Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje atstovui P. P..

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį dėl bendravimo ir dalyvavimo auklėjant tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo atsakovui V. R., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei atsakovo priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Ieškovė A. R. (toliau ieškovė) bylos nagrinėjimo pabaigoje ieškiniu teismo prašo nustatyti tik bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. R., gimusia (duomenys neskelbtini), (toliau vaiku ir dukra) tvarką.

2017m. kovo 23 dieną teismas civilinėje byloje Nr.2-2281- 301/2017 priėmė nutartį, kuria patvirtino vaiko tėvų taikos sutartį dėl 2016- 05-12 teismo sprendimo pakeitimo. Teismo nutartimi nepilnamečių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, todėl išlaikymą vaikui įpareigota teikti motina Dėl bendravimo su vaiku tvarkos teismo nutarties 2-me punkte nurodyta: „Siekiant, kad vaikas neprarastų ryšio su motina nenustatoma konkreti bendravimo su vaiku tvarka, nes bendravimo sąlygos bus suderinamos abiejų tėvų susitarimu.“

Motyvuojamoji dalis

Priešieškinio reikalavimai

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Teismas Konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas dalinai.

Priešieškinis tenkinamas dalinai.

Teismas pirmiausia pasisako, kad priima ieškovė atsisakymą dalies ieškinio reikalavimų, tai yra atsisakymą tų reikalavimų dėl kurių ji pasisakė raštu procesiniame dokumente – pareiškime dėl ieškinio reikalavimų (DOK 13809, 2023-03-24), o būtent dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ieškove bei dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo, kadangi nagrinėjama byla priklauso šeimos bylų kategorijai ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 377 str. šios kategorijos bylose ieškovas turi teisę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos keisti ieškinio dalyką ar pagrindą.

Teismas nenustatė, kad minėtų reikalavimų atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar pažeidžia nepilnametės dukros teises ir teisėtus interesus, tai yra nenustatė pagrindų išvardintų CPK 42 str. 2 d., civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (CPK 13 str.) . Priėmus atsisakymą ieškinio dėl dalies reikalavimų – gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo (pagal ieškinį) civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 str. 4 p.).

Teismas taip pat pasisako, kad atsakovas atsiliepime į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko be kitų aplinkybių pasisakė, kad pareiškime nenurodyta, kad ieškovei žinomos ieškinio dalies atsisakymo teisinės pasekmės. Dėl šios aplinkybės teismas nurodo, kad tai nėra kliūtis priimti ieškovės atsisakymą ieškinio dalies, nes viena ieškovė veda bylą per atstovę- advokatę, antra nors bendros pasekmės atsisakius ieškinio ar jo dalies yra toks, kad priėmus atsisakymą ir nutraukus bylą toje dalyje yra tos, kad iš naujo kreiptis su ieškiniu dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu , tarp tų pačių neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.), tačiau reikalavimai kurių atsisako ieškovė yra susiję su vaiko gyvenamąja vieta ir išlaikymu, sprendimas tokiuose santykiuose neįgyja res judicata galios ir tokie santykiai yra tęstiniai, tai yra iki vaiko pilnametystės, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tokie reikalavimai gali būti reiškiami pakartotinai.

Ginčas pagal ieškovės reikalavimus liko iki bylos nagrinėjimo pabaigos dėl jos bendravimo su dukra ir dalyvavimo auklėjime (toliau bendravimo tvarkos), todėl toliau teismas šiuo sprendimu pasisakys dėl bendravimo tvarkos (pagal ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko) ir dėl išlaikymo dydžio keitimo (padidinimo) pagal atsakovo priešieškinį.

Faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko G. R., gimusios(duomenys neskelbtini), (toliau vaiko ir dukros) tėvai, kurių santuoka nutraukta Marijampolės apylinkės teismo (toliau teismo) sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ( byla Nr. 2YT-2309-374/2016) ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (toliau irt motina), atsakovui nustatyta pareiga mokėti dukrai išlaikymą kas mėnuo po 50 EUR., konkreti bendravimo tvarka nenustatyta. 2017-03-07 V. R. pateikė teismui ieškinį dėl tuo metu dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo. Byla buvo baigta taikos sutartimi, kurią teismas patvirtino nutartimi 2017-03-23 (byla Nr. 2-2281-301/2017). Taikos sutartimi buvo susitarta, kad keičiama 2016 m. teismo sprendimo sąlyga dėl vaikų gyvenamosios vietos ir ji nustatoma su tėvu bei sąlyga dėl išlaikymo ir susitarta, kad motina moka vaikams išlaikymą po 50 EUR kas mėnuo kiekvienam iki pilnametystės. Dėl dukros bendravimo su motina konkreti bendravimo tvarka nebuvo nustatyta, 2 taikos sutarties sąlygoje įrašyta tokia formuluotė „ siekiant, kad vaikai neprarastų ryšio su motina nenustatoma konkreti A. R. bendravimo su vaikais tvarka, nes bendravimo sąlygos bus suderinamos abiejų tėvų susitarimu“.

Nutraukiant santuoką bendru sutikimu buvo susitarta ir dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto pasidalinimo, o būtent iš įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2309-374/2016 matyti, kad tuometiniams sutuoktiniams liko po pusę namo (duomenys neskelbtini) ir po automobilį bei liko solidariai atsakingi kreditoriui AB NORD bankui pagal būsto paskolos sutartį 2006-02-10. Naudojimosi namu tvarka įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar notaro patvirtinta sutartimi nenustatyta. Dėl šių aplinkybių teismas pasisako todėl, kad ieškovė ir atsakovas mokesčiais už komunalines paslaugas bei kitomis posėdžių metu nurodytomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kad ieškovė siunčia atsakovui po 300 EUR, kurių dalis yra kreditui, dalis mokesčiams, dalis dukros išlaikymui įrodinėjo turtinę padėtį ir prisidėjimą prie vaiko išlaikymo. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei grįžus iš (duomenys neskelbtini) (toliau ir (duomenys neskelbtini)) ji būna (apsistoja) šiuo metu jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame su atsakovu gyvena ir dukra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.155 str. 2 d. nustatytas tėvų valdžios turinys ir tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios nesvarbu su kuriuo iš tėvų nustatyta vaikų gyvenamoji vietą, abiejų tėvų pareigos ir teisės išlieka vienodos (CK 3.156 str. ) Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.), Tėvai negali savo valdžios naudoti priešingai vaikų interesams, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako tiek tėvas, tiek motina (CK 3.159 str. 2 d., 3 d.). Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė, CK 3.161 str.).

Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus pirmiausia tarpusavio sutarimu. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Kasacinis teismas taip yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. (duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

CK 3.170 str. 1 d. nustatyta, kad tėvas ar motina negyvenantys kartu su vaiku turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Tėvams dėl to nesusitariant bendravimo tvarką nustato teismas CK 3.170 str. 3 d.). Tas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai turi nekliudyti kita iš tėvų bendrauti su vaiku (CK 3.170 str. 4 d.).

Kasacinis teismas yra suformavęs Teismų praktiką, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais ir, kad tėvų negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku yra asmeninio pobūdžio, kurią įgyvendinti galima kai kitas iš tėvų nekliudo tokiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus, kad tėvai turi bendradarbiauti siekiant jog vaikas galėtų tinkamai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriais nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

CK 3.175 str. 1 d. nustato, kad kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo gali kreiptis vaiko tėvas ar motina, vaikų globėjai ar rūpintojai. To paties straipsnio 2 (antra) dalis reglamentuoja, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Taigi bendravimo tvarką teismas nustatinėja derindamas vaikų tėvų (motinos ir tėvo) interesus, laikydamas vaikų interesus prioritetiniais, vadovaudamasis, minėtomis anksčiau civilinio kodekso trečios knygos nuostatomis, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu (CK 1.5 str., 3.3 str., CPK 376 str., 3.175 str. 2 d.).

Byloje nėra ginčo dėl ieškovės teisės bendrauti su dukra, faktinis bendravimas vyko ir vyksta, atsakovas neprieštarauja dėl ieškovės bendravimo su dukra (duomenys neskelbtini), tai yra ieškovei grįžus į (duomenys neskelbtini) atostogų ar trumpesniam laikui, nepertraukiamai, jokio ginčo nėra dėl ieškovės bendravimo su dukra ryšio priemonėmis mokslo metų eigoje ir atostogų metu, pagrindinis ginčas yra dėl to, kad mergaitė bendrautų su motina šios gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir dėl kelionės išlaidų į (duomenys neskelbtini) apmokėjimo bei dukros saugumo vienai keliaujant ir grįžtant iš užsienio.

Teismas pasisako jog CK 3.175 str. 2 d. reglamentuoja, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Bylos duomenys nepatvirtina jog yra pagrindo nustatyti minimalų ieškovės bendravimą su dukra. Ieškovės ir vaiko emocinis ryšys yra nenutrūkęs, jos nuolat bendrauja ryšio priemonėmis ir ieškovei parvykus į (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų jog ieškovė šiuo metu piktnaudžiauja alkoholiu nors mergaitė išsakydama nuomonę dėl bendravimo ir nurodė jog mama anksčiau gerdavo „alkoholį“, bet tuo pačiu ir patvirtino jog šiuo metu to nėra. Tarp vaiko tėvų nors ir išlikę konfliktiniai santykiai ir požiūriai į daugelį dalykų skiriasi, tačiau jie dėl bendravimo su vaiku rado tam tikrų kompromisų.

Ieškovė ieškinyje nebuvo nurodžiusi kokių aplinkybių įtakota ji išvyko gyventi į užsienį ((duomenys neskelbtini)) ir kodėl ten gyvena iki šio laiko. Teismas sutinka, kad kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti kur jam gyventi bei dirbti, tačiau toks jo pasirinkimas neturi įtakoti kitų asmenų teisių ir interesų, tai yra vieno asmens asmeniniai interesai negali nulemti kito asmens interesų ir būti laikomi viršesni ar svarbesni. Paskutinių teismo posėdžių metu ieškovė lyg ir bandė teigti jog išvyko gyventi į užsienį dėl to, kad negalėjo gyventi viename name su atsakovu, tačiau šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str., 185 str.), tai yra neįrodė jog atsakovas jai trukdė ar trukdo gyventi jai priklausančioje ½ namo dalyje, būdami bendrosios dalinės nuosavybės turėtojais, ieškovė ir atsakovas gali nusistatyti naudojimosi tvarką, atsidalinti bendra daline nuosavybe ar savo dalį parduoti, taigi ieškovė neįrodė jog būtent atsakovo elgesys nulėmė jos išvykimą gyventi į užsienį.

Dėl tų sąlygų dėl kurių nėra ginčo teismas detaliai nepasisako teismo sprendimu, o pasisako dėl tų sąlygų dėl kurių liko ginčas.

Pirmiausia teismas pasisako, kad įstatymas reglamentuoja bendravimo tvarkos nustatymą su skyrium gyvenančiu tėvu(motina), bet nereikalauja jog teismas nustatytų kokioje konkrečioje vietoje bus bendraujama. Tėvai vykdydami tėvų valdžią pirmiausia turi žiūrėti vaiko interesų ir užtikrinti jiems tinkamas sąlygas tuo metu kai vaikas pas juos (jų globojamas ir prižiūrimas) bei už netinkamą ar priešingai vaiko interesams vykdomą tėvo (motinos) valdžią yra nustatyta atsakomybė ir tėvų valdžios ribojimas, tokiu būdu teismas vertina jog tiek ieškovė, tiek atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą elgtis taip jog užtikrintų tinkamas sąlygas dukrai, o būtent užtikrintų jos saugumą ir pasirūpintų, kad nebūtų pažeistos vaiko teisės. Tėvai klausimus su vaiku susijusius turi žiūrėti kas geriausia vaikui, o ne iškelti savo interesus aukščiau vaiko poreikių ir interesų, tame tarpe ir bendrauti su abiem tėvais nors jie ir gyvena skyrium. Kaip jau minėta tėvai turi būti lankstūs ir vaikui prieinami kai jam to labiausia reikia.

Dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo teismas pasisako, kad tenkina ieškovės reikalavimą ir nustato ieškovės bendravimo su dukra tvarką kas antri metai dukros mokyklinių rudens, pavasario atostogų metu, tai yra nustato jog motina su dukra bendrauja visas šias atostogas, mokyklinių žiemos atostogų metu, kurios yra ilgesnės motina bendrauja su dukra kasmet ½ dalį šių atostogų laiko pasirinktinai, prieš 5 dienas informuodama tiek dukrą, tiek atsakovą kurią šių atostogų dalį, tai yra pirmąją pusę ar antrąją pusę kiekvienais metais bendraus su dukra. Vasaros atostogų metu kiekvienais metais motina su dukra bendrauja vieną mėnesį ištisai pasirinktinai, priklausomai nuo motinos atostogų ir vaiko užimtumo, prieš dvi savaites iki atostogų informuodama tiek dukrą, tiek atsakovą kurį mėnesį (liepą ar rugpjūtį) bendraus su dukra. Ieškovė formuluoja reikalavimą nustatyti, kad ji bendrauja su dukra „ieškovės pasirinktoje vietoje“. Dėl šio reikalavimo teismas pasisako, kad nenustato kur bus bendraujama , nes kaip minėta teismas nustato ne vietą kur tėvas (motina) gyvenantis skyrium bendraus su vaiku, o nustato bendravimo tvarką. Dėl atsakovo nesutikimo jog vaikas bendrautų su motina, ieškovės gyvenamojoje vietoje, teismas pasisako jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dukrai nesaugu būtų svečiuotis pas motiną (CPK 178 str., 185 str.), ieškovė pateikė įrodymus jog ji nuomojasi butą, gyvenimo sąlygos pakankamos vaikui svečiuotis pas motiną, institucija teikė duomenis į bylą, kad (duomenys neskelbtini) vaikas nuo 6 metų gali būti trumpai paliekamas vienas namuose, atsižvelgiant į jo brandą ir savarankiškumą, bylos šalių dukrai 2023 m. gruodžio 24 d. bus (duomenys neskelbtini) metų (gimusi (duomenys neskelbtini)), jos brandumas ir savarankiškumas pagal amžių nesukėlė abejonių išklausant vaiką teismo posėdyje, tame pačiame rašte institucijos kuri bendradarbiavo su atitinkama (duomenys neskelbtini) tarnyba (DOK 36135, 2023-08-11) nurodoma jog „vaiko palikimas vieno jei dėl to jam kyla pavojus (duomenys neskelbtini) yra laikoma nusikaltimu ir tėvams prieš nusprendžiant palikti vaiką vieną pavyzdžiui namuose ar automobilyje rekomenduojama įvertinti savo vaiko brandą.“ Bylos šalys apie šį dokumentą ir (duomenys neskelbtini) galiojančias nuostatas žino, taigi ieškovė deklaruodama norą ir pasirengimą tiek plačiai bendrauti su dukra, turi ir užtikrinti sąlygas jog dukra bendraudama su ja būtų saugi ir būtų užtikrinti vaiko poreikiai ir teisėti interesai, tokiu būdu teismas nenustatė pagrindų ir nenustato, kad yra negalimas ieškovės bendravimas su dukra, ieškovės gyvenamojoje vietoje.

Teismas netenkina ieškovės reikalavimo nustatyti, kad kelionės išlaidas į (duomenys neskelbtini) ir/ ar atgal turi mokėti ir atsakovas, kadangi pati ieškovės atstovė patvirtino jog nėra teisės akto reglamentuojančio jog tėvas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turi apmokėti dalį vaiko kelionės išlaidų vykstant pas motiną, kuri savo noru ir valia pasirinko gyventi (duomenys neskelbtini) ir ten gyvenančią. Ieškovė neįrodė (CPK 178 str., 185 str.) jog ji privalėjo išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo elgesio ar kitų priežasčių objektyvių ar, kad negali grįžti ir gyventi (duomenys neskelbtini) dėl tokių priežasčių ir teismas ieškovės pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo 1.6 p. netenkina, išskyrus dalį, kad dukros atvežimo iki oro uosto ir pasiėmimo išlaidos tenka išlydinčiam/pasitinkančiam, nes su tuo sutiko ir atsakovas.

Dėl to, kad vaikas gerai nemoka anglų kalbos ir kitų atsakovo nurodytų aplinkybių jog viena dukra nenuskris saugiai į (duomenys neskelbtini) teismas pasisako, kad neįpareigoja ieškovės bendrauti su dukra (duomenys neskelbtini) ir tėvų pareiga yra užtikrinti vaiko saugumą kelionės metu, tai yra pasirūpinti jog būtų lydintis asmuo ar pasirūpinti jog vaikui skrydžio metu padėtų oro uosto darbuotojai ir pan. Ieškovė norėdama bendrauti su dukra (duomenys neskelbtini) turi ir spręsti vaiko interesais šiuos faktinius klausimus, o ne teismas nustatinėdamas bendravimo tvarką, išspręsti visus klausimus kurie gali kilti bendravimo metu. Teismas pasisako, kad išklausant dukrą teismo posėdžio metu, susidarė įspūdis jog ieškovė suteikė vaikui didelius lūkesčius, tai yra ir nedirbti vakarais, pati lydėti vaiką kelionių metu į (duomenys neskelbtini) ir atgal, nepalikti vaiko vieno ilgesniam laikui namuose, tačiau to nepatvirtino pati ieškovė teismo posėdžio metu. Apibendrintai teismas pasisako, kad vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, o tėvai turi pareigą sudaryti tinkamas sąlygas vaikui bendrauti su jais ir tokia pareiga negali būti perkeliama kitiems asmenims.

Dėl bendravimo (duomenys neskelbtini) ieškovei būnat ir dėl bendravimo ryšio priemonėmis ginčo nėra ir šie reikalavimai tenkinami ( pareiškimo 1.7 p., 1.4 p.).

Dėl pareiškimo 1.3 p. ir 1.8 p. teismas pasisako, kad jie yra pertekliniai ir netenkinami, kadangi pats įstatymas įpareigoja tėvus informuoti vienas kitą apie vaiko gyvenimo sąlygas, sveikatos būklę, mokslo įstaigą ir pan. (CK 3.165 str. 3 d., 3.176 str. 5, 6 d.). Teismas vertina jog reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo neapima klausimo dėl įpareigojimo teikti informaciją t ir be to ieškovė neįrodė, kad jai informacija neteikiama, nes ji pati nuolat ryšio priemonėmis bendrauja su dukra ir įpareigoti šalis teikti vienas kitam informaciją apie dukrą teismo sprendimu, teismas nenustatė nei faktinio nei teisinio pagrindo.

Teismas sprendimu nepasisako dėl tų ieškovės pareiškime dėl ieškinio dalyku pasisakytų aplinkybių kurią atostogų dalį dukra bendrauja su tėvu, nes vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, ji nekeičiama šiuo teismo sprendimu ir bendravimo tvarka nustatoma tik su skyrium gyvenančia motina.

Teismas atkreipia bylos šalių dėmesį, kad sprendimas neįgyja res judicata galios ir iš esmės pasikeitus aplinkybėms bendravimo tvarka gali būti keičiama pagal bendrą tėvų pareiškimą ar vieno jų ieškinį.

Dėl priešieškinio (išlaikymo dydžio keitimo-padidinimo)

Šioje dalyje ginčas tarp šalių faktiškai liko dėl 100 EUR, nes atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti jog ieškovė dukros išlaikymui moka po 300 EUR kas mėnuo iki pilnametystės.

Ieškovė teismo posėdžio metu sutiko, kad sutinka mokėti dukrai išlaikymą po 200 EUR kas mėnuo.

Teismas pasisako, kad pati ieškovė ieškiniu taip pat prašė, pakeitus dukros gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškove, išlaikymą dukrai nustatyti po 300 EUR kas mėnuo, ieškovė šių reikalavimų atsisakė ir byla šioje dalyje nutraukiama teismo sprendimu, tačiau ieškinyje nurodyta suma 300 EUR sutampa su priešieškiniu prašoma priteisti suma 300 EUR ir tai leidžia daryti prielaidą, kad tarp bylos šalių ginčo dėl vaiko poreikių nėra.

Bylos nagrinėjimo metu ginčas dėl išlaikymo sprendžiamas pagal atsakovo priešieškinį ir toliau teismas pasisako dėl jo (priešieškinio).

Atsakovas priešieškiniu prašo pakeisti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 p. ir nustatyti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 300 EUR kas mėnuo iki jos pilnametystės.

Prašoma pakeisti išlaikymo dydį, todėl be kitų CK nuostatų reglamentuojančių nepilnamečių vaikų išlaikymą (CK 3.192-3.198 str.), aktualus yra ir CK 3.201 str. reglamentuojantis, kad teismas <...> pagal ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). To paties straipsnio antra dalis reglamentuoja, kad išlaikymo priteisto dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms.

Dėl teisinio reglamentavimo ir Kasacinio teismo praktikos

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Nustatant, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).

Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad bylos šalys yra buvę sutuoktiniai, taikos sutarties sudarymo metu (2017 m.), kuria buvo nustatytas ir išlaikymas vaikams buvo turtą jau pasidalinę, išlaikymas buvo nustatytas dviem vaikams, šiuo metu sūnus jau pilnametis ir tėvai pareigos teikti jam paramą neturi, nepilnametė yra tik dukra, kuriai netrukus sueis (duomenys neskelbtini) metų ((duomenys neskelbtini) ), o taikos sutarties sudarymo metu jai buvo (duomenys neskelbtini) metai, vien tai jau neginčytinai patvirtina jog yra abi sąlygos keisti išlaikymo dydį dukrai, nes pasikeitė iš esmės abiejų tėvų turtinė padėtis ta prasme, kad jie 2017 metais turėjo du nepilnamečius išlaikytinius (vaikus), šiuo metu turi tik vieną – dukrą, taigi gaunamas pajamas jie gali skirti kiekvienas savo ir dukros reikmėms. Turimo nekilnojamojo turto prasme bylos šalių turtinė padėtis nepasikeitė, nes jiems kiekvienam priklauso kaip ir priklausė 2016 metais, nutraukiant santuoką bendru sutikimu, po ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įsigyto su banko paskola ir abu solidariai turi prievolę bankui šią paskolą grąžinti. Abu yra darbingi ir dirbantys, jų gaunamos darbinės pajamos yra panašaus dydžio ieškovės 1400 EUR, atsakovo 1600 EUR kas mėnuo. Dukra gyvena su tėvu, kuris turi kasdienes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovė įrodinėjo jog perveda daugiau nei nustatyta taikos sutartimi patvirtinta teismo nutartimi išlaikymo dukrai. Teismas vertina jog ieškovė šios aplinkybės neįrodė, o ji ir neturi tiesioginės reikšmės sprendžiant priešieškinio tenkinimo klausimą, kadangi atsakovas išlaikymo dydį dukrai prašo keisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ir įsiskolinimo iš ieškovės priteisti neprašo.

Teismas sutinka, kad atsakovas priešieškiniu nurodytoje lentelėje vaiko poreikius šiuo metu esančius įvertino tinkamai ir jie yra apie 690 EUR mėnesiui, atsakovas prašydamas priteisti iš ieškovės po 300 EUR kas mėnuo jau yra atėmęs „vaiko pinigus“ ir jais dar kartą nemažintina vaiko poreikių suma.

Teismas priimdamas sprendimą vadovaujasi ir CK 1.5 str. 5 d. ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė galimai patirs papildomas išlaidas dukros kelionei pas ją į (duomenys neskelbtini) ir atgal apmokėti, pagal nustatytą ieškovės bendravimo tvarką su dukra šiuo teismo sprendimu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, išlaikymo dydį didina ir nustato, kad ieškovė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos turi teikti išlaikymą dukrai po 250 EUR kas mėnuo iki pilnametystės.

Sprendimui įsiteisėjus naikinama laikinoji apsaugos priemonė taikyta 2022-10-17 nutartimi ( CPK 150 str.).

Dėl kitų bylos šalių išsakytų motyvų teismas nepasisako kaip dėl neturinčių reikšmės ginčo sprendimui.

CPK 93 straipsnio 2 dalimi bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylos šalys vedė bylą per savo pasirinktus atstovus (advokatus).

Teismas tenkina 50 procentų ieškovės reikalavimų, kuriuos ji palaikė bylos nagrinėjimo pabaigoje. Ieškovė atsisakė dalies reikalavimų parengiamojoje stadijoje, tai yra nepriėmus nutarties nagrinėti bylą teismo posėdyje ( neperėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės) ir teismas nesutinka su atsakovo procesiniame dokumente (DOK36832, 2023-08-21) išdėstyta pozicija, kad „2/3 ieškovės reikalavimų netenkinama ir iš ieškovės atsakovui priteistina mažiausia 2/3 patirtų bylinėjimosi išlaidų“, kadangi dėl reikalavimų kurių ieškovė atsisakė teismo sprendimas nepriimamas, byla toje dalyje nutraukiama ir jie nėra nei tenkinami nei, atmetami.

Teismas tenkina 83 procentus priešieškinio reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidos turėtos advokatų teisinei pagalbai apmokėti paskirstomos vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. nuostatomis.

Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 757 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 50 procentų ieškovės reikalavimų, jai iš atsakovo priteistina 378,50 Eur (748 Eur *50 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 83 procentus atsakovo priešieškiniu suformuluotų reikalavimų, iš ieškovės priteistina 830 Eur (1000 Eur * 83 proc.) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 376 straipsniu teismas

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priešieškinį tenkinti dalinai.

Priimti ieškovės A. R. atsisakymą ieškinio dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ieškove bei dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo V. R. ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinio reikalavimą dalyje ieškovės bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu vaiku tenkinti dalinai ir nustatyti tokią ieškovės A. R. (toliau ieškovės) bendravimo ir dalyvavimo auklėjant su nepilnamete dukra G. R., gimusia (duomenys neskelbtini) (toliau dukra) tvarką:

Ieškovei parvykus į (duomenys neskelbtini) jos bendravimas su dukra neribojamas, tai yra visą buvimo(duomenys neskelbtini) laiką ieškovė bendrauja su dukra.

Mokslo metų laikotarpiu ieškovė bendrauja su dukra, atsižvelgiant į dukros mokymosi, užimtumo grafiką telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis, nenustatant konkrečios trukmės.

Dukros mokyklinių rudens ir pavasario atostogų metu ieškovė su dukra bendrauja kas antri metai, pradedant 2023-2024 mokslo metais, visą tokių atostogų laikotarpį.

Mokyklinių dukros žiemos atostogų metu ieškovė bendrauja su dukra kas metai pusę (1/2 dalį) tokių atostogų. Ieškovė prieš 5 dienas iki žiemos atostogų informuoja elektroninėmis ryšio priemonėmis tiek dukrą tiek atsakovą V. R. (toliau atsakovą), kurią žiemos atostogų dalį (pirmąją pusę ar antrąją pusę) kiekvienais metais bendraus su dukra.

Dukros mokyklinių vasaros atostogų metu ieškovė bendrauja su dukra vieną mėnesį nepertraukiamai, prieš dvi savaites iki jų elektroninėmis ryšio priemonėmis pranešdama tiek dukrai, tiek atsakovui, kurį vasaros atostogų mėnesį (liepos ar rugpjūčio) bendraus su dukra kiekvienais metais.

Ieškovė bendrauja su dukra mokyklinių vasaros, rudens, žiemos, pavasario atostogų metu pagal šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ieškovės pasirinktoje vietoje, apie bendravimo vietą atitinkamai prieš penkias dienos ir dvi savaites (vasaros atostogos) elektroninėmis ryšio priemonėmis informuodama dukrą ir atsakovą kur bus bendraujama (ieškovės gyvenamojoje vietoje ar kitur jei tai susiję su išvykimu iš (duomenys neskelbtini) ar ieškovės gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ribų).

Dukros atvežimo iki oro uosto ir pasiėmimo iš jo išlaidos tenka atitinkamai išlydinčiam/ pasitinkančiam, tai yra ieškovei ir atsakovui atitinkamai dukrai vyksta pas motiną – atsakovui, dukrai grįžtant į gyvenamąją vietą – ieškovei.

Netenkinama ieškovės reikalavimo (pareiškimo dėl ieškinio dalyko) 1.6 punktas, dėl bendravimo tvarkos dalyje, tai yra dėl to, kad kelionės išlaidas (skrydžio kainą) į (duomenys neskelbtini) ir iš jo apmoka į vieną pusę atsakovas.

Netenkinami ieškovės pareiškimo dėl ieškinio dalyko 1.3 punktas ir 1.8 punktai (dėl informacijos teikimo).

Priešieškinis tenkinamas dalinai, tai yra pakeičiamas šiuo teismo sprendimu Marijampolės apylinkės teismo nutartimi 2017 m. kovo 23 d. patvirtintos taikos sutarties 3 punktas (dalyje išlaikymo dydžio) ir nustatoma, kad nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2023 m. spalio 31 d. ieškovė A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) moka išlaikymą nepilnametei dukrai G. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 EUR kas mėnuo iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant, atsižvelgiant į infliaciją, Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo sumas uzufrukto teise išimtinai dukros interesais valdo ( naudoja) atsakovas V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 378,50EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovei A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 830 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato (padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąją apsaugos priemonę taikytą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.