- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- e2S-2670-866/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14437-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- komanditinės ūkinės bendrijos „Diamona Baltic Development Polocko“
- Ieškovas
- J. B., L. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo komanditinės ūkinės bendrijos „Diamona Baltic Development Polocko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovų J. B. ir L. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų J. B. ir L. B. ieškinį atsakovui komanditinei ūkinei bendrijai „Diamona Baltic Development Polocko“ dėl negrąžinto avanso bei netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo 37 716 Eur negražintą avansą, 20 000 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones - piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą, o jų nesant – atsakovo kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų areštą, neviršijant ieškinio sumos – 57 716 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui komanditinei ūkinei bendrijai „Diamona Baltic Development Polocko“, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jų nesant – atsakovo kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų areštą, neviršijant ieškinio sumos – 57 716 Eur.
3. Pasisakant dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, teismas nurodė, kad ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimas preliminariai pagrįstas – ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Teismo vertinimu nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai ieškovui palankus teismo sprendimas. Taigi, konstatuotina, kad yra pirma sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą.
4. Pasisakant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, teismas nurodė, kad avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pavyzdžiui, pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018). Teismo nuomone, konkrečiu atveju ieškovų prašymas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemone yra pagrįstas, nes jų teikiama nauda bus didesnė negu neigiamos šių priemonių netaikymo pasekmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
5. Apeliantas (atsakovas) komanditinė ūkinė bendrija „Diamona Baltic Development Polocko“ pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodo, kad ieškinys nėra prima facie pagrįstas, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai nėra pakankami ir nesudaro pagrindo teismui preliminariai vertinti ieškinį kaip pagrįstą. Apelianto vertinimu, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai nėra pakankami ir nesudaro pagrindo teismui preliminariai vertinti ieškinį kaip pagrįstą, kadangi faktinė situacija ir sutartiniai santykiai neleidžia tenkinti ieškinio reikalavimų. Vertinant faktinę situaciją ir 2021-11-27 Preliminariąją būsimo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2021-11-27 („Sutartis”) yra akivaizdu, jog ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi pagrindinė sutartis negali būti sudaroma dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių.
7. Pasisakant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nurodo, kad ieškovai nepagrįstai daro išvadą, jog pareiškėjas yra nemokus, kad nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą dėl pareiškėjo finansinės būklės. Juridinių asmenų nemokumas nėra nustatinėjamas pasižiūrint trumpąjį įmonės balansą, pateiktą kredito reitingus skaičiuojančio kredito biuro „Creditinfo“ ataskaitoje. Visas ieškovų prašymas yra grindžiamas vieninteliu dokumentu – „Creditinfo“ ataskaita. Ieškovai, remdamiesi 2021 m. „Creditinfo” ataskaita sprendžia pareiškėjo mokumo klausimus, tačiau šiuo metu esant 2023 m. spalio mėnesiui, pareiškėjui nėra iškelta jokia bankroto procedūra.
8. Nurodo, kad ieškovai ieškinyje teigia, jog: „Šiuo atveju nėra objektyvių galimybių nustatyti atsakovo finansinę padėtį, jo mokumą bei pajėgumą atsiskaityti su ieškovais“. Vertinant šį ieškovų teiginį galima daryti dvejopą išvadą, visų pirma, ieškovai prieštarauja patys sau, teigdami, jog turi ribotą informaciją apie pareiškėjo finansinę padėtį, tačiau daro drąsias išvadas apie pareiškėjo mokumą ir antra, ieškovai patys pripažįsta, jog negali daryti išvadų ar vertinti pareiškėjo finansinę padėtį, tačiau prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia būtent finansiniais rodikliais, kuriuos patys vertina kaip nepakankamais.
Šalies argumentai
9. Teigia, kad atsakovas yra mokus, jo finansinė padėtis gera taip pat nėra jokių prielaidų dėl jo turtinės padėties pokyčio perspektyvų, o ieškiniu prašoma priteisti suma atsižvelgiant į pareiškėjo projektus, finansinius pajėgumus yra labai nedidelė, todėl netgi tenkinus ieškinį pareiškėjas bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą. Apeliantas taip pat nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo nepagrįstai nagrinėjamas nepranešus atsakovui.
Atsiliepimas
10. Ieškovas J. B. pateikė atsiliepimą ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
11. Nurodo, kad apelianto dėstomi klausimai dėl preliminariosios sutarties nevykdymo, turės būti sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ne taikant laikinąsias apsaugos priemones, kadangi teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės.
12. Pasisakant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nurodo, kad nepaisant atsakovo pastangų paneigti blogos atsakovo finansinės padėties aplinkybę, jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie kitokį atsakovo finansinį pajėgumą, atsakovas nepateikia.
13. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovų buvo nurodoma, kad prašymo pateikimo dienai nebuvo (ir šio atsiliepimo pareiškimo dienai nėra) jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti apie atsakovo gerą finansinę padėtį (tokių duomenų byloje nėra pateikęs ir atsakovas). Atkreipia dėmesį, kad prašymo pateikimo dienai (2023 m. spalio 2 d.) atsakovas nebuvo pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022 metus, nors tą turėjo padaryti iki 2023 m. gegužės 30 d.
Šalies argumentai
14. Ieškovų nuomone, atsakovo nurodoma aplinkybė, jog „Pareiškėjui nėra iškelta jokia bankroto procedūra“ nepaneigia ieškovų pozicijos dėl atsakovo blogos finansinės padėties, o labiau byloja apie galimą atsakovo vadovo įstatyminių pareigų nevykdymą, esant akivaizdiems bendrovės nemokumo požymiams.
15. Ieškovai pažymi, kad pagal kaupimo principą, sąnaudos yra patiriamos pajamoms uždirbti. Visgi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas kasmet patiria dideles sąnaudas (2018 m. – 73 851 Eur, 2019 m. – 142 579 Eur, 2020 m. – 173 294 Eur, 2021 m. – 336 176 Eur, 2022 m. – 977 139 Eur (2023 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos 3, 6, 7 eilutės), o pajamas bendrovė uždirba tik per penktus savo veiklos metus ir minėtos pajamos sudaro vos 475 000 Eur. Tai dar kartą patvirtina aplinkybę, kad ginčo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas.
Atsiliepimas
16. Taip pat ieškovai atkreipia dėmesį, kad iš kartu su šiuo atsiliepimu teikiamo atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio matyti, kad jo sudėtyje nėra atsakovo finansinės ataskaitos aiškinamojo rašto.
17. Sutarties vykdymo metu atsakovas tinkamai nebendradarbiavo ir nekomunikavo su ieškovais, t. y. neteikė jokios informacijos apie atliekamus ieškovų ketinamo įsigyti nekilnojamo turto statybos darbus, ir kitus su turto statyba ir pirkimu-pardavimu, susijusius procesus, ignoravo ieškovų siųstus el. laiškus ir niekaip neišreiškė suinteresuotumo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Apeliantas taip pat neatsakė į klausimus dėl pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Atkreipia dėmesį, kad byloje jau yra pateiktas atsakovo atsiliepimas į ieškovų ieškinį, kuriame šios aplinkybės nėra ginčijamos.
Šalies argumentai
18. Atsakovas teigia, kad „Ieškiniu prašoma priteisti suma atsižvelgiant į Pareiškėjo projektus, finansinius pajėgumus yra labai nedidelė“. Su tokia atsakovo pozicija ieškovai nesutinka. Ieškovų manymu, vertinant visus turimus atsakovo piniginius įsipareigojimus (9 340 055 Eur) ir aplinkybę, kad atsakovas didžiąją jų dalį, t. y. net 8 548 402 Eur, turi sumokėti iki 2023 m. gruodžio 31 d., ieškovų reikalaujama priteisti jų naudai 57 716 Eur suma atsakovui yra didelė.
19. Atsakovas bando paneigti egzistuojančią grėsmę ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui argumentu dėl turimo turto vertės, kurio didžiąją dalį sudaro atsakovo nerealizuojamos atsargos1, tačiau šioje situacijoje atsakovas visiškai pamiršta esminę aplinkybę – turimų įsipareigojimų ir mokėtinų sumų dydį (2021 m. – 4 539 701 Eur; 2022 m. – 9 340 055 Eur). Atsakovo turimas turtas, net jį ir realizavus, negalėtų padengti turimų įsipareigojimų.
20. Ieškovų manymu, aplinkybės dėl atsakovo finansinės padėties pirmosios instancijos teismui sudarė objektyvų pagrindą taikyti suvaržymus atsakovo turtui, t. y. teismas teisingai išsprendė procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovo tariamas neinformavimas apie jo atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones negali būti laikomas pagrindu jas panaikinti ir pažeisti šalių interesų pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
25. Ieškovai J. B. ir L. B. kartu su atsiliepimu į atksirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – Juridinių asmenų registro puslapio ekrano vaizdą ir finansinių ataskaitų rinkinį. Atsakovas KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – išrašus iš susirašinėjimo su antstole. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai teikiami įrodymai neturės esminės įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, be to, nei ieškovai, nei atsakovas neprašo priimti pateiktų naujų įrodymų. Todėl apeliacinės instancijos teismas teikiamų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.
Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo
26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
27. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1548-943/2020).
28. Teismų praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).
29. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimas preliminariai pagrįstas – ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai ieškovui palankus teismo sprendimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pirma sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde nurodytų aplinkybių dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo vertinimas sudaro ginčo esmę, be to, šios aplinkybės nėra pakankamai aiškios, kad leistų manyti, jog ieškovei palankus sprendimas iš tiesų negalėtų būti priimtas. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, anksčiau aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai patikrino ir nustatė tikėtino ieškinio pagrįstumo aplinkybę.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
.
30. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1669-781/2020).
31. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1677-943/2020).
32. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
33. Ieškovai grėsmę būsimo galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymui grindžia, ieškovų teigimu, prasta atsakovo finansine padėtimi.
34. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, jog ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Todėl turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo valdomą turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).
35. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovams – tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio byla nėra ir negali būti nagrinėjama iš esmės (pagal ginčo esmę sudarančius argumentus), nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019).
36. Nagrinėjamu atveju ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas prasta atsakovo turtine padėtimi, kas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, savaime nėra esminis kriterijus, kuriuo remiantis, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti pritaikytos, tuo labiau, byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo prielaidai, kad nurodyta nepalanki atsakovo turtinė padėtis buvo sąlygota jo nesąžiningų veiksmų, sąmoningai siekiant pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo sprendimą. Be to, pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu sumažinant atsakovo apyvartines lėšas, atsižvelgiant į ieškovų teigimu, blogą atsakovo finansinę situaciją, atsakovo veikla gali būti sutrikdyta apskritai, o tuo pačiu gali sumažėti atsakovo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, o ieškinio tenkinimo atveju ir su pačiais ieškovais.
37. Ieškovai atskirajame skunde taip pat siekia pagrįsti atsakovo nesąžiningus veiksmus tuo, kad atsakovas šalių ikisutartiniuose santykiuose vengė ieškovams grąžinti avansą ir sumokėti baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės (atsakovo nesąžiningumas negrąžinant avanso ieškovams) galimas nustatymas yra susijęs su ginčo esme, tai yra klausimas, kuris turės būti sprendžiamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau nėra susijęs su atsakovės konkrečiais veiksmais, kuriais būtų siekiama apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Todėl, darytina išvada, kad ieškovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antrosios sąlygos.
38. Ieškovams nepagrindus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nenustatytina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. atsakovo turto areštas, nesant duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, nepagrįstai pažeistų atsakovo interesus bei nepagrįstai suteiktų prioritetą ieškovų interesų užtikrinimui, todėl atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
39. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, nes šiuo atveju šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Pirmosios instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą dėl bylos esmės, bus paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apelianto (atsakovo) komanditinės ūkinės bendrijos „Diamona Baltic Development Polocko“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų J. B. ir L. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
Nutarties kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.