Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų likviduojamos akcinės bendrovės banko SNORAS kreditorių atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties, kuria netenkintas skundas dėl kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu, civilinėje byloje Nr. 2-631-614/2015 pagal pareiškėjų - likviduojamos akcinės bendrovės banko SNORAS 285 kreditorių skundą dėl kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai - likviduojamos akcinės bendrovės banko SNORAS (toliau – Bankas) 285 kreditoriai prašo panaikinti Banko kreditorių komiteto nutarimą dėl pritarimo susitarimui, pagal kurį UAB „Ernst & Young Baltic“ sumokės Bankui 40 000 000 Lt dėl klausimų, susijusių su Banko auditais, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. spalio 2 d. kreditorių komitetas pritarė Banko ir UAB „Ernst & Young Baltic“ (toliau – EYB) abipusiam susitarimui, pagal kurį EYB sumokės Bankui 40 000 000 Lt dėl klausimų, susijusių su Banko auditais, atliktais iki Banko nacionalizavimo, o atsakovas atsisakys teisės reikalauti žalos atlyginimo ateityje. Ginčijamas nutarimas neatitinka Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nuostatų, teismų suformuotos praktikos ir pažeidžia kreditorių interesus. Teismui patvirtinus tokį susitarimą (taikos sutartį), jis įgytų res judicata galią (CK 6.983 str. 1 d., 6.985 str. 1 d.), todėl tokio dydžio kompensacijos mokėjimui turi būti ne tik faktinis pagrindas, bet ir pagrįsta EYB rizika. Pareiškėjų teigimu, būtina nustatyti EYB atsakomybės pagrindą ir spręsti apie šalių sulygtos kompensacijos adekvatumą bei proporcingumą EYB padarytam pažeidimui. Objektyviausiai EYB atsakomybės sąlygas atspindi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. priimta nutartis administracinėje byloje Nr. A492-492/2014, kurioje teismas, atmesdamas EYB skundą dėl 2012 m. birželio 20 d. Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. VAA-18 dėl privalomo vykdyti nurodymo ir drausminės nuobaudos skyrimo, konstatavo EYB netinkamus veiksmus net keliuose esminiuose Banko veiklai epizoduose atliekant konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų už kalendorinius metus, kurie pasibaigė 2010 m. gruodžio 31 d., auditą. Teismo įvardinti EYB pažeidimai nėra mažareikšmiai, nes būtent EYB audito išvados sudarė sąlygas kreditoriams pasitikėti Banku ir sudaryti su juo atitinkamus sandorius, kai tuo tarpu deklaruojami Banko finansinės veiklos rodikliai akivaizdžiai neatitiko tikrosios jo padėties, apie kurią žinojo/turėjo žinoti EYB. Šios bendrovės ataskaitos, atliktos šiurkščiai ignoruojant ir pažeidžiant pagrindinius auditui keliamus principus bei reikalavimus, didele dalimi prisidėjo prie nepagrįstos idealių ir saugių investicijų Banke iliuzijos kūrimo. EYB atsakingas auditorius R. B., auditavęs Banką taip veikė interesų konflikte, nes audituodamas Banką, lygiagrečiai jame laikė net 3,18 mln. litų indėlį bei teikė Bankui kitas paslaugas. Jei asmuo elgiasi neatidžiai ar neprotingai ir dėl šių veiksmų nenustatyta kitų asmens kaltės, jis turi prisiimti visus su tuo susijusius padarinius (CK 1.5 str.). EYB veiksmai laikytini padaryti veikiant dideliu neatsargumu ar net tyčia, todėl EYB turi prisiimti visas su tuo susijusias pasekmes, o Banko kreditorių komitetas negali be jokio faktinio ir teisinio pagrindo iš esmės atleisti EYB nuo teisinės atsakomybės. Bendra teismo patvirtintų atsakovo kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro daugiau kaip 6,5 mlrd. litų, todėl EYB pasiūlyta sumokėti 40 mln. litų kompensacija yra neprotingai maža ir neadekvati EYB neteisėtais veiksmais atsakovui ir jo kreditoriams sukeltai žalai. Pareiškėjai nurodė, kad EYB turtinė padėtis leidžia įmonei padengti gerokai didesnę žalą. Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas privalo būti aktyvus. Nepriklausomai nuo to, ar kreditorių komiteto nutarimui pritarė dauguma narių, teismas privalo patikrinti, ar ginčijamas nutarimas nepažeidžia kreditorių teisių ir interesų, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Pareiškėjai mano, kad 40 mln. litų suma neatitinka atsakovo ir jo kreditorių interesų dėl kaltų EYB veiksmų ir, net jei šiame etape EYB finansiškai nėra pajėgi sumokėti didesnės kompensacijos, tai nesuteikia pagrindo Bankui ar jo kreditorių komitetui atleisti ją nuo visos civilinės atsakomybės. Skundžiamas nutarimas iš esmės užkerta galimybes Bankui ginti savo ir kreditorių interesus, reikalaujant viso žalos atlyginimo iš EYB ir taip sudarant sąlygas atsiskaityti su kuo didesne dalimi kreditorių, todėl šis nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.