Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams A. L., G. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

12. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pridėjo naujus įrodymus, išvardytus šios nutarties 8 punkte, ir pažymėjo, kad jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus pridėti prie bylos. Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas teikė šiuos dokumentus pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas atsisakė juos priimti. Antra, įvetinus prašomų pridėti dokumentų sudarymo datą (2017 m. kovo 3 d., 2018 m. sausio 4 d., 2018 m. sausio 25 d. ir pan.), nėra pagrindo išvadai, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Trečia, pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad prašomi pridėti įrodymai, t. y. prašymas atlikti ekspertizę ir pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyką pagrindžiantys dokumentai. Ketvirta, prašomas pridėti 2018 m. kovo 23 d. pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą yra byloje (3 t., b. l. 6), todėl nėra pagrindo jį pridėti pakartotinai.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

14. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

16. Vienas nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvas yra susijęs su procesinės teisės normų pažeidimu. Apelianto teigimu, teismas civilinę bylą išnagrinėjo nedalyvaujant ieškovui ir pažeidė CPK numatytus rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Teisėjų kolegija šį argumentą vertina kaip nepagįstą.

17. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Šioje teisės normoje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms egzistuojant teismas gali atidėti teismo posėdį, pirma, ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios turi pateikti dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir, antra, teismas neatvykimo priežastis turi pripažinti svarbiomis.

18. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinę bylą atnaujino, paskyrė parengiamąjį posėdį 2017 m. liepos 19 d. Ieškovo atstovė advokatė A. A. 2017 m. liepos 18 d. pateikė prašymą „Dėl pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui ieškovui ir / ar jo atstovei nedalyvaujant“ (2 t., b.l. 136). Prašyme nurodyta, kad „ieškovas visus argumentus ir motyvus, kuriais grindžia savo ieškinį, nurodė pačiame procesiniame dokumente bei pridėjo visus šiuo metu turimus rašytinius įrodymus“. Teismas, atsižvelgęs į ieškovo prašymą ir įvertinęs, jog dėl ligos į parengiamąjį posėdį negali atvykti atsakovė, kitą parengiamąjį posėdį paskyrė 2017 m. lapkričio 17 d. 2017 m. lapkričio 16 d. ieškovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo ligos (2 t., b. l. 147–148). Tą pačią dieną taip pat gautas pranešimas, jog ieškovas atsisakė advokatės A. A. paslaugos – atstovavimo teisme (2 t., b. l. 149). 2017 m. lapkričio 16 d. teisėjo rezoliucija parengiamasis posėdis paskirtas 2018 m. vasario 23 d. ir 2018 m. kovo 7 d. 2018 m. vasario 20 d. ieškovas elektroniniu paštu teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi serga ir nėra sudaręs atstovavimo su advokatu sutarties; prašė parengiamąjį posėdį perkelti į 2018 m. kovo 7 d. (2 t., b. l. 156). 2018 m. kovo 5 d. ieškovas elektroniniu paštu pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad negali dalyvauti 2018 m. kovo 7 d. parengiamajame posėdyje, kadangi serga (2 t., b.l. 160). 2018 m. kovo 9 d. teisėjo rezoliucija parengiamasis posėdis perskirtas į 2018 m. kovo 21 d. ir 2018 m. kovo 27 d. 2018 m. kovo 9 d. teismas ieškovui elektroniniu paštu išsiuntė teismo šaukimą į parengiamąjį posėdį (2 t., b. l. 165). 2018 m. kovo 20 d. ieškovas elektroniniu paštui teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl užsitęsusios ligos (2 t., b. l. 167). Teismas tenkino ieškovo prašymą ir parengiamąjį posėdį paskyrė 2018 m. kovo 27 d. 2018 m. kovo 21 d. teismas užklausė gydymo įstaigą, ar ieškovas buvo gydomas įstaigoje ir ar buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2018 m. kovo 22 d. teisme gautas gydymo įstaigos patvirtinimas, jog šiuo metu ieškovas yra gydomas įstaigoje; gydymą planuojama baigti 2018 m. kovo 23 d. 2018 m. kovo 26 d. gautas raštas iš UAB „Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centras“, kuriame nurodyta, kad ieškovui nedarbingumo pažymėjimas išduotas nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. vasario 27 d. ir nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 9 d. (2 t., b. l. 26). 2018 m. kovo 26 d. teisme gautas ieškovo elektroninis laiškas, kurio turinys neaiškus (2 t., b. l. 184). 2018 m. kovo 26 d. užklausta gydymo įstaiga dėl informacijos apie ieškovo gydymo trukmę pateikimo. 2018 m. kovo 27 d. parengiamojo posėdžio metu nutarta paskelbti pertrauką iki 2018 m. balandžio 3 d. 2018 m. kovo 27 d. teismas elektroniniu paštu pranešė ieškovui, jog paskelbta pertrauka ir po pertraukos parengiamasis posėdis vyks 2018 m. balandžio 3 d. 2018 m. kovo 29 d. ieškovas elektroniniu paštui teismui pranešė, kad yra išrašytas iš ligoninės ambulatoriniam gydymui, operacija paskirta 2018 m. balandžio 4–5 dienomis (3 t., b. l. 5). 2018 m. balandžio 3 d. nutarta parengiamąjį posėdį atidėti, nustatant šias datas: 2018 m. balandžio 10 d., 2018 m. balandžio 17 d., 2018 m. gegužės 3 d., 2018 m. gegužės 7 d., 2018 m. gegužės 18 d. Apie numatytas parengiamųjų posėdžių datas ieškovas informuotas elektroniniu paštu (3 t., b. l. 12). 2018 m. balandžio 9 d. ieškovas elektroniniu paštu informavo teismą, kad po operacijos išleistas gydytis į namus (3 t., b. l. 13). 2018 m. balandžio 10 d. teismas nutarė atidėti parengiamąjį posėdį ir paskirti jį šiomis datomis: 2018 m. balandžio 17 d., 2018 m. gegužės 3 d., 2018 m. gegužės 7 d., 2018 m. gegužės 18 d. 2018 m. balandžio 17 d. parengiamasis posėdis atidėtas tenkinus atsakovės atstovės prašymą; pažymėta, kad ieškovas pateikė duomenis, kad nedarbingumo pažymėjimas išduotas iki 2018 m. balandžio 23 d.; parengiamasis posėdis paskirtas šiomis datomis: 2018 m. gegužės 3 d., 2018 m. gegužės 7 d., 2018 m. gegužės 18 d. 2018 m. gegužės 3 d. parengiamojo posėdžio metu teismas pažymėjo, kad nėra pateikta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, todėl nutarė pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės; bylą išnagrinėjo, procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo iki 2018 m. gegužės 23 d.

19. Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tenkino visus ieškovo prašymus atidėti parengiamuosius posėdžius. Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieškovui buvo tinkamai pranešta apie paskirtus parengiamuosius posėdžius, tarp jų ir apie 2018 m. gegužės 3 d. parengiamąjį posėdį (3 t., b. l. 12); ieškovas teismo pranešimo gavimą patvirtino pateikdamas informaciją, jog yra išleistas gydytis į namus (3 t., b. l. 13). Bylos duomenys taip pat patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, jog ieškovas pateikė duomenis, kad jo nedarbingumo laikotarpis yra nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai atkreipė dėmesį, jog ieškovas nepateikė prašymo atidėti 2018 m. gegužės 3 d. parengiamąjį posėdį. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovo dalyvavimas nėra pripažintas būtinu. Todėl vadovaujantis nurodytų aplinkybių visuma, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai bylą išnagrinėjo ieškovui nedalyvaujant.

20. Apelianto argumentus, jog neracionalus posėdžių planavimas lėmė, kad ieškovas negalėjo pasinaudoti teise būti išklausytam, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad civilinė byla iškelta 2012 m. sausio 18 d., 2012 m. rugsėjo 11 d. ir 2013 m. rugpjūčio 21 d. sustabdyta, 2017 m. balandžio 26 d. atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, vienerius metus parengiamieji posėdžiai buvo atidedami iš esmės dėl ieškovo ligos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovo atstovės advokatės A. A. 2017 m. liepos 18 d. prašymo „Dėl pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui ieškovui ir / ar jo atstovei nedalyvaujant“ turinį ir įvertinus, kad daugiau nei vienerius metus ieškovo prašymu parengiamieji posėdžiai buvo atidedami, siekiant sudaryti galimybę ieškovui dalyvauti bylos nagrinėjime, nėra pagrindo išvadai, kad teismas nesuteikė ieškovui teisės būti išklausytam.

21. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas formaliai įvertino ekspertizės aktus, neanaliavo ekspertizių tiriamųjų dalių prieštaravimų, todėl šiuo atveju nėra vienareikšmiškos išvados dėl teksto vekselyje atspausdinimo aplinkybių.

22. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra išsamiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17 ir 18 punktus; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą; kt.). Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektu kitoje, vėliau iškeltoje civilinėje byloje.

24. Bylos duomenimis, 2017 m. kovo 2 d. sprendimu Lietuvos apeliacinis teismas ieškovės (šioje byloje atsakovės) ieškinį tenkino ir pripažino paskolos sutartį tarp ieškovės A. L. ir atsakovo A. L. dėl 425 741,43 Eur (1 470 000 Lt) sumos nesudaryta, pripažino negaliojančiu 2009 m. liepos 10 d. paprastąjį vekselį, kuriuo A. L. įsipareigojo A. L. iki 2011 m. gruodžio 20 d. sumokėti 425 741,43 Eur (1 470 000 Lt), panaikino 2011 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės A. G. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 9079), priteisė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad labiau tikėtina, jog ginčo vekselis buvo suklastotas, t. y. sukurtas (sufalsifikuotas) nesant ieškovės (nagrinėjamoje byloje atsakovės) valios atsakovui (nagrinėjamoje byloje ieškovui) sumokėti 425 741,43 Eur (1 470 000 Lt) sumą. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad 2009 m. liepos 10 d. paprastasis vekselis pripažintinas negaliojančiu kaip sudarytas dėl apgaulės. Pripažinus vekselį negaliojančiu, tenkintas ir išvestinis ieškinio reikalavimas – panaikintas 2001 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės A. G. vykdomasis įrašas (notarinio registro Nr. 9079), išduotas ginčo vekselio pagrindu.

25. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškovas savo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę įrodinėjo būtent aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovės 2009 m. liepos 10 d. išduotu paprastuoju vekseliu, įvertinus Lietuvos apeliacinio teismo nustatytas ir anksčiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai pripažino Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo iš naujo vertinti aplinkybes, susijusias su 2009 m. liepos 10 d. išduoto A. L. paprastojo vekselio pripažinimu negaliojančiu, kadangi jos yra nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-11-943/2017. Apelianto argumentai, susiję su Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu padarytų išvadų pagrįstumu, nevertinami.

26. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Apelianto teigimu, byloje nėra pakankamai duomenų byloje pareikštą ieškinį kvalifikuoti kaip akivaizdžiai nesąžiningą, pareikštą ne siekiant apginti tariamai pažeistas ieškovo teises, bet kitais tikslais. Taip pat nesutinka su tesmo išvada, jog ieškovas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl pitnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt).

28. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

29. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieškovo veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, t. y. ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-11-943/2017 nustatė, kad atsakovas (nagrinėjamoje byloje ieškovas) pripažino, jog piniginių lėšų (1 470 000 Lt) savo mamai (atsakovei) neperdavė ir neskolino (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje nr. 2A-11-943/2017 20 punktas; 2 t., b. l. 104). Minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, jog 2009 m. liepos 10 d. paprastasis vekselis yra negaliojantis. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas reikšdamas ieškinį žinojo esmines aplinkybės, tačiau jas ne tik nuslėpė, bet ir šių aplinkybių pagrindu pareiškė ieškinį.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje taip pat pakanka įrodymų, leidžiančių pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas nebuvo suiteresuotas greitu bylos išnagrinėjimu ir vilkino bylos nagrinėjimą.

31. Šios nutarties 19 punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą buvo paskirti / perskirti devyni teismo posėdžiai, tenkinus ieškovo prašymus. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad, teismui kilus abejonių dėl ieškovo nedabingumo, buvo pateiktos užklausos į gydymo įstaigas. Šioje nutartyje taip pat nustatyta, kad 2018 m. gegužės 3 d., praėjus daugiau nei vieneriems metams po civilinės bylos atnaujinimo, teismas išnagrinėjo bylą ieškovui nedalyvaujant, kadangi nors ieškovas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, tačiau iki teismo posėdžio pradžios prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, neatvykimo priežasčių nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs esamos situacijos visumą, pagrįstai konstatavo, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą 2017 m. balandžio 26 d., buvo paskirti (perskirti) devyni teismo posėdžiai, susiję iš esmės su ieškovo liga, nedarbingumo laikotarpiu, advokato neturėjimu, nedalyvavimu posėdžiuose.

32. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo veiksmuose yra piktnaudžiamo procesinėmis teisėmis požymių, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovui skyrė baudą, numatytą CPK 95 straipsnyje. Taip pat pastebėtina, kad, priešingai, nei nurodo apeliantas, teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio, įvertino, kad bauda skiriama fiziniam asmeniui, ir atsižvelgė į fizinio asmens pajamas (skundžiamo sprendimo 3 nuo viršaus pastraipa, 8 lapas).

Dėl baudos apeliantui skyrimo

33. Atsakovų manymu, ieškovo apeliacinio skundo teikimas išdėstytais argumentais ir su apeliaciniu skundu pateikti nauji dokumentai, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, sudaro pagrindą teigti, jog ieškovas ir šioje proceso stadijoje piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija su atsakovų vertinimu nesutinka.

34. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas grindžiamas ir procesinės teisės normų pažeidimu, taip pat apeliaciniu skundu prašoma panaikinti ieškovui paskirtą baudą, nėra pagrindo išvadai, jog apeliacinis skundas pateiktas kitu tikslu nei siekiant apginti savo, jo įsitikinimu, pažeistus interesus. Tai savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Kadangi pateiktą apeliacinį skundą kvalifikuoti kaip akivaizdžiai nesąžiningą, pareikštą ne siekiant apginti tariamai pažeistas apelianto teises, bet kitais tikslais nėra pakankamo pagrindo, nėra ir pagrindo apeliantui taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.