Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui L. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių prievolių padalijimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Tanula“, uždaroji akcinė bendrovė „Finansų administravimas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, mažoji bendrija „Skolpreka“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvorai“, BIGBANK AS, veikiantis per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaiko ieškinio reikalavimus, prašo ieškinį tenkinti, priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad šalių santuoka yra iširusi, abu sutuoktiniai šį faktą pripažįsta, taikytis neketina, atsakovas atsiliepimu sutiko su ieškiniu.

Teismo posėdyje, apie kurį atsakovui pranešta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu), atsakovas nedalyvauja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimu sutiko su ieškiniu, prašė neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti, bylą teismo posėdyje nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nedalyvauja. Teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškinys pateiktas vaikų interesais, todėl priimant sprendimą byloje turi būti atsižvelgta į nepilnamečių vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), šalys santuokoje susilaukė trijų vaikų D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)), A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)) ir Ū. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)). Ieškovės pateiktose nepilnamečių vaikų D. M., A. M. ir Ū. M. poreikių lentelėse nurodoma, kad kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai reikalinga 400 Eur. L. M. ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), L. M. gyvenamoji vieta Kauno mieste nedeklaruota. 2018 m. balandžio 9 d. duomenimis Ū. M. lanko (duomenys neskelbtini), D. M. ir A. M. mokosi (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti pirkinių ir mokesčių mokėjimo kvitai.

Kauno miesto 18-ame notarų biure 2016 m. kovo 31 d. patvirtinta sutuoktinių L. M. ir L. M. turto pasidalijimo sutartis, kuria sutarties šalys susitarė, kad L. M. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis santuokos metu įgytas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo turto neturi. Santuokos metu L. M. vardu įgytos šios transporto priemonės: KIA CARENS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-9969-840/2018 dėl 390 Eur skolos išieškojimo iš skolininko L. M. išieškotojos BUAB „Tanula“ naudai ir pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4278-614/2017 dėl 47 695,92 Eur skolos išieškojimo iš skolininko L. M. išieškotojos BUAB „Tanula“ naudai. Antstolės Jurgitos Žilinskaitės kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-8288-214/2018 dėl 1114,18 Eur skolos išieškojimo iš skolininko L. M. išieškotojos UAB „Finansų administravimas“ naudai. Antstolės Rimos Gražienės kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4278-614/2017 dėl 886 Eur skolos išieškojimo iš skolininko L. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai. Antstolio Regimanto Budreikos kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2172-717/2017 dėl 21 345,09 Eur skolos išieškojimo iš skolininko L. M. išieškotojos MB „Skolpreka“ naudai. Antstolio valdo Zubino kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-16648-717/2015 dėl 2138,01 Eur skolos išieškojimo iš skolininko L. M. išieškotojų UAB „Gelvora“ (pradinis išieškotojas BIGBANK AS, veikiantis per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą) naudai.

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 straipsniuose, 3.35 straipsnyje, 3.36 straipsnyje, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.109 straipsnyje.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-2/2011, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas šiam reikalavimui neprieštarauja. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, aplinkybė, kad nei viena iš šalių neprašė skirti termino sutuoktiniams susitaikyti, patvirtina, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinio santuokos iširimo, teismas daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nedėjo pastangų puoselėti santuoką, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama santuokos metu turėta pavardė M., atsakovui – prigimtinė pavardė M. (CK 3.69 straipsnis).

Išlaikymo sau ieškovė priteisti neprašo, todėl šis klausimas byloje nespręstinas.

Dėl turto ir prievolių padalijimo.

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, CK 3.126 straipsnis).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

Šalys santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo turto neturi, santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo klausimas išspręstas notariškai patvirtinta 2016 m. kovo 31 d. sutuoktinių L. M. ir L. M. turto pasidalijimo sutartimi, kuria sutarties šalys susitarė, kad L. M. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis santuokos metu įgytas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo vardu yra įregistravusi dvi transporto priemones – KIA CARENS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobiliai įgyti santuokos metu. Ieškovė prašo šias transporto priemones po santuokos nutraukimo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, nurodo, jog minėtus automobilius ieškovė įgijo už savo asmenines lėšas, automobiliu KIA CARENS ieškovė naudojasi, jis jai būtinas rūpinantis vaikais. Atsakovas prieštaravimų dėl tokio santuokoje įgyto turto padalijimo nereiškė, todėl, nutraukus šalių santuoką, santuokos metu įgyti automobiliai priteistini ieškovei nepriteisiant atsakovui kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.

Ieškovė prašo atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus BUAB „Tanula“, UAB Finansų administravimas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, MB „Skolpreka“, UAB „Gelvorai“, BIGBANK AS, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, pripažinti asmeninėmis atsakovo asmeninėmis prievolėmis ir priskirti vykdyti atsakovui asmeniškai. Nurodo, kad šie įsipareigojimai yra kilę iš atsakovo vykdomos individualios veiklos, jokių lėšų ieškovė iš sutuoktinio nėra gavusi, sutuoktinio lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis) yra pripažįstamos asmeninėmis prievolėmis.

Antstolių kontorose yra vykdomi išieškojimai pagal teismų išduotus vykdomuosius raštus dėl skolų išieškojimo iš atsakovo kreditorių BUAB „Tanula“, UAB Finansų administravimas“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, MB „Skolpreka“, UAB „Gelvorai“, BIGBANK AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, naudai, ieškovė prašo šias prievoles po santuokos nutraukimo palikti vykdyti atsakovui asmeniškai, atsakovas ir kreditoriai dėl šio reikalavimo neprieštarauja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl kreditorinių prievolių padalijimo tarp sutuoktinių po santuokos nutraukimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų jų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Minėta, kad atsakovas atsiliepimu ieškinio reikalavimams neprieštaravo, ieškovės reikalavimų neginčijo, teismo posėdyje, apie kurį atsakovui pranešta, nedalyvavo, todėl daroma išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams, be to, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje neprieštaravo reikalavimui nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Atsižvelgiant į tai, taip pat vertinant aplinkybę, kad vaikai gyvena ir lanko mokymo bei ugdymo įstaigas Kauno mieste, bylos duomenimis atsakovas Kauno mieste pastoviai negyvena, nepilnamečių D. M., A. M. ir Ū. M. gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina ieškove L. M..

Dėl išlaikymo priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė nurodė, jog vaikų poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, į šią sumą įskaičiuotos išlaidos maistui, gyvenamajam būstui išlaikyti, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, ugdymo prekėms, vaistams, laisvalaikiui mokestis už darželį (Ū. M.), užklasinei veiklai, lavinimuisi (D. M., A. M.). Ieškinyje prašoma priteisti išlaikymą iš atsakovo po 400 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Atsakovas ieškovės nurodytų vaikų poreikių dydžio neginčijo, savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta įstatymo nustatyta tvarka, nedalyvavo. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (keturiolika metų, devyneri metai ir ketveri metai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaikų poreikius, tačiau augantiems vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, todėl, atsižvelgdamas į kainų lygį šalyje, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta 400 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama kiekvieno vaiko dukters poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaikų poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog šalys asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, santuokoje įgytos transporto priemonės po santuokos nutraukimo priteisiamos ieškovei asmeninės nuosavybės teise, duomenų apie šiuo metu atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra pateikta, ieškovės pajamas sudaro vidutiniškai gaunamas 500 Eur darbo užmokestis. Vertintina, kad abu nepilnamečių vaikų tėvai yra darbingo amžiaus, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), byloje nėra duomenų apie ieškovės ar atsakovo kitus išlaikytinius, todėl teismas sprendžia, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio nepilnamečių vaikų poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams D. M., A. M. ir Ū. M. priteisiamas išlaikymas po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. balandžio 20 d.) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė L. M..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei), turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo susidariusį išlaikymo įsiskolinimą – kiekvienam vaikui po 7200 Eur, nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė kreipimosi į teismą (2018 m. balandžio 20 d.) už trejus metus skaičiuojant kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį, kadangi atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu vaikams išlaikymo neteikė. Atsakovas aplinkybės, kad jis ieškovės nurodytu laikotarpiu neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, taip pat prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžio neginčijo, todėl ieškinio dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo tenkinama visiškai.

Ieškovė nurodė, jog neprieštaraus dėl atsakovo dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus, prašymo nustatyti bendravimo tvarką ieškovė neteikia, todėl teismas konkrečios atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nenustato (CK 3.156, 3.170 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 75 Eur žyminis mokestis už santuokos nutraukimą, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą ir 648 Eur žyminis mokestis už nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistinas 723 Eur žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos 11,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, todėl iš viso iš atsakovo priteisiamos 734,33 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 18 d. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.15) NTP-7-1760 patvirtina, kad byloje susidarė 619,71 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios, visiškai patenkinus ieškinį, priteisiamos valstybei iš atsakovo.

Sprendimui įsiteisėjus, naikinamos 2018 m. birželio 7 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. M. palikti santuokos metu turėtą pavardę M., L. M. – prigimtinę pavardę M.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)), A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)) ir Ū. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su ieškove L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)), A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)) ir Ū. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini)) po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis jas mokant iki einamojo mėnesio 15 dienos nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. balandžio 20 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Priteisti iš atsakovo L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)), A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)) ir Ū. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini)) po 7200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų) kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. balandžio 20 d.).

Nepilnamečių vaikų D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)), A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)) ir Ū. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Padalinti santuokos metu šalių įgytą privalomą registruoti kilnojamąjį turtą ieškovei L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiant transporto priemones KIA CARENS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Pripažinti atsakovo L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis turimus kreditorinius įsipareigojimus BUAB „Tanula“, UAB Finansų administravimas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, MB „Skolpreka“, UAB „Gelvorai“, BIGBANK AS, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, ir priskirti šias prievoles vykdyti atsakovui asmeniškai.

Priteisti valstybei iš L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 734,33 Eur (septynių šimtų trisdešimt keturių eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti valstybei iš L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 619,71 Eur (šešių šimtų devyniolikos eurų 71 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2018 m. birželio 7 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.