- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-114-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19835-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- E. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24741-845/2022 pagal ieškovės E. A. ieškinį J. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 20 000 Eur skolos, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. birželio 1 d. paskolino atsakovui 20 000 Eur. Paskolos santykius šalys įformino, pasirašydamos paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Suėjus vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, 2012 m. gruodžio 11 d., ieškovė nepateikė jo notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Dėl to ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo skolą pagal paskolos sutartį.
2. Atsakovas pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti iki 28 dienų ir spręsti klausimą, ar byla pagal ieškovės ieškinį yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jam yra sudėtinga per teismo nustatytą terminą susirasti atstovą, galintį atstovauti jį Vilniaus miesto apylinkės teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovės E. A. ieškinį atsakovui J. T. dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą ir grąžino ieškovei 450 Eur žyminio mokesčio ir 2009 m. birželio 8 d. paprastojo vekselio originalą.
4. Teismas nustatė, kad pagal Gyventojų registro duomenis atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienį, t. y. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė duomenis, kad ieškovė nurodė ieškinyje atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kuri neatitinka faktinės atsakovo gyvenamosios vietos. Šiuo metu atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl to pagal CPK 29 ir 782 straipsnius teismas ieškinį paliko nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė E. A. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas nutartį grindė bendrąja teismingumo taisykle, pagal kurią fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.52 straipsnio 1 dalį prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolės esmė. Tuo atveju, jeigu prievolės įvykdymo vieta nenurodyta, piniginė prievolė turi būti įvykdyta kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu. Atsakovas skolą privalėjo įvykdyti ieškovės gyvenamojoje vietoje.
5.2. Nagrinėjamoje byloje skolos grąžinimo užtikrinimui buvo išrašytas 2009 m. birželio 1 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriame nurodyta vekselio sudarymo ir įvykdymo vieta. Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių (toliau – ĮPVĮ) įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir 78 straipsnio 3 dalį, jei atskiro įrašo nėra, paprastojo vekselio išrašymo vieta laikoma mokėjimo vieta ir paprastojo vekselio davėjo gyvenamąja vieta (buveine). Pagal CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punktą, jeigu prievolės įvykdymo vieta nenurodyta, piniginė prievolė turi būti įvykdyta kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu, o civilinės bylos teismingumas nustatomas pagal prievolės įvykdymo vietą. Prievolės įvykdymo vieta turi būti laikoma vekselio išrašymo vieta, t. y. Vilniaus miestas.
5.3. CPK 30 straipsnyje įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, kurios suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą. Pagal CPK 30 straipsnio 9 dalį ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Tai reiškia, kad materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, t. y. lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Vekselis atsakovui sukelia prievolę mokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą paskolos davėjai – ieškovei.
5.4. Vekselis yra kildinamas iš paskolos teisinių santykių, nes egzistuoja paskolos davėjas (ieškovė) ir paskolos gavėjas (atsakovas). Vekselis buvo išrašytas 2009 m. birželio 1 d., mokėjimo vieta yra aiškiai nurodyta, todėl vekseliu sukuriami teisiniai santykiai yra prilyginami paskolos teisiniams santykiams. Paskola buvo suteikta Vilniuje, todėl ir prievolės įvykdymas, t. y. piniginių lėšų grąžinimas, turi būti įvykdytas Vilniuje. Vekselyje nurodyti rekvizitai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas sudarė sandorį, kuriame yra nurodyta aiški mokėjimo vieta, ir tai, jog ieškovė perdavė pinigines lėšas atsakovui, kurias jis privalėjo grąžinti iki 2012 m. gruodžio 12 d. Dėl to ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal alternatyvų teismingumą pagal sutarties įvykdymo vietą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teisme.
5.5. Atsakovas susirado profesionalų atstovą Lietuvos Respublikoje, kuris įstojo į procesą. Be to, viešoje erdvėje yra daug informacijos – reklamos – apie atsakovo vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje. Dėl to teismas, priėmęs ieškinį, nutartyje nurodytu pagrindu neturėjo teisės palikti jį nenagrinėtu, nes ieškovė ir atsakovas gyvena Europos Sąjungos valstybėse.
Atsiliepimas
6. Atsakovas J. T. atsiliepimu nesutinka su ieškovės atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nagrinėjamoje byloje nėra CPK 30 straipsnio 9 dalyje nustatytų sąlygų alternatyviam teismingumui ieškovės pasirinkimu. CPK 30 straipsnio 9 dalis taikoma, jeigu ieškinys yra pareikštas dėl sutarties, kurioje turi būti nurodyta jos įvykdymo vieta. Nagrinėjamoje byloje ieškinys yra pareikštas ne dėl sutarties. Ieškovė nėra pateikusi jokių rašytinių sutarties sudarymo įrodymų, dėl to nėra ir jokios sutartyje nurodytos jos įvykdymo vietos, pagal kurią būtų galima nustatyti alternatyvų šios bylos teismingumą.
Šalies argumentai
6.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad vekselis yra kildinamas iš paskolos teisinių santykių, o vekseliu sukuriami teisiniai santykiai yra prilyginami paskolos teisiniams santykiams. Vekselis yra ne sutartis, o vertybinis popierius – savarankiškas civilinių teisių objektas. Taigi vekselis nėra nei paskolos sutartis, nei jai prilyginamas dokumentas, o vekselio sukuriami teisiniai santykiai nėra prilyginami sutartiniams santykiams. Dėl to nėra jokio pagrindo vekselį prilyginti paskolos sutarčiai, taip pat taikyti CPK 30 straipsnio 9 dalyje nustatytą išimtį iš bendrosios teismingumo taisyklės.
6.3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Ieškovė pateikė tik atsakovo pasirašytą vekselį, išduotą 2009 m. birželio 8 d., kurio mokėjimo terminas suėjo 2012 m. gruodžio 12 d. Vekselis nepatvirtina jokių konkrečių teisinių santykių, kurių pagrindu buvo išduotas vekselis, buvimo. Taigi ieškovės į bylą pateiktas vekselis nepatvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Jokių kitų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių įrodymą ieškovė į bylą nepateikė. Atsakovas nėra gavęs iš ieškovės jos nurodytos paskolos sumos, atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis.
6.4. Ieškovės nurodytas CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punktas nėra taikytinas, sprendžiant ginčą dėl teismingumo. Šioje teisės normoje nėra ieškovės nurodytos nuostatos, kad civilinės bylos teismingumas nustatomas pagal prievolės įvykdymo vietą. Teismingumo klausimus reguliuoja ne Civilinis kodeksas, o Civilinio proceso kodeksas. Tuo tarpu CPK 30 straipsnio 9 dalis taikytina ne dėl bet kokios prievolės, o tik dėl sutarties pareikštiems ieškiniams. Ieškovės argumentas dėl atsakovo surasto advokato Lietuvoje neturi jokios įtakos, sprendžiant šios bylos teismingumo klausimą. Taip pat su ieškinio dalyku nėra susijusi atsakovo vykdomos veiklos vieta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinėje byloje ginčo objektu yra bylos teismingumo klausimas, siekiant nustatyti kompetentingą teismą. Ieškovė, kurios buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ieškinyje prašo priteisti jai iš atsakovo, kurio buveinė yra (duomenys neskelbtini), skolą, kurios atsiradimo faktą grindžia išrašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu Nr. 2009/03/01-1. Ieškovė paaiškino, jog laiku nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, todėl ieškinį grindžia paskolos teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis.
8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp skirtingose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse, t. y. Lietuvos Respublikoje ir (duomenys neskelbtini), veikiančių subjektų, todėl šalių ginčo teismingumui spręsti taikytinas ES Reglamentas Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.
9. Bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje narėje. Tačiau tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti reiškiami ir kitoje nei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) valstybėje narėje. Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios jurisdikcijos taisykles (Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2 – 7 skirsniai).
10. Pagal specialiąją jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą Reglamento Nr.1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a papunktyje, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose.
11. Minėta, byloje ieškovė reikalavimą reiškia pagal 2009 m. birželio 8 d. atsakovo pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuris, suėjus mokėjimo terminui 2012 m. gruodžio 12 d., nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Pagal teismų praktiką, kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013; 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017).
12. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
13. Pažymėtina, kad teismų praktikoje bylose, kuriose reikalavimai reiškiami pagal vekselius, pripažįstamas bylos teismingumas ir pagal vekselyje nurodytą jo mokėjimo vietą (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-102-538/2017;Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2003-258/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-784-642/2020).
14. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pagal Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a papunktį šalių ginčas teismingas Lietuvos teismams, jo nagrinėjimui kompetentingo Lietuvos teismo klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos nacionalinę teisę, t. y. CPK nuostatas, reglamentuojančias teismingumą.
15. CPK 30 straipsnio 9 dalyje nurodytas vienas iš tokių atvejų, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Tai reiškia, kad materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, konkrečiai, lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šiuo atveju reikšminga yra ne aplinkybė, kurioje vietoje ar kuriose vietose šalys vykdo atskiras sutartines prievoles, o esminę reikšmę turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1109/2009, 2013 m. liepos 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-560/2013, 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-921-381/2015).
16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo pasirašytame 2009 m. birželio 8 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje prie žodžių „mokėjimo vieta“ yra nurodytos dvi atsiskaitomosios sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini), ir žodžiai: „arba grynais“. Taigi tiksliai apibrėžta mokėjimo vieta vekselyje nėra nurodyta. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra reikšminga tai, kad Reglamento 7 straipsnio 1 punkto a) dalyje kaip jurisdikcijos nustatymo vieta yra numatyta ne pačioje sutartyje nurodyta jos įvykdymo vieta (CPK 30 straipsnio 9 dalis), bet atitinkamos prievolės įvykdymo vieta.
17. CK 6.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolė esmė. Pagal CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punktą, jeigu prievolės įvykdymo vieta nenurodyta, piniginė prievolė turi būti įvykdyta kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu. Vekseliu, prilyginamu skolos rašteliui, atsakovas yra įsipareigojęs įvykdyti piniginę prievolę, vekselyje yra aiškiai nurodyta kreditorės (ieškovės) gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)), taip pat vekselyje prie žodžių „mokėjimo vieta“ yra nurodytos atsiskaitomosios sąskaitose, kurios yra Lietuvos Respublikoje savo buveinę registravusiuose bankuose. Dėl to pripažintina, kad prievolės, kuria ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimą, vykdymo vieta yra Lietuvos Respublikoje, ieškovės gyvenamojoje vietoje. Taigi byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, taip pat ir Vilniaus miesto apylinkės teismui.
18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį, pripažinti, kad byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui ir perduoti ieškovės ieškinį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
19. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patenkinti ieškovės E. A. atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti ieškovės ieškinį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.