- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- 2-1402-407/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01279-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės Ūkio bankas
- Atsakovas
- K. S., D. S., A. J., I. J., M. B., J. K., Ž. K., L. Z., K. Z.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) K. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1149-510/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės Ūkio bankas ieškinį atsakovams K. S., D. S., A. J., I. J., M. B., J. K., Ž. K., L. Z., K. Z. dėl pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; trečiasis asmuo bankrutuojanti K. S. prekybos įmonė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB Ūkio bankas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovų K. S. ir D. S. nekilnojamojo turto pardavimo sandorius ir perdavimo aktus negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir taikyti restituciją, kuriais atsakovai K. ir D. S.: 1) 2008-09-15 pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovams A. J. ir I. J. už 100 000 Lt pardavė 381 421 Lt vertės nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini); 2) 2008-11-25 pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovams J. K. ir Ž. K. už 300 000 Lt pardavė 457 041 Lt vertės nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovų J. ir Ž. K. šio turto už 295 000 Lt 2010-08-09 perleidimo sandorį atsakovams L. Z. ir K. Z.; 3) 2008-11-28 pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovei M. B. už 80 000 Lt pardavė 76 487 Lt vertės nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2011-07-29 sprendimu ieškovo AB Ūkio bankas ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-03-28 sprendimu minėtą apygardos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino.
Šalies argumentai
2015-03-23 pareiškėjas (atsakovas) K. S. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą nurodytoje civilinėje byloje. Prašymą pareiškėjas grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis – Marijampolės rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-416/2014 nustatytais faktais. Nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu minėtoje baudžiamojoje byloje buvo pripažinta, jog jis nesiekė išvengti prievolių bankui (ieškovui) vykdymo, sudarė ne fiktyvius, o realius sandorius, kurių nebandė nuslėpti ir apie kuriuos tinkamai informavo trečiuosius asmenis, juos įregistruodamas ir taip išviešindamas. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, tenkinęs ieškovo reikalavimus, nepagrįstai sprendė, jog senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti pradžia – 2009-07-28, todėl bankui, ieškinį pareiškusiam 2010-08-04, nepagrįstai – kaip nežymiai praleistą, atnaujino ieškinio senaties terminą, nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, jog bankas apie ginčijamus sandorius galėjo ir privalėjo žinoti dar 2008-12-06. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos kitos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai paneigia Lietuvos apeliacinio teismo išvadas dėl banko ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumo.
2015-03-25 pareiškėjai (atsakovai) A. J. ir I. J. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą nurodytoje civilinėje byloje, kurį grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Nurodė, kad susipažinus su baudžiamąja byla Nr. 1-59-416/2014 paaiškėjo, jog ieškovo reikalavimai dėl pirkimo – pardavimo sutarčių panaikinimo buvo tenkinti nepagrįstai. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties skaičiavimo taisykles.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015-05-13 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1149-510/2011; priteisė valstybei iš pareiškėjų A. J. ir I. J. po 390 Eur, iš pareiškėjo – 6, 80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašymai atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1149-510/2011 grindžiami CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo
Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2013-03-28 sprendimu tenkinęs ieškovo reikalavimus dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu, jų šalių nesąžiningumo nesiejo su vykstančiu ikiteisminiu tyrimu K. S. atžvilgiu. Taip pat nustatė, kad K. S., kaltintas BK 182 straipsnyje numatytos veikos padarymu, 2014-05-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-59-416/2014 buvo išteisintas. Teismas pažymėjo, kad tai, jog K. S. elgesys baudžiamojoje byloje nebuvo pripažintas nusikalstamu, nepaneigia jo, kaip sandorio šalies, elgesio sąžiningumo, įvertinto civilinės teisės normų kontekste. Pažymėjo ir tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo vertinamas kitų asmenų sąžiningumas sudarant ginčo sandorius, tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas 2013-03-28 sprendime nurodė, kad byloje esminis klausimas – trečiųjų asmenų, įsigijusių skolininkų turtą, nesąžiningumas. Nurodytais motyvais teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai apie vykusio ikiteisminio tyrimo įtaką išnagrinėtai civilinei bylai. Teismas atmetė pareiškėjo K. S. argumentus, kad 2008-09-15, 2008-11-28, 2008-11-25 pirkimo – pardavimo sutarčių šalių sąžiningumą patvirtina liudytojų apklausos protokolai, kiti rašytiniai dokumentai, esantys baudžiamojoje byloje. Teismas nurodė, kad liudytojų apklausos protokolai buvo surašyti 2010-2011 m., todėl pareiškėjas, būdamas kaltinamasis baudžiamojoje byloje, turėjo galimybę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir remtis šiais duomenimis bylos nagrinėjimo metu, tuo tarpu kiti prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti dokumentai, susiję su K. S. prekybos įmonės finansine padėtimi bei atsakovų Jakubauskų sąžiningumu, galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindo
Teismas nurodė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka bei teismas sprendime padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1149-510/2011 priimtas sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl sprendė, jog procesas minėtu pagrindu šioje byloje negali būti atnaujintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas K. S. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1149-510/2011. Skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-416/2014 esantys įrodymai (2011-03-22 liudytojo K. K. apklausos protokolas, 2008-11-13, 2008-11-18 AB Ūkio banko paskolų komiteto posėdžio protokolai) yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, turinčios esminės reikšmės skaičiuojant ieškinio senaties pradžios terminą actio Pauliana ieškiniui pateikti. Apie liudytojų apklausos protokolus nebuvo žinoma civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo leidžiama susipažinti tik užbaigus minėtą tyrimą – kaltinamas aktas buvo surašytas 2013-06-28. Tuo tarpu ieškovas, būdamas subjektas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, žinojo kad informacijos apie minėtus jo paskolų komiteto posėdžių protokolus atskleidimas byloje iš esmės bus jam nenaudingas, nes ieškinio senatis bus skaičiuojama ne nuo 2009-07-28, bet nuo 2008-12-06. Vadovaujantis šiomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimams pareikšti nebūtų atnaujintas ir reikalavimai nebūtų patenkinti.
2. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovai Jakubauskai perėmė įgytą turtą visiškai ir jį valdo kaip jo savininkai, ten gyvena ir moka visus mokesčius, susijusius su įsigytu namu bei žemės sklypu, t. y. kad sudarant sandorį jie buvo sąžiningi. Šią aplinkybę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys – 2012-03-23 AB TEO LT raštas, 2012-03-15 VMI raštas, 2012-05-03 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados raštas. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad apie K. S. prekybos įmonės finansinės padėties problemas įmonės darbuotojai nežinojo iki pat 2009 m. pradžios, kol nebuvo pradėtos inicijuoti bankroto procedūros. Šią aplinkybę patvirtina 2011-08-17 liudytojo E. M. apklausos protokolas, 2011-03-04 Marijampolės apskrities VMI raštas. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės visiškai paneigia Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-28 sprendimo argumentus, kad buvusi įmonės darbuotoja – atsakovė M. B., sudarydama 2008-11-28 pirkimo – pardavimo sutartį, buvo nesąžininga.
3. Atsakovų K. atžvilgių nebuvo pradėta jokių ikiteisminių tyrimų dėl nepagrįsto praturtėjimo, susijusio su 300 000 Lt panaudojimu turtui pagal ginčo 2008-11-25 pirkimo – pardavimo sutartį įsigyti. Tai patvirtina, kad minėta suma teisėtai priklausė atsakovams ir jie galėjo laisvai ja disponuoti, todėl Lietuvos apeliacinio teismo išvados, kad Keturakiai nepagrindė lėšų, panaudotų ginčo turtui įsigyti, kad jie buvo nesąžiningi nepagrįstos.
4. Pirmosios instancijos teismas nevertino naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios yra nurodomos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, ir preziumavo, kad jos neturi reikšmės civilinės bylos nagrinėjimui. Tokia teismo išvada pažeidžia pagrindinį jo veiklos principą – teisingumo vykdymą bei siekį byloje nustatyti materialiąją tiesą. Teismas, formaliai atlikęs naujai paaiškėjusių aplinkybių vertinimą, neatskleidė tikrosios šių aplinkybių reikšmės, nors jos buvo tokios svarbios, kad jų panaudojimas civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų iš esmės pakeitęs byloje priimto teismo sprendimo esmę.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovas BAB Ūkio bankas prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos atsiliepimo skundui argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apelianto nurodyti įrodymai ir aplinkybės galėjo būti žinomos ir nagrinėjant civilinę bylą, todėl šios aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Apeliantas turėjo visas procesines teisines priemones civilinėje byloje įrodyti savo įrodinėjamas aplinkybes – šiuo atveju momentą, kada jis informavo banką apie sudarytus ginčijamus sandorius. Apeliantas turėjo visas galimybes išreikalauti iš banko komiteto posėdžių protokolus bei iškviesti į teismo posėdį liudytoju K. K..
2. Ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas apelianto baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo, tuo tarpu civilinėje byloje buvo vertinamas sandorių galiojimas CK 6.66 straipsnio pagrindu ir nustatinėjamas sandorių šalių nesąžiningumas. Aplinkybė, kad apeliantas buvo išteistinas baudžiamojoje byloje neturi teisinės reikšmės vertinant jo, kaip ginčijamų sutarčių šalies, nesąžiningą elgesį civilinės teisės normų kontekste.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose atsakovai D. S., L. Z., K. Z., J. K., Ž. K., A. J. ir I. J., M. B. su atskiruoju skundu sutinka, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą pagal apelianto įvardijamus nesutikimo su joje padarytomis teismo išvadomis argumentus, teisinių prielaidų pakeisti ar panaikinti šią nutartį nenustatė (CPK 320 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, teikdami prašymus atnaujinti užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylos nagrinėjimą, rėmėsi dviem iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų – naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis bei padaryta aiškia materialinės teisės normos taikymo klaida. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar yra tokie pagrindai atnaujinti procesą šioje byloje, įvertino prašymuose nurodytas aplinkybes ir sprendė, kad pareiškėjai neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nurodytų sąlygų buvimo, kurios suponuotų galimybę procesą atnaujinti ir šalių ginčą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu išnagrinėti iš naujo.
Nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliantas K. S. iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymu. Teigia, kad jo atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai sudaro pagrindą kitaip vertinti ir spręsti šalių ginčą dėl sandorių negaliojimo, kad apie šias aplinkybes jis sužinojo tik 2013-06-28 – užbaigus ikiteisminį tyrimą ir surašius kaltinamąjį aktą, t. y. po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkinti ieškovo reikalavimai, priėmimo.
Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad apie ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-416/2014 surinktus duomenis apeliantui nebuvo žinoma iki 2013-06-28. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų tokią aplinkybę. Nors kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo apeliantas pateikė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2012-07-20 nutarimą, kuriuo jo atstovo prašymas leisti susipažinti su byloje Nr. 64-1-00864-10 surinktais duomenimis buvo atmestas, tačiau vien šis dokumentas nepatvirtina, kad ankščiausiai su ikiteisminio tyrimo medžiaga K. S. susipažino tik surašius kaltinamąjį aktą (CPK 185 str.). Kita vertus, galimybė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti dokumentai (2008-11-13, 2008-11-18 AB Ūkio banko paskolų komiteto posėdžio protokolai, liudytojų parodymai, atitinkamų institucijų raštai), kuriais jis siekia paneigti išnagrinėtoje byloje teismo nustatytas aplinkybes dėl ieškinio senaties termino pradžios, dėl ginčo sandorių šalių sąžiningumo, apeliantui tapo prieinami tik 2013-06-28, nepatvirtina jo teiginių, kad apie tokius dokumentus jam nebuvo žinoma ir jis neturėjo galimybės jų pateikti į bylą, siekdamas patvirtinti savo nesutikimo su ieškinio reikalavimais poziciją (CPK 178 str.). Apelianto prašyme dėl proceso atnaujinimo bei skunde nurodomi dokumentai buvo sudaryti iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas ir kiti pareiškėjai, prašę proceso atnaujinimo, turėdami įrodinėjimo pareigą, galėjo juos pateikti, prašyti teismo pagalbos juos gauti bylos nagrinėjimo metu. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė kasacinio teismo suformuotoje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktikoje nustatytų šio proceso atnaujinimo pagrindo taikymo aplinkybių – kad apie naujas aplinkybes pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad jos pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir skundo argumentus, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-416/2014 nustatytos aplinkybės sudarytų pagrindą kitaip vertinti ir spręsti šalių ginčą dėl sutarčių negaliojimo. Sutiktina su apygardos teismo pozicija, jog ikiteisminiame tyrime surinkti įrodymai bei aplinkybė, kad apeliantas K. S. baudžiamojoje byloje buvo išteisintas nenustačius BK 182 straipsnyje nustatytos veikos (sukčiavimo) požymių, nesudaro pagrindo abejoti byloje priimto Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-28 sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Kaip jau buvo paminėta, šioje civilinėje byloje ginčo sandoriai buvo prašomi pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, t. y. kreditoriaus (ieškovo) teisių pažeidimas buvo konstatuotas nustačius skolininkų ir trečiųjų asmenų nesąžiningumą kreditoriaus atžvilgiu sudarant ginčo sandorius, todėl tai, kad nurodytoje baudžiamojoje byloje vieno iš skolininkų – K. S. atžvilgiu nebuvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė dėl sukčiavimo, savaime nepaneigia actio Pauliana instituto taikymo galimybės. Minėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo keliami ir iš esmės nagrinėjami visų ginčo sandorių galiojimo, jų šalių sąžiningumo klausimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai lemtų kitokį prašomos atnaujinti civilinės bylos teisinį rezultatą. Taigi nagrinėjamu atveju netenkintina ir trečia aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo sąlyga – naujai paaiškėjusių aplinkybių esminė reikšmė bylai.
Kiti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog apelianto K. S. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.