Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-26-282/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-15Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-06Šiaulių apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-02-13Šiaulių apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-05Šiaulių apygardos teismas
  5. T-667-899/2023Nutartis · 2023-06-16Šiaulių apylinkės teismas
  6. T-1340-900/2023Nutartis · 2023-10-20Šiaulių apylinkės teismas
  7. T-327-1251/2025Nutartis · 2025-04-24Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
1S-26-282/2020
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00326-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Nuteistasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-26-282/2020
Teisminis proceso Nr. 1-40-1-00326-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (G. D. epizodas), 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (G. D. epizodas), 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (G. D. epizodas), 214 straipsnio 1 dalį ( R. B. epizodas), 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (R. B. epizodas), 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (R. B. epizodas) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinus su Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir su Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta 80 parų arešto bausme, nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu, Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. ir 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiais M. K. paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. K. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 2 mėnesiams.

2020 m. sausio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas nuteistojo M. K. prašymas perkvalifikuoti jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1, 3 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad nuo 2018-01-01 bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 215 straipsnio 1 dalį yra reikšmingas padarytos turtinės žalos dydis (atlikus ar inicijavus neteisėtą finansinę operaciją apgaule užvaldomas (ar kėsinamasi užvaldyti) svetimas turtas, kurio vertė yra 3 MGL (150 Eur), todėl nusikalstami veiksmai apima ne tik BK 215 straipsnyje, bet ir BK 182 straipsnyje įtvirtintas nusikalstamas veikas ir tokie nusikalstami veiksmai vertinami kaip sutaptis.

Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutartimi nuteistojo M. K. prašymas netenkintas.

Šalies argumentai

Skundu aukštesniajam teismui nuteistasis M. K. prašo panaikinti 2020-02-06 nutartį ir perkvalifikuoti jo padarytas veikas taikant bazinį bausmių ir nuobaudų dydį. Teigia, kad teismo nutartis yra neteisėta, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 3 straipsnio nuostatas. Kadangi nuo 2018-01-01 bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, o BK 3 straipsnio nuostatos yra aiškiai apibrėžtos ir nenumato jokių išimčių, jog pasikeitus bausmių ir nuobaudų baziniam dydžiui galėtų būti netaikoma, todėl mano, kad jo prašymas dėl veikų perkvalifikavimo, remiantis BK 3 straipsnio nuostatomis, yra pagrįstas.

Atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi, M. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, nes apgaule buvo įgytas svetimas turtas – 144,81 Eur (500 Lt), o tai pagal BK 190 straipsnio nuostatas, viršijo 3 MGL dydį. M. K. padarytų nusikalstamų veikų metu 1 MGL buvo lygus 37,66 Eur (130 Lt).

Nuteistasis prašo jo atžvilgiu pritaikyti nuo 2018-01-01 taikomą MGL dydį ir jo nusikalstamas veikas perkvalifikuoti.

BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur ir šis nutarimas įsigaliojo 2018-01-01. Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – tai rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams teisės pažeidimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Kaip skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių.

Teismų praktikoje nagrinėjant nuteistų asmenų prašymus bei skundus dėl BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo pasikeitus MGL dydžiui yra išaiškinta, kad dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Dėl to BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga, 2019 m. sausis; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-2-693/2019, 2K-1-697/2019). Toks BK nuostatų aiškinimas pagrįstas ir įstatymų leidėjo ketinimais baudžiamajame įstatyme nusikalstamų veikų sudėtis sieti ne su pačiu MGL dydžiu, o su MGL kiekiu (skaičiumi).

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo M. K. atžvilgiu netaikė nuo 2018-01-01 taikomo MGL dydžio ir nesušvelnino jo teisinės padėties. Dėl to konstatuojama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka formuojamą teismų praktiką, todėl naikinti šią pagrįstą teismo nutartį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė