukra nenori bendrauti. Augina dukrą Lietuvos Respublikos piliete, mano, kad musulmoniškų religinių švenčių, kurios skaičiuojamos pagal Mėnulio kalendorių, reikšmė teismo sprendime, nutartyje pervertinta, Lietuvoje negalioja joks Mėnulio kalendorius. Mano, kad mergaitė galimai nebenori su tėvu bendrauti dėl to, kad yra paaugusi ir tėvui jos nebepavyksta „papirkti“ dovanomis.
7. Posėdžio metu per teismo psichologę išklausoma nepilnametė A. S. nurodė, kad savo šeima laiko save, mamą ir patėvį, t. y. mamos dabartinį sutuoktinį. Norėtų bendrauti su patėvio dukra. Jei vyktų susitikti su patėvio dukra, kuri gyvena Marijampolėje, nepageidautų pasimatyti su savo netikrais broliais ir seserimi, kurie auga jos tėvo dabartinėje šeimoje ir gyvena taip pat Marijampolėje. Tėvo šeima nėra jos šeima. Nenori bendrauti su tėvu – nei vykti į Marijampolę, į tėvo šeimos namus, nei praleisti su tėvu laiką Vilniuje. Nenori bendrauti, nes tėvas jos neklauso. Neklausymas reiškia, kad tėvas nekreipia dėmesio, jog ji sako, kad nenori bendrauti. Norėtų, kad tėtis geriau su mama elgtųsi, kad teismui nerašytų raštų, kad ją (dukrą) suprastų. Dabar tėvai pykstasi. Mama nieko blogo apie tėtį nekalba. Žino, kad mama sakė tėčiui „nespausk (duomenys neskelbtini)“. Mergaitė mato, kad mama sėdi prie kompiuterio ir skaito teismo reikalus, mama būna susirūpinusi. Neatsimena, kada matė tėvus tarpusavyje bendraujant. Kai ji vykdavo su tėčiu, tai ji išeidavo į kiemą, o tėtis ten jos laukdavo. Ji gali tėčiui parašyti, jei nori. Kuomet jos visa klasė vyko į Marijampolę, tuomet tėvai dar gerai sutarė. Dabar mokykloje yra vaikų, kurie iš jos šaiposi – iš pavardės, iš tamsių antakių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), turi bendrą nepilnametę dukrą: A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šios nutarties priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėn. amžiaus, o ginčo įvykio (2021 m. rugpjūčio 6-8 d.) metu buvo (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėn. amžiaus. Skolininkei tai vienintelis vaikas, o išieškotojas turi kitų nepilnamečių vaikų naujuose šeiminiuose santykiuose.
9. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-208-547/2015, kuris iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2270-324/2015, nustatyta nepilnametės A. S. gyvenamoji vieta su jos motina, taip pat nustatyta tėvo bendravimo su vaiku A. S. tvarka. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu cilinėje byloje Nr. e2-9-445/2018 šalių ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, be kita ko nustatė tokią skyrium gyvenančio tėvo (duomenys neskelbtini) su dukra A. S. bendravimo tvarką: 1.1. tėvas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos mokslo metų laikotarpiu ir iki 20 val. ne mokslo metų laikotarpiu. Jeigu tėvui bendrauti priklausantį savaitgalį vaikas serga ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vaiko tėvo valios, jo pasiimti negalima, toks bendravimas nukeliamas į artimiausią savaitgalį. Paskesni tėvo su vaiku bendravimo savaitgaliai skaičiuojami atsižvelgiant į paskutinio realiai įvykusio susitikimo laiką. Vaiko motinos asmenimis ar su darbu susijęs užimtumas nelaikomas objektyviomis vaiko neperdavimo priežastimis. Apie tai, kad vaiko negalima paimti dėl ligos ar kitos objektyvios priežasties, vaiko motina privalo informuoti vaiko tėvą iki atitinkamo penktadienio 13 val. 1.2. tėvas (duomenys neskelbtini) kartu su dukra A. S. švenčia dukters gimimo dieną, pasiimdamas vaiką dieną po gimimo dienos iš vaiko motinos I. L. nuolatinės gyvenamosios vietos (jeigu vaiko gimimo diena – darbo diena, tai (duomenys neskelbtini) suteikiama galimybė pasiimti vaiką tos pačios savaitės šeštadienį arba sekmadienį visai dienai su teise išvykti į kitus miestus, paimant vaiką 10 val., grąžinant jį iki 20 val. (šeštadienį) ir iki 18 val. (sekmadienį, mokslo metų laikotarpiu), o ne mokslo metų laikotarpiu – iki 20 val. (sekmadienį). 1.3. Vaikas A. S. kasmet su motina I. L. švenčia katalikų šventės: šv. Kūčias, šv. Kalėdas, šv. Velykas. 1.4. Vaikas A. S. su tėvu (duomenys neskelbtini) švenčia: (duomenys neskelbtini) (3 dienas), (duomenys neskelbtini) (5 dienas). Kadangi šios datos nustatomos pagal Mėnulio kalendorių ir yra slenkančios, tai kiekvienais mokslo metais (kai švenčiama mokslo metų laiku) vaiko tėvas su mokslo/ugdymo įstaiga ir vaiko motina I. L. privalo suderinti tvarką, kad tai nepakenktų normaliam vaiko mokslo, poilsio režimui. 1.5. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) dukra A. S. praleidžia su motina I. L. poriniais metais, o neporiniais metais šią šventę dukra praleidžia su tėvu (duomenys neskelbtini). 1.6. Su tėvu (duomenys neskelbtini) dukra A. S. praleidžia Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.). poriniais metais, o neporiniais - su motina I. L.. 1.7. Su motina I. L. dukra A. S. praleidžia Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.) poriniais metais, o neporiniais – su tėvu (duomenys neskelbtini). 1.8. Dukra A. S. su tėvu (duomenys neskelbtini) kiekvienais metais praleidžia tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir su motina I. L. - motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį). 1.9. Vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos šventinės dienos rytą 10 val. ir grąžinamas paskutinės šventinės dienos vakarą iki 20 val. (mokslo metų laikotarpiu vaikas sekmadienį turi būti grąžintas iki 18 val.). 1.10. Jeigu tėvas ar motina aptartu laiku dėl ypatingų, išimtinių ir iš anksto nenumatytų aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jie turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą šalį elektroniniu paštu, telefono žinute. 2. Vaiko A. S. bendravimas su tėvu mokslų atostogų laiku: 2.1. Vaiko tėvas (duomenys neskelbtini) turi teisę kartu su vaiku nepertraukiamai savo gyvenamojoje ar bet kurioje kitoje vaiko interesams neprieštaraujančioje vietoje praleisti pusę vaiko mokyklinių rudens (spalio mėnesį), žiemos (vasario mėnesį), pavasario (balandžio mėnesį) nuo atostogų pradžios arba vidurio pagal abiejų tėvų susitarimą. Jeigu nesusitariama, nuo šių atostogų pradžios poriniais metais rudens ir pavasario atostogų dalį vaikas praleidžia su tėvu, o su motina – žiemos, o neporiniais metais – priešinga tvarka. Jeigu nurodytų rudens, žiemos, pavasario trumpųjų atostogų laikas yra nelyginis, rudens atostogų metu viena diena daugiau šių atostogų tenka vaiko motinai, atitinkamai tokia tvarka žiemos atostogų viena diena daugiau tenka vaiko tėvui, pavasario – atitinkamai vaiko motinai. Jeigu nurodomų mokyklinių atostogų laikas sutampa su šventėmis, kurias vaikas švenčia su vienu iš tėvų, tokiu atveju pirmenybė teikiama švęsti šias šventes, atitinkamai pagal galimybes kompensuojant prarastą laiką dėl atostogų kitų trumpųjų mokyklinių atostogų sąskaita. Apie ketinimą pasiimti vaiką jos tėvas informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų iki atvykimo pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos, nurodydamas vaiko paėmimo ir grąžinimo datas. Tinkamu informavimu laikoma, jei vaiko tėvai nusiunčia vienas kitam elektroninį laišką iš savo elektroninio pašto dėžutės į kito elektroninio pašto dėžutę arba telefono žinute (vaiko tėvas siunčia pranešimą vaiko motinai). 2.2. Vaiko tėvas (duomenys neskelbtini) vaiko A. S. vasaros mokyklinių atostogų metu turi teisę kartu su vaiku praleisti dvidešimt keturias (24) dienas savo gyvenamojoje ar bet kurioje kitoje vaiko interesams neprieštaraujančioje vietoje, pasiimant dukrą ne mažiau kaip du kartus nepertraukiamai (ištisai) dvylikai (12 ) dienų. Apie ketinimą kasmetinių atostogų metu pasiimti vaiką, tėvas (duomenys neskelbtini) informuoja vaiko motiną dėl pirmo paėmimo ne vėliau kaip prieš dešimt dienų, o dėl antro – ne vėliau kaip penkias dienas, iki atvykimo pasiimti dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos dienos, nurodydamas vaiko paėmimo ir grąžinimo datas. Tinkamu informavimu laikoma, jei vaiko tėvai nusiunčia vienas kitam elektroninį laišką iš savo elektroninio pašto dėžutės į kito elektroninio pašto dėžutę ar telefono žinutę (vaiko tėvas siunčia pranešimą vaiko motinai). 2.3. Vaiko tėvas (duomenys neskelbtini) turi teisę su dukra A. S. praleisti atostogas užsienyje jam nustatytų bendravimo su vaiku atostogų metu. Apie tokį ketinimą pasiimti vaiką, tėvas (duomenys neskelbtini) informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atvykimo pasiimti dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos dienos, nurodydamas vaiko paėmimo ir grąžinimo datas, kelionės vietą bei tikslą. Vaiko kelionės dokumentais turi pasirūpinti tas tėvas su kuriuo vyksta vaikas. Tėvas su kuriuo vyksta vaikas yra atsakingas už vaiko saugumą, medicininę priežiūrą, apmoka kelionės išlaidas. Tinkamu informavimu laikoma, jei vaiko tėvai nusiunčia vienas kitam elektroninį laišką iš savo elektroninio pašto dėžutės į kito elektroninio pašto dėžutę ar telefono žinutę (vaiko tėvas siunčia pranešimą vaiko motinai). 2.4. Vaiką paimant iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos ir jį sugražinant, motina I. L. privalo užtikrinti vaiko buvimą jo gyvenamojoje vietoje ir savo paties buvimą gyvenamojoje vietoje vaiko sugrąžinimo metu. 3. Vaikui susirgus, vaiko tėvas arba motina, pas kurį tuo metu yra vaikas, privalo nedelsiant telefonu informuoti kitą tėvą ar motiną, ne vėliau kaip per 48 valandas nuo ligos diagnozavimo medicinos įstaigoje, apie tai elektroniniu paštu arba telefono žinute informuoti vaiko tėvą ar motiną, nurodant medicinos įstaigoje nustatytą vaiko ligos diagnozę, taikomą gydymą, gydymo įstaigą ir viešai prieinamus gydančio gydytojo kontaktinius duomenis. Vaiko tėvas ar motina turi teisę lankyti vaiką jo ligos metu nepriklausomai nuo to, ar jis slaugomas vieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje, ar stacionarioje gydyto įstaigoje. Lankant vaiką jo gyvenamojoje vietoje, apie tai ne vėliau kaip prieš dvi dienas, vaiko tėvas ar motina privalo pranešti nurodytu elektroniniu paštu ar telefono žinute. Vaiko tėvas ar motina, pas kurį slaugomas vaikas, privalo netrukdyti tėvui ar motinai pasimatyti su vaiku jam nedalyvaujant. 4. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo, vaiko motina I. L. privalo informuoti vaiko tėvą (duomenys neskelbtini) apie vaiko lankomus papildomo ugdymo, lavinimo ar kitokio pobūdžio užsiėmimus, nurodant šiuos užsiėmimus vedančių asmenų (trenerių, mokytojų ir pan.) kontaktinius duomenis (vardą, pavardę), pateikti su atitinkamas papildomo lavinimo/ugdymo paslaugas teikiančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis sudarytas sutartis dėl vaiko lankomų užsiėmimų, jei tokios sutartys yra sudarytos. 5. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo vaiko motina I. L. privalo informuoti vaiko tėvą (duomenys neskelbtini) apie visas gydymo įstaigas, kuriose vykdoma vaiko sveikatos priežiūra, nurodant gydančio gydytojo viešai prieinamus kontaktinius duomenis. Pasikeitus dukros A. S. sveikatos priežiūros įstaigai arba sudarius naują asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį (-is) su gydymo įstaiga (-omis), vaiko motina privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties su kita (-omis) įstaiga (-omis) sudarymo dienos nurodytu elektroniniu paštu ar telefono žinute informuoti vaiko tėvą, šiuo būdu jam pateikiant sudarytos sutarties kopiją bei suteikiant kitą jam žinomą ir vaiko tėvui reikalingą informaciją, kurios, gavęs sutarties kopiją, vaiko tėvas pageidaus elektroniniu paštu. 6. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo vaiko motina privalo užtikrinti, kad gydymo, sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos įstaigoje (įstaigose), kuriose vykdoma nepilnametės dukros A. S. sveikatos priežiūra, medicininiuose dokumentuose būtų padaryti įrašai, suteikiantys teisę vaiko tėvui (duomenys neskelbtini) gauti informaciją apie vaiko sveikatos būklę. 7. Nustatyti, kad vaikas A. S. bendrauja elektroninių ryšių priemonių pagalba su tėvu (duomenys neskelbtini) penkis kartus per savaitę, mokslo metų laikotarpiu darbo dienomis iki dvidešimties minučių, o savaitgaliais, švenčių dienomis ir ne mokslo metų laikotarpiu, iki keturiasdešimties minučių. 8. Kiekvienas iš tėvų, pasikeitus jų gyvenamosios vietos adresui ar elektroninio pašto adresui, telefono numeriui, nurodytiems šioje tvarkoje, privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos, apie tai informuoti kitą iš tėvų elektroniniu laišku arba telefono žinute. Nepranešus apie kontaktinių duomenų pasikeitimus pranešimai, išsiųsti paskutiniu žinomu elektroninio pašto adresu, bus laikomi tinkamais išsiųstais ir įteiktais. 9. Visa informacija, susijusiu su vaiku pagal šią nustatytą bendravimo tvarką, turi būti pateikiama kitam tėvui elektroninių ryšių pagalba ((elektroniniu paštu, telefono (SMS) žinute, nurodant konkrečias priežastis ir tai pagrindžiančius įrodymus)). 10. Įpareigoti vaiko tėvus ieškovę I. L. ir atsakovą (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per penkias (5) dienas po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti vienas kitam elektroninių ryšių adresus, telefono numerius, kuriais bus teikiama informacija vykdant nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. 11. Nustatyti, kad vaikui A. S. bendraujant pagal nustatytą tvarką su tėvu (duomenys neskelbtini) nuo jo paėmimo vykti į atsakovo gyvenamąją vietą ar kitą vaiko interesams neprieštaraujančią vietą, elektroniniai vaiko buvimo/stebėjimo vietos ir aplinkos garso įrašymo prietaisai, gali būti naudojami tik esant atsakovo (duomenys neskelbtini) sutikimui, išreikštam elektroniniu laišku ar telefono žinute į ieškovės I. L. elektroninio pašto dėžutę ar telefoną. 12. Nustatyti, kad pasikeitus vaiko A. S. gyvenamajai vietai, vaiko motina I. L. turi nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 14 dienų informuoti apie tai vaiko tėvą (duomenys neskelbtini), ir šį įpareigojimą vykdyti iki vaiko pilnametystės/emancipacijos. 13. Vaiko tėvai abipusiu raštišku susitarimu turi teisę keisti nustatytą bendravimo tvarką. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-552-896/2019 pakeitė aukšiau nurodytos bendravimo tvarkos 1.4 punktą, jį išdėstydamas taip: 1.4. Vaikas A. S. su tėvu (duomenys neskelbtini) švenčia: (duomenys neskelbtini) (3 dienas), (duomenys neskelbtini) (5 dienas). Kadangi šios datos nustatomos pagal Mėnulio kalendorių ir yra slenkančios, tai kiekvienais mokslo metais (kai švenčiama mokslo metų laiku) vaiko tėvas su mokslo/ugdymo įstaiga privalo suderinti tvarką, kad tai nepakenktų normaliam vaiko mokslo, poilsio režimui. Vaiko tėvas prieš 14 dienų informuoja SMS žinute ar elektroniniu paštu vaiko motiną apie būsimos musulmoniškos šventės laikotarpį, paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos dienos, einančios prieš musulmonišką šventę, 18 val. ir grąžina vaiką paskutinės šventinės dienos 20 val.
10. 2019 m. liepos 9 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2- 9-445/2018.
11. Tuo atveju, kai suinteresuotas bendravimo tvarkos vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, antstolis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, šį teismo sprendimą vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo vykdymo klausimui spręsti. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.
12. Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t. y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nepasikartotų ir prievolė būtų įvykdyta. CPK 771 straipsnio 5 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.
13. Nagrinėjamu atveju sprendžiami klausimai: 1) ar buvo (nebuvo) vykdomas teismų patvirtinta bendravimo tvarka; 2) jei tvarka vykdoma, ar ji buvo nevykdoma dėl skolininkės kaltų veiksmų; 3) ar yra pagrindas skolininkei taikyti atsakomybę.
14. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą yra suformulavęs tokias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles: 1) teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį turi patikrinti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas). Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį; 2) tėvas ar motina, su kuriuo faktiškai gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis; 3) sankcija už teismo sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą gali būti taikoma abiem tėvams, t. y. tiek skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tiek tėvui (motinai), su kuriuo gyvena vaikas, atsižvelgiant į kiekvienam iš jų tenkančias pareigas, susijusias su tokio sprendimo (nutarties) vykdymu; 4) tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvo (motinos) teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus; teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius; atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga; tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas; kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami; 5) abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiejų tėvų atžvilgiu; atsižvelgiant į jos sukeliamų teisinių pasekmių rimtumą, teismai dėl šios aplinkybės turėtų spręsti atidžiai įvertinę kiekvienos iš šalių bendradarbiavimo pareigos turinį ir byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius kiekvienos šalies šios pareigos pažeidimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021; 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020; kt.).
15. Nagrinėju atveju antstolė pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad skolininkė nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1.1 punkto, t. y. neleido išieškotojui pasiimti dukros savaitgaliui 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. Iš suinteresuotų asmenų parodymų nustatyta, kad nėra ginčo dėl to, kad tėvo bendravimas su dukra aptariamą savaitgalį nevyko. Išieškotojas teigia, kad tai kliudymas bendrauti yra sistemingas, jis su dukra ne tik aptariamą savaitgalį negalėjo susitikti, tačiau dukros nematė jau virš 9 mėnesių. Skolininkė teigia, kad bendravimas pastaruoju metu nevyksta dėl to, kad nenori pati dukra, teigė, kad išieškotojas turėjo ne vieną galimybę su dukra bendrauti 2021 m. vasarą – atostogavo ir iki aptariamo savaitgalio, taip pat dukra viešėjo pas tėvą 2021 m. rugpjūčio pabaigoje.
16. Įvertinus antstolės, suinteresuotų asmenų, Tarnybos rašytinius dokumentus, žodinius parodymus posėdžių metu, konstatuotina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nepilnametė A. S. nuolat ir nepertraukiamai gyvena su skolininke, t. y. su mama (duomenys neskelbtini), o su išieškotoju nebendrauja jau ilgą laiką. Bylos duomenimis nustatyta, kad išieškotojas dėjo pastangas, siekdamas bendrauti su dukra. Konstatuotina, kad bendravimo tvarkos nėra laikomasi.
17. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro (toliau Vilniaus m. SPC) 2022 m. vasario 9 d. rašte, kuriuo atsakoma į antstolės paklausimą, nurodyta, kad į Vilniaus m. SPC Pagalbos šeimai skyrių 2021 m. kovo 29 d. kreipėsi Tarnyba dėl atvejo vadybos proceso pradėjimo I. O. L., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimai, kurioje auga nepilnametė A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir šeimos poreikių pagalbai vertinimo, kadangi, vaiko atstovai pagal įstatymą, gyvenimo skyrium metu, galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, tarp tėvų kyla konfliktai dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymo. Nuo 2021 m. kovo 30 d. moters šeimai taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Pažymėta, kad Vilniaus m. SPC pagalbos šeimai skyriaus vertinimu, paslaugų gavėja stengiasi vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, tačiau pastebėta, jog, dėl mergaitės išsakyto nenoro vykti pas tėvą, teismo nustatyta bendravimo tvarka kol kas nėra pilnai vykdoma. Pažymėta, jog nepilnametės tėvui bei motinai iki šiol nepavyksta konstruktyviai spręsti kylančių konfliktų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nurodyta, jog I. O. L. kreipėsi dėl mediacijos paslaugų į Všį Paramos vaikams centrą, kuriame 2022 m. sausio 13 d. ir 27 d. vyko mediacijos konsultacijos. Minėtų konsultacijų metu buvo išklausytos motinos ir tėvo nuomonės, tėvai sutiko, kad mediacijos procese būtų išklausyta ir A. S. nuomonė. Nurodyta, kad mergaitės motina užregistravo dukrą į Pagalbos šeimos skyriaus psichologės konsultacijas, kurios mergaitei teikiamos nuo 2022 m. vasario 2 d. Nepilnametės teigimu, ji su mama jaučiasi saugiai, o su tėčiu ji nenori bendrauti ir susitikti. Vaiko mamos teigimu, dukros tėvas neturėjo jokio kontakto su vaiku nuo 2021 m. vasaros pabaigos. Pasak moters, 2021 m. lapkričio 12 d. vyras, neinformavęs nei jos, nei pačios dukros, atvyko prie namo, kuriame gyvena motina su dukra, mergaitė pamačiusi tėvo automobilį labai susijaudino, ją ištiko nervinis priepuolis, motina iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policijos ir Tarnybos pareigūnus bei VVTAĮT. Greitosios medicinos pagalbos medikai suleido vaikui stiprius raminamuosius vaistus. Vaiko tėvas pasišalino nesulaukęs Tarnybos specialistų. Rašte vertinama, kad paslaugų gavėja siekia užtikrinti nepilnametės dukros teises ir teisėms interesus, geba atpažinti vaiko emocijas ir jausmus, kreipiasi pagalbos dėl tėvo ir dukros santykių atstatymo bei stengiasi spręsti nesutarimus su vaiko tėvu (el. bylos priedas, b. l. 4-5; 2022 m. vasario 9 d. DOK-26089).
18. Tarnybos 2022 m. gegužės 23 d. surašytame nutarime dėl administracinio nusižengimo, kuriuo skolininkei skirtas įspėjimas, nurodyta, kad skolininkės padarytas pažeidimas trunka nuo 2021 m. rugpjūčio 29 d. 00 val. 00 min. iki 2022 m. balandžio 8 d. 00 vai. 00 min ir pasireiškė tuo, kad I. O. L., būdama mažametės A. S. motina panaudojo motinos valdžią priešingai dukros interesams, kadangi turėdama pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgdama į vaiko fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, pažeidė dukros teisę įtvirtintą CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpintas tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, taip pat pažeidė LR CK 3.165 straipsnio 3 dalies, 3.170 straipsnio nuostatas, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia tėvai tarpusavio susitarimu; nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant, tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku, o būtent: pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendime c. b. e2-9-445/2018 nustatytą bendravimo su vaiku tvarką: tėvas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S., kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos mokslo metų laikotarpiu ir iki 20 val. ne mokslo metų laikotarpiu. Jeigu tėvui bendrauti priklausantį savaitgalį vaikas serga ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vaiko tėvo valios, jo pasiimti negalima, toks bendravimas nukeliamas į artimiausią savaitgalį. Paskesni tėvo su vaiku bendravimo savaitgaliai skaičiuojami atsižvelgiant į paskutinio realiai įvykusio susitikimo laiką. Vaiko motinos asmenimis ar su darbu susijęs užimtumas nelaikomas objektyviomis vaiko neperdavimo priežastimis. Apie tai, kad vaiko negalima paimti dėl ligos ar kitos objektyvios priežasties, vaiko motina privalo informuoti vaiko tėvą iki atitinkamo penktadienio 13 val. Tačiau nuo 2021 m. rugpjūčio 29 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. mažametės A. S. ir jos tėvo (duomenys neskelbtini) bendravimas pagal teismo nustatytą tvarką nevyksta, tėvui nuvykus pasiimti dukros arba informavus apie tokį ketinimą, I. O. L. nurodo, kad A. S. pas tėvą vykti atsisako, nenori; ji pati su dukra apie tėvą nekalba iš viso, nedaro nieko ir laikosi „neutralios“ pozicijos; mažametė skyriaus specialistams nurodė, kad „su tėvu bendraus, kai jis normaliai kalbės su ja ir mama, bei nerašys raštų į teismą“. Tokiais savo veiksmais I. O. L. nevykdė teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, neatliko pareigos imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas teismo sprendimu siektas rezultatas: vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas, nesikooperavo su mažametės dukros tėvu siekiant išsiaiškinti dukros nenoro bendrauti priežastis, atsiradus problemoms dėl dukros nenoro bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ne tik pati nesikreipė į specialistus, bet ir ignoravo 2021 m. lapkričio 19 d. el. paštu dukros tėvo pateiktą pasiūlymą užsiregistruoti bendrai psichologo konsultacijai, siekiant nustatyti tokio dukros elgesio priežastis ir esmę, bei rasti būdą kaip tai išspręsti. Tuo pažeidė Vaiko teisių pagrindų įstatymo 12 str., 24 str. 1 d., 31 str. ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 str. 1 ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 73 str. 1 d. (2022 m. birželio 13 d. DOK-104851).
19. Vilniaus mieto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-31845-960/2021, kuria teismas įpareigojo antstolę Virginiją Meškauskienę surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą dėl skolininkės I. O. L. veiksmų 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. ir perduoti jį teismui, vadovaujantis CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka konstatuotos tokios aplinkybės, pateikti sekantys motyvai: ginčo dėl to, jog išieškotojui nebuvo leista 2021 m. rugpjūčio 6-8 d. (savaitgalį) pasimatyti su dukra nėra ir ši faktinė aplinkybė įrodyta. 2021 m. rugpjūčio 10 d. paaiškinime, skirtame antstolei, skolininkė nurodė, jog išieškotojas elektroniniu paštu buvo informuotas apie skolininkės atostogų planus bei jų trukmę. Skolininkės atostogų metu, trukusių nuo 2021 m. liepos 15 d. iki rugpjūčio 9 d., buvo ir išieškotojui priklausantis savaitgalis, tačiau skolininkė, atsižvelgdama į tai, kad išieškotojas 2021 m. birželio 14-27 d. pasinaudojo teise praleisti su nepilnamete dukra atostogas, nors į nurodytą laikotarpį buvo įsiterpęs ir skolininkei tenkantis savaitgalis, atostogos truko ne 12 dienų, kaip numato nustatyta tvarka, o 14 dienų, 2 „pavogtų“ dienų skolininkei niekas nekompensavo, nepasiūlė kito varianto, todėl skolininkė nemano pažeidusi nustatytą bendravimo tvarką. Iš pateikto šalių tarpusavio susirašinėjimo matyti, kad išieškotojas 2021 m. liepos 1 d. informavo skolininkę dėl susitikimų su vaiku 2021 m. birželio mėn., o 2021 m. liepos 7 d. skolininkė informavo išieškotoją dėl atostogų, kurias, kaip nurodė, praleis su vaiku, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 8 d., kurių datos keisti negali, kadangi vaikas užrašytas priešmokykliniams tyrimams, odontologo, kardiologo konsultacijoms. Teismo nustatytoje tvarkoje nurodyta, kad vaiko motinos asmenimis ar su darbu susijęs užimtumas nelaikomas objektyviomis vaiko neperdavimo priežastimis. Nagrinėjamu atveju išieškotojui skirtas praleisti su vaiku savaitgalis buvo numatytas skolininkės nurodytų atostogų paskutinėmis dienomis. Nors apie savo atostogas skolininkė išieškotoją informavo, tačiau byloje nėra išieškotojo sutikimo dėl teismo nustatytos tvarkos keitimo, todėl nesant sutarimo dėl tvarkos pakeitimo, šalims galiojo teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kuri galioja visus metus, o ne tik mokslo metų laikotarpiu. Teismo nuomone vien argumentas, jog išieškotojas galimai pažeidė tvarką 2021 m. birželio mėn., taip 2 dienomis praleisdamas laiko su vaiku daugiau, nei priklauso, nėra pagrindas neleisti praleisti jam skirto laiko su vaiku kitu metu. Konkrečios objektyvios priežastys ir jas patvirtinantys įrodymai, pavyzdžiui, kelionių bilietai ir kt., dėl kurių nebuvo galimas išieškotojo laiko praleidimas su vaiku paskutinėmis skolininkės nurodytų atostogų dienomis, apart skolininkės nurodyto iš anksto numatyto atostogų laikotarpio, byloje nepateikti. Antstolės argumentai, kad vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai parodo, jog pagrindinis pareiškėjo tikslas yra ne siekis normalizuoti santykius su dukra, o siekis kontroliuoti vaiko motiną, vaiką bei valdyti situaciją pagal savo poreikius, kitų antstolių vykdomos vykdomosios bylos, konkrečiu atveju laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo pateisinti skolininkės atsisakymą skolininkui pasimatyti su vaiku. Antstolė nenurodė konkrečių rašytinių įrodymų, leidžiančių daryti tokias išvadas, o nurodyta 2020 m. spalio 28 d. vaiko teisių apsaugos kontrolierės išvada, kurioje ji nurodė, jog atkreipiant abiejų tėvų dėmesį dėl vaiko teisės augti emociškai saugioje aplinkoje nestebint suaugusių tarpusavio konfliktų, nepaneigia ir skolininkės pareigos elgtis tinkamai ir laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos bei sudaryti tinkamas sąlygas išieškotojui matytis su vaiku.
20. Pažymėtina, kad nepilnametės A. S. pozicija, nuomonė (deklaruojamas nenoras susitikti su tėvu, leisti laiką su juo) laikytina svarbia, tačiau ne lemiama bendravimo tvarkos nevykdymo priežastimi. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad vaikas patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jam, jo nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021, 27 punktas). Skolininkė negali atsakomybės dėl nevykstančio vaiko ir tėvo bendravimo perkelti išimtinai dukrai. Pastebėtina, kad mergaitė negalėjo aiškiai įvardinti nenoro bendrausit su tėvu priežasčių, kėlė tėvui iš esmės neįgyvendinamą sąlygą, t. y. nurodė bendrausianti tik tuomet, kai tėvas ją girdės ir supras, o būtent girdės, kad ji nenori bendrauti.
21. Pažymėtina, kad teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas dokumentas ir privalomas visiems asmenims, dėl kurių teisių ir pareigų jame nuspręsta (CPK 18, 584 straipsniai). Kaip jau konstatuota Vilniaus mieto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-31845-960/2021, skolininkė nepateikė įrodymų, įrodymai, pavyzdžiui, kelionių bilietų ir kt., dėl kurių nebuvo galimas išieškotojo laiko praleidimas su vaiku paskutinėmis skolininkės nurodytų atostogų dienomis, t. y. 2021 m. rugpjūčio 6-8 d., apart skolininkės nurodyto iš anksto numatyto atostogų laikotarpio.
22. Nagrinėjant bylą skolininkė posėdyje neigiamai atsiliepė apie dukros tėvo kultūrinę religinę, tautinę tapatybę, kvestionavo teismo procesinius sprendimus, kuriais atsižvelgta į išieškotojo švenčiamas šventes. Teigė, kad tėvas dukrą „papirkinėjo“, o dabar mergaitė didesnė, todėl jam nebepavyksta. Tai liudija neigiamą skolininkės požiūrį į dukros tėvą. Mergaitė išklausoma ypač akcentavo savo mamos ir jos sutuoktinio šeimą, o tėvo šeimą aiškiai įvardijo kaip svetimą. Neatmestina, kad dukros siekiui atsiriboti nuo tėvo ir jo aplinkos ir tapatintis su mamos nauja šeima galėjo turėti įtakos ir mamos neigiama nuostata dukros tėvo atžvilgiu, kurią vaikas galimai jaučia. Tiek skolininkė (duomenys neskelbtini), tiek nepilnametė A. S. patvirtino, kad apie tėvą (duomenys neskelbtini) namuose iš esmės nėra kalbama. Skolininkė nepateikė pakankamai įrodymų, kad būtų dėjusi realias pastangas, kad dukros ir tėvo bendravimas vyktų, ryšys išliktų stiprus. Skolininkės elgesys liudija tėvo reikšmės vaiko gyvenime nepakankamą suvokimą.
23. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių jo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020). Nesutiktina su skolininkės pozicija, jog pakanka laikytis neutralios pozicijos. Priešingai, – ji privalo aktyviai bendradarbiauti su vaiko tėvu dėl bendravimo tvarkos laikymosi. Konstatuotina, kad skolininkė iki galo nesuvokia (nesuvokė) pareigos kooperuotis svarbos ir šios pareigos nesilaikė.
24. Atsižvelgtina ir į tai, kad nors apie skolininkę iš esmės teigiamai buvo atsiliepta Tarnybos 2022 m. sausio 13 d. išvadoje bei Vilniaus m. SPC 2022 m. vasario 9 d. rašte, tačiau galiausiai, retrospektyviai įvertinus skolininkės veiksmus, Tarnyba skolininkei 2022 m. gegužės 23 d. skyrė įspėjimą už veikimą ne vaiko interesais.
25. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, skolininkė (duomenys neskelbtini) pripažįstama atsakinga – šalia kitų aplinkybių – dėl to, kad bendravimo tvarkos nebuvo laikomasi 2021 m. rugpjūčio 6-8 d., taip pat nebuvo laikomasi ir iki pat antstolės kreipimosi į teismą 2021 m. gruodžio 20 d. momento. Skolininkės kaltė pirmiausia pasireiškia neveikimu, pastangų nedėjimu, kad tėvo bendravimas su vaiku įvyktų.
26. Sprendžiant dėl poveikio priemonės pagal antstolės pareiškimą skolininkei taikymo, įvertintina, kad skolininkė augina nepilnametį vaiką, taip pat ėmėsi tam tikrų veiksmų – 2022 m. dalyvavo mediacijos susitikimuose, užtikrino specialistų (psichologo ir psichiatro) pagalbos vaikui teikimą. Spręstina, kad skolininkei skirtina 50 Eur dydžio vienkartinė bauda, mokėtina valstybės naudai (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys). Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė, viena vertus yra reali, o kita vertus pernelyg finansiškai nesuvaržanti vaiką auginančio asmens teisių.
27. Skolininkei išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teisėtus antstolės reikalavimus ir teismų sprendimu (nutartimi) nustatytą bendravimo tvarką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) (duomenys neskelbtini) prašo iš skolininkės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2022 m. balandžio 7 d. DOK-62520; 2022 m. birželio 16 d. DOK-106734).
29. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo vadovautinasi CPK 593 straipsnio 2 ir 5 dalimis, kurios numato, jog nagrinėjant pareiškimus <...> dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1294-340/2020). Šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje numatytų pasekmių taikymo skolininkei nevykdant teismo sprendimo. Antstolės prašymas šioje byloje buvo pareikštas CPK LVII skyriaus, kuris reglamentuoja vykdymo procesą CPK 771 straipsnyje numatyta tvarka. Kadangi nei minėtas straipsnis, nei kitos CPK LVII skyriaus nuostatos atskirai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir ar paskirstymo tokio pobūdžio bylose taikytinas CPK XLI skyrius dėl vykdymo proceso bendrųjų nuostatų, kurio CPK 593 straipsnio 5 dalis numato.
30. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, išieškotojo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Pastebėtina ir tai, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. spalio 21 d nutartimi Nr. e2YT-31845-960/2021 įpareigojus antstolę kreiptis į teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 585 straipsnio 2 dalimi ir 593 straipsniu,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Paskirti suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio vienkartinę baudą, mokėtiną į valstybės biudžetą, už Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9-445/2018, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-552-896/2019, nustatytos vaiko tėvo (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos su vaiku A. S. nevykdymą dalyje dėl bendravimo savaitgaliais (1.1 punktas).
Nurodyti suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini), kad įsiteisėjus šiai nutarčiai bauda turi būti nedelsiant sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6800 teismui (raštinei) pateikiant sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.