- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-784-642/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- A. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. R. ieškinį atsakovui A. A. dėl sandorio pripažinimo niekiniu bei negaliojančiu, skolos bei neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus su ieškiniu dėl skolos priteisimo, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 700 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas teismo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinį grindė atsakovo 2019 m. kovo 16 d. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu. Ieškovas bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi prašymas bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka netenkintas, ieškovui nustatytas 7 dienų terminas primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Šalies argumentai
3. Ieškovas, šalindamas trūkumus, primokėjo žyminį mokestį ir 2020 m. gegužės 4 d. pateikė patikslintą ieškinį atsakovui A. A. dėl sandorio pripažinimo niekiniu bei negaliojančiu, skolos bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė naujus reikalavimus – pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2019 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas A. R. nupirko transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovui A. R. iš atsakovo A. A. 2019 m. kovo 16 d. vekselyje nurodytą 2 700 Eur skolą, kurią sudaro 1 750 Eur turtinės ir 950 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei visas teismo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. R. ieškinį atsakovui A. A. dėl sandorio pripažinimo niekiniu bei negaliojančiu, skolos bei neturtinės žalos priteisimo kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams ir grąžino jį ieškovui. Teismas pasiūlė ieškovui kreiptis su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinį pareiškė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose, nurodydamas, jog teismingumas nustatytas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 9 dalies nuostatas, nes vekselyje yra nurodyta, kad vekselio apmokėjimo vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y. išduodant vekselį, šalys susitarė, kad jo įvykdymo vieta bus Klaipėdos rajone.
6. Teismas nurodė, kad ginčas dėl prievolės įvykdymo yra kilęs iš 2019 m. sausio 12 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos Vilniuje, kurią ieškovas prašo pripažinti negaliojančia ir panaikinti. Sutarties tekste nėra nurodyta sutarties įvykdymo vieta ar aplinkybės, kurios leistų taikyti CPK 30 straipsnio nuostatas ir keisti bylos teritorinį teismingumą, todėl ieškovas su ieškiniu turi kreiptis pagal atsakovo gyvenamąją vietą, kaip numato CPK 29 straipsnis.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog vekselyje, kuris šalių buvo surašytas, siekiant užtikrinti minėtos sutarties sąlygų įvykdymą, yra nurodyta mokėjimo vieta Klaipėdos rajone, nesudaro pagrindo taikyti teismingumo pagal ieškovo pasirinkimą, nes šiuo atveju vekselis yra vertinamas kaip vienas iš rašytinių įrodymų byloje.
Šalies argumentai
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovo A. A. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, A. A. tuo pačiu adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvada, jog atsakovo A. A. gyvenamoji vieta yra Vilniuje, todėl ieškovas pagal teismingumą turėtų kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Apeliantas pažymėjo, kad ieškovas ieškinio teismingumą grindžia ne tik CPK 30 straipsnio 9 dalimi, bet ir ieškovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (neatsiejamai susijęs su rašytiniu dokumentu – vekseliu) yra teismingas Klaipėdos apylinkės teismui CPK 30 straipsnio 6 dalies pagrindu.
9.2. Apeliantas nurodo, kad vekselis yra piniginio pobūdžio prievolė, kurią privalo vykdyti atsakovas, vekselyje yra nurodyta, kad vekselio apmokėjimo vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y., išduodant vekselį, šalys susitarė, kad jo įvykdymo vieta bus Klaipėdos rajonas. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo nuomone, ieškinys yra teismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.
9.3. Apeliantas pažymi, kad esminę reikšmę, vertinant, ar šalys buvo susitarusios dėl sutarties įvykdymo vietos, turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dėl sandorio pripažinimo niekiniu bei negaliojančiu, skolos bei neturtinės žalos priteisimo kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. CPK 5 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
14. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
15. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
16. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). Tačiau CPK 30 straipsnyje įtvirtintos bendrosios teismingumo taisyklės išimtys, pagal kurias įstatyme išvardytais atvejais ieškovui yra suteikiama teisė rinktis, į kurį iš teismų, kuriems byla teisminga, kreiptis.
17. CPK 30 straipsnio 9 dalyje nurodytas vienas iš tokių atvejų, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal sutarties įvykdymo vietą. Ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys, remdamosi sutarties laisvės principu, sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis).
18. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ginčas dėl prievolės įvykdymo yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos Vilniuje, kurią ieškovas prašo pripažinti negaliojančia ir panaikinti. Sutarties tekste nėra nurodyta sutarties įvykdymo vieta ar aplinkybės, kurios leistų taikyti CPK 30 straipsnio nuostatas, o vien aplinkybė, jog vekselyje, kuris šalių buvo surašytas, siekiant užtikrinti minėtos sutarties sąlygų įvykdymą, yra nurodyta mokėjimo vieta Klaipėdos rajone, nesudaro pagrindo taikyti teismingumo pagal ieškovo pasirinkimą, nes šiuo atveju vekselis yra vertinamas kaip vienas iš rašytinių įrodymų byloje.
19. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
20. Kaip jau minėta, CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos ir alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 9 dalyje nurodytas vienas iš tokių atvejų, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Tai reiškia, kad materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, konkrečiai, lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šiuo atveju reikšminga yra ne aplinkybė, kurioje vietoje ar kuriose vietose šalys vykdo atskiras sutartines prievoles, o esminę reikšmę turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1109/2009, 2013 m. liepos 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-560/2013, 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-921-381/2015).
21. Iš byloje esančio vekselio matyti, kad vekselis išrašytas 2019 m. kovo 16 d., vekselio mokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vekselis yra vienašalis sandoris. Kadangi šalys vekselyje nustatė atsakovo prievolės įvykdymo vietą, toks materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas sukūrė ir procesinius padarinius, numatytus CPK 30 straipsnio 9 dalyje, t. y. ieškovo teisę teisminį reikalavimą dėl prievolės įvykdymo reikšti ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal prievolės įvykdymo vietą. Tokią pačią teisės aiškinimo taisyklę suformulavo Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2003-258/2018, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-102-538/2017.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad nurodyti duomenys yra pakankami nustatyti, jog šalys sudarė sandorį, kuriame nurodyta jo įvykdymo vieta, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tai, jog šalis prašo pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2019 m. sausio 12 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, šalių 2019 m. kovo 16 d. vekselis vertinamas tik kaip vienas iš rašytinių įrodymų byloje, neatsižvelgiant į vekselyje nurodytą skolos grąžinimo vietą ir nesudarant pagrindo taikyti teismingumo pagal ieškovo pasirinkimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2019 m. kovo 16 d. vekselio išrašymas prilyginamas sutarčiai, kurioje nurodyta prievolės įvykdymo vieta, todėl darytina išvada, kad apelianto ieškinys jo pasirinkimu gali būti paduotas pagal CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklę, t. y. pagal sutarties įvykdymo vietą – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.