Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui Alfredui Bulotui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 31332,38 Eur turtinės žalos ir 4500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo, trečiasis asmuo J. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė J. Š. ir trečiasis asmuo J. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie vykstantį teismo procesą jiems yra žinoma, ieškovei atstovauja advokatas, kuris dalyvauja teismo posėdyje, todėl byla išnagrinėta ieškovei J. Š. ir trečiajam asmeniui J. Š. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Nuo 2004 m. liepos 20 d. iki 2007 m. rugpjūčio 30 d. minėta byla buvo sustabdyta dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-02347-03. 2008 m. lapkričio 7 d. sustabdyta dėl T. M. pripažinimo neveiksnia ir globos jai skyrimo. 2010 m. spalio 11 d. sustabdyta iki bus išnagrinėta byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Teismas, stabdydamas civilinės bylos nagrinėjimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pažeidė proceso teisės normas ir suformuotą teismų praktiką, tuo tarpu, priimdamas procesinius sprendimus dėl sekančių civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindų nevertino būtinybės stabdyti procesą ir užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimą, proporcingumo.

- Priimant 2004 m. liepos 20 d., 2005 m. vasario 18 d., 2005 m. rugpjūčio 9 d., 2008 m. lapkričio 7 d., 2010 m. spalio 11 d. nutartis dėl proceso sustabdymo buvo pažeistos teismo pareigos užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią laiką, o procesas būtų operatyvus, ekonomiškas, būtų užkardytas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (LR teismų įstatymo 5 str. 2 d., 34 str. 1 d.);

- Laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. kovo 6 d. teismas šiurkščiai pažeidė pareigą išspręsti procesinio dokumento priimtinumo klausimą. Primintina, jog CPK 315 str. 1 d. numatyta, jog klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo sprendžia skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo skundo pateikimo teismui dienos.

Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (Vilniaus miesto apylinkės teismas) pažeidė CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyto apeliacinio skundo priėmimo terminus. Teisingumo ministerijos nuomone, tai, kad Vilniaus apygardos teismas pirmos instancijos teismui nurodė išspręsti apeliantų (atsakovų) S. K., A. K. ir A. K. apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nereiškia, kad valstybei kyla deliktinė civilinė atsakomybė CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, kadangi būtina nustatyti teisėjo (teismo) neteisėtus veiksmus ar neveikimą, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Aukštesnės instancijos teismas nekonstatavo, kad pirmosios instancijos teisino (teisėjo) veiksmai buvo neteisėti, nebuvo nustatyta teismo (teisėjo) kaltė. Be to, nėra aišku, kokią konkrečiai žalą šiuo atveju patyrė ieškovė, kol buvo sprendžiami apeliacinio skundo priėmimo klausimai. Atsižvelgiant į tai, klausimų, susijusių su apeliacinio skundo priėmimu, sprendimas šiuo atveju neužtraukia valstybei deliktinės civilinės atsakomybės CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.

Teisingumo ministerijos nuomone, šiems ieškovės turtiniams reikalavimams yra suėjęs senaties terminas: 1) dėl civilinės bylos sustabdymo (civilinė byla buvo sustabdyta 3 kartus: laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 20 d. iki 2007 m. rugpjūčio 30 d. dėl pradėto ikiteisminio tyrimo; 2008 m. lapkričio 7 d. civilinė byla sustabdyta dėl T. M. pripažinimo neveiksnia ir globos jai skyrimo; 2010 m. spalio 11 d. civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo); 2) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo įteikimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad J. Š. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 1999-02-25 nupirktas iš varžytinių (c. b. Nr. 2-1-728/2013, 1 t., b. l. 6, 7).

2003-12-15 J. Š. Vilniaus miesto I apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl atsakovų T. M., A. M., G. M., S. K., B. M., N. M., J. M., G. M., G. M., J. M., B. M. iškeldinimo iš J. Š. priklausančio buto (1 t., b. l. 3). Ieškinys kelis kartus tikslintas.

2004-07-20 nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas CPK 163 str. 1 d. 3 p. pagrindu dėl pradėto ikiteisminio tyrimo dėl ginčo buto įsigijimo aplinkybių (1 t., b. l. 156). 2004-11-22 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (1 t., b. l. 161). Atnaujinus ikiteisminį tyrimą, civilinės bylos nagrinėjimas vėl sustabdytas 2005-02-18 teismo nutartimi (1 t., b. l. 176). 2005-08-09 nutartimi bylos nagrinėjimas vėl sustabdytas tuo pačiu pagrindu (1 t., b. l. 192).

Bylos nagrinėjimas atnaujintas 2007-08-30 teismo nutartimi, kadangi ikiteisminis tyrimas nutrauktas įsiteisėjusiu nutarimu (1 t., b. l. 205).

2008-11-07 nutartimi byla sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl atsakovės T. M. pripažinimo neveiksnia (2 t., b. l. 148-149). 2009-08-03 bylos nagrinėjimas atnaujintas (2 t., b. l. 155).

2009-05-11 J. Š. pateikė prašymą įtraukti J. Š. trečiuoju asmeniu, kadangi jie išsiskyrė (c. b. Nr. 2-1-728/2013, 2 t., b. l. 151). J. Š. ir J. Š. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (c. b. Nr. 2-1-728/2013, 2 t., b. l. 188). J. Š. pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, kad 1/3 dalis ginčo buto priklauso jam, o 2/3 dalys – J. Š. (c. b. Nr. 2-1-728/2013, 2 t., b. l. 186-187).

2009-10-16 teismo posėdžio metu nutarta įtraukti J. Š. trečiuoju asmeniu. Posėdyje dalyvavo J. Š. motina G. G. (c. b. Nr. 2-1-728/2013, 2 t., b. l. 192-193).

Teismo šaukimas į 2010-04-26 posėdį J. Š. buvo įteiktas asmeniškai (c. b. Nr. 2-1-728/2013, 2 t., b. l. 223).

2010-10-11 teismo nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas nustačius privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą, kadangi teisme iškelta civilinė byla pagal G. M. ieškinį dėl T. M. sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas sprendė, kad byloje yra ginčijama 1995-07-25 paskolos sutartis tarp R. V. ir T. M., kuri buvo pagrindas atsirasti prašomoje stabdyti byloje dalyvaujančių asmenų teisiniams santykiams, tame tarpe ir ginčo buto pardavimui iš varžytinių, kurį įgijo J. Š. (c. b. Nr. 2-1-728/2013, 2 t., b. l. 235).

Bylos nagrinėjimas atnaujintas 2013-08-29 nutartimi (3 t., b. l. 1).

Teismo šaukimas į 2013-12-06 teismo posėdį J. Š. grįžo neįteiktas, siųstas adresu (duomenys neskelbtini) (c. b. Nr. 2-1-728/2013, 3 t., b. l. 35). Patikrinus LITEKO bylos duomenis matyti, kad Gyventojų registre buvo patikrinta J. Š. deklaruota gyvenamoji vieta ir nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ji buvo tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini).

2013-12-12 teismo sprendimu nuspręsta iškeldinti atsakovę T. M., B. M., S. K., B. M., N. M., S. M., S. M., A. K., A. K. iš 1/3 buto dalies, priklausančio J. Š., esančios (duomenys neskelbtini)su visais jiems priklausančiais daiktais.

Sprendime nurodyta kad, 2009-10-16 protokoline nutartimi trečiuoju asmeniu byloje buvo patraukta ieškovo buvusi sutuoktinė J. Š., kurią atstovavo jos motina G. G. pagal 2008 06 03 notariškai patvirtintą įgaliojimą. Toks atstovavimas formaliai netinkamas (CPK 56 str. 1 d. 4 p. - galiojanti ir buvusi redakcija). Teismas konstatuoja, kad tretysis asmuo J. Š. nepasirūpino tinkamu atstovavimu, pati į bylos nagrinėjimą esant tinkamam pranešimui neatvyko, todėl byla nagrinėta jai nedalyvaujant. Pažymėtina ir tai, kad ji nepareiškė ieškinio dėl atsakovų iškeldinimo iš jai priklausančios dalies, bendraieškove į bylą neįstojo.

Sprendimas įsiteisėjo 2014-01-14.

Sprendimo nuorašas buvo siųstas J. Š. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteiktas (c. b. Nr. 2-1-728/2013, 3 t., b. l. 57, 67). Įteiktas 2015-12-15 J. Š. atstovui Edvardui Steckiui (c. b. Nr. 2-1-728/2013, 3 t., b. l. 68).

Iš LITEKO sistemos matyti, kad 2015-12-22 J. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl atsakovų S. K., B. M., N. M., S. M., A. K., A. K., B. M., S. M., T. M., iškeldinimo iš jai priklausančių 2/3 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2016-04-05 sprendimu J. Š. ieškinys patenkintas visiškai. Sprendimas yra apskųstas ir dar neįsiteisėjęs.

Ieškovės atstovas įrodinėjo, kad turtinė ir neturtinė žala ieškovei padaryta neteisėtais teismo veiksmais nagrinėjant civilinę bylą, pradėtą pagal J. Š. ieškinį dėl iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl bylos sustabdymo

Ieškovės atstovo manymu, teismas stabdydamas civilinės bylos nagrinėjimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pažeidė proceso teisės normas ir suformuluotą teismų praktiką, tuo tarpu, priimdamas procesinius sprendimus dėl sekančių civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindų nevertino būtinybės stabdyti procesą ir užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimą, proporcingumo.

Byloje nustatyta kad, civilinė byla pagal J. Š. ieškinį buvo stabdyta dėl trijų priežasčių: 1) dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, 2) dėl vienos iš atsakovių pripažinimo neveiksnia ir globos jai nustatymo, 3) dėl atsakovų inicijuotos civilinės bylos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Ieškovės atstovas iš esmės ginčija bylos sustabdymą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Atstovo teigimu, CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla gali būti stabdoma tik jeigu su ja susijusi baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Pradėtas ikiteisminis tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos stabdymo pagrindas.

Sutiktina su ieškovės atstovo nuomone, kad CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2008-01-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008 aiškiai nurodė, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Tačiau jis gali būti fakultatyviu bylos stabdymo pagrindu. LAT nuomone, nustačius fakultatyvius bylos stabdymo pagrindus, klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla vis tiek galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (LAT 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2004-07-20 nutartimi civilinė byla sustabdyta dėl pradėto ikiteisminio tyrimo dėl ginčo buto įsigijimo aplinkybių vadovaujantis CPK 163 str. 1 d. 3 p., t. y. privalomuoju bylos stabdymo pagrindu (1 t., b. l. 156). Vertinant, ar teismas šiuo atveju elgėsi teisėtai, svarbu nustatyti bylos sustabdymo aplinkybių esmę. Nutartyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl buto įsigijimo aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis vyko pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (turto prievartavimas), 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas), 294 straipsnio 1 dalį (savavaldžiavimas), 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų klastojimas). Buvo ginčijamos paskolos sutarties sudarymo aplinkybės. Negrąžinus pagal šią sutartį gautos paskolos, prasidėjo priverstinio vykdymo procesas ir atsakovų butas buvo parduotas iš varžytinių J. Š.. Taigi ikiteisminio tyrimo aplinkybės buvo glaudžiai susijusios su nagrinėta civiline byla, kadangi baudžiamajame procese pasiektas rezultatas be abejonės įtakotų sprendimą civilinėje byloje. Nesustabdžius bylos nagrinėjimo ir patenkinus ieškinį, t. y. priėmus sprendimą iškeldinti atsakovus iš buto, o vėliau nutarus, kad visgi ieškovas ginčo butą įsigijo neteisėtai, atsakovams, dalis kurių buvo nepilnamečiai, būtų padaryta didesnė žala praradus nuosavą būstą, nei ieškovo patirti nepatogumai dėl bylos sustabdymo. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu turėjo kur gyventi, o duomenų, kad atsakovai turėjo kitą gyvenamąjį būstą byloje nėra. Visų jų gyvenamoji vieta buvo deklaruota ginčo buto adresu (1 t., b. l. 77-90). Todėl manytina, kad nagrinėjamu atveju, neturi esminės reikšmės kokiu CPK įtvirtintu pagrindu byla sustabdyta, nes teismas pirmiausia vertino susiklosčiusią situaciją, dviejų procesų sąsajas, ikiteisminio tyrimo metu galinčių būti nustatytais faktų prejudicinę reikšmę civilinei bylai. Todėl bylos stabdymas privalomuoju, o ne fakultatyviu pagrindu galėtų būti vertinamas kaip formali, bet ne šiukšti ar akivaizdi teisės taikymo klaida.

Ieškovės atstovas teigė, kad teismas, priimdamas sprendimą stabdyti civilinę bylą dviem kitais atvejais, nevertino būtinybės stabdyti procesą ir užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimą, proporcingumo, nors privalėjo tai daryti.

Nesutiktina su tokia ieškovės atstovo pozicija, nes byla buvo stabdyta atsakovams pareiškus ieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Pripažinus sutartį negaliojančia ab initio, savaime taptų negaliojančiais visi teisiniai veiksmai, sekę po sutarties, tame tarpe ir ginčo buto įsigijimas iš varžytinių. Todėl šiuo atveju kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai būtų turėję prejudicinę reikšmę civilinei bylai, pradėtai pagal J. Š. ieškinį.

Nesustabdžius bylos iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globos jam nustatymo bei globėjo paskyrimo, būtų nepagrįstai suvaržytos neveiksnaus asmens globėjo teisės dalyvauti byloje dėl iškeldinimo. Išnagrinėjus bylą dėl iškeldinimo pirmiau nei būtų įsiteisėtų teismo nutartis dėl globėjo paskyrimo, neveiksnaus asmens globėjas galėtų prarasti vieną iš esminių šalies teisių – teisę skųsti teismo sprendimą, todėl stabdyti bylą šiuo pagrindu buvo būtina.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad stabdydami civilinės bylos nagrinėjimą teismai padarė esminių, šiurkščių teisės taikymo klaidų.

Dėl J. Š. informavimo apie teismo procesą

Susipažinus su civiline byla Nr. 2-1-728/2013 matyti, kad 2009-05-11 J. Š. prašė teismo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu jo buvusią sutuoktinę J. Š., kuriai po santuokos nutraukimo atiteko 2/3 dalys ginčo buto (c. b. Nr. 2-1-728/2013, 2 t., b. l. 151, 186-187, 188). 2009-10-16 teismo posėdžio metu protokoline nutartimi J. Š. įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Posėdyje dalyvavo J. Š. motina G. G., pateikusi notaro patvirtintą įgaliojimą (c. b. Nr. 2-1-728/2013, 2 t., b. l. 192-193). Byloje taip pat nustatyta, kad J. Š. asmeniškai gavo teismo šaukimą į 2010-04-26 teismo posėdį (c. b. Nr. 2-1-728/2013, 2 t., b. l. 223), tačiau jame nedalyvavo, kaip ir viso bylos nagrinėjimo metu.

Ieškovės atstovas grįsdamas savo poziciją dėl teismo pareigos tinkamai informuoti asmenį apie teismo procesą remiasi Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) 2008-11-25 sprendimu Nr. 37259/04 byloje Švenčionienė prieš Lietuvą. Šiame sprendime nurodoma, kad Europos žmogaus teisių konvencijos tikslas yra užtikrinti realias ir efektyvias, o ne teorines ar iliuzines teises, o šalių procesinės lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jei nuspręstų įgyvendinti savo teises numatytas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendintų. Šalys turi turėti galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, siekdamos įtakoti teismo sprendimą.

Byloje Švenčionienė prieš Lietuvą buvo kalbama apie tai, kad pareiškėja nebuvo informuota apie apeliacinį procesą jos byloje. Teismas pripažino, kad šaukimas pareiškėjai nebuvo įteiktas, o šaukimo įteikimas buvusiai pareiškėjos atstovei nelaikytinas tinkamu informavimu apie teismo posėdį, tuo labiau, kad nebuvo duomenų, ar tas šaukimas buvusiai atstovei iš tikrųjų buvo įteiktas. Taigi toje byloje pareiškėja apskritai nebuvo informuota apie vykstantį apeliacinį procesą.

Šios bylos atveju J. Š. buvo informuota apie civilinį procesą, žinojo kokio pobūdžio byla yra nagrinėjama, vieną iš teismo šaukimų ji gavo asmeniškai, dviejuose teismo posėdžiuose pagal ieškovės įgaliojimą dalyvavo ieškovės motina G. G. (2 t., b. l. 192-193, 216-217). Tačiau pati J. Š. elgėsi pasyviai, į bylos nagrinėjimą neatvykdavo, neatvykimo priežasčių teismui nepranešdavo, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu teismo siųstos korespondencijos neatsiimdavo.

CPK 122 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2011-10-01 iki 2017-07-01) numatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

Teismas, siekdamas tinkamai informuoti trečiąjį asmenį apie bylos nagrinėjimą, patikrino duomenis apie jos darbovietę (3 t., b. l. 7). Nustačius, kad J. Š. dirba pagal verslo liudijimą, galimybės siųsti laiškus darbovietės adresu negalėjo įgyvendinti, kadangi dirbant pagal verslo liudijimą jokio darbovietės adreso paprasčiausiai nėra. Teismas taip pat tikrino ir J. Š. deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis Gyventojų registre (LITEKO duomenys). Bylos nagrinėjimo metu J. Š. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutapo su tuo, kuris buvo nurodytas ieškovo prašyme įtraukti J. Š. į bylą trečiuoju asmeniu. Būtent šiuo adresu J. Š. buvo siunčiami visi procesiniai dokumentai, tame tarpe ir 2013-12-12 teismo sprendimas (3 t., b. l. 67). Tačiau J. Š. pašte neatsiėmus jai skirtos siuntos, teismo sprendimas liko jai neįteiktas. Pati J. Š. teismo neinformavo apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, kiti J. Š. adresai teismui nebuvo žinomi, jokio kito asmens, kuriam būtų galima įteikti J. Š. adresuotus laiškus ji nenurodė, elektroninio pašto adreso J. Š. taip pat nenurodė, todėl teismas išnaudojo visas turėtas galimybes įteikti trečiajam asmeniui sprendimo nuorašą, o neįteiktas jis liko tik dėl pačios J. Š. pasyvumo.

Nesutiktina su ieškovės atstovo pozicija, kad teismas privalėjo pateikti J. Š. rašytinį jos teisių išaiškinimą ir galimybę būti ieškove byloje. CPK 42 straipsnio 5 dalis numato šalims pareigą domėtis proceso eiga. Ieškovė viso proceso metu nereiškė jokio aktyvumo, nė karto nepasidomėjo bylos eiga, nors apie vykstantį procesą žinojo. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo bent vieną kartą informuoti proceso dalyvį apie vykstantį procesą ir tai laikoma tinkamu informavimu ir teisės į teisingą teismą užtikrinimu (LAT 2018-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018). Vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik patys proceso dalyviai sprendžia naudotis joms turimomis teisėmis ar nesinaudoti. Taigi teismas informavo ieškovę, kad vyksta civilinis procesas dėl iškeldinimo iš ginčo buto. Ieškovė žinojo, kad ji yra dalies buto savininkė ir būsimas teismo sprendimas betarpiškai susijęs su jos teisėmis ir pareigomis, tačiau vis tiek liko pasyvi. Nesant pačio proceso dalyvio domėjimosi proceso eiga, teismas negali perimti jo vaidmens ir veikti už jį. Todėl atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad teismas laikėsi aktualių proceso taisyklių ir teisės taikymo klaidų nepadarė.

Dėl per ilgo bylos nagrinėjimo

Ieškovės atstovas tvirtino, kad ieškovės nuosavybės teisių gynimo klausimas teismo žinioje yra nuo 2003-12-15, tačiau iki šiol nėra išspręstas. Bylos procesas trunka 15 metų ir ši trukmė yra per ilga.

Kalbant apie proceso trukmę, svarbu įvertinti ne tik patį bylos nagrinėjimo laikotarpį, bet ir bylos sudėtingumą, jos apimtį, proceso dalyvių skaičių, jų elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Byloje atsakovais patraukti vienuolika asmenų. Vėliau ieškinys buvo kelis kartus tikslintas, didinant atsakovų skaičių net iki 23 asmenų, o po to mažinant jų skaičių vadovaujantis patikslintais atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos duomenimis (1 t., b. l. 10, 74, 2 t., b. l. 25). Kitas svarbus aspektas, kad esant byloje tokiam skaičiui proceso dalyvių, teismas privalėjo visus atsakovus bent vieną kartą tinkamai informuoti apie prieš juos pradėtą teismo procesą. Pradėjus bylos nagrinėjimą, teismo posėdžiai vyko pakankamai dažnai, t. y. ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Tačiau kaip jau minėta byla buvo kelis kartus pagrįstai stabdoma. Bendras bylos stabdymo laikotarpis siekia beveik septynis metus. Dar vienas aspektas, prisidėjęs prie bylos nagrinėjimo trukmės, yra tai, kad neužbaigus bylos nagrinėjimo teisėjas Virginijus Kairevičius, nagrinėjęs ginčo bylą, nustojo dirbti Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, todėl 2007-05-11 byla perduota nagrinėti kitai teisėjai. Be to, ieškovui J. Š. nutraukus santuoką su J. Š., pastaroji buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, kas dar labiau padidino proceso dalyvių skaičių. Taigi matyti, kad bylos nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl netinkamų teismo veiksmų ar neveikimo.

Pastebėtina ir tai, kad ir pati ieškovė prisidėjo prie tokios proceso trukmės, būdama itin pasyvi proceso dalyvė. Žinodama apie vykstantį teismo procesą ir būdama dalies ginčo buto savininke, ji nereiškė savarankiškų reikalavimų, ieškinio nepateikė. Aktyviai savo teises ieškovė pradėjo ginti tik 2015-12-22 pareiškusi teismui ieškinį dėl iškeldinimo iš jai priklausančių 2/3 ginčo buto dalių. Todėl kaltinti teismą dėl per ilgos bylos nagrinėjimo trukmės nėra teisinio pagrindo.

Dėl procesinio dokumento priėmimo

Ieškovės atstovas teigė, kad 2016-04-05 sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį dėl iškeldinimo iš jai priklausančių 2/3 ginčo buto dalių dar nėra įsiteisėjęs dėl šiurkščių pirmosios instancijos teismo klaidų netinkamai sprendžiant apeliacinių skundų priėmimo klausimus ir taip ieškovei daroma žala.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismams pripažinus, kad J. Š. teisėtai įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), bute gyvenantys asmenys privalėjo atlaisvinti butą, nes iki šiol gyvena jame be jokio teisėto pagrindo. Šiais savo veiksmais jie daro žalą buto savininkams, kurie negali disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu savo nuožiūra. Todėl jeigu ieškovei ir daroma žala, tai ne teismo, bet bute neteisėtais gyvenančių asmenų veiksmais.

Dėl valstybės pareigos atlyginti neteisėtais teismo veiksmais padarytą žalą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalimi, žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.

Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. (LAT 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

Nagrinėjant bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį nenustatyta teismo neteisėtų veiksmų bei kaltės. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų teismui nekyla pareiga atlyginti žalą, todėl teismas dėl ieškovės ieškinio argumentų, susijusių su atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, nepasisako.

Taigi atsižvelgiant į teismo padarytas išvadas ir nenustačius, kad teismai (teisėjai) veiktų neteisėtai, yra pagrindas atmesti ieškovės J. Š. ieškinį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti ieškovės J. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 31332,38 Eur turtinės žalos ir 4500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.