Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-09 · Civilinė byla Nr. eB2-1357-852/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-09
Bylos Nr.
eB2-1357-852/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01149-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Atsakovas
mažoji bendrija „Medziukai“, A. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-1357-852/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01149-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.3; 3.4.3.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Medziukai“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ pareiškimą atsakovei likviduojamai dėl bankroto mažajai bendrijai „Medziukai“ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovai – mažoji bendrija „Medziukai“ ir A. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi mažajai bendrijai (toliau – ir MB, bendrija) „Medziukai“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Reniva“.

2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-490-852/2022 patvirtinti bendrijos kreditorių finansiniai reikalavimai. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi bendrijos finansiniai reikalavimai patikslinti. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą, bendrija įgijo likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens teisinį statusą.

Šalies argumentai

3. Ieškovė likviduojamos dėl bankroto MB „Medziukai“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo pripažinti likviduojamos dėl bankroto MB „Medziukai“ bankrotą tyčiniu. Pareiškėja nurodė, kad MB „Medziukai“ valstybės įmonės Registrų centre registruota 2012 m. lapkričio 28 d. Nuo 2012 m. lapkričio 28 d. įmonės vadovu paskirtas A. D. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. ir 2021 m. balandžio 22 d. nutartimis buvo patvirtinti įmonės kreditoriniai reikalavimai (bendra kreditorinių reikalavimų suma 13 541,18 Eur). Suinteresuotas asmuo A. D. 2021 m. sausio 5 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė ne visus įmonės dokumentus: trūksta turto, debitorių sąrašų, ne visi kasos, banko dokumentai ir kt. Neperduotas įmone?s balansas, sudarytas nutarties is?kelti bankroto byla? įmonei i?siteise?jimo datai (2020 m. spalio 30 d.), t. y. nei?vykdytas 2020 m. spalio 22 d. Vilniaus apygardos teismo i?pareigojimas dėl balanso perdavimo. Peržiūrėjusi perduotus įmonės dokumentus, nemokumo administratorė nustatė, kad: 1) 2017 m. spalio me?n. is? kasos buvo is?imti pinigai su dokumentu – Buhalterine? paz?yma Nr. 17, tac?iau is? perduotu? dokumentu?, nebuvo nustatyta, kur s?ie pinigai nue?jo: nei i? banka?, nei pas atskaitinga? asmeni?; 2) 2017 m. gruodžio me?n. is? kasos buvo is?imta 2 000 Eur, kur jie buvo panaudoti, taip pat nenustatyta (jie nenue?jo nei pas atskaitinga? asmeni?, nei i? banka?); 3) paskutiniai įmone?s suvestiniai kasos dokumentai yra 2019 m. gruodžio 31 d., iš kurių kasos likutis – 446,25 Eur. Tarp dokumentu? rastas ir 2020 m. kasos dokumentas, iš kurio matyti, kad is? kasos aparato i? kasa? i?nes?ta – 247,30 Eur. Bankroto bylos is?ke?limo datą kasoje ture?jo bu?ti – 693,55 Eur. S?i pinigu? suma nebuvo perduota; 4) paskutiniai banko is?ras?ai įmone?s buhalterine?je apskaitoje buvo uz? 2019 m. Pareis?ke?jui kreipusis i? banka? – gauti likusieji banko is?ras?ai is? kuriu? matyti, kad įmone? veikla? dar vykde? 2020 m. kovo me?n., nes is? banko is?ras?u? matyti, kad gavo pajamu? i? banka? is? prekybos tas?ko – (duomenys neskelbtini), tode?l galima teigti, kad įmone? greic?iausiai 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. kovo 31 d. gavo ir grynu?ju? pinigu?, tac?iau rastas tik vienas KPO dokumentas, o visu? kitu? kasos dokumentu? ne?ra. Atsakovui neperdavus, ir galimai tikslingai neis?saugojus, dalies įmone?s dokumentu?, nėra galimybe?s tiksliai nustatyti įmone?s turto sandoros, debitoriniu? skolu?, kreditoriniu? dydz?iu?, tiksliai nustatyti bankroto priez?astis ir tinkamai apginti įmone?s kreditoriu? interesų. 2019 m. gruodžio 31 d. įmonė jau turėjo rimtų finansinių sunkumų ir neturėjo pakankamai turto atsiskaityti su įmonės kreditoriais: turėjo 7 044 Eur turto, kurį sudarė ilgalaikis materialus turtas 718 Eur, trumpalaikis turtas – 6 326 Eur (3 188 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 664 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 2 474 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 17 808 Eur. 2019 m. bendrovė baigė su 10 765 Eur nuostoliu. Įmonė jau 2019 m. gruodžio 31d. atitiko nemokios įmonės būseną, kadangi neturėjo pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais, o per 2020 m. skolos tik augo, tačiau suinteresuotas asmuo A. D. nesiėmė veiksmų spręsti klausimo dėl tolimesnės įmonės veiklos, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi kreditorius P. N. Įmonės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurie, išskyrus P. N., susidarė per 2020 m. Įmonė veiklą vykdė dar iki 2020 m. kovo 31 d., tačiau įmonės buhalterinės apskaitos nebevedė. Nevedant buhalterinės apskaitos apsunkinta galimybė sužinoti apie įmonės skolas, skolininkus, pinigų judėjimą, kitas ūkines operacijas, todėl toks vadovo elgesys turėtų būti vertinamas, kaip sąmoningas neveikimas, siekiant privesti įmonę prie bankroto tyčia. Įmonės bankroto byla atitinka tyčinio bankroto pažymius, numatytus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. D. pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės pareiškimą pripažinti MB „Medziukai“ bankrotą tyčiniu, kuriame prašo pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad bendrijos bankrotą nulėmė ne tyčiniai veiksmai, o susiklosčiusi situacija su buvusiu darbuotoju P. N. ir dėl COVID-19 ligos paskelbta ekstremalioji situacija bei karantinas, kurie iš esmės apribojo ir suvaržė viešojo maitinimo įstaigų veiklą. MB „Medziukai“ buvo atidariusi viešojo maitinimo įstaigą – (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo mėnesį paskelbus karantiną ir uždraudus viešojo maitinimo įstaigų veiklą, o 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą Nr. DGKS-2939, kuriuo P. N. naudai buvo nuspręsta išieškoti sprendime nurodytas sumas, MB „Medziukai“ nebegalinti vykdyti veiklos, mažoji bendrija objektyviai negalėjo galimybės generuoti pajamas, kad vykdytų darbo ginčų komisijos sprendimą, tai lėmė bankrotą. Nemokumo administratorės nurodytos aplinkybės, kad bendrija buvo nemoki 2019 m. gruodžio 31 d. neatitinka tikrovės, nes 17 808 Eur suma neįėjo nei į vieną į bendrijos bankroto byloje patvirtintų reikalavimų, visi byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai atsirado po 2019 m. gruodžio 31 d.: 1) kreditoriaus P. N. reikalavimas buvo patvirtintas tik 2020 m. gegužės 7 d.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) 417,13 Eur dydžio reikalavimas atsirado 2020 m. kovo 3 ketvirtį, o Sodros Alytaus skyriaus – 3 642 Eur reikalavimas atsirado po bankroto bylos iškėlimo (2021 m. vasario 12 d.); 3) UAB „Eugesta“ 418,67 Eur reikalavimas atsirado 2020 m. liepos 15 d.; UAB „Gaschema“ 6,05 Eur reikalavimas – 2020 m. lapkričio 10 d.; 4) UAB „Liviko“ – 2020 m. kovo 11 d. Visi 17 808 Eur kreditoriniai reikalavimai buvo padengti. Nemokumo administratorė nenurodė jokių atsakovo A. Dr. sąmoningų veiksmų, kurie būtų nukreipti į mažosios bendrijos padėties bloginimą.

Šalies argumentai

5. Atsakovė likviduojama dėl bankroto MB „Medziukai“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, pateikusios pareiškimą, pačiame pareiškime nurodė jos atstovaujamos bankrutuojančios bendrijos poziciją, kad su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

7. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

8. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad tyčiniu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tik nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-175-781/2021; 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

9. Teismas šioje nutartyje taip pat remsis ir teismų praktika, kurioje aiškinami tyčinio bankroto nustatymo kriterijai pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas, kadangi iš esmės ji aktuali ir galiojant JANĮ nustatytam tyčinio bankroto reguliavimui, nes tyčinio bankroto samprata nepasikeitė, o tyčinio bankroto požymiai pasikeitė neesmingai.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pie tyčinį bankrotą galima spręsti iš to, jog įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą ar jo neorganizavo; buvo sudarinėjami nuostolingi sandoriai; akivaizdžiai turtas buvo paslėptas, išvaistytas, perleistas kitiems asmenims, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovo A. D. netinkamas pareigų, susijusių su MB „Medziukai“ valdymu, vykdymas pasireiškė šiais veiksmais: 1) bankroto bylos laiku neinicijavimu; 2) įmonės turto ir visų dokumentų neperdavimu nemokumo administratorei; 3) finansinės atskaitomybės nevedimu nuo 2020 m. sausio 1 d.

Dėl laiku neinicijuoto bankroto

12. Ieškovė nurodo, kad A. D. laiku neinicijavo MB „Medziukai“ bankroto bylos iškėlimo, nors tokią pareigą turėjo, nes pagal 2019 m. gruodžio 31 d. MB „Medziukai“ balanso duomenis, bendrijos turta? sudare? 7 044 Eur, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 17 808 Eur, todėl bendrija jau 2019 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, o 2020 m. skolos tik didėjo. Bankroto byla buvo iškelta pagal kreditoriaus (buvusio darbuotojo) P. N. pareiškimą.

13. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), yra išaiškinęs, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-297-915/2018, 27 punktas).

14. Analizuojant MB „Medziukai“ 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis matyti, kad: 1) bendrija turėjo 7 044 Eur turto, kurį sudarė ilgalaikis materialus turtas 718 Eur, trumpalaikis turtas – 6 326 Eur (3 188 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 664 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 2 474 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai). 2) per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 17 808 Eur. 3) 2019 m. bendrija baigė su 10 765 Eur nuostoliu. Byloje nėra duomenų apie tai, nuo kada 17 808 Eur įsipareigojimai turėjo būti vykdomi.

15. Atsakovas pagrįstai pažymi, kad įmonės nemokumas nustatomas lyginant pradelstus įmonės įsipareigojimus su balansine turto verte. Teismų praktikoje nurodoma, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dalis (ir kokia konkrečiai dalis) balanse nurodytų trumpalaikių įsipareigojimų buvo pradelsti ir, kad MB „Medziukai“ konkrečiu laikotarpiu atitiko nemokumo apibrėžimą. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad bankroto byla laiku buvo neinicijuota sąmoningai (įmonės vadovas aiškiai suvokė, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), o kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, buvo sąmoningai sudaromi sandoriai, pažeidžiantys kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Vien tik tai konstatavimas, kad nemokumo procesą inicijavo kreditorius (buvęs darbuotojas), o ne buvęs vadovas, negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti.

Dėl kitų pareiškime nurodytų aplinkybių

16. Ieškovė nurodo, kad A. D. 2021 m. sausio 5 d. perdavimo–priėmimo aktu neperdavė turto, debitorių sąrašų, visų kasos duomenų, banko dokumentų, įmone?s balanso, sudaryto nutarties is?kelti bankroto byla? įmonei i?siteise?jimo datai (2020 m. spalio 30 d.). 2017 m. spalio me?n. ir gruodžio mėn. is? kasos buvo is?imti pinigai pinigai, nenustatyta, kur jie buvo panaudoti. Paskutiniuose įmone?s suvestiniuose kasos dokumentuose 2019 m. gruodžio 31 d. kasos likutis – 446,25 Eur. Rastas 2020 m. kasos dokumentas, iš kurio matyti, kad is? kasos aparato i? kasa? i?nes?ta – 247,30 Eur, tačiau bendra 693,55 Eur suma nebuvo perduota nemokumo administratorei. Bendrija veiklą vykdė 2020 m. kovo me?n., greic?iausiai gavo ir grynu?ju? pinigu?, tac?iau rastas tik vienas KPO dokumentas. 2020 m. bendrija nebevedė buhalterinės apskaitos.

17. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, taip pat ir teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

18. Kita vertus, teismų praktikoje išaiškinta, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas / neperdavimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018). Be to, teismų praktikoje suformuota, jog vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir (ar) apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo bei tyčinio bankroto buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1717-823/2017).

19. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro duomenų, MB „Medziukai“, kuri buvo įregistruota 2012 m. lapkričio 28 d. ir kurios vadovu bei akcininku nuo 2012 m. lapkričio 28 d. buvo A. D., finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui teikė, t. y. įmonės vadovas vykdė įstatyme jam, kaip įmonės valdymo organui (vadovui), priskirtą pareigą teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad MB „Medziukai“ 2021 m. sausio 5 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė nemokumo administratorei kasos aparato kasos operacijų žurnalus 2014–2020 m., kontrolines kasos juostas, steigimo aktą, nuostatus, registracijos pažymėjimą, pirkimų dokumentus, sąskaitas, sutartis, ir kt. buhalterinius dokumentus, t. y. dokumentus, iš viso įmonės realios veiklos laikotarpio. Nemokumo administratorė pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu konkrečiai neįvardina, kokių dokumentų (išskyrus bendrijos balanso teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai nepateikimą), reikšmingų įvertinti nemokumo priežastis, jai nepateikė atsakovas. Iš bankroto bylos medžiagos matyti, kad nemokumo administratorė, gavusi iš atsakovo dokumentų perdavimo–priėmimo aktą, 2021 m. sausio 5 d. kreipėsi į teismą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, 2021 m. vasario 25 d. – dėl kreditorių ir jų finansinių reiklavimų patikslinimo, 2021 m. kovo 3 d. dėl supaprastinto proceso taikymo, t. y. dokumentų ir turto neoperdavimas jai nesutrukdė pradėti bankroto procedūras. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad nemokumo administratorė kreipėsi į atsakovą A. D. dėl turto, trūkstamų dokumentų (ne)perdavimo, kad jis juos dėl objektyviai nepateisinamų priežasčių būtų atsisakęs nemokumo administratorei perduoti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, bankroto administratorės nurodoma aplinkybė dėl dalies įmonės dokumentų ir turto neperdavimo nemokumo administratorei, kaip tyčinio bankroto požymių, negali būti laikoma nustatyta ir įrodyta.

20. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ir įrodymų, kurie leistų spręsti, jog MB „Medziukai“ sudarinėjo bendrovei aiškiai ekonomiškai nenaudingus, proporcingos verslo rizikos neatitinkančius sandorius ar priiminėjo bendrovės kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus, kas lėmė bendrijos tyčinį bankrotą, ar bendrijai esant faktiškai nemokiai, jos finasinė padėtis buvo sąmoningai bloginama.

21. Atsakovas A. D. atsiliepime į pareiškimą paaiškino, kad bendrijos finansinė padėtis pablogėjo dėl to, jog MB „Medziukai“ buvo įsteigusi viešojo maitinimo įstaigą (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą Nr. DGKS-2939, kuriuo P. N. naudai buvo nuspręsta išieškoti sprendime nurodytas sumas, MB „Medziukai“ nebegalėjo vykdyti veiklos dėl 2020 m. kovo mėn. šalyje dėl COVID-19 ligos įvesto karantino ir ribojimų vykdyti viešojo maitinimo veiklą, todėl bendrija negalėjo gauti pajamų ir atsiskaityti su buvusiu darbuotoju, o pastarasis kreipėsi dėl nemokumo bylos inicijavimo atsakovei. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-2939, juridinių asmenų registro duomenys apie tai, kad MB „Medziukai“ veiklos tikslai ir rūšys: mažmeninė prekyba alkoholiu bei žinoma aplinkybė, kad 2020 m. kovo mėn. šalyje dėl COVID-19 ligos įvedus karantiną buvo ribojama viešojo maitinimo veikla. Iš bankroto byloje teismo nutartimis patvirtinto kreditorių sąrašo matyti, kad visi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (išskyrus darbuotojo P. N.) atsirado 2020 m. Visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma (be kreditoriaus P. N. patvirtinto kreditorinio reikalavimo) sudaro 894,89 Eur. Taigi, ženklaus įmonės įsipareigojimų augimo nuo 2019 m. nenustatyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad įmonės vadovas 2020 m. sąmoningai pažeidinėjo MB „Medziukai“ ir jos kreditorių interesus. Be to, iš nemokumo administratoriaus pateikto 2020 m. banko sąskaitos išrašo matyti, kad su visais kreditoriais (UAB „Gaschema“, UAB „Liviko“, UAB „Eugesta“) atsakovė 2020 m. iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos atsiskaitinėjo. Nėra pagrindo konstatuoti, kad įprastinės bendrovės veiklos vykdymo metu išaugusios bendrovės skolos kaip nors sietinos su tyčiniu siekiu išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o ne su verslo nesėkme. Teismo nuomone, kitos nemokumo administratorės pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės (apie turto neperdavimą, neapskaitytą lėšų panaudojimą) galėtų sudaryti pagrindą nemokumo administratorei kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos galimai neteisėtais buvusio įmonės vadovo veiksmais, atlyginimo įmonei, tačiau pačios savaime nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinio bendrijos privedimo prie bankroto.

22. Teismas pažymi, kad tik tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų /sandorių yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014), tačiau narinėjamu atveju tokių veiksmų byloje nenustatyta.

23. Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą (ĮBĮ 20 straipsnio 6-8 dalys), todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018).

24. Pažymėtina ir tai, kad pareiškime pati ieškovė nurodo, jog „įmonė prie bankroto galimai privesta tyčia“, „manytina, kad bankroto byla atitinka tyčinio bankroto požymius“, t. y. pati ieškovė nėra tikra, jog atsakovas iš tiesų buvo nesąžiningas ir tyčia pažeidė įmonės kreditorių teises.

25. Šioje nutartyje aptartų motyvų pagrindu pareiškimas dėl MB „Medziukai“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto bankroto mažosios bendrijos „Medziukai“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Andrius Verikas