Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Labanoro dūda“ atstovui advokatui Justui Sankaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Labanoro dūda“ ieškinį atsakovui P. M. ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. K. dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Labanoro dūda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo P. M. 3000,00 EUR be pagrindo ieškovės sąskaita įgytą sumą bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. tarp ieškovės ir pardavėjų P. M. bei J. S. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu pardavėjai pardavė ieškovei pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Minėtos pirkimo pardavimo sutarties 2.1 punkte buvo numatyta 45000,00 EUR sutarties kaina. Tame pačiame sutarties punkte pardavėjai patvirtino, kad gavo visą sutarties kainą į savo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke, tačiau kaip paaiškėjo vėliau, pardavėjai nutylėjo, jog iki sandorio P. M. buvo gavęs 3000,00 EUR didesnę sumą iš turto pirkėjo, nei deklaruota sutarties 2.1 punkte turto kaina. Ieškovė laiko, kad tokiu būdu atsakovas neteisėtai praturtėjo ieškovės sąskaita.

Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą jis įsigijo varžytinėse 2018 rugpjūčio 13 d. pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui įsigijus minėtą turtą, į jį kreipėsi trečiasis asmuo R. K., kuris nurodė, kad šiuo turtu naudojasi jis ir su juo susiję asmenys, kurie ir norėtų toliau juo naudotis, pasikeitus turto savininkui. Atsakovas su tuo sutiko ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. sudarė su R. K. nuomos sutartį. Kaip paaiškėjo vėliau, išnuomotu turtu naudojosi ne R. K., kaip buvo susitarta nuomos sutartyje, o UAB „Labanoro amatai“. R. K. leido naudoti išsinuomotą turtą su juo susijusiems asmenims, tame tarpe ir ieškovei. R. K. per visą nuomos laikotarpį turėjo sumokėti nuomotojui P. M. 11806,45 EUR nuomos mokesčio, tačiau faktiškai sumokėjo tik 1750,00 EUR. Dėl šios priežasties atsakovas 2020 m. liepos 26 d. išsiuntė R. K. pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Po minėto pranešimo išsiuntimo R. K. kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu parduoti nuomojamą turtą ieškovei. Atsakovas su tuo sutiko su sąlyga, jog R. K. pradės atsiskaitinėti su atsakovu pagal nuomos sutartį ir padengs visą susidariusią skolą. Būtent dėl šios priežasties ieškovė 2020 m. rugpjūčio 8 d. pervedė atsakovui 3000,00 EUR, mokėjimo paskirtyje nurodydama „už patalpų nuomą“. Atsakovas laiko, kad tokiu būdu ieškovė iš dalies įvykdė prievolę atsakovui už R. K. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Labanoro dūda“ (pirkėja) ir atsakovas P. M. bei J. S. (pardavėjai) 2020 m. rugsėjo 10 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pardavėjai atsakovas P. M. ir J. S. pardavė, o ieškovė UAB „Labanoro dūda“ nupirko pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (tolia – Sutartis) (b. l. 8-14). Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad turtas parduodamas už bendrą 45000,00 EUR sumą, pardavėjai patvirtino, kad visą turto pirkimo – pardavimo kainą gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį pavedimu į P. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Akcinės bendrovės SEB banko 2020 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo pavedimais ieškovė sumokėjo į Sutartyje nurodytą P. M. banko sąskaitą bendrą 45000,00 EUR sumą, mokėjimo paskirtyje nurodyta „pagal pirkimo – pardavimo sutartį“ (b. l. 16-19). Ieškovė taip pat 2020 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu į tą pačią P. M. banko sąskaitą sumokėjo 3000,00 EUR sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „patalpų nuoma“ (b. l. 15). Ieškovė teigia, jog visi minėti mokėjimai yra atlikti pagal tą pačią pirkimo – pardavimo sutartį ir ieškovas yra permokėjęs atsakovui 3000,00 EUR sumą, kurią atsakovas ieškovės sąskaita įgijo be įstatymu ar sutartimi nustatyto pagrindo, todėl privalo grąžinti ieškovei.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo pagrindų ir jų įrodinėjimo pareigos yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014, ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). CK 6.237 straipsnis nustato aptariamo skyriaus normų taikymo prielaidas.

Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas.

CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą, taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016). Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.

Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo P. M. susiklostė ne tik pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, ieškovė dar iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo faktiškai naudojo pirkimo – pardavimo sutarties dalyku esantį nekilnojamąjį turtą savo komercinėje veikloje, t. y. vykdė viešbučių ir restoranų veiklą adresu (duomenys neskelbtini). Tai liudija interneto svetainių www.booking.com ir www.aparkai.lt ir kt. duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. lapkričio 22 d. adresu (duomenys neskelbtini), veikė restoranas ir viešbutis „Labanoras“ (b. l. 58). Šią aplinkybę taip pat patvirtina viešbučių, motelių klasifikavimo pažymėjimo kopija, iš kurios matyti, kad UAB „Labanoro dūda“ veiklos adresas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. nurodomas (duomenys neskelbtini) (b. l. 167). Tai, kad bylos nagrinėjimo metu 2022 m. spalio 18 d. šie duomenys buvo pakeisti, nepaneigia aukščiau nurodytų visumos rašytinių įrodymų, kuriuose užfiksuoti ieškovės veiklos duomenys ginčui aktualiu laikotarpiu, įrodomosios galios (b. l. 182). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad anksčiau minėtą veiklą vykdžiusi UAB „Labanoro pramogos“ išregistruota iš juridinių asmenų registro 2013 m. lapkričio 8 d. (b. l. 51-60). Juridinių asmenų registro išrašai liudija, kad tiek UAB „Labanoro amatai“, tiek UAB „Labanoro dūda“ kontaktiniai duomenys yra tie patys: tel. 865520530, elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-60; 78-79). Ieškovė neatskleidė, kokiu pagrindu ji naudojosi minėtu nekilnojamuoju turtu iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Nors ieškovė nebuvo sudariusi tiesioginės šio turto nuomos ar kitokios šio turto naudojimo sutarties su šio turto savininku atsakovu P. M., tačiau minėtas turtas buvo išnuomotas trečiajam asmeniui R. K. pagal P. M. ir R. K. 2018 m. rugpjūčio 27 d. nuomos sutartį (b. l. 41-45). PVM sąskaitų – faktūrų kopijos ir P. M. sąskaitos išrašas patvirtina, kad iki ieškovės ir atsakovo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo trečiasis asmuo R. K. buvo skolingas atsakovui P. M. 9936,45 EUR už turto nuomą (b. l. 66-77). Atsakovas 2020 m. liepos 26 d. pranešimu pareikalavo R. K. sumokėti skolą iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., o skolos nesumokėjus, nuomos sutarties bus laikoma nutraukta nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 77).

Ieškovės direktorė V. G. teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 18 d. 13.00 val., metu pripažino, kad įsigyti nuosavybės teise turtą iš atsakovo P. M. jai pasiūlė būtent R. K., kuris taip pat nurodė sumokėti 3000,00 EUR sumą atsakovui P. M.. Mokėjimo nurodyme, kuriuo pervesta atsakovui 3000,00 EUR suma, nurodyta mokėjimo paskirtis – už nuomą. Ieškovės vadovė nurodė, kad minėtą pavedimą atliko ji pati, tačiau negalėjo paaiškinti mokėjimo paskirties nurodymo aplinkybių, taip pat kodėl nebuvo pareikštas reikalavimas pardavėjui įskaityti minėtą sumą į pirkimo – pardavimo sutarties kainą. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos buvo derinamos tarp sandorio šalių (b. l. 80-82).

Įvertinęs šalių elgesį iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, 3000,00 EUR sumos sumokėjimo aplinkybes, jog nurodymą sumokėti minėtą sumą ir šios sumos gavėjo rekvizitus ieškovei nurodė ne atsakovas, o R. K., taip pat mokėjimo nurodyme nurodytą mokėjimo paskirtį, teismas daro išvadą, jog 3000,00 EUR sumą ieškovė sumokėjo ne pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, o už turto adresu (duomenys neskelbtini), nuomą, taip įvykdydama dalį trečiojo asmens R. K. prievolės sumokėti nuomos mokestį pagal 2018 m. rugpjūčio 77 d. su P. M. sudarytą nuomos sutartį (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Trečiojo asmens ir atsakovo 2018 m. rugpjūčio 27 d. sudarytos nuomos sutarties sąlygos nedraudžia nuomotojui priimti nuomos mokesčio sumokėjimo prievolės už skolininką įvykdymą iš trečiojo asmens. CK 6.50 straipsnio 2 dalis numato, kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Nagrinėjamu atveju ieškovės vadovės paaiškinimai, duoti teismo posėdžio, įvykusio spalio 18 d. 13.00 val. metu, patvirtina, kad skolininkas ne tik neprieštaravo prievolės įvykdymui, bet ir davė tiesioginį žodinį nurodymą sumokėti atsakovui P. M. nurodytą sumą, pateikdamas šios sumos sumokėjimo rekvizitus. Po prievolės įvykdymo priėmimo, praėjus dviem metams pareikšti trečiojo asmens prieštaravimai (b. l. 159) nesukelia teisinių pasekmių (CK 6.50 straipsnio 2 dalis).

Taigi, ieškovė neįrodė, jog atsakovas P. M. 3000,00 EUR sumą iš ieškovės įgijo nepagrįstai, t. y. nepagrįsto praturtėjimo. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog minėtą sumą atsakovas įgijo kaip trečiojo asmens prievolės įvykdymą už skolininką R. K. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių R. K. skolą atsakovui ginčo sumos įgijimo momentu.

Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 ir kt.). Taigi, ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovo atlikto 3000,00 EUR mokėjimo pagrindą patvirtina šios sumos mokėjimo paskirtis „už nuomą“, taip pat tarp atsakovo ir R. K. 2018 m. rugpjūčio 27 d. sudaryta nuomos sutartis bei įrodymai apie R. K. skolą už patalpų nuomą, egzistavusią ginčo mokėjimo metu, taip pat skolininko žodinis nurodymas ieškovės vadovei sumokėti minėtą sumą pagal jo nurodytus rekvizitus. Tuo tarpu ieškovės nurodyta aplinkybė, jog 3000,00 EUR suma buvo sumokėta kaip avansas pagal pirkimo – pardavimo sutartį bei kad suklysta dėl mokėjimo paskirties, grindžiama tik deklaratyviais ieškovės teiginiais. Šių aplinkybių ieškovė neįrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Taigi, ieškovės atliktas 3000,00 EUR mokėjimas atsakovui yra pateisinamas tarp šalių susiklosčiusiais trečiojo asmens prievolės įvykdymo už skolininką teisiniais santykiais (CK 6.50 straipsnio 1 dalis) ir todėl galioja prezumpcija, jog minėtos piniginės lėšos atsakovo įgytos teisėtai, o pareiga paneigti šią prezumpciją ir įrodyti, iš ko kyla ir kad kyla atsakovo pareiga grąžinti įgytas pinigines lėšas, tenka ieškovei.

Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių trečiojo asmens R. K. skolą už patalpų nuomą minėto pavedimo metu ir apskritai nusišalino nuo šių aplinkybių įrodinėjimo.

Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, jog ieškovė nepaneigė atsakovui sumokėtos 3000,00 EUR sumos įgijimo pagrindo, t. y. jog minėta suma atsakovo buvo įgyta kaip dalies skolos už patalpų nuomą sumokėjimas už trečiąjį asmenį R. K.. Ieškovė buvo suinteresuota šios skolos padengimu, kadangi R. K. iš atsakovo nuomojamą turtą naudojo savo komercinei veiklai vykdyti bei ketino įsigyti nuosavybėn. Todėl nagrinėjamu atveju nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, ieškinys atmetamas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovės reikalavimai atmesti visiškai, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 79,77 EUR, priteisiamos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Labanoro dūda“ valstybei 79,77 EUR (septyniasdešimt devynis eurus, septyniasdešimt septynis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.