- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- e2S-2003-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01560-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės 2018 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. 150 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. A. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo. Teismas išaiškino, kad ieškovas su ieškiniu turi teisę kreiptis į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo ieškinį, nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Telšiuose, tačiau taip pat nurodė, kad jam žinoma, jog atsakovas deklaruotą gyvenamąją vietą Telšių mieste pakeitė. VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento duomenimis, atsakovo A. B. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Telšiuose. Teismui pateiktame vekselyje atsakovo gyvenamoji vieta taip pat nurodoma Telšiuose. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovo faktinė gyvenamoji vieta būtų būtent Vilniaus rajone.Teismas nesutiko su ieškovu, kad ieškinio teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal CPK 30 straipsnio 9 dalį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš paskolinių teisinių santykių. Ieškovo į bylą pateiktas 2017-01-02 paprastasis vekselis nėra paskolos sutartis, nes pagal CK 1.105 straipsnio 1 dalį vekselis yra vertybinis popierius, t. y. dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui <...>.Teismas konstatavo, kad pateiktame vekselyje nurodyta vekselio apmokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., negali būti laikoma paskolos sutarties įvykdymo vieta, kaip ji nurodyta CPK 30 straipsnio 9 dalyje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Atskirajame skunde nurodo, kad 2017 m. sausio 02 d. paprastajame vekselyje aiškiai apibrėžta jo apmokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas. Taigi paprastojo vekselio, kaip sutarties, įvykdymo vieta, suteikia galimybę kreditoriui nusistatyti reikalavimo teisės įgyvendinimo teismingumą pagal vekselio įvykdymo vietą. Teismingumas pagal šią vietą yra priskirtinas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Nesutiko su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš paskolinių teisinių santykių ir ieškovo į bylą pateiktas 2017-01-02 paprastasis vekselis nėra paskolos sutartis. Pažymi, kad šie pirmosios instancijos teismo argumentai prieštarauja ne tik teisiniam reguliavimui, bet ir nusistovėjusiai teisminei praktikai. Pagal teisinį reguliavimą suėjus vekselio mokėjimo terminui arba nusprendus pateikti vekselį apmokėti (kai vekselis mokėtinas jį pateikus), vekselis turi būti pateiktas apmokėti. Neįvykdžius Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatytų sąlygų dėl vekselio pateikimo apmokėjimui, vekselio turėtojas praranda šio įstatymo 81 str. 1 dalyje numatytą teisę kreiptis į notarą ir gauti vykdomąjį įrašą bei išspręsti ginčą ne teismo tvarka, o vekselis yra prilyginamas skolos rašteliui ir jam yra nebetaikomos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui. Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo gyvenamoji vieta Telšiuose.Kita vertus, CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 9 dalyje nurodytas vienas iš tokių atvejų, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys, remdamosi sutarties laisvės principu, sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, konkrečiai, lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vekselis yra vienašalis sandoris, kuris sukelia tam tikras pasekmes ir prievolinius santykius. Prievolė yra teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų prievolę (CK 6. 1 straipsnis). Tuo atveju jei kreditorius neįvykdo Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatytų sąlygų dėl vekselio pateikimo apmokėjimui, vekselio turėtojas praranda šio įstatymo 81 str. 1 dalyje numatytą teisę kreiptis į notarą ir gauti vykdomąjį įrašą bei išspręsti ginčą ne teismo tvarka, o vekselis yra prilyginamas skolos rašteliui ir jam yra nebetaikomos aptariamo įstatymo nuostatos. Šiuo atveju atsakovo A. B. 2017 m. sausio 2 d. pasirašytame Paprastajame vekselyje, kuriuo jis be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui vekselyje nurodytą sumą, nurodyta vekselio mokėjimo vieta: (duomenys neskelbtini), Bajorai, Vilniaus rajonas, Lietuva, todėl laikytina, jog šalys buvo susitarusios dėl sutarties (vekselio) įvykdymo vietos. Dėl šių priežasčių toks ieškinys ieškovo pasirinkimu gali būti paduotas pagal CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklę, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismui.Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ji naikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo, kuriam byla teisminga, prerogatyva (CPK 137 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina atskirojo skundo dalies, kuria prašoma ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės, ir šį klausimą perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Tokiu atveju skundžiama nutartis panaikintina, o ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės11 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.