- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- 1-171-1036/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55051-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- S. S.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, Laimonui Rukšėnui, Ivetai Danišauskaitei, vertėjaujant E. T., Galinai Tijūnelienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei, nukentėjusiajam A. K. (A. K.), kaltinamajam S. S. (S. S.), jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, uzbekas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:
1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendis ir skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimą;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę;
3) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis neįsiteisėjęs; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. 2019 m. gruodžio 25 d. apie 16.00 val., prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, priėjęs prie A. K. ir užtraukęs ant A. K. veido šio striukės gobtuvą, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus A. K. į veido sritį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, savo galva sudavė A. K. į veidą, pataikydamas į nosį ir dantis bei dar kartą savo galva sudavė A. K. į veidą, tokiu būdu ir šiais savo tyčiniais veiksmais mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam A. K. poodines kraujosruvas veide, nubrozdinimus viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėse, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis S. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną užėjo pas draugus į svečius. Nusipirko mažą buteliuką alkoholio, išgėrė daugiausiai po du stikliukus. Vėliau atvažiavo dukros vaikinas ir pasakė, kad K. laukia prie mokyklos pokalbiui. Nutarė nueiti ir paklausti ko jis nori. Su juo ėjo draugas V. T. (V. T.) ir E., dukros vaikinas. Einant, iš už kampo prie mokyklos pamatė tris ar keturis vaikinus. K. buvo neblaivas. K. klausė ko jis nori, ėjo prie jo ir mosikavo rankomis, vartojo keiksmažodžius. Jis išsigando, pasidarė baisu, kad A. K. nori muštis ir pirmas sudavė A. K. delnu per veidą, kad jis nusiramintų. Sudavė vieną kartą į kairį skuostą dešine ranka. A. K. nusiramino, atsigavo. Jis paklausė kodėl A. K. šokinėja, pasakė, kad gali daugiau primušti, bet to nedarys. Jie išsiaiškino kodėl A. K. taip elgiasi su jo dukra. A. K. pasakė, kad viską suprato ir daugiau taip nedarys. Tada jie išėjo, o A. K. su kitais vaikinais liko ten, nežino ką jie ten darė. Daugiau nieko ir nebuvo. Iki konflikto A. K. yra matęs, jie gyvena viename kaime. V. T. konfliktą matė, E. buvo šalia. Mano, kad konflikto metu buvo blaivus, nes nuo dviejų stikliukų stipriai neapsvaigsti. Pats A. K. žino dėl ko kilo konfliktas. Nukentėjusysis jo dukrai rašė žinutes, tik nenori sakyti kokio pobūdžio, nes jam labai nemalonu, kad dukrai tokias žinutes rašė. Po kokių dviejų ar trijų mėnesių jį iškvietė į policija ir pasakė, kad A. K. dantis išmušė. Po jo smūgio A. K. galėjo žandas parausti, bet ne dantys iškristi. Prie tai rašė jo dukrai žinutes, kad ruoštų pinigus, nes eis į policija. Nežino, kodėl jį apkalba. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus civilinius ieškinius gali pripažinti ir sutinka sumokėti pinigus.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis S. S. savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjo nuo S. S. dėl to, kad neva rašė jo dukrai žinutes, kur ją apvadino negražiais žodžiais, bet tai netiesa, žinutes rašė ne jis, nors žino kas tas žinutes rašė. Kaltinime nurodytą dieną susitiko su draugais, nuvažiavo į miestą. Apie 15-16 val. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nuėjo prie mokyklos pasėdėti. Po 10-15 minučių atėjo S. S. ir pasakė, kad jis papuolė. Jis stovėjo ant laiptų, S. S. priėjo prie jo, užtempė kapišoną jam ant veido ir pradėjo mušti. Jis paklausė už ką, o S. S. pasakė, kad dėl dukrai rašytu žinučių su negražiais žodžiais. Jis pasakė, kad ne jis rašė ir žino kas rašė. S. S. pasakė eiti, parodyti kas ir pradėjo jį tempti už rankos. Jis paėmė už durų rankenos ir pasakė, kad niekur neis. Tada S. S. jam iš galvos sudavė vieną smūgį. Jis atsisėdo, sėdėdamas kalbėjo su draugais. Po to jis pakėlė galvą ir S. S. pasakė, kad ne jis rašė žinutes. S. S. pasakė, kad kas daugiau jei ne jis, ir jei tai dar pasikartos jis gaus dar daugiau. E. spyrė iš kojos į duris, bet į jį nepataikė. Po to jie išėjo. Jis nusiramino, nuramino kraują, nuėjo namo, išplovė veidą ir iškvietė policiją. Po to, tą pačią dieną, nuvažiavo į polikliniką. Tuo metu jis buvo blaivus. S. S. iš viso jam sudavė 2-3 kartus su kumščiu į veidą ir vieną kartą iš galvos į nosį. Kapišoną uždėjo iš karto kai priėjo prie jo ir pradėjo mušti. O kai trenkė iš galvos, kapišonas buvo nuimtas. Po to jam iš lupų bėgo kraujas, truputį iš nosies buvo kraujo bei iš danties, nes dantį išmušė. Mėlynės ir nubrozdinimai buvo ant lupų. Prie mokyklos buvo su draugais E. S. (E. S.), E. T. (E. T.) ir D. T. (D. T.).
Jie viską matė, stovėjo prie jo. S. S. buvo su E. ir dar vienu žmogumi, iš viso jie buvo trise. Jis S. S. nekvietė pakalbėti, jam to nereikėjo, nes ne jis žinutes rašė. Su S. S. dukra buvo tik draugai. Įžeidžiančio pobūdžio žinučių nei telefonu, nei socialiniuose tinkluose S. S. dukrai nerašė. Žinutės buvo rašytos ne iš jo telefono, o iš jo draugo E. D. (E. D. ) telefono. Jis nesakė kas rašė žinutes, nes žinojo kas bus, kadangi S. S. ir pirmą dieną grasino, kad sumuš, o antrą dieną sugavo ir sumušė jį, normaliai su juo nekalbėjo.
Liudytojas V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną apie 13-14 val. jam paskambino A. K. ir pasakė, kad nori susitikti. Su kuo norėjo susitikti nepamena. Jie su S. S. nuėjo prie mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), kur stovėjo A. K. ir dar kiti vaikinai, bet jų nepažįsta, neatsimena tiksliai ar ten buvo jo sūnėnas E. Kai A. K. juos pamatė, puolė ant S. S., pradėjo eiti prie jo, mosikuoti rankomis, kažką aiškinti, kažką agresyvaus sakė, tarp jų kilo barnis. Nežino kodėl puolė. S. S. vieną kartą iš delno „nedidelę pliuškę“ sudavė A. K. kažkur į viršugalvį. A. K. pradėjo šūkaut, kažką aiškinti. S. S. ir A. K. pašnekėjo gal kelias minutes, S. S. paaiškino, ką A. K. išdarinėja, ir jie išėjo namo. A. K. sužalojimų nuo S. S. suduotos „pliuškės“ nebuvo. Tą dieną jie su S. S. buvo pas jį. Jis pats buvo išgėręs, bet apsvaigimas jo suvokimui įtakos neturėjo, nes nebuvo labai girtas ir viską gerai atsimena. S. S. buvo truputį išgėręs. A. K. jo nuomone buvo išgėręs. Konflikto metu stovėjo netoli S. S., kažkur dviejų metrų atstumu. A. K. pradėjo rašyti S. S. dukrai visokias nesąmones, nelabai gražias žinutes, dėl to S. S. pradėjo eiti prie A. K.. Mano, kad kiekvienas tėvas taip padarytų.
Iš 2019 m. gruodžio 27 d. protokolo –pareiškimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, matyti, kad pareiškėjas A. K. pageidaujantis pranešti apie įvykį parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. apie 16:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), atėjo S. S. ir E. (pavardė nežinoma). S. priėjo prie jo ir kumščiu sudavė mažiausiai 10 smūgių į veidą, ko pasėkoje patyrė fizinį skausmą. Prašo S. patraukti atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 1–5).
Iš 2020 m. sausio 9 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2/2020 (01) matyti, jog konstatuota, kad remiantis A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą: A. K. nustatyta poodinės kraujosruvos veide, nubrozdinimai viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėse. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Makromorfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimo padarymo laiką, medicinos dokumentuose nėra aprašyta. Sužalojimai atitinka nežymių sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie konkretaus žalojusio įrankio individualias savybes, neužfiksavo. Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos (1 t., b. l. 37–38).
Iš 2020 m. gegužės 28 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo A. K. ir įtariamojo S. S. metu prieštaravimų pašalinti nepavyko. A. K. atsakydamas į klausimą kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo sumuštas 2019 m. gruodžio 25 d. apie 16.00 val. prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos adresu (duomenys neskelbtini) parodė, kad nurodytą datą tarp jo ir S. S. įvyko konfliktas dėl neva įžeidžiančio pobūdžio SMS pranešimų, adresuotų S. S. dukrai vardu V. S. S. atėjęs prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, priėjo prie jo, jam ant galvos užtraukė megztinio gobtuvą, o po to sudavė nemažiau kaip du smūgius, o gal ir dešimt jam į veido sritį. Jis tiksliai nežino kiek jam buvo suduota smūgių, nes jo veidas buvo uždegtas megztinio gobtuvu. Jis po suduotų jam smūgių pradėjo aiškinti S. S., kad čia ne jis rašė jo dukrai V. Po ko S. S. jam pasakė, kad eitų parodyti, kur gyvena tas žmogus kuris rašė. Jis įsikibo į įėjimo durų rankeną, jos nepaleido, o S. S. nepavyko jo atitraukti. Kartu su jo buvo draugai, kurie prašė apsiraminti S., o jis tik sėdėjo rankomis uždengęs veidą. Dar vyko pokalbis tarp jo draugų ir S. S., pastarasis patvirtino, kad tik taip reikia elgtis. S. S. parodė girdėjęs A. K. parodymus, jų esmė jam suprantama, tačiau jis su jais visiškai nesutinka, nes iš tiesų iniciatoriumi minėtos dienos susitikimo buvo pats A. K., nes jis paskambino jo dukros draugui E. P. ir pasiūlė susitikti prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Jie kartu su V. T. ir E. P. nuėjo visi į minėtą vietą. Priėjęs prie gimnazijos įėjimo laiptų pamatė iš toli, kad stovi A. K., kuris mosikavo rankomis, kažką šaukė: „Ką, tu manęs ieškojai". Kai jie su A. K. suartėjo, jis vieną kartą pliaukštelėjo ranka jam per veidą, kad pastarasis apsiramintų. Jis tik žodžiu bendravo su A. K., jis minėto pokalbio metu pradėjo jo atsiprašinėti ir patvirtino, kad tai nepasikartos. Po įvykusio pokalbio jis kartu su draugu V. T. sugrįžo pas pastarąjį. A. K. atsakydamas į klausimą kas buvo iniciatorius susitikimo su S. S. 2019 m. gruodžio 25 d. apie 16.00 val. prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, parodė, kad tikrai ne jis. A. K. atsakydamas į S. S. klausimą iš kur jis (S. S.) galėjo žinoti, kad jie 2019 m. gruodžio 25 d. apie 16.00 val. yra prie (duomenys neskelbtini)gimnazijos, jeigu jis neskambino E. P., parodė, kad nežino. A. K. atsakydamas į advokato Ramūno Vanago klausimą kiek asmenų buvo kartu su juo, ką jie darė tuo metu, kai jis buvo mušamas ir kokiu atstumu nuo jo šie buvo parodė, kad kartu su juo buvo trys asmenys, jis ketvirtas. E. S., E. ir D. T.. Jie visi trise tik stovėjo ir žiūrėjo, nes manė kad jis yra kaltas, jie buvo visi kažkur apie 1-2 metrų atstumu nuo jo. S. S. atsakydamas į A. K. klausimą ar jis prašė E. P., kad pastarasis nuvažiuotu pas jo draugą E. D., iš kurio mobiliojo ryšio telefono ir buvo siunčiamos šmeižiančios žinutės dėl S. S. dukros V., kad paveiktu E. D. dėl melagingų parodymų davimo prieš jį, parodė, kad jis tikrai neprašė E. P., kad kur nors važiuotų ir ką nors paveiktų, nes jis nepažįsta nei jo, nei jo draugų (1 t., b. l. 76–78).
Liudytojas E. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio mėnesį A. pradėjo rašyti jo merginai V. S. iš kito žmogaus „Facebook" paskyros (E.) tokio pobūdžio žinutes „ar galėtu jam nučiulpti už 10 eurų“ per „Messengerį", V. pasiskundė savo tėvui S., o po to pasakė jam, kad jai rašo A. tokias žinutės. Tai viska gali patvirtinti pats E. (telefono numeris nurodytas) („Facebook" paskyros vartotojas). S. ir jis gruodžio 24 d. norėjo susitikti su A. ir pasikalbėti su juo, bet jo nerado namuose. Gruodžio 25 d. A. paskambino jam ir pasakė, kad dabar yra prie mokyklos ir nori pasikalbėti. Jis paskambino savo merginai ir pasakė, kad jam skambino A. ir pasakė, kad dabar yra prie mokyklos, o V. tai pasakė savo tėvui S. Jis privažiavo prie mokyklos (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Atvažiavo prie mokyklos, ir kaip tik tuo meta priėjo S. – jie nuėjo už mokyklos kiemo ir pamatė grupę jaunuolių, kurie stovėjo ant mokyklos laiptelių, kur buvo ir pats A. S. priėjo prie A. norėdamas pasikalbėti, dėl ko jis taip rašo jo dukrai. A. pradėjo pakeltu tonu sakyti, kad nesupranta apie ką S. kalba ir kad nuo jo atstotų. Tada S. dešine ranka sudavė du smūgius A. į kairę veido pusę. Po suduotų smūgių jis nuvažiavo namo, E. nelaukė. Daugiau apie šį įvyki nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 84).
Liudytojas E. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuolat gyvena kartu su savo senele Z. Š. (adresas nurodytas), nes jam yra arti vykti iki gimnazijos, kurioje jis mokosi, t. y. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Šiuo metu jis tikslaus laiko nurodyti negali bet galimai, kad įvykio nurodytą dieną 2019 m. gruodžio 25 d. apie 16.00 val. jis buvo namuose, kai jam į mobilaus ryšio telefoną (abonento numeris nurodytas) paskambino jo jaunesnysis brolis D. T., gimęs (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad jis ateitų prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos vietoje, kur yra įėjimas į gimnazijos valgyklą. D. T. jam minėto telefoninio pokalbio metu paaiškino, kad minėtoje vietoje jis yra kartu su savo draugu A. K., E. S. bei nurodė, kad kažkas turi atvykti pas A. K. dėl santykių aiškinimosi, tiksliai neminėjo kas ir dėl ko. Jo namai yra netoli minėtos gimnazijos, todėl jis po kelių minučių apsirengė ir nuėjo į sutartą vietą. Tuo metu, kai jis atėjo, tai pamatė lauke ant laiptų prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos stovinčius A. K., savo brolį D. T. ir E. S., kuris yra 9 klasės moksleivis, jam kažkur apie 15 metų. Po kurio laiko galimai praėjus 10 min., prie jų atėjo jam iš matymo pažįstamas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas S. S. ( jis jį pažįsta iš matymo, nes žino, kad jis yra V. S. tėvas). V. S. jis pažįsta irgi iš matymo, nes ji gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, yra vietinė. Kartu su S. S. buvo jam nepažįstamas vaikinas, bet kaip vėliau jis sužinojo, tai dabartinis V. S. vaikinas, kurio vardas E., pavardės nežino nurodyti negali. Taip pat su jais kartu atėjo jo dėdė V. T., (adresas nurodytas). Gali pasakyti, kad atėjęs S. S. iš karto su jais visais pasisveikino ir kreipėsi į A. K. žodžiais: „O Tu, ateik čia". Išsakęs minėtus žodžius S. S. iš karto pradėjo mušti A. K., kaip jis matė, S. S. ne mažiau trijų kartų smogė dešinės rankos kumščiu A. K. į veido sritį. Nuo suduotų smūgių A. K. nebuvo nukritęs ant žemės, bet jis buvo pritūpęs, matė, kad po minėtų suduotų smūgių A. K. veidas buvo kruvinas, nes kraujas buvo matomas ir nosies ir lūpos srityje. A. K. tikrai nesudavė jokių smūgių S. S., nes neturėjo jokių galimybių priešintis. Po ko jis matė, kaip kartu buvęs V. S. draugas vardu E. iš dešinės pusės priėjo prie A. K. ir norėjo pastarajam suduoti su koja į veido sritį, bet, kaip jis matė, A. K. spėjo pasitraukti nuo minėto E. smūgio koja, E. jam nepataikė. Niekas iš jų – nei jis, nei jo brolis D. T. ar E. S. į minėtą konfliktą nesikišo, o tiesiog stovėjo. Jis asmeniškai buvo nuo jų apie 1 metro atstumu. Po viso šito konflikto, kuris vyko jų akivaizdoje A. K. pradėjo atsiprašinėti S. S., kaip atsimena, jis teisinosi, kad tai darė ne jis, kad tai daugiau nepasikartos. Visos muštynės vyko labai greitai. Pagal S. S. išvaizdą ir būseną gali teigti, kad įvykio dieną jis buvo blaivus ir puikiai suprato, ką jis daro. Po to S. S. su savo draugais pasišalino iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos teritorijos. Jis kartu su draugais suteikė A. K. pagalbą, nes kažkas iš jų atnešė vandens, kad nuvalytų A. K. kruvina veidą. A. K. užrūkė vieną cigaretę, ir jie išsiskyrė – kiekvienas iš jų nuėjo į savo namus. Jis tik vėliau sužinojo, kad A. K. sugrįžęs namo iškvietė dėl minėto įvykio policijos pareigūnus. Pats asmeniškai jis minėtose muštynėse nedalyvavo, niekam jokių pretenzijų neturi. Daugiau jis dėl šio įvykio nieko negali paaiškinti (1 t., b. l. 86–88).
Nepilnametis liudytojas D. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jie sėdėjo valgykloje, laiptinėje, klausė muzikos, rūkė elektronines cigaretes su draugais. Atėjo vyriškis, kuris pasisveikino su jais, o A. paėmė už maikutės kapišono ir pradėjo daužyti, jam pradėjo bėgti kraujas, bet jis nesustojo, pasakė, kad jis rašė kažką jo dukrai ir toliau jį daužė. A. prisėdo, priėjo tos merginos „bachūras". Tada jisai trenkė iš kojos, bet nepataikė, jis (D. T.) paklausė to „bachuro": „Ką darai, krysa". Priėjo įtariamasis ir pasakė, kad čia jo žentas ir jam viskas galima. Dar jis pasakė, jei jis neteisus, gali jam trenkt. Kartu tada buvo K., E. S. ir brolis E., kitų vardu neatsimena, žino, kad vieno pravardė T., jis mušė A. Vaikinas pravardę T. mušė A., O tas „bachūras" jam norėjo trenkti iš kojos, bet nepataikė, vardo jis nežino, žino jo „Facebook". Dar buvo su jais jo mamos pusbrolis, vardo, pavardės jis nežino. Dėdė nemušė, jis stovėjo toliau. Kai T. mušė A., jam dėdė pasakė apsiramink. T. mušė A., nes jis rašė jo dukrai, kad ji jam nučiulptų, bet tai netiesa. T. atėjo, uždėjo kapišoną A. ant veido ir kumščiu trenkė – ir vieną ar du kartus iš galvos trenkė jam į nosį. Į nosį jam trenkė, bet normaliai davė į dantis – 9, 10 smūgių su kumščiais, tada su galvą davė į nosį, nuo ko A. net prisėdo. T. buvo neblaivus. Į prokuroro klausimą atsakė, kad asmuo, kuris buvo su T., buvo dėdė ir tos mergaitės „bachuras". Tas dėdė ar vyresnis, nežino šito, bet turbūt vyresnis. Kai T. mušė A., tai prieš pat jo akis, labai arti. Į kaltinamojo gynėjo advokato klausimą atsakė, kad tarpusavyje jie kalbėjo rusiškai ir lenkiškai. Jis į smurtą, tai buvo labai „Žostkai", nu supranta du, tris smūgiai, bet jį mušė labai stipriai. Paskui dar sakė, kad jis jam duos už tai, kad jis jo dukteriai rašė, bet jis vėliau sužinojo, kad ne A. tai dukrai rašė. Jam labai nepatiko, kad gulinčiam A. dar trenkė tos mergaitės „bachuras". Į prokuroro klausimą atsakė, kad mušė kumščiais, tai smūgiavo ranka, nes su viena laikė už kapišono, o kita mušė. Mušė dešine ranka (1 t., b. l. 119–121).
Nepilnametis liudytojas E. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d., tai tas įvykis vyko 2 dienas, klausė ar jam pasakot apie gruodžio 25 d., ar kaip. Susitiko su draugais, jis pasakojo prieš tą dieną kas įvyko, kalbėjo ir aptarinėjo, ir išgirdo kažką ateinant. Atėjo asmuo, kuris ieškojo vakar A., jis buvo agresyviai nusiteikę. Užlipo dukros tėvas, su jais pasisveikino, o kai atėjo eilė pasisveikinti su A., užtempė ant galvos kapišoną, bandė pargriauti, bet nesigavus pradėjo A. mušti. Tada atsistojęs A. paklausė kas yra, tas vyriškis jam pasakė, kaip jis ten pavadino jo dukrą ir pasakė, kad pamatė tas žinutes. Tiesiog jį mušė ir kartais kažką jam pasakydavo. Kai trenkė jam išgalvos, ir pradėjo A. bėgti kraujas, pradėjo A. atsiprašinėti. Po to dukros bernas norėjo trenkti galva, bet pataikė į duris, ir po to pasakė, kad jei dar jis rašys, bus blogai. Jie išėjo, liko tėvas ir pasakė, kad jei jis kaltas, kad taip sumušė už dukrą, tai jie gali jį sumušti, tai jis pagalvojo, kad pirma reikėjo išsiaiškinti kaltininką, o ne taip sumušti žmogų. Į teisėjo klausimą atsakė, kad A. mušė dukters tėvas, dukters vardas V. Dukters vaikinas A. nemušė, spyrė bet nepataikė. Prie laiptų turėklų, atsirėmęs buvo ant jų A., su A. nepasisveikinęs ir užtempęs kapišoną ant veido, kad nematytų, pradėjo jį mušti – ten buvo daugybė smūgių. Mušė kumščiu. Dešine ranka, ten smūgiu nebuvo tik į kojas. Dar mušė iš galvos A. į nosį, į dantis gal dar iš lygios rankos mušė. Dukters tėvas, tai nepastebėjo, kad būtų išgėręs, jis nepamatė, A. buvo blaivus, ir kiti buvo blaivūs. A. pavardė K., dar buvo T. E., jis, A. ir D. T.. Į prokuroro klausimą atsakė, kad kumščiu davė mažiausiai nuo dešimt smūgių, o į galvą mažiausiai septynis kartus. O iš galvos vieną kartą. Į teisėjo klausimą atsakė, kad jis nuo dukters tėvo tuo metu buvo maksimaliai metro atstumu, kiti dar arčiau, jis vienintelis šone ten sėdėjo. Kad muša A., tai jam buvo jo gaila, bet kartais pagalvodavo, o gal jeigu. Ir galvodavo ką daryt, kad niekas nebūtų nukentėjęs, taip pat iš jų kitų. Nukentėjusysis buvo mušamas dėl žinučių, kur buvo blogi žodžiai ant V., tiesiog „stūmimas" ant jos. Įvykio vietoje kalbėjo, tai pasakojo apie gruodžio 24 d. Į prokuroro klausimą kas vyko dieną prieš tai, parodė, kad ten buvo kažkokia šventė, vakare susirinko kompanija prie mokyklos, jie stovėjo, atvažiavo „BMW" mašina, jis žinojo kieno čia bernas ir klausė A., tas, storas. Jie pasakė, kad jo nebuvo, jis pasakė, kad meluoja. Tada jis pasakė, kad A. sako ant jo merginos, ir kad jis jo ras. Jis pasakė, kad jis vis tiek ras ir važiuos pas jį namo. Po to gruodžio 25 d. apie tą įvykį jie kalbėjo. A. pasakė, kad kažkas beldėsi į jo namus. Tas asmuo, kuris buvo atvažiavęs gruodžio 24 d., tai V. bernas. Jis A. ieškojo 11 vakaro. Sužalojimai buvo – tai akys „fanarai", dantys klibėjo ir bėgo iš nosies kraujas. Labiausia jam skaudėjo dantis (1 t., b. l. 125–127).
Nepilnametis liudytojas E. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jis tame įvykyje nebuvo, negali suprasti, kodėl jis čia. Žinutės buvo rašomos iš jo telefono, kurį buvo palikęs mašinoje, po 10 minučių grįžo ir jam skambino V. ir klausė, kas čia taip negražiai rašė. Jis paklausė A. kas čia rašė, jis atsakė kad ne jis, bet labai juokėsi. Jis pasakė, kad čia jis, nes anksčiau jis jam buvo taip padaręs. Jo telefono numeris (apklausoje nurodytas). Kas ten rašė, jis gerai nežino, bet jis pasakė, kad čia rašė A. K., A. sako, kad ne jis rašė. Ten buvo parašyti blogi žodžiai. Keiksmažodžiai. Žinutė buvo adresuota V. S.. Ko jis norėjo iš V., jis pats nesuprato, kodėl jis taip padarė. Ten žinučių buvo daug, kada buvo jos rašomos jis nepamena. Tai tą pačią dieną, kai jis buvo išėjęs, kada jie grįžo, tada buvo ištrinta ir jam jas atsiuntė V. Žinutės buvo parašytos mašinoje, kuri stovėjo prie laiptinės ir grįžęs pamatė, kad prirašyta. Mašina buvo (duomenys neskelbtini). Į prokuroro klausimą atsakė, kad žinutės buvo parašytos per „Facebooke". Į prokuroro klausimą atsakė, kad jis girdėjo, kad buvo sumuštas, V. žinutės buvo rašomos ilgai iki to sumušimo, gal porą savaičių, tiksliai nepasakys. Į teisėjo klausimą atsakė, kad jis tikrai nežino kas galėjo rašyti tada žinutes. Paliko mašinoje telefoną, ten sėdėjo draugai, kas parašė negali pasakyti. Mašina draugo, kurio vardo nenori sakyti. Mašinoje buvo trys žmonės. Kas ten buvo, jis nenori sakyti, nes nenori į šitą viską kišti savo draugų. Į įtariamojo advokato klausimą atsakė, kad buvo 15 žinučių, plius minus. Jis žinutes pamatė, nes jam V. atsiuntė ir parodė. Kas ištrynė iš jo telefono, jis nežino. Jo nebuvo mašinoje 10 –15 minučių. Buvo užsakyti valgyti. Į teisėjo klausimą atsakė, kad valgyti užsakyti buvo išėjęs į kebabinę, valgė mašinoje (1 t., b. l. 131–132).
Iš 2019 m. gruodžio 25 d. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pranešimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 25 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22).
Iš 2020 m. kovo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad protokole užfiksuota garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra. Nurodyta, kad garso įrašo data ir laikas – 2019 m. gruodžio 25 d. 17 val. 46 min. 02 sek., įrašo trukmė – 1 min. 25 sek. Atsiliepus Centro darbuotojai, vyras, prisistatęs A. K. pranešė, kad jį sumušė nepažįstami, dėl ko nori rašyti pareiškimą. Centro darbuotojai paklausus kada sumušė, nurodė, kad gal prieš dvi valandas. Paklausus ar sumušė nepažįstami, patvirtino, kad taip, pasakė, kad už vieną dalyką, kad jis rašė jo dukrai, bet jis nerašė. Pasitikslinus kur sumušė, nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, bet gali laukti pareigūnų prie namų ir nurodo adresą. Centro darbuotojai paklausus ar reikia greitosios, atsako, kad ne (1 t., b. l. 23–24).
Iš 2019 m. gruodžio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. K. (A. K.) tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 25 d. patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu P. B. (B.) apie 18 val. 10 min. iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją prieš 2 val. sumušė nepažįstami asmenys prie vidurinės mokyklos. Nori rašyti pareiškimą. Gyvena (adresas nurodytas). Lauks namie. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (telefonas nurodytas), kuris paaiškino kad, Mokyklos g. 1 ji sumušė galimai V. S. (15 metų amžiaus) tėvas kartu su minėtos mergaitės vaikinu ir draugu (vardų, pavardžių nežino), pranešėjo kliba du priekiniai dantys, ant veido matosi mėlynės, patinusi lūpa. GMP 5609 vaikiną veža į Žalgirio ligoninę apžiūrai, vėliau galimai į RVUL. Pranešėjas dėl sužalojimo pareiškimo šiuo metu nerašė, neturėjo galimybių ir gabenamas į ligoninę. Lauks policijos skambučio arba darbo dieną kreipsis pats (1 t., b. l. 20).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis S. S. savo kaltę pripažino iš dalies. Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiajam sudavė vieną kartą į kairį skuostą dešine ranka, tikslu nuraminti nukentėjusįjį, tačiau neigė ir nepripažino jam inkriminuotų veiksmų, t. y. kad užtraukė ant A. K. veido šio striukės gobtuvą, dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus A. K. į veido sritį, savo galva sudavė A. K. du kartus į veidą, pataikydamas į nosį ir dantis, bei kilusių pasekmių – padarytų poodinių kraujosruvų veide, nubrozdinimų viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėse. Kaltinamojo parodymus dalyje dėl smūgių sudavimo skaičiaus ir intensyvumo patvirtina teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas V. T., tačiau tiek jis (V. T.), tiek pats kaltinamasis S. S. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Pats V. T. neslėpė artimo kontakto su kaltinamuoju bei išankstinės nuomonės apie nukentėjusiojo A. K. elgesį. Kartu pažymėtina, kad liudytojo V. T. parodymai yra nenuoseklūs, dalyje nesutampa ne tik su nukentėjusiojo, kitų liudytojų parodymais, bet ir su paties kaltinamojo parodymais. Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas V. T. iš pradžių parodė, kad pirmasis prie kaltinamojo priėjo nukentėjusysis, vėliau, kad S. S. pirmas pradėjo eiti prie A. K.. Teismas, laikydamasis įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, šioje dalyje liudytojo V. T. parodymus atmeta kaip nepatikimus.
Nors kaltinamasis S. S. neigia jam kaltinime inkriminuotus veiksmus, tačiau jo parodymai iš esmės prieštarauja, kitiems, teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems, įrodymams. Teismas pažymi, kad kaltinamojo S. S. parodymai iš esmės prieštarauja, kitiems, nuo subjektyvaus asmens vertinimo nepriklausantiems ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams. 2020 m. sausio 9 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2/2020 (01) konstatuota, kad A. K. nustatyta poodinės kraujosruvos veide, nubrozdinimai viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėse. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos (1 t., b. l. 37–38). Nukentėjusiojo parodymai iš esmės sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Nukentėjusysis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme išsamiai ir nuosekliai parodė kaip ir prie kokių aplinkybių nukentėjo nuo kaltinamojo, paaiškino kokio intensyvumo smūgius ir kokius kūno sužalojimus patyrė. Nukentėjusysis A. K. savo parodymus patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju metu (1 t., b. l. 76–77). Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis nepareiškė civilinio ieškinio, kas rodo, kad jis nesiekia pasipelnyti, nėra suinteresuotas pabloginti kaltinamojo padėtį ir neturi pagrindo jį apklabėti. Nukentėjusiosios parodymus iš esmės patvirtina ir liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu E. T., D. T. ir E. S. parodymai. Visi trys liudytojai buvo įvykio vietoje, betarpiškai matė konfliktą ir patvirtino, kad nukentėjusysis A. K. buvo ant laiptų, kai prie jų priėjo S. S., su visais pasisveikino, o A. K. užtempė ant galvos gobtuvą ir pradėjo jį mušti, sudavė ne mažiau trijų kartų dešinės rankos kumščiu A. K. į veido sritį, sudavė su savo galva A. K. į nosį, į dantis. Po minėtų suduotų smūgių A. K. veidas buvo kruvinas, kraujas buvo matomas ir nosies, ir lūpos srityje. Pats A. K. tikrai nesudavė jokių smūgių S. S., nes neturėjo jokių galimybių priešintis. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojo E. P. parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. parodė, kad S. S. priėjo prie A. K. norėdamas pasikalbėti ir dešine ranka sudavė du smūgius A. K. į kairę veido pusę, o jis pats po suduotų smūgių išvažiavo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mąstą patvirtina policijos pareigūno A. K., vykusio į iškvietimą, tarnybinis pranešimas. Iš minėto tarnybinio pranešimo matyti, kad kaltinime nurodytą dieną, praėjus dviem valandoms po nagrinėjamo įvykio policijos pareigūnams nuvykus pas pranešėją (nukentėjusįjį A. K.) buvo matyti, kad nukentėjusiajam kliba du priekiniai dantys, ant veido matosi mėlynės, patinusi lūpa ir greitosios medicinos pagalbos buvo nuvežtas į ligoninę. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad iki konflikto su S. S., nukentėjusysis A. K. nebuvo susižalojęs, sumuštas, nebuvo patyręs konstatuotų sužalojimų.
Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvada, vertinant juos kaip visumą, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. S. kaltinime nurodytoje vietoje, metu ir aplinkybėmis konflikto metu, priėjęs prie A. K. ir užtraukęs ant A. K. veido šio striukės gobtuvą, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus A. K. į veido sritį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, savo galva sudavė A. K. į veidą, pataikydamas į nosį ir dantis bei dar kartą savo galva sudavė A. K. į veidą, tokiu būdu ir šiais savo tyčiniais veiksmais mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam A. K. poodines kraujosruvas veide, nubrozdinimus viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėse, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą. Tarp S. S. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių, t. y. A. K. sužalojimų – poodinės kraujosruvos veide, nubrozdinimai viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėse, yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, jog gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato, arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Taigi kaltininkas supranta, kad savo veikimu (neveikimu) pradeda priežastingumo ryšį, vedantį prie padarinių. Nors numatomi veikos padariniai kaltininkui nereikalingi ar yra šalutinis rezultatas siekiant tikslo, kuris gali ir nebūti daromos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Apibūdinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentą) pažymėtina, kad kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Kaltininkas nemąsto, kaip išvengti galimų pavojingų padarinių. Todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų išvengti padarinių. Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iš esmės rodo jo abejingumą galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo. Taigi, esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 2K-P-498-746/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo S. S. smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu buvo tęstinio pobūdžio, pakankamai intensyvūs. Kaltinamasis, būdamas piktas ir jausdamasis nemaloniai dėl jo dukrai rašomų nekorektiško turinio žinučių, siekė sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą. S. S., suduodamas kumščiu ne mažiau kaip du kartus į veidą ir du kartus su savo galva į veidą, negalėjo nenumatyti, kad tokio fizinio smurto pavartojimas prieš nukentėjusįjį neišvengiamai sukels jam kūno sužalojimus. Teismo vertinimu, S. S. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusiojo sveikatai, kad nukentėjusysis galėjo patirti sužalojimus ir gyvybiškai žmogui svarbioje kūno vietoje, tačiau savo veiksmų nekonkretizavo, kadangi byloje nėra nustatyta, kad jis siekė konkrečių padarinių – būtent nežymiai sutrikdyti sveikatą ir sukelti fizinį skausmą, todėl nustatytų aplinkybių pagrindu, spręstina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad S. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia smurtavo A. K. atžvilgiu ir nežymiai jį sužalojo bei sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl atsakomybę šalinančių aplinkybių
BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, Nr. 2K-7-313/2012, Nr. 2K-141/2015, Nr. 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose, kuriose nagrinėjamos būtinosios ginties situacijos, suformuotos nuostatos, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, Nr. 2K-392/2012). Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktinei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373/2010). Būtinosios ginties institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, Nr. 2K-173/2011). Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, Nr. 2K-316/2012, Nr. 2K-275/2013, Nr. 2K-282/2014, Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-90-746/2017, Nr. 2K-393-489/2017). Teismas įvertinęs konflikto eigą priėjo išvados, kad būtinosios ginties situacijos nagrinėjamo įvykio metu nebuvo. Visi proceso dalyviai, netgi pats kaltinamasis S. S. nurodo, kad jis pirmasis sudavė nukentėjusiajam. Kaltinamojo pozicija, kad smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo savigynos tikslais, kad buvo išsigandęs, jog A. K. nori muštis, kadangi mosikavo rankomis, vartojo keiksmažodžius, prieštarauja byloje esantiems ištirtiems įrodymams. Tiek nukentėjusysis, tiek konfliktą matę liudytojai, tiek pats kaltinamasis nenurodė, kad nukentėjusysis panaudojo fizinę jėgą prieš kaltinamąjį. Priešingai, kaip matyti iš liudytojų paaiškinimų, atėjęs S. S. pasisveikino su visais, o A. K. pradėjo mušti, nukentėjusysis net neturėjo jokių galimybių priešintis, jokie smurtiniai veiksmai prieš kaltinamąjį nebuvo naudojami. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors nukentėjusysis savo elgesiu, t. y. neišduodamas kas kaltinamojo dukrai rašė žinutes, galimai pats pakurstė konfliktą ir nesiėmė jokių priemonių jo išvengti, tačiau jo veiksmai nebuvo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į įstatymo saugomas vertybes, dėl kurio būtų galima būtinoji gintis.
Dėl bausmės skyrimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuomet veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-133-307/2019). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 41–42 punktai). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis yra pažįstami, nukentėjusysis buvęs kaltinamojo dukros V. S. draugas. Pagal nustatytas faktines aplinkybes visas konfliktas prasidėjo dėl S. S. dukrai V. S. rašomų necenzūrinio pobūdžio žinučių. Pats A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žinutes rašė ne jis, bet žinojo kas tas žinutes rašė ir to S. S. nepasakė, kartu pripažino, kad dėl konflikto kilimo yra kaltas ir jis. Kaltinamasis norėjo išsiaiškinti, kodėl taip elgiami su jo dukra, o nukentėjusiojo elgesys teismo vertinimu, iš dalies nesąmoningai skatino ir nulėmė kaltinamąjį nusikalsti ir panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamojo S. S. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Gynyba baigiamųjų kalbų metu kėlė klausimą dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte, pripažinimo. BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Pažymėtina, jog norint konstatuoti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, būtina nustatyti du momentus: 1) neteisėtus nukentėjusio asmens veiksmus prieš kaltininką; 2) kaltininko didelį susijaudinimą, kurį sukelia neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Be to, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jeigu kaltininko nusikalstami veiksmai seka iš karto po nukentėjusio asmens neteisėto poelgio kaip greitas atsakas į tai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2011). Dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį įtakojo ne tik rizikingas nukentėjusiojo elgesys, tačiau ir neteisėtas nukentėjusiojo asmens veiksmų inicijavimas, sukėlęs nuteistajam didelį susijaudinimą. Kaltinamasis didelį susijaudinimą sieja su dukrai rašytų įžeidžiančio pobūdžio žinučių turiniu, kas gynybos vertinimu gali būti preziumuojama kaip neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, jog žinutės buvo parašytos ir apie jas kaltinamajam buvo žinoma iki nagrinėjamo įvykio dienos, todėl negalima pripažinti, kad kaltininko nusikalstami veiksmai sekė iš karto po nukentėjusio asmens neteisėto poelgio kaip greitas atsakas į tai. Faktų, kad nukentėjusysis A. K. įvykusį konfliktą skatintų kokiais nors smurtiniais ar netinkamais veiksmais, t. y. būtų buvę naudoti necenzūriniai žodžiai, netinkami gestai ar grasinimai, be kaltinamojo nurodytų „rankų mosikavimosi“, byloje nenustatyta. Kartu pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš bylos duomenų, tokių aplinkybių, kad A. K. būtų pradėjęs pirmas smurtinius veiksmus byloje taip pat nenustatyta. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog veika buvo padaryta dėl didelio susijaudinimo, nulemto neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų. Daugiau kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). S. S. nusikalstamą veiką padarė 2019 m. gruodžio 25 d., būdamas teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir esant neišnykusiam teistumui.
Teismas, skirdamas bausmę S. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, padaryto nesunkaus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimo pobūdį, smurtinio pobūdžio veiksmų intensyvumą, taip pat atsižvelgtina į tai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta viena S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo teistas du kartus (3 t., b. l. 45–54), bausmes už ankstesnius teistumus atlikęs, iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka baustas tris kartus už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus, nesumokėjęs tik vienos paskirtos piniginės nuobaudos (2 t., b. l. 135–136), dirbantis pagal verslo liudijimą.
Pažymėtina, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją, parenkant bausmę kaltinamajam, atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, 2K-320/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamoji byloje Nr. 2K-63-511/2021). Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018). Teismas, skirdamas kaltininkui bausmę, turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose.
Nors prokurorė prašė už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju ypatingas dėmesys skiriamas nukentėjusiojo išsakytai pozicijai, kad įtakos konflikto kilimui turėjo ir jo elgesys. Kartu bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė, kaltinamasis iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas neteistas. S. S. sutiko dėl pareikštų civilinių ieškinių atlyginimo, atsiprašė už suduotą smūgį, kas parodo jo požiūrį į padarytus veiksmus bei nusikalstama veika padarytą žalą ir atskleidžia jo psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jo asmenybės pavojingumą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad paskutinis nuosprendis, priimtas kaltinamojo atžvilgiu, neįsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka), todėl nebendrinamas su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti, kad teisingumas visų pirma reiškia ne formaliai išnagrinėtą bylą, o socialinės taikos atkūrimą ir įstatyme nustatytos optimalios kaltininkui pasitaisyti reikalingos bausmės dydį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 16,79 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiojo A. K. gydymo išlaidomis (1 t., b. l. 41–46). Civilinio ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, tarp kilusios žalos ir S. S. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 27,36 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiajam A. K. išmokėtomis nedarbo draudimo išmokomis, atlyginimo. Dėl S. S. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, nukentėjusysis kurį laiką buvo nedarbingas, todėl jam buvo mokama ligos išmoka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus patirtos išlaidos išmokant nukentėjusiajam ligos pašalpą neabejotinai priežastiniu ryšiu yra susijusios su neteisėtais S. S. veiksmais ir turi būti atlygintos kalto asmens. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis, 6.293 straipsnio 3 dalis). Civilinio ieškovo reikalavimai yra pagrįsti objektyviais rašytiniais duomenimis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civiliniame ieškinyje yra pateikta informacija apie A. K. išduotą nedarbingumo pažymėjimą, taip pat duomenys apie asmeniui išmokėtas išmokas (1 t., b. l. 49–52). Nustatytų aplinkybių pagrindu, vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reguliavimu civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys tenkintinas.
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui pateikė 2021 m. balandžio 23 d. pažymą (3 t., b. l. 33, 34–35), kurioje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su kaltinamojo S. S. gynybą sudaro 292,50 eurus.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 1A-418-626/2020).
Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. S. S. advokatas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas, kaip nemokančiam proceso kalbos, t. y. būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, nustatyta kad S. S. neturi piniginių lėšų, taip pat įvertinama valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtis, kad teisminis bylos nagrinėjimas vyko nuotoliniu būdu, nebuvo intensyvus, kaltinamojo S. S. gynėjas nebuvo atvykęs į teismą susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Nors ir prašoma priteisti nurodytų išlaidų suma už kaltinamajam S. S. suteiktą teisinę pagalbą yra reali ir pagrįsta, tačiau gali neigiamai paveikti nuteistojo turtinę padėtį, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų, susijusių su kaltinamojo S. S. gynyba, priteisimo, atmestinas.
Kaltinamajam S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 139–140), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro; tris vokus, kuriame yra laikmenos su trimis nepilnamečių liudytojų apklausomis pas ikiteisminio tyrimo teisėją, palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
S. S. (S. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 16,79 eurų (šešiolikos eurų 79 centų) ir civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 27,36 eurų (dvidešimt septynių eurų 36 centų) nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, bei įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš S. S. (S. S.) 16,79 eurų (šešiolikos eurų 79 centų) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai padarytą žalą.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį tenkinti. Priteisti iš S. S. (S. S.) 27,36 eurų (dvidešimt septynių eurų 36 centų) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai padarytą žalą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų, susijusių su S. S. (S. S.) gynyba, priteisimo, atmesti.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro; tris vokus, kuriame yra laikmenos su trimis nepilnamečių liudytojų apklausomis pas ikiteisminio tyrimo teisėją, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.