Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ IT inžinieriumi, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant R. P. per bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimto tarnyba); per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą 260 eurų turtinę žalą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu R. P. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirta galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir nustatyta nuteistajam R. P. galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. P. per bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi nuteistajam R. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatyta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų areštą. 2020 m. gruodžio 29 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs arešto bausmę.

3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 25 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 24 val. visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 24 val. visuomenės labui. 2021 m. liepos 22 d. išregistruotas iš Probuojamų asmenų duomenų registro;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 (vieniems) metams, paskiriant įpareigojimus;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 1 dalį subendrinta galutine 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, 20 MGL (1000 Eur) bauda (bauda nesumokėta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad sutartų įsipareigojimų nevykdys, internetinėje svetainėje „Skelbiu.lt“ patalpinęs skelbimą apie tariamai parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 12“, pagal skelbimą atsiliepus E. M., bendraudamas su juo telefonu ir svetainėje „Skelbiu.lt“, pažadėdamas už 360 eurų atsiųsti prekę per „Omniva“ paštomatą, nurodė savo asmens duomenis bei banko sąskaitos numerį, o E. M. 2023-03-07 apie 15.07 val. į jo nurodytą AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 360 eurų, savo pažado E. M. išsiųsti mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 12“ neįvykdė, telefono neišsiuntė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą – nukentėjusiajam E. M. priklausančius 360 eurų,

t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje.

R. P. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gailisi. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmę jis supranta. Rimtų galvos traumų su pasekmėmis jis nėra turėjęs, į narkologinę ar psichiatrinę įskaitą jis niekada nebuvo ir nėra įtrauktas. Nurodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Paaiškino, kad šių metų kovo mėnesį, tikslios datos jis neprisimena, į skelbimų portalą „Skelbiu.lt“ jis patalpino skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „iPhone 12“. 2023 m. kovo 7 d., tikslaus laiko jis neprisimena, su juo telefonu susisiekė jam nepažįstamas asmuo, kuris jį informavo, jog susidomėjo jo parduodamu telefonu. Vėliau jų bendravimas vyko internetiniame portale „Skelbiu.lt“, kuris turi žinučių funkciją – būtent šiame portale susirašinėjo žinutėmis. Su šiuo asmeniu bendravo iki valandos laiko. Minėtas asmuo vos ne iš karto nusprendė įsigyti jo parduodamą telefoną. Jis minėtam asmeniui parašė savo banko sąskaitos numerį, o pastarasis jam parašė, į kurį paštomatą reikėtų prekę išsiųsti bei savo vardą, pavardę (prisistatė E. M.) ir telefono numerį (numeris nurodytas). Tą pačią dieną, tikslaus laiko jis neprisimena, minėtas asmuo į jo „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo AB „Šiaulių banko“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 360 eurų. Tą dieną telefono pirkėjui jis neišsiuntė, nes negalėjo. O vėliau susiklostė tokia situacija, kad jam skubiai prisireikė pinigų, todėl jis minėtą telefoną pardavė visai kitam asmeniui. O šiam asmeniui, su kuriuo bendravo, t. y. E. M., jis nebeturėjo iš kur grąžinti pinigų. 2023 m. kovo 9 d. ir vėlesnes dienas jis bandė užglaistyti situaciją, minėtą asmenį informuodamas, kad telefono jis neišsiuntė, kadangi yra užsivertęs darbais, tikindamas, jog telefoną išsiųs. Galvojo, kad artimiausiu metu gaus pinigų ir galės juos pervesti šiam asmeniui. Šiai dienai pinigai nėra grąžinti, neturi tokios galimybės. Žada šį mėnesį, gavęs algą, iki gegužės 20 d. pinigus grąžinti. Gailisi dėl šios susiklosčiusios situacijos ir savo veiksmų. Daugiau nieko papildomai pareikšti nenori. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Gailisi. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmė jam yra suprantama. Jis lieka prie savo ankstesnių parodymų. Pinigai nukentėjusiajam nėra grąžinti. Daugiau nieko papildomai pareikšti nenori (b. l. 66-67, 72-73).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas bei kaltu prisipažįsta. Sutinka teismui duoti parodymus. Parodė, jog buvo sunki finansinė situacija, padarė neapgalvotą sprendimą ir taip gavosi. Įdėjo skelbimą su tuo tikslu, kad gautų pinigų. Įdėjęs skelbimą žinojo, kad nesiųs telefono, nes jo ir neturėjo. Nuotraukas į skelbimą įdėjo iš interneto. Iš pradžių bendravo su nukentėjusiuoju, galvojo, kad grąžins pinigus, bet negrąžino, nes neturėjo iš ko grąžinti. Įtikinėjo pirkėją, kad išsiųs, tiesiog tempė laiką, galvojo, kad grąžins pinigus. Buvo tik pradėjęs dirbti, žemose pareigose, gaudavo algą apie 700 Eur, reikėjo nuomai 400 Eur Kaune, mokėti mokesčius. Trūko pinigų. Gailisi dėl padarytos veikos. Dabar nesenai „pasikėlė“ pareigose, gauna apie 2500 Eur į rankas, kitą mėnesi bus didesnė alga. Anksčiau buvo iki 1600 Eur, ant popieriaus 1800 Eur, ėjo į mokymus. Buvo trūkumas, norėjo gyventi geriau, tuo metu dar turėjo draugę. Dabar atsiribojo nuo to dalyko, stengėsi iš savęs pragyventi ir dabar išgyventi pavyksta. Įsigijo katiną, augina, lankosi Probacijos tarnyboje, stengiasi sąlygas įvykdyti, nori pasitaisyt ir atversti švarų lapą. Bando tvarkytis, nes ir su mama susipyko, ir su sese, ir su drauge. Bando pasidengti visus ieškinius, sau pasilikti minimaliai pragyventi, šiuo metu naujai nuomojame bute moka mažesnį nuomos mokestį, 250 Eur, o ne 400 Eur, atsisakė visų dalykų. Kreipėsi pas psichologą asmeniškai, nes tas melavimas jam visą emocinę būklę blogina. Nurodė, kad jam prasideda nerimo priepuoliai. Savo socialinius ryšius prarado, pats kaip depresijoje, su nerimu nebenori gyventi, nori užbaigti ir užversti tą lapą. Teigė, jog kitą dieną po teismo posėdžio gaus atlyginimą ir gali atlyginti žalą nukentėjusiajam ir supranta, kad teismui reikia atsiųsti pavedimo išrašą, kai padengs ieškinį. Anksčiau neatlygino žalos, nes čia vis išsisukinėjo, ignoravo tą faktą, kad reikia kažką daryti, tačiau praeitų metų gruodį suprato, kad reikia viską keisti (b. l. 182-183).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad pažymoje nurodytu adresu gyvena nuolatos. 2023-03-07 internete, puslapyje „Skelbiu.lt“ jis rado skelbimą apie parduodamą telefoną „iPhone 12“ už 360 eurų. Skelbimas jį sudomino ir jis paskambino jame nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini). Susitarė, kad jis pirks telefoną, o pardavėjas jam per „Omniva“ paštomatą atsiųs telefoną. 2023-03-07 apie 15.07 val. jis iš savo banko sąskaitos į R. P. sąskaitą Nr.: (duomenys neskelbtini) pervedė 360 eurų. Visą laiką susirašinėjo per „Skelbiu.lt“ platformą, kur ir pardavėjas buvo patvirtinęs savo tapatybę. Pardavėjas jam žadėjo, kad atsiųs prekę, tačiau iki šios dienos taip nieko ir negavo. R. P. atsiliepia į skambučius ir visą laiką žada, kad grąžins jam pinigus arba atsiųs telefoną. Jis kreipėsi į „Skelbiu.lt“, ir jie iš karto R. P. skelbimą užblokavo (b. l. 21-22, 26);

- 2023 m. kovo 17 d. per ePoliciją pareiškėjo E. M. pateiktu pareiškėjo teikiančio skundą, pranešimu, pareiškimu apie įvykį, parodymų protokolu, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sukčiavimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjas E. M., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad „skelbiu“ portale nusipirko telefoną „iPhone 12“ už 360eur. Susirašinėjimą fiksavo „Skelbiu“ portale, pervedimas atliktas per e-bankininkystę. Prekė negauta iki šios dienos – kovo 17 d., 10 dienų nuo įsigijimo. Įvykio data arba laikotarpis: 2023-03-07 15:07. Nurodyti kaltininko duomenys – R. P. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininkas – R. P. neatsako į skambučius, žinutes, neatsiuntė įsigytos prekės. Prie pareiškimo pridėtas civilinio ieškinio pareiškimas dėl 360 eurų turtinės žalos bei pridėtas susirašinėjimas su R. P. ir 2023-03-07 AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo nurodymas Nr. 0307150517779. Pateiktame mokėjimo nurodyme matyti, kad E. M. naudodamasis elektronine bankininkyste 2023-03-07 05:07:14 iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 360 eurų į R. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2, 3, 4-8);

- 2023 m. kovo 24 d. E. M. sutikimu, kuriame užfiksuota, kad jis sutinka, jog policijos pareigūnai patikrintų pinigų judėjimą jo sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Šiaulių bankas“ su prisijungimais prie elektroninės bankininkystės ir IP laikotarpyje nuo 2023-03-07 iki 2023-03-08 (b. l. 23);

- 2023 m. kovo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Ernesto Abmorševo tarnybiniu pranešimu dėl bendravimo su R. P. užfiksuota, kad tikslinant įvykio aplinkybes telefonu (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su R. P., gim. (duomenys neskelbtini) , kuris pokalbio metu nurodė, kad jam yra žinomas asmuo E. M., kadangi su juo bendravo dėl telefono „Iphone 12“ pardavimo. Paklausus, ar gavo pinigus už telefoną „Iphone 12“ iš E. M., šis nurodė, kad gavo. Paklausus, ar gavus pinigus telefoną išsiuntė, R. P. atsakė, kad lyg ir išsiuntė, nepamena, negali rasti siuntimo kvito. Tačiau iki šios dienos pinigai nėra grąžinti, telefono E. M. taip pat negavo. R. P., gim. (duomenys neskelbtini) , faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 57);

- 2023 m. gegužės 4 d. AB „Šiaulių bankas“ el. paštu pateikė E. M. sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023-03-07 iki 2023-03-22. Pateiktame išraše matyti, kad 2023-03-07 iš E. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuotas išeinantis 360 eurų mokėjimas į R. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-33);

- 2023 m. birželio 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Renatos Vaičaitytės tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-10566-23 pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad R. P. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad sutartų įsipareigojimų nevykdys, į internetinį portalą „Skelbiu.lt“ patalpinęs skelbimą apie tariamai parduodamą mobilaus ryšio telefoną „iPhone 12“, 2023-03-07 apie 15:07 val. pardavė jį nukentėjusiajam E. M., iš E. M. AB Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gaudamas 360 eurų, melagingai žadėdamas išsiųsti mobilaus ryšio telefoną „iPhone 12“ paštomatu „Omniva“, tačiau realiai žinojo, kad minėto telefono neišsiųs, tokiu būdu apgaule įgijo 360 eurų, savo pažado nukentėjusiajam E. M. išsiųsti mobilaus ryšio telefoną „iPhone 12“ neįvykdė. Tokiais savo veiksmais R. P. savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam E. M. priklausančią 360 eurų pinigų sumą. 2023-04-27 įstatymu Nr. XIV-1925 (nuo 2023-06-01) LR BK 182 str. 4 d. numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, tikslinga nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į LR BK 182 straipsnio 4 dalį (b. l. 13).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 182 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Objektyvieji sukčiavimo požymiai: 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – tai alternatyvūs požymiai ir baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).

Ši nusikalstama veika laikoma baigta, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Nagrinėjamu atveju, kai dėl apgaulės suklaidintas nukentėjusysis perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, turtinės teisės (turto) įgijimas apgaule laikomas baigtu. Asmuo, turintis banko sąskaitą, įgyja ir turtinę teisę į turtą, esantį sąskaitoje. Bet kuriuo momentu jis gali pareikalauti banko išmokėti jam sąskaitoje esančius pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-682/2001).

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Tais atvejais, kai dėl apgaulės suklaidintas asmuo arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, paprastai laikoma, kad kaltininkas apgaule įgijo turtinę teisę.

Nagrinėjamu atveju R. P. kaltinamas apgaule įgijęs svetimą turtą – 360 Eur, t. y. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad sutartų įsipareigojimų nevykdys, internetinėje svetainėje „Skelbiu.lt“ patalpinęs skelbimą apie tariamai parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 12“, pagal skelbimą atsiliepus E. M., bendraudamas su juo telefonu ir svetainėje „Skelbiu.lt“, pažadėdamas už 360 eurų atsiųsti prekę per „Omniva“ paštomatą, nurodė savo asmens duomenis bei banko sąskaitos numerį, o E. M. pervedus 360 eurų, savo pažado išsiųsti mobiliojo ryšio telefoną neįvykdė, telefono neišsiuntė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

R. P. kaltę dėl apgaule savo naudai įgyto nedidelės vertės svetimo turto patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai: nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

Įvertinus anksčiau išdėstytą, teismas daro pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis R. P. įvykdė nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybės, veikė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes R. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos, kuri šiuo atveju priskiriama baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis), pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą – tiesioginę tyčią, turtinės žalos dydį, į kaltinamojo asmenybę: R. P. teistas 6 kartus, visus kartus už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, o dalis administracinių nuobaudų taip pat susiję su svetimo turto įgijimu apgaule, paskirtos baudos nesumokėtos, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “ informacinių technologijų inžinieriumi. Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo R. P. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybės, įvertinęs bausmių skyrimui pirmiau nurodytas ir reikšmės turinčias aplinkybes, daro pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą arešto bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į apgaule įgyto svetimo turto vertę, įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir laipsnį, ankstesnį teistumą ir kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į teisiamojo posėdžio metu išreikštą nuoširdų gailėjimąsi, ketinimą keistis. Pažymėtina, kad po šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamasis padarė dar vieną analogišką nusikalstamą veiką, dėl kurios jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas. Pats R. P. teisiamojo posėdžio metu sutiko su prokurorės siūloma maksimalia arešto bausme, teigdamas, jog tai yra tinkama bausmė, įvertinus jo veiksmus ir visas reikšmingas aplinkybes. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina 45 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra teisinga ir proporcinga kaltinamojo įvykdytai nusikalstai veikai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam galutinę 30 parų arešto bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kuri bendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 30 parų arešto bausmė prilyginama 30 dienų laisvės atėmimo bausmei.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri prilyginama 30 dienų laisvės atėmimo bausmei, visiško sudėjimo būdu (prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę) bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, ir skirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 20 MGL (1000 Eur (vieno tūkstančio eurų)) bauda.

Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytina Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta iš dalies ar visiškai atlikta bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).‏‏‎

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam atsižvelgtina į anksčiau aptartus jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, į tai jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, taip pat į byloje pareikštą civilinį ieškinį, kurį realus laisvės atėmimas sutrukdytų atlyginti. Nors kaltinamasis buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau teismo vertinimu, jo neteisėtus poelgius padėtų pakeisti dalyvavimas elgesio pataisos programoje, o ne izoliavimas nuo visuomenės. Pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis teismo posėdžio metu paaiškino, jog supranta, jog turi problemų su melavimu, tačiau pradėjo spręsti šią problemą, lankosi pas psichologą, nori grąžinti visas skolas ir keisti gyvenimą. Darytina išvada, kad R. P. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, o atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teismas, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą taip pat gali paskirti vieną ar kelias BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Įvertinus tai, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis keitė savo gyvenamąją vietą ir buvo itin sudėtinga su juo susisiekti, tai pat byloje nėra duomenų, kad R. P. būtų atlyginęs nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kaltinamajam skirtinos BK 67 straipsnio 4, 11 punktuose numatyto baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojant kaltinamąjį pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos bausmę vykdančiai institucijai bei per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. M. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 360 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl R. P. padarytos nusikalstamos veikos, atlyginimo (b. l. 25-28).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, jog dėl R. P. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. M. patyrė viso 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) turtinės žalos. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su civiliu ieškiniu, civilinis ieškinys yra pagrįstas, pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai (2 vnt.) su DVD laikmenomis, kuriose teismo posėdžių vaizdo įrašai (prisegti prie bylos viršelio) – paliktini saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajam R. P. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 170,83 eurų sumą (b. l. 161–167).

Pagal anksčiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis įstatymu, nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi kaltinamasis vengė atvykti į teisiamuosius posėdžius, klaidino policijos pareigūnus ir teismą, dėl ko nepavyko kaltinamojo atvesdinti ir dėl šių kaltų R. P. veiksmų, teismo vertinimu, susidarė sąlygos spręsti dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės sugriežtinimo, taip pat procesinių prievartos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad gynėjas advokatas šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam buvo paskirtas būtent dėl jo paties elgesio ir trukdymo procesui, siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą sprendžiant klausimus dėl prievartos priemonių taikymo kaltinamojo atžvilgiu arba dėl kardomosios priemonės griežtinimo. Teismas gynėją paskyrė vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas ir iš R. P. valstybės naudai priteistinos 170,83 Eur (vieno šimto septyniasdešimt eurų, 83 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 parų arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 parų arešto bausmę pakeičiant į 30 dienų laisvės atėmimo bausmę ir skirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 20 MGL (1000 Eur (vieno tūkstančio eurų)) baudą.

Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 birželio 8 d. nuosprendžiu paskirtą iš dalies ar visiškai atliktą bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8 punktais R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros bei paskiriant įpareigojimus – nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) , jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 11 punktais skirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigoti R. P. pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos bausmę vykdančiai institucijai bei per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. M. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. P. 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamajam R. P. suteiktą teisinę pagalbą ir valstybės naudai iš R. P. priteisti 170,83 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų, 83 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų,

Įmoka turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Swedbank AB, sąskaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300; AS Citadele bankas Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; Luminor bank AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus (2 vnt.) su DVD laikmenomis, kuriose teismo posėdžių vaizdo įrašai (prisegti prie bylos viršelio) – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.