Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniškai teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą dėl 2016 m. vasario 29 d. bankrutuojančios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo protokolu priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo teisėtumo

Dėl pradinio įnašo dydžio nuo varžytynėse parduodamo turto vertės

Dėl turto vertės

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Bankroto administratorius nenusprendė koks turėtų būti pradinis įnašas nuo turto vertės, kaip tai privalu nustatyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 321 Dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo (redakcija galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.). Mano, jog teismui konstatavus pažeidimą, ginčijami sprendimai tampa negaliojančiais, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.Šiuo metu buvę nekilnojamojo turto savininkai reiškia pretenzijas dėl savo turto išreikalavimo iš siekiamo parduoti nekilnojamojo turto. Taip pat atlikti rekonstrukcijos darbai, pastatyti nauji statiniai, atlikti apželdinimo ir aplinkos sutvarkymo darbai nebuvo minusuoti iš bendros turto vertės (b. l. 37 – 42).

Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, kad buvę nekilnojamojo turto savininkai reiškia pretenzijas dėl savo turto išreikalavimo iš siekiamo parduoti nekilnojamojo turto ir atlikti rekonstrukcijos darbai, pastatyti nauji statiniai, atlikti apželdinimo ir aplinkos sutvarkymo darbai nebuvo minusuoti iš bendros turto vertės.Kokio dydžio mokamas pradinis varžytinių dalyvio mokestis apeliantas nurodė savo atskirajame skunde (b. l. 45 – 46).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo K. S. skundas dėl bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 panaikinimo ir įpareigojimo kreditorių susirinkimą iš naujo spręsti klausimą dėl S.priklausančio turto vertės nustatymo ir pardavimo tvarkos, pagrįstumas ir teisėtumas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl faktinių aplinkybių

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartimi K. S. prekybos įmonei iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi K. S. prekybos įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi terminas bankrutavusios K. S. prekybos įmonės likvidavimo procedūroms vykdyti pratęstas iki 2015 m. kovo 16 d; 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi terminas bankrutavusios K. S. prekybos įmonės likvidavimo procedūroms vykdyti pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi terminas bankrutavusios K. S. prekybos įmonės likvidavimo procedūroms vykdyti pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui.

Bylos duomenimis 2016 m. vasario 29 d. bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimas 2 - uoju darbotvarkės klausimu „Dėl S. priklausančio turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ nutarė S. priklausantį nekilnojamą turtą: gyvenamasis namas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), garažas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), šiltnamis (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (aikštelė) (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantys duomenys neskelbtini – rinkos vertė 100 000 Eur; gyvenamasis namas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantys duomenys neskelbtini – rinkos vertė 147 000 Eur; sodo namas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, šulinys (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantys duomenys neskelbtini ­– rinkos vertė 19 300 Eur., parduoti skelbiant varžytynes. Pirmosiose varžytynėse pradinė pardavimo kaina - turto rinkos vertė pagal turto vertintojo pažymas, minimalus kainos didinimo intervalas - ne mažiau kaip 0,2% nuo pradinės pardavimo kainos. Nepardavus pirmosiose varžytynėse, antrose turto kaina mažinti 10 %. Nepardavus antrose varžytynėse, kviesti kreditorių susirinkimą dėl turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo (b. l. 7 – 8).

Byloje nėra ginčo, jog K. ir D. S. įgijo bendrą turtą bei iš šio turto vykdytinas prievoles ir bankroto byla buvo iškelta individualiai neribotos civilinės atsakomybės įmonei, kuri neturi pakankamai turto kreditorių reikalavimams tenkinti.

Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo bei nutarimų priėmimo

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus numatytas išimtis. Kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Nustatyta, kad 2016 m. vasario 29 d. ginčo kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimais sudaro 2 634 235,61 Eur (82,43 proc. visų kreditorinių reikalavimų) (b. l. 7). Apie 2016-02-29 kreditorių susirinkimą kreditoriai bei K. S. informuoti elektroniniu paštu, siunčiant 2016-02-15 pranešimą bei administratoriaus ataskaitą, kurioje nurodyta informacija apie S. priklausančio turto atliktą vertinimą (b. l. 23). Ginčijamas nutarimas dėl turto pardavimo tvarkos priimtas kreditorių daugumos balsais (70,33 proc.) (b. l. 8).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo bei nutarimų priėmimo tvarka pažeista nebuvo, visų kreditorių patvirtintų reikalavimų daugumos balsais priimtas nutarimas atitinka įstatyme numatytą kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką (ĮBĮ 24 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl varžytynių dalyvio mokesčio dydžio nustatymo

ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr.321 Dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo (redakcija galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) 9.7 punktas nustato, kad varžytynių dalyvio mokesčio dydis, kuris sudaro 10 procentų norimo įsigyti turto pradinės turto pardavimo kainos, taip pat kad varžytynių dalyvio mokestis mokamas į specialiojoje interneto svetainėje nurodytą sąskaitą.

Apeliantas teigia, jog teismo konstatuotas pažeidimas (administratorius nenusprendė koks turėtų būti pradinis įnašas nuo turto vertės) daro ginčijamą nutarimą, priimtą 2016 m. vasario 29 d. bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo 2 - uoju darbotvarkės klausimu, negaliojančiu.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad varžytynių dalyvio mokesčio dydis nurodomas ne bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarime, o specialiojoje interneto svetainėje esančiame varžytynių skelbime (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr.321 Dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo (redakcija galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) 9 punktas), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti skundžiamą nutarimą darbotvarkės 2- uoju klausimu pripažinti neteisėtu tik tuo pagrindu, jog nėra nenurodytas varžytynių dalyvio mokesčio dydis.

Dėl turto vertės

Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bankrutuojančios įmonės turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę jo pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.

Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška, o ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime ar kreditorių komitete (ĮBĮ 24, 25 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, pagrįstu teisminės praktikos nuostatomis, kad ekonominio tikslingumo vertinimas iš esmės priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog nesutikti, kad teismas neturi vertinti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų ekonominio pagrįstumo, nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015). Taigi teismas turi pareigą įvertinti, ar kreditorių susirinkimo (komiteto) bet kuriuo nutarimu nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos ir jis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Vertinant nutarimo ekonominį pagrįstumą ir jo atitikimą kreditorių interesams minėtų principų kontekste santykį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti pripažįstamas neteisėtu, kai nurodomi argumentai dėl ekonominio nepagrįstumo, per kurį ir gali kilti kreditorių teisių pažeidimas, nėra išimtinai hipotetiniai, kitaip tariant, gali būti daugiau ar mažiau patikrinti tam tikrais tyrimais, kitais objektyviais duomenimis ir šie leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad nutarimas yra aiškiai nepagrįstas arba bent itin abejotinas tokiu lygmeniu, jog kreditorių interesų apsaugos požiūriu pakankamai įtikinamai suponuoja nusižengimo fundamentaliems CK1.5 straipsnyje nurodytiems principams konstatavimo būtinumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-616-178/2015). Pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu jau yra pasisakyta, kad panaikinti kreditorių priimtą nutarimą remiantis ekonominio pobūdžio argumentais būtų reikalinga tuomet, kai toks nutarimas akivaizdžiai prieštarautų ekonominei logikai ir negalėtų būti pateisintas jokiais racionaliais motyvais. Tuo tarpu vien tik skirtingas kreditorių suvokimas dėl konkrečiu atveju ekonomiškai naudingesnio sprendimo nėra pagrindas paneigti teisėtai nutarimą priėmusių kreditorių valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-570/2012).

Apeliantas teigia, kad nebuvo įvertinta turto dalis, priklausanti tretiesiems asmenims dėl atliktų rekonstrukcijos, apželdinimo ir aplinkos sutvarkymo darbų, neįvertinti pastatyti nauji pastatai, taip pat tretiesiems asmenims priklausiantis turtas nebuvo minusuotas iš bendros turto vertės.

Iš J. P. IĮ turto vertės nustatymo pažymos Nr. 161006 nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini ir žemės sklypas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantys duomenys neskelbtini, savininkai yra L. ir K. Z.; nuosavybės teisės pagrindas – 2010 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 4414, šio turto vertė – 147 000 Eur (b. l. 24). Iš turto vertės nustatymo pažymos Nr. 162004 matyti, jog sodo namas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. duomenys neskelbtini ir žemės sklypas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantys duomenys neskelbtini, savininkė yra M. B.; nuosavybės teisės pagrindas – 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 10054 ir priėmimo - perdavimo aktas Nr. 10055; šio turto vertė – 19 300 Eur (b. l. 25). Iš turto vertės nustatymo pažymos Nr. 162005 matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, garažas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, ūkinis pastatas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, šiltnamis, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kiemo statiniai (kiemo aikštelė), unikalus Nr. duomenys neskelbtini ir žemės sklypas, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantys duomenys neskelbtini, savininkai yra A. ir I. J.; nuosavybės teisės pagrindas – 2008 m. rugsėjo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 7823 ir priėmimo perdavimo aktas Nr. 7824; šio turto vertė – 100 000 Eur (b. l. 26).

Iš 2016 m. vasario 29 d. ginčo kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog 2 – uoju darbotvarkės klausimu svarstyta ir nutarta dėl S. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio: 1) duomenys neskelbtini (rinkos vertė 100 000 Eur), 2) duomenys neskelbtini (147 000 Eur), 3) duomenys neskelbtini (19 300 Eur) pardavimo iš varžytinių (b. l. 7 – 8).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Marijampolės rajono apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-2605-802/2016 pagal ieškovų A. J., I. J. ieškinį bankrutavusiai K. S. prekybos įmonei dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. S.. Šioje byloje 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovų A. J. ir I. J. reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinąsias apsaugos priemonės – iki kol bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje uždrausta atsakovei bankrutavusiai K. S. prekybos įmonei pardavinėti ar kitu būdu realizuoti žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini su garažu, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, ūkiniu pastatu, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, šiltnamiu, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kitais statiniais, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esančiais duomenys neskelbtini Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-2605-802/2016 sustabdyta ir perduota nagrinėti atsakovo bankroto bylą Nr. B2-15-264/2016 nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui. Ši civilinė byla nėra išnagrinėta.

Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1149-510/2011 atmestas ieškovo AB Ūkio banko ieškinys atsakovams K. S., D. S., A. J., I. J., M. B., J. K., Ž. K., L. Z., K. Z., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai K. S. prekybos įmonei, dėl pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-221/2013 panaikino Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: 1) pripažino negaliojančia 2008 m. rugsėjo 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį (reg. Nr.7823), kuria atsakovai K. S. ir D. S. už 100 000 Lt pardavė atsakovams A. J. ir I. J. žemės sklypą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) su garažu (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), šiltnamiu Nr. duomenys neskelbtini), kitais statiniais (inžinieriniais) kiemo statiniais (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančiais duomenys neskelbtini ir šio turto 2008 m. rugsėjo 15 d. perdavimo - priėmimo aktą Nr. 7824 bei taikė dvišalę restituciją; 2) pripažino negaliojančia 2008 m. lapkričio 25 d. pirkimo - pardavimo sutartį (reg. Nr. 10005), kuria atsakovai K. S. ir D. S. už 300 000 Lt pardavė atsakovams J. K. ir Ž. K. žemės sklypą (unikalus Nr. 5160-0001-0035), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančius duomenys neskelbtini ir šio turto 2008 m. lapkričio 25 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. 10006 bei taikė dvišalę restituciją; 3) pripažino negaliojančia 2010 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo - pardavimo sutartį (reg. Nr. 4414), kuria atsakovai J. K. ir Ž. K. už 295 000 Lt pardavė atsakovams L. Z. ir K. Z. žemės sklypą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančius duomenys neskelbtini ir taikė dvišalę restituciją; 4) pripažino negaliojančia 2008 m. lapkričio 28 d. pirkimo - pardavimo sutartį (reg. Nr. 10054), kuria atsakovai K. S. ir D. S. už 80 000 Lt pardavė atsakovei M. B. žemės sklypą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir sodo namą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančius sodų bendrijoje „Uosija“, duomenys neskelbtini ir šio turto 2008 m. lapkričio 28 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. 10055 bei taikė dvišalę restituciją.

Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1604-254/2015 atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjų A. J. ir I. J. bei K. S. prašymus civilinėje byloje Nr. 2-1149-510/2011. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1402-407/2015 paliko Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, susijusį su turto savininkų (A. ir I. J.) reiškiamomis pretenzijomis dėl turto išreikalavimo iš svetimo valdymo, kaip nepagrįstą, kadangi Lietuvos apeliacinis teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-221/2013 nepagrįstai perleistas K. ir D. S. turtas buvo sugrąžintas skolininkams K. ir D. S. ir šis turtas (esantis duomenys neskelbtini) yra naudojamas atsiskaityti su visais bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka (ginčo nutarimu Nr. 2 nuspręsta parduoti iš varžytinių (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas)).

Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes, tačiau aktyvus teismo vaidmuo nereiškia visos įrodinėjimo pareigos perkėlimo teismui ir neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą.

Atskirojo skundo teiginiai, kad iš varžytinių parduodamas turtas buvo trečiųjų asmenų pagerintas (pastatyti nauji statiniai, atlikti apželdinimo, aplinkos sutvarkymo darbai ir kt.) nėra pagrįsti įrodymais (CPK 2, 178 straipsnis).

Apeliantas turėjo galimybę paneigti nekilnojamojo turto vertintojo J. P. IĮ atliktą turto vertinimą (turto vertės nustatymo pažymas Nr. 161006, Nr. 162004 ir Nr. 162005), kuriomis rėmėsi kreditorių susirinkimas ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pateikdamas kitą nekilnojamojo turto vertinimą, tačiau to nepadarė. Kita vertus kreditoriniai reikalavimai, susiję su parduodamo iš varžytinių turto pagerinimais, jei tokie veiksmai yra pagrįsti įrodymais, ir jei administratorius jų neginčija, gali būti įtraukiami į bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorinių reikalavimų sąrašą bei tikslinami (išbraukiami) (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodyta apelianto subjektyvia nuomone nėra teisinio pagrindo (337 straipsnio 1 dalies 1punktas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį nepakeistą.