Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2026 m. balandžio 19 d. paduotu ieškovo J. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 2378,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. papildomą sprendimą, kuriuo teismas trečiajam asmeniui iš ieškovo priteisė 2178 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.