- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-2604-432/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- D. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-07-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, pareikštą atsakovui D. M., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. M. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-22 priimtu sprendimu civilinėje byloje 2YT-3851-424/2017 patvirtintos pareiškėjų D. M. ir E. M. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3., 1.5. punktų sąlygas dėl teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir dėl teikiamo išlaikymo dydžio nepilnamečiam sūnui T. M. ir jas išdėstyti taip: 1.3. Nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis sudaro po 450 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Šalių dalys vaikų išlaikymo prievolėje yra lygios, todėl šalys prie vaikų išlaikymo prisideda lygiomis dalimis (po ½ reikalingo išlaikymo dalį); 1.5. D. M. moka po 225 Eur nepilnamečiam sūnui T. M. išlaikyti periodinėmis išmokomis kiekvieną kalendorinį mėnesį, kol T. M. sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šiame punkte nurodytą išlaikymą D. M. moka kiekvieną kalendorinį mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos; 2) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-11-18 priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11552-424/2019 pakeistos, Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-22 priimtu sprendimu civilinėje byloje 2YT-3851-424/2017 patvirtintos pareiškėjų D. M. ir E. M. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.1., 1.2., 1.4., 1.6., 1.9. punktų sąlygas dėl nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamosios vietos nustatymo, dėl teikiamo išlaikymo dydžio nepilnamečiam sūnui D. M. ir dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, ir juos išdėstyti taip: 1.1. Nepilnamečių vaikų D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina E. M., jos nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, pasikeitus gyvenamajai vietai, atitinkamai pasikeičia ir vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta. Apie tokį pakeitimą E. M. privalo iš anksto informuoti D. M., nurodydama naujos nuolatinės gyvenamosios vietos adresą; 1.2. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su motina E. M. turi ir gali būti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl vaikų gyvenamosios vietos, esančios už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, visais atvejais turės būti gautas tėvo D. M. notariškai patvirtintas sutikimas. E. M. apie savo sprendimą išvykti laikinai ar nuolat gyventi į užsienį privalo raštu informuoti D. M. ne vėliau kaip likus 3 (trims) mėnesiams iki numatomos išvykimo dienos. Tokį pranešimą gavęs D. M. apie savo sutikimą ar nesutikimą informuoja E. M. ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu per 1 (vieną) mėnesį nuo tokio pranešimo įteikimo dienos E. M. negauna D. M. notariškai patvirtinto sutikimo dėl vaikų gyvenamosios vietos užsienyje, tai tokiu atveju bus laikoma, kad D. M. nesutinka su vaikų gyvenamąja vieta už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų; 1.4. D. M. moka po 225 Eur nepilnamečiam sūnui D. M. išlaikyti periodinėmis išmokomis kiekvieną kalendorinį mėnesį iki D. M. sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šiame punkte nurodytą išlaikymą D. M. moka kiekvieną kalendorinį mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos; 1.6. Nepilnamečiams vaikams D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir T. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti skirtas lėšas D. M. perveda į E. M. nurodytą sąskaitą banke. Vaikams išlaikyti mokamą pinigų sumą E. M. valdo ir naudoja uzufrukto teise ir įsipareigoja vaikams išlaikyti gautas lėšas naudoti išimtinai tik jų interesams užtikrinti ir poreikiams tenkinti; 1.9. Nustatyti tokią D. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir T. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką: 1.9.1. nepilnamečiai vaikai D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir T. M., gimęs (duomenys neskelbtini), su tėvu D. M. praleidžia vieną dieną per savaitę darbo dienomis nuo 18.00 val., paimdamas vaikus iš jų buvimo vietos iki 20.00 val., grąžindamas į jų gyvenamąją vietą (apie pasirinktą konkrečią savaitės dieną D. M. informuoja E. M. iš anksto prieš dvi dienas), ir kiekvienos metų neporinės savaitės savaitgalį, nuo tos savaitės penktadienio 18.00 val., paimdamas vaikus iš jų buvimo vietos, iki tos savaitės sekmadienio 19.00 val., grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą; 1.9.2. kiekvienais metais D. M. su vaikais nepertraukiamai bendrauja 7 kalendorines dienas savo kasmetinių atostogų metu, t. y. nuo pirmosios atostogų dienos 10.00 val., paimdamas vaikus iš jų buvimo vietos, iki paskutinės atostogų dienos 19.00 val., grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Apie planuojamas kasmetines atostogas D. M. privalo įspėti E. M. ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios; 1.9.3. pusę kiekvienais mokslo metais vaikams skirtų atostogų laiko (pagal ugdymo įstaigos sudaromą atostogų planą) nepilnamečiai vaikai D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir T. M., gimęs (duomenys neskelbtini), praleidžia su viena iš šalių, kitą pusę laiko - su kita. Šalys susitaria, kad šio punkto įgyvendinimo tikslais mokslo metų laiku vaikams skirtos atostogos bus skaičiuojamos ir tarp šalių dalinamos kalendorinėmis dienomis; 1.9.4. esant objektyvioms kliūtims D. M. susitikti (darbo dienomis, savaitgalį, vaikų atostogų metu, švenčių dienomis, ir kt.) su nepilnamečiais vaikais, E. M. apie tai privalo informuoti raštu (SMS žinute ar elektroniniu paštu) D. M., priklausomai nuo atsiradusių kliūčių, prieš septynias dienas arba ne vėliau nei likus 24 val. iki D. M. ir nepilnamečių vaikų susitikimo; 1.9.5. esant objektyvioms kliūtims D. M. susitikti (darbo dienomis, savaitgalį, vaikų atostogų metu, švenčių dienomis, ir kt.) su nepilnamečiais vaikais, D. M. apie tai privalo informuoti raštu (SMS žinute ar elektroniniu paštu) E. M., priklausomai nuo atsiradusių kliūčių, prieš septynias dienas arba ne vėliau kaip likus 24 val. iki D. M. ir nepilnamečių vaikų susitikimo; 1.9.6. nepilnamečiams vaikams D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir T. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), susirgus, ligos metu jie slaugomi namuose, jų gyvenamojoje vietoje, kuri yra nustatyta su motina E. M.. D. M. nepilnamečių vaikų ligos metu ir praėjus vienai savaitei po ligos turi teisę juos lankyti jų gyvenamojoje vietoje, su E. M. iš anksto sutartu laiku, bendravimo tvarkos 1.9.1. punkte nustatytu laiku; 1.9.7. nepilnamečiams vaikams D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir T. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), susirgus, ligos metu, jeigu jie slaugomi gydymo įstaigoje, D. M. turi teisę juos lankyti tiek, kiek tai neprieštarauja gydymo įstaigos pacientų lankymo vidaus tvarkos taisyklėms, nekenkiant nepilnamečių vaikų sveikatai ir gydymo režimui; 1.9.8. po nepilnamečių vaikų ligos D. M. nepilnamečius vaikus, bendravimo tvarkos 1.9.1., 1.9.2., 1.9.3 punktuose nustatytu laiku, gali pasiimti tik praėjus vienai savaitei po ligos; 1.9.9. likusioje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje 2YT-3851-424/2017 1.9. punktu nustatytą tėvų bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarką palikti nepakeistą; 3) priteisti iš atsakovo D. M. visas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovės E. M. patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.
2. Ieškovė nurodė, kad pareiškėjų E. M. ir D. M. santuoka buvo įregistruota 2005-08-06 Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų: D. M., gimusio (duomenys neskelbtini) ir T. M., gimusio (duomenys neskelbtini). Išryškėjus charakterių ir asmeninių savybių skirtumams, požiūriams į santuokos bei šeimos vertybes, Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3851-424/2017 D. M. ir E. M. santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo, tėvų dalyvavimo jų auklėjime bei kitų teisių ir pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y. nepilnamečiam D. M. pakeitus mokymo įstaigą ir 2019-09-09 pradėjus lankyti Vilniaus S. D. progimnaziją, pradėjus nuolat gyventi su tėvu (atsakovu), ieškovė su atsakovu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-22 sprendimu civilinėje byloje 2YT-3851-424/2017, sąlygų pakeitimo, prašydami nustatyti nepilnamečio D. M. nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu, pakeičiant sutarties sąlygas, susijusias su vaiko išlaikymu, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019-11-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11552-424/2019 pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-22 sprendimo civilinėje byloje 2YT-3851-424/2017 atitinkamus punktus dėl nepilnamečio D. M.: nepilnamečio D. M. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu D. M., nepilnamečio sūnaus T. M. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina E. M.; nustatė, kad ieškovė teiks 170 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. M. kiekvieną mėnesį; taip pat nustatė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
3. Ieškovė prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-11-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11552-424/2019 pakeistą nepilnamečio D. M. nuolatinę gyvenamąją vietą ir nustatyti D. M. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove – motina E. M. jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė paaiškino, kad norą gyventi kartu su motina ir broliu T. M. išreiškė sūnus D. M., pagyvenęs vienerius metus su tėvu. Nurodė, kad nepilnametis sūnus D. M., gyvendamas su tėvu, jautėsi nejaukiai, šalia trūko motinos ir brolio, panoro grįžti mokytis į mokymo įstaigą Trakuose. Atsakovas nesutiko, kad sūnus D. M. grįžtų gyventi pas motiną, tačiau nepilnametis sūnus D. M. nuo 2020-08-01 pasiliko gyventi pas motiną ir kategoriškai atsisakė grįžti pas tėvą.
4. Ieškovė taip pat prašė pakeisti 2017-11-22 sprendimu civilinėje byloje 2YT-3851-424/2017, priteistą išlaikymo dydį, kadangi praėjus trejiems metams nepilnamečių vaikų poreikiai, jiems augant, pasikeitė, atsirado papildomų išlaidų, susijusių su nepilnamečių vaikų ugdymu, padidėjo išlaidos maistui, aprangai, sveikatai, higienai bei laisvalaikiui. Ieškovė nurodė, kad nuo 2021-03-15 dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis – 550 Eur, gauna 70 Eur išmoką per mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau gaunamų pajamų ieškovei nepakanka dviem nepilnamečiams vaikams išlaikyti bei būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti. Ieškovės nuomone, Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-22 sprendimu civilinėje byloje 2YT-3851-424/2017 priteistas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui T. M. išlaikymas turi būti padidintas nuo 170 Eur iki 225 Eur. Atitinkamai nustačius nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. M. priteistinas 225 Eur dydžio išlaikymas. Ieškovė pateikė nepilnamečių vaikų išlaidų ir poreikių per mėnesį lentelę, kurioje vieno mėnesio suma vienam vaikui išlaikyti sudaro 520 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gauna valstybės jai mokamas vaikų išmokas, kurios nuo 2021-02-01 yra 70 Eur, išlaikymo dydis vienam vaikui per mėnesį mažintinas valstybės mokama šalių nepilnamečiams vaikams išmoka ir iš viso sudaro 450 Eur.
5. Ieškovė tai pat prašė iš dalies pakeisti bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. M. ir T. M. tvarką, nustatytą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-11-18 priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11552-424/2019, pakeičiant Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-22 priimtu sprendimu civilinėje byloje 2YT-3851-424/2017, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.9 punkto sąlygas. Ieškovė teismo posėdyje sutiko pakeisti reikalavimą, kad „<...> 1.9.8. po nepilnamečių vaikų ligos, D. M. nepilnamečius vaikus, bendravimo tvarkos 1.9.1, 1.9.2, 1.9.3. punktuose nustatytu laiku, gali pasiimti praėjus dviem dienoms po ligos <...> “, su šiuo pakeitimu atsakovas sutiko.
Atsiliepimas
6. Atsakovas paaiškino, kad ginčo dėl vaiko D. M. gyvenamosios vietos niekada nebuvo, todėl siekiant maksimaliai apsaugoti sūnų nuo neigiamų emocijų neprieštarauja, kad D. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove. Pažymėjo, jog dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo ginčo taip pat nėra, nes jis nori maksimaliai bendrauti su savo vaikais ir dalyvauti jų ugdyme bei auklėjime. Atsakovas nurodė, kad jis nesutinka su ieškovės prašomu 225 Eur dydžio išlaikymo padidinimu kiekvienam vaikui. Nurodė, kad galėtų mokėti kiekvienam vaikui po 200 Eur išlaikymo, kuris, atsakovo nuomone, yra pakankamas vaikams išlaikyti ir tai tik ginčo taikaus išsprendimo atveju, o šalims dėl to nesusitarus, palaikė savo atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams padidinimo nuo 170 Eur iki 225 Eur atmesti kaip nepagrįstą.
7. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija, Skyrius) pateikė išvadą Nr. 3SD-5714, kurioje nurodė, kad skyriaus specialistai lankėsi ieškovės E. M. gyvenamojoje vietoje, kurioje ieškovė gyvena jos tėvui nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute. D. M. ir T. M. gyvena atskirame šviesiame kambaryje, vaikams įrengtos vietos poilsiui, žaidimams, pamokų ruošai. Ištyrus ieškovės šeimos aplinkos sąlygas, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko D. M. teises ir teisėtus interesus, į tai, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, skyriaus nuomone, gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina E. M. jos gyvenamojoje vietoje labiausiai atitiks vaiko interesus. Skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad šalių sūnui D. yra 16 metų, T.- 7 metai, teigė, kad jų poreikiai ugdymui, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui išaugo, padidėjo išlaidos maistui. Sutiko, kad išlaikymo dydžio pakeitimas kiekvienam vaikui iki 225 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir atitinka jų poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-07-01 sprendimu ieškinį patenkino.
9. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių paaiškinimus ir institucijos pateiktą išvadą priėjo prie išvados, kad pakeitus ir nustačius tokią bendravimo su vaikais tvarką, kokios prašė ieškovė, bus užtikrinta ne tik tėvo teisė bendrauti su savo sūnumis, bet ir vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais. Patenkino ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaikais D. M. ir T. M. tvarkos pakeitimo ir pagal ieškovės pareikštus reikalavimus pakeitė atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatytą Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-22 sprendimo civilinėje byloje 2YT-3851-424/2017 1.9. punkte, pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-11-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11552-424/2019.
10. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nustatė, jog po Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-22 sprendimo civilinėje byloje 2YT-3851-424/2017 priėmimo, kuriuo iš atsakovo D. M. buvo priteistas nepilnamečiams vaikams D. M. ir T. M. išlaikymas po 170 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, kol vaikai sulauks pilnametystės, aplinkybės pasikeitė. Teismo sprendimo priėmimo metu šalių nepilnamečiams vaikams: D. M. buvo 11 metų, T. M. – 4 metai, šiuo metu D. M. yra 15 metų, jis lanko(duomenys neskelbtini) , T. M. – 7 metai, jis lanko (duomenys neskelbtini). Vaikų poreikiai išaugo ir pasikeitė, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, nuolat reikalingi didesni drabužiai, avalynė, ugdymo ir lavinimo priemonės, išlaidos sveikatos profilaktikai, higienos priemonėms, kosmetikai. Pažymėjo, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina – ieškove, o tai reiškia, kad ieškovei tenka pareiga suteikti vaikams būstą ir sudaryti tinkamas gyvenimo, augimo ir vystymosi sąlygas. Ieškovė pagal galimybes stengiasi užtikrinti būtiniausius vaikų poreikius. Ieškovė nuo 2021-03-15 dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis sudaro 786 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių, bei gauna 140 Eur išmoką už vaikus. Tuo tarpu atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis sudaro apie 2 526 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių (pagal teismo išreikalautus duomenis iš Sodra už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-10-31), pagal atsakovo pateiktą jo darbovietės išduotą 2021-03-24 pažymą apie jo gaunamą darbo užmokestį, atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 2 636 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (už pažymoje nurodytą laikotarpį - nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2021 m. vasario mėnesio), nuo 2020-11-16 verčiasi individualia veikla (pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurios, kaip matyti iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu jo duotų paaiškinimų, gauna apie 100 Eur per mėnesį, atsakovas turi nemažai nekilnojamojo turto, turi kilnojamojo turto (dvi transporto priemones). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, turi vieną transporto priemonę. Šalys kredito įstaigose esminių santaupų neturi. Ta aplinkybė, kad atsakovas yra sukūręs naują šeimą, kurioje su sutuoktine augina jos du nepilnamečius vaikus, nepanaikina ir nesumažina atsakovo pareigos teikti pakankamą išlaikymą savo biologiniams vaikams.
11. Sprendime nurodyta, kad nepilnamečiams, be būtinųjų poreikių maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienai, reikalingos lėšos mokyklos reikmenims. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog ieškovės nurodytos sumos maistui, drabužiams, mokyklos reikmenims, sveikatos apsaugai nėra nepagrįstai padidintos. Pažymėjo, jog ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, nes visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.
12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai su ieškove gyvena ieškovės tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, t. y. vaikų gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, ji teikia vaikams kasdienį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas ir akivaizdu, kad ieškovei, su kuria gyvena vaikai, ir taip tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, negu skyrium gyvenančiam vaikų tėvui, bei vadovaudamasis vaikų interesais ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priėjo išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl šalių nepilnamečių vaikų D. M. ir T. M. iš atsakovo D. M. priteisto išlaikymo kas mėnesį dydžio– 170 Eur – pakeitimo, padidinant jį iki 225 Eur, yra pagrįstas ir jį patenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-07-01 sprendimą ir ieškinį atmesti.
14. Apeliantas nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog ieškovė, reikšdama ieškinį ir teikama rašytinius paaiškinimus, neįvardino kokiu pagrindu (ar dėl vaikų poreikių pasikeitimo, ar dėl ieškovės materialinės padėties pokyčių), yra reiškiamas ieškinys. Paaiškino, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas. Tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas. Nepaisant to ir nenustatydamas (neišsiaiškinęs) kokiu pagrindu (ar abiem) reiškiamas reikalavimas dėl nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjo.
15. Skunde teigiama, kad teismas neįvertino, jog atsakovė gyvena jos tėvams priklausančiame ir jų išlaikomame bute (jai nereikia rūpintis būstu vaikams, komunalinių mokesčių mokėjimu) ir, kad atsakovės tėvai prisideda prie vaikų išlaikymo (tai patvirtina ir ieškovės pateikti čekiai, iš kurių matyti, kad prekės perkamos iš trijų skirtingu banko kortelių). Tuo tarpu apelianto turtinė padėtis nuo santuokos nutraukimo momento liko nepakitusi (jis sukūrė naują šeimą, kurios išlaikymu, taip pat kaip ir savo vaikų išlaikymu, privalo rūpintis). Apeliantas tai pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir šalių nepilnamečių vaikų poreikių (ne)padidėjimo. Teigia, jog ieškovė vaikų poreikių padidėjimą sieja tik su jų augimu ir pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai taikė minėtas materialinės teisės normas, nepagrindė būtinų vaiko poreikių, bet ir nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Paaiškina, kad suskaičiavus ieškovės pateiktus čekius, vieno vaiko poreikiai yra pagrįsti tik dėl 125 Eur sumos. Ieškovės išleidžiama vienam vaikui suma net nesiekia teismo nustatytos 170 Eur sumos, kurią vaikams moka apeliantas. Tuo tarpu 170 Eur turėtų vaikams skirti ir ieškovė, bei 70 Eur skiria valstybė (t. y. vienam vaikui per mėnesį turi būti skiriama 170+170+ 70=410 Eur. Tuo tarpu išleidžiama tik 125 Eur.
Šalies argumentai
16. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įrodymus vertino selektyviai, didžiąją dalį jų ignoruodamas, kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, įpareigodamas atsakovą (apeliantą) įrodyti, kad vaiko poreikiai nepakito.
Atsiliepimas
17. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo visas esmines šalių nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimui būtinas aplinkybes, visus ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus. Įvertino ir patikrino, ar nėra įrodymų prieštaravimų, ar įrodymai pakankami ir patikimi bei ar šalių paaiškinimai yra nuoseklūs ir neprieštarauja byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms. Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė, kaip pagrindinį motyvą padidinti priteistą išlaikymą, nurodo išaugusius vaikų poreikius. Paaiškina, jog šalims tariantis dėl taikaus ginčo išsprendimo, pats atsakovas sutiko su išlaikymo vaikams padidinimu, nurodęs, kad vaikų išlaikymui galėtų mokėti po 200 Eur kiekvienam vaikui, ką jis patvirtino ir 2021-03-17 vykusio teismo posėdžio metu (2021-03-17 teismo posėdžio garso įrašo laikas 00:17:10 min.).
Šalies argumentai
18. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog siekiant užtikrinti šalių nepilnamečiams vaikams kuo geresnes gyvenimo sąlygas, neužtenka užtikrinti tik būtinąsias išlaidas. Paaiškina, kad be būtinųjų poreikių maistui, aprangai, avalynei, higienos priemonėms, ugdymui, laisvalaikiui, būtina pirkti ir buičiai įvairias prekes, kiekvieną mėnesį apmokėti komunalines paslaugas, pirkti mokyklos reikmenis. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, jog ieškovės pateikta nepilnamečių vaikų poreikių lentelė yra pagrįsta ir joje nurodytos sumos maistui, drabužiams, mokyklos reikmenims, sveikatos apsaugai nėra nepagrįstai padidintos, kaip tai įrodinėjo atsakovas, bei ieškovės poreikių lentelėje išvardinti nepilnamečių vaikų poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu.
Žemesnės instancijos teismas
19. Atkreipia dėmesį, kad pagal 2020-10-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2021-01-01 minimali mėnesinė alga yra 642 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 468,41 Eur. Išlaikymo orientacinis dydis 2021 m. turėtų būti pusė būtent šios sumos– 234,21 Eur (468,41:2=234,21). Ieškovė nurodo, jog prašė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-22 priimtu sprendimu civilinėje byloje 2YT-3851-424/2017 priteistas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui T. M. išlaikymas būtų padidintas nuo 170 Eur iki 225 Eur, bei atitinkamai, nustačius nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamąją vietą su motina ieškove, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. M. išlaikymas būtų padidintas nuo 170 Eur iki 225 Eur. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė net mažesnės pinigų sumos– 225,00 Eur, negu nustatytas išlaikymo orientacinis dydis– 234,21 Eur. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados, jog ieškovė neprivalo įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, laisvalaikiui, ugdymui, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Šalies argumentai
20. Ieškovė taip pat paaiškina, kad buvo pateikta tik dalis turimų kvitų, čekių, patvirtinančių patiriamas išlaidas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, t. y. ieškovė nerinko visų čekių, kvitų, įrodančių jos patiriamas išlaidas per mėnesį šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti, kadangi toks gausus kvitų, čekių pateikimas bereikalingai apkrautų ir apsunkintų civilinės bylos nagrinėjimą ir akivaizdžiai būtų perteklinis. Atkreipia dėmesys į pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytą išvadą, jog tiksliai paskaičiuoti kiekvieną mėnesį vaiko poreikiams tenkinti būtinų lėšų sumos neįmanoma, todėl ir ieškovės pateiktoje poreikių lentelėje pateiktas tik preliminarus apskaičiavimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
23. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
24. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.
25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-22 sprendimo civilinėje byloje 2YT-3851-424/2017 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-11-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-11552-424/2019 priėmimo metu šalių nepilnamečiams vaikams: D. M. buvo 11 metų, T. M. - 4 metai. Šiuo metu D. M. yra 15 metų, jis lanko (duomenys neskelbtini), T. M. – 7 metai, jis lanko (duomenys neskelbtini). Sprendimą priėmęs teismas nustatė, kad ieškovės nurodytos sumos maistui, drabužiams, mokyklos reikmenims, sveikatos apsaugai nėra nepagrįstai padidintos ar susijusios su prabangos prekių įsigijimu. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog vaikų poreikiai išaugo ir pasikeitė, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, nuolat reikalingi didesni drabužiai, avalynė, priemonės vaikams ugdyti ir lavinti, išlaidos sveikatos profilaktikai, higienos priemonėms, kosmetikai. Pažymėjo, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina – ieškove, o tai reiškia, kad ieškovei tenka pareiga suteikti vaikams būstą ir sudaryti tinkamas gyvenimo, augimo ir vystymosi sąlygas.
26. Atsakovas apeliaciniu skundu nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė, reikšdama ieškinį ir teikdama rašytinius paaiškinimus, neįvardino kokiu pagrindu (ar dėl vaikų poreikių pasikeitimo, ar dėl ieškovės materialinės padėties pokyčių), yra reiškiamas ieškinys. Nesutinka su ieškovės pateikta vaikų poreikių lentele ir nurodo, jog vaikų poreikių padidėjimą ieškovė sieja tik su vaikų augimu, bet ne realiai padidėjusiais poreikiais. Laiko, kad vaiko poreikiams patenkinti pakankama suma yra 200 Eur per mėnesį. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovės turtinė būklė gerėja ir teismas neįvertino, kad pastaroji gyvena jos tėvams priklausančiame ir jų išlaikomame bute (jai nereikia rūpintis būstu vaikams, komunalinių mokesčių mokėjimu). Teigia, kad apelianto turtinė būklė nuo santuokos nutraukimo momento liko nepakitusi bei jis sukūrė naują šeimą, kurios išlaikymu, taip pat kaip ir savo vaikų išlaikymu, privalo rūpintis. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, bei neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą.
27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės būklės esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018, 24 punktas).
28. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas aiškiai nurodytas pareikštame ieškinyje ir nustatytas skundžiamame sprendime, pirmosios instancijos teismui nurodant, jog ieškovė, kaip pagrindinį motyvą padidinti priteistą išlaikymą, nurodo išaugusius vaikų poreikius. Sutiktina su ieškovės pozicija, kadangi iš ieškinio turinio nustatyta, jog ieškovė akcentuoja padidėjusius nepilnamečių vaikų poreikius ir dėl to kilusią būtinybę padidinti vaikų išlaikymui priteistą sumą. Pirmosios instancijos teismui taip pat nekilo abejonių, kokiu pagrindu pareikštas ieškinys, tad atitinkamas apelianto argumentas (apie ieškinio patenkinimo pagrindo nenurodymą sprendime ir ieškinyje) atmestinas.
29. Apeliantas ginčija ieškovės pateiktą nepilnamečių vaikų poreikių lentelę. Teigia, kad ieškovės lentelė nėra išsami, ieškovė nepagrindžia reikalaujamos sumos ir pagal jos pateiktus įrodymus vieno vaiko išlaikymui tenka 125 Eur, o ne 225 Eur. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas susieti nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimą su vaikų augimu yra nepagrįstas, kadangi atsakovo vertinimu, vaiko augimas savaime nereiškia būtinumo keisti teisėtą teismo sprendimą.
30. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo priėmimo metu šalių nepilnamečiams vaikams: D. M. buvo 11 metų, T. M.- 4 metai, šiuo metu D. M. yra 15 metų, jis lanko (duomenys neskelbtini), T. M.- 7 metai, jis lanko (duomenys neskelbtini). Sprendimą priėmęs teismas įvertino, kad vaikų poreikiai išaugo ir pasikeitė, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, nuolat reikalingi nauji drabužiai, avalynė, ugdymo ir lavinimo priemonės, išlaidos sveikatos profilaktikai, higienos priemonėms, kosmetikai.
31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
32. Ieškovė nurodė, jog pagal pateiktą poreikių lentelę būtiniesiems šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti vieno mėnesio suma vienam vaikui išlaikyti yra 520 Eur, kurią sudaro: maistas namuose ir mokykloje – 200 Eur, kišenpinigiai – 15 Eur, apranga ir avalynė – 82 Eur, laisvalaikiui – 20 Eur, higienos priemonės, kosmetika – 28 Eur, vaistai, maisto papildai – 8 Eur, mokyklinės prekės, renginiai – 31 Eur, komunaliniai mokesčiai (vaikui tenkanti jų dalis) – 80 Eur, kitos išlaidos (žaislai, kirpykla, specialūs poreikiai) – 56 Eur. Ieškovė gauna valstybės jai mokamas vaikų išmokas, kurios nuo 2021-02-01 yra 70 Eur, tai išlaikymo dydis vienam vaikui per mėnesį, mažintinas valstybės mokama šalių nepilnamečiams vaikams išmoka, ir iš viso sudaro 450 Eur. Nurodė, jog kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydis per mėnesį sudaro 450 Eur (atskaičius gaunamą valstybės vaiko išmoką). Paaiškina, jog pagal 2020-10-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1114 „Dėl 2021 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2021-01-01 minimali mėnesinė alga yra 642 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 468,41 Eur. Todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis 2021 m. turėtų būti pusė šios sumos – 234,21 Eur (468,41:2=234,21). Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė, kad nepilnamečiams vaikams išlaikymas būtų padidintas nuo 170 Eur iki 225 Eur. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė mažesnės pinigų sumos– 225 Eur, negu nustatytas išlaikymo orientacinis dydis – 234,21 Eur.
33. Ieškovė nepateikė detalaus apskaičiavimo, kiek išleidžia kiekvieną mėnesį vaikams išlaikyti. Taip pat nepateikė visas išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Tačiau sutiktina su ieškovės pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kadangi kasacinis teismas yra nurodęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tad ieškovė neturėjo pareigos detaliai įrodinėti tokio dydžio nepilnamečių vaikų poreikių (pavyzdžiui, pateikti pirkinių čekius), pagrindžiančius išlaidas tokiems poreikiams patenkinti. Klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, t. y. ar nurodomos išlaidos vaiko poreikiams užtikrinti yra protingos ir realios. Pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog ieškovės nurodomos išlaidos nėra susijusius su prabangos prekių įsigijimu, o yra išleidžiamos būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti bei susijusios su vaikų ugdymu. Atsakovas neginčijo nė vienos vaikų poreikių pozicijos, vadinasi, poreikių padidėjimas yra akivaizdus.
34. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo turtinės būklės. Teigia, jog ieškovės turtinė būklė yra pagerėjusi, ieškovė gyvena jos tėvams priklausančiame ir jų išlaikomame bute, ieškovės tėvai prisideda prie vaikų išlaikymo. Atsakovo turtinė būklė nuo santuokos nutraukimo su ieškove liko nepakitusi į gerąją pusę, kadangi atsakovas sukūrė naują šeimą, kuria taip pat, kaip ir šalių nepilnamečiais vaikais, privalo rūpintis ir išlaikyti. Apeliaciniame skunde yra teigiama, jog atsakovo gaunamos pajamos sudaro 1 181,27 Eur (atskaičius mokesčius).
35. Pažymėtina, jog kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma, atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos Kasacinėje jurisprudencijoje). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina – ieškove, o tai reiškia, kad ieškovei tenka pareiga suteikti vaikams būstą ir sudaryti tinkamas gyvenimo, augimo ir vystymosi sąlygas. Taip pat nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovas yra sukūręs naują šeimą, nepanaikina ir nesumažina atsakovo pareigos teikti pakankamą išlaikymą savo biologiniams vaikams. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas taip pat atsižvelgė į valstybės mokamas išmokas vaikams, tad apelianto skundo argumentai apie neatsižvelgimą sprendime į šią aplinkybę yra nepagrįsti. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieškovės tėvai prisideda prie šalių vaikų išlaikymo, ne patvirtina, o paneigia apelianto argumentus dėl išlaikymo dydžio: ieškovės tėvų pagalba įrodo, kad iki sprendimo priėmimo vaikams skiriamų lėšų trūko. Atsižvelgiant į tai, kad padidėjo vaikų poreikiai dėl ugdymo, pasikeitė prekių ir paslaugų kainos, o ieškovės prašoma padidinti išlaikymo suma užtikrina tik vaikų būtinuosius poreikius, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas yra jaunas, darbingas, nėra duomenų apie jo sumažėjusį darbingumą. Be to, nėra duomenų, kad atsakovas dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų gauti pajamų ar negalėtų mokėti ieškovės prašomos išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumos.
36. Nors apeliantas prašo panaikinti visą sprendimą, bet iš skundo turinio matyti, kad nesutinka tik su priteisto išlaikymo dydžiu. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti (likę) apelianto (atsakovo) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos apylinkės teismo priimtam sprendimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių pozicijas ir įrodymus, todėl apelianto svarstymai apie teismo šališkumą nepagrįsti.
37. Apibendrinant tai, kad dėl kitų (išskyrus išlaikymo dydį) sprendimo aspektų apeliaciniame skunde nepasisakyta, o argumentai dėl priteisto išlaikymo dydžio nepagrįsti, nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
38. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų- 1 050 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos– 1 050 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-07-01 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas- 1 050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.