Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2536-429/2019 pagal pareiškėjo antstolio R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. R., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliantas atskiruoju skundu ginčija baudos už teismo sprendimo nevykdymą paskyrimo pagrįstumą, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu byloje vyksta teisminiai ginčai ir įsiteisėjusio teismo sprendimo nėra, kadangi suinteresuotas asmuo teisinėmis priemonėmis gina savo pažeistas teises, o ne vengia vykdyti teismo sprendimą.

9. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 771 straipsnio 1–2 dalys reglamentuoja, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Teismas, nustatęs, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, gali jam skirti baudą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu procesiniu sprendimu, įvertinęs civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0085/14/00555 medžiagą, civilinėje byloje nustatė šias faktines aplinkybes:

10.1. Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010 tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ir įpareigojo E. R. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą (1A1p) su priestatais (1a1b, 2a1b) ir sutvarkyti statybvietę, o, jei šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu E. R. neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti aukščiau nurodytus statinius ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš E. R. (vykd. byla, b. l. 41-45). Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-148-485/2011 E. R. apeliacinį skundą atmetė, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą (vykd. byla, b. l. 16-24). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2012 Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutartį paliko nepakeistą (vykd. byla, b. l. 6-15). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu procesiniu sprendimu padarė išvadą, jog procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010 įsiteisėjo 2012 m. spalio 5 d. Terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius E. R. pasibaigė 2013 m. sausio 5 d.

10.2. Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 29 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė teismo sprendimo dalis pažodžiui (vykd. byla, b. l. 2). Antstolio R. B. kontoroje nuo 2014 m. kovo 19 d. vykdoma vykdomoji byla Nr. 0085/14/00555 pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą (vykd. byla, b. l. 33).

10.3. Antstolio R. B. 2015 m. gruodžio 30 d. patvarkymu dėl vykdymo veiksmų atidėjimo Nr. S-11938 atidėti vykdymo veiksmai iki 2016 m. vasario 1 d. (vykd. byla, b. l. 71).

10.4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi atidėjo 2010 m. birželio 22 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010 vykdymą dalyje, kuria pareiškėjas (ieškovas) įpareigotas per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Kauno raj. sav., savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą (1A1p) su priestatais (1a1b, 2a1b) ir sutvarkyti statybvietę.

10.5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo E. R. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo termino pratęsimo, kuriuo pareiškėjas prašė pratęsti dar 12 mėnesių Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi nustatytą 12 mėnesių terminą (nuo teismo nutarties įsiteisėjimo), kuriam buvo atidėtas 2010 m. birželio 22 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010 vykdymas dalyje, kuria pareiškėjas (ieškovas) įpareigotas per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Kauno raj. sav. savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą (1A1p) su priestatais (1a1b, 2a1b) ir sutvarkyti statybvietę (vykd. byla, b. l. 72–77). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyrius 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2032-260/2017 atskirąjį skundą atmetė, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį paliko nepakeistą (vykd. byla, b. l. 78-84).

10.6. Antstolio R. B. 2017 m. gruodžio 11 d. patvarkymu dėl vykdymo veiksmų atidėjimo Nr. S-1260 atidėti vykdymo veiksmai iki 2018 m. gegužės 1 d. (vykd. byla, b. l. 95).

10.7. Suinteresuotas asmuo E. R. antstoliui R. B. 2018 m gegužės 4 d. pateikė 2018 m gegužės 2 d. prašymą dėl vykdymo veiksmų atidėjimo iki 2018 m. spalio 1 d. (b. l. 10, vykd. byla, b. l. 103). Antstolis R. B. 2018 m. gegužės 23 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti prašymą Nr. S-0393 atsisakė patenkinti 2018 m gegužės 2 d. prašymą (vykd. byla, b. l. 112).

10.8. Antstolis R. B. 2018 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo nustatė, kad savavališkai pastatytas gyvenamasis namas (1A1p) su priestatais (1A1b, 2A1b) miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., nenugriautas (vykd. byla, b. l. 115).

10.9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutartimi suinteresuoto asmens E. R. prašymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir sprendimo vykdymo sustabdymo atmestas (b. l. 14–15).

10.10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-18152-454/2018 sustabdytas Kauno apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010 vykdymas vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00555 iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. A2-18152-454/2018 dėl proceso atnaujinimo (b. l. 21–22).

10.11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi sustabdyta civilinė byla Nr. 2VP-16521-429/2018 iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. A2-18152-454/2018 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010 (b. l. 28–29).

10.12. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-18152-454/2018 atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010 (b. l. 34–38). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2182-555/2018 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartis palikta nepakeista (b. l. 39-43).

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės paneigia apelianto atskirojo skundo argumentus, jog šioje byloje iki šiol vyksta teisminiai ginčai ir procese nėra įsiteisėjusio galutinio procesinio sprendimo. Konstatuotina, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo buvo išspręstas Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010 2010 m. birželio 22 d. teismo sprendimu, kuriuo apeliantas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šiame teismo sprendime konstatuota, jog Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas nenumato išimčių dėl statinių inter alia sodybų statybos esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ir kituose planuose), todėl teisė į statybą miško ūkio paskirties žemėje negali būti realizuota. Ieškovas aptariamoje byloje savo reikalavimą pripažinti jam teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius grindė ir ta aplinkybe, jog gyvenamasis namas su mansarda, garažas ir malkinė yra pastatyti ant senų pamatų (vykd. byla, b. l. 25–29). Bylą nagrinėjant apeliacine instancija, suinteresuotas asmuo E. R. apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo grindė aplinkybe, jog toje vietoje, kur yra pastatyti ginčo statiniai jau 1957 m. buvo pastatyti M. J. gyvenamasis namas ir tvartas, apeliantas ant buvusių statinių pamatų pasistatė savo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Tačiau Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-148-485/2011 šiuos apelianto argumentus pripažino nepagrįstais, motyvuodamas tuo, kad įstatymai besąlygiškai draudžia statybas miško ūkio paskirties žemėje (vykd. byla, b. l. 16–24). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apelianto kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo nutarties išnagrinėjęs žodinio proceso tvarka, 2012 m. spalio 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį paliko nepakeistą (vykd. byla, b. l. 6–15). Kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas statybos teisėtumą įrodinėjo vadovaudamasis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento (toliau – ir Reglamentas) 2 punktu, pagal kurį, jo teigimu, miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama pastatų, kai tokių reikia ne tik miškų ūkio veiklai, bet ir kitų pastatų statyba. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad net ir sutinkant su kasatoriaus pozicija, kad pagal Reglamento 3 punktą miškų ūkio žemėje esančiose sodybvietėse statyba tam tikru laikotarpiu buvo galima, ji turėjo būti vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiai statybai taikytinos Statybos įstatymo nuostatos dėl statinio projekto ir leidimo būtinumo (20, 23 straipsniai). Šiuo atveju kasatorius neįgyvendino savo teisių teisės aktų nustatyta tvarka. Jis, žinodamas apie statybą leidžiančių dokumentų būtinumą, nustatyta tvarka (pateikdamas prašymą) nesikreipė dėl jų gavimo į kompetentingas institucijas, o žodžiu tarėsi dėl pastatų įteisinimo po to, kai jie bus pastatyti savavališkai, pastatus pastatė neturėdamas nustatyta tvarka patvirtinto projekto ir statybos leidimo, Reglamento galiojimo metu nustatyta tvarka nepradėjo statybos įteisinimo procedūrų. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad kasatorius Reglamento galiojimo metu iš jo kylančios gintinos teisės neįgijo, jo reikalavimas pripažinti teisę į savavališkos statybos padarinių šalinimą, statybą įteisinant šio Reglamento pagrindu, negali būti tenkinamas. Konstatavo, jog padarius tokią išvadą, nagrinėjamoje byloje tampa nebeaktualu, ar žemės sklype, kuriame vykdyta savavališka statyba, yra buvusi sodyba.

12. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jis nurodė teismui naujai paaiškėjusias aplinkybes ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ginčo vietoje buvo statinys, todėl nėra pagrindo statinį vadinti nelegaliu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, susijusios su statinių ginčo vietoje buvimu dar iki apeliantui įsigyjant ginčo sklypą, yra išsamiai išanalizuotos ir įvertinta jų teisinė reikšmė teismui nagrinėjant Kauno rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-81-540/2010. 2012 m. spalio 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje nebeaktualu, ar žemės sklype, kuriame vykdyta savavališka statyba, yra buvusi sodyba. Konstatuotina, kad apelianto šioje proceso stadijoje minimuose naujai pateiktuose dokumentuose fiksuotų duomenų reikšmė jau yra įvertinta Kauno rajono civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010, jų pateikimas į bylą negali sukelti kitokių teisinių pasekmių, negu jau yra sukurtos įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, t. y. paneigti griautinų statinių statybos neteisėtumą.

13. Aplinkybė, jog apeliantas antstoliui ir teismui teikė prašymus atidėti teismo sprendimo vykdymą tik patvirtina, jog apeliantas pripažįsta, jog byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas. Prašymų teismo sprendimo vykdymo procese teikimas gali būti įvertintas, kaip apelianto teisių gynimas teisinėmis priemonėmis teismo sprendimo vykdymo procese, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškesnėmis priemonėmis teismo sprendimą turinčiam vykdyti asmeniui. Tačiau tai savaime nesukuria apelianto nurodytų pasekmių – materialaus ginčo tarp šalių tolimesnio nagrinėjimo teisme, kadangi išsprendus tokius prašymus nėra keičiamos įsiteisėjusiu vykdytinu teismo sprendimu sukurtos teisinės pasekmės. Be to, tokiomis teisinėmis priemonėmis – prašymais teismo sprendimo vykdymo procese – negali būti pateisinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas, taip paneigiant jo privalomumą ir pareigą jį vykdyti (CPK 18 straipsnis).

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad antstolis R. B. 2018 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo nustatė, kad savavališkai pastatytas gyvenamasis namas (1A1p) su priestatais (1A1b, 2A1b) miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., nenugriautas (vykd. byla, b. l. 115). Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei išsakytus apeliacinio teismo motyvus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, jog teismo sprendimu apeliantui nustatytas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra įvykdytas ir kad yra pagrindas taikyti CPK 771 straipsnio 2 ir 6 dalyse numatytas teisines pasekmes.

15. Nepagrįstu pripažintinas apelianto atskirojo skundo argumentas, jog jis civilinėje byloje vadovavosi visa eile Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tačiau teismas priimdamas skundžiamą nutartį šių argumentų visiškai nevertino, kas pačią nutartį daro priimtą be ar labai sutrumpintais motyvais. Nustatyta, kad apeliantas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-2536-429/2019 pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstė savo atsikirtimus į antstolio pareiškimą ir pateikė savo vertinimą (b. l. 8–9) bei argumentus, kodėl nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi (b. l. 86–88). Šiuose savo procesiniuose dokumentuose apeliantas savo argumentų teismų praktika nepagrindė. Pažymėtina, kad apelianto teisiniai argumentai dėl paties ginčo buvo išsamiai išanalizuoti nagrinėjant Kauno rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-81-540/2010. Be to, teisminėje praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo.

16. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pilna apimtimi, tačiau visiškai nenurodo, ar sutinka su skirtos baudos forma ir dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs argumentus dėl baudos paskyrimo ir jos dydžio nustatymo, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai pagrindė savo išvadą dėl skirtinos baudos formos ir jos dydžio, atsižvelgė į visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, todėl visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei taikytu teisiniu reglamentavimu. Darytina išvada, kad paskirtas baudos dydis ir forma atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl skundžiamos nutarties naikinti nėra teisinio pagrindo.

17. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti aiški, nedviprasmiška, suformuluota konkrečiai ir trumpai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ar atmestų reikalavimų turinio. Tai ypač aktualu priverstinai vykdytinų sprendimų atveju, nes su išieškojimu susijusi rezoliucinė teismo sprendimo dalis pažodžiui perrašoma į vykdomąjį raštą (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies ketvirtojoje pastraipoje nėra nurodytas subjektas, kurio naudai paskirta sumokėti 20,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą dieną. Siekiant užtikrinti, kad teismo priimti procesiniai sprendimai būtų aiškūs, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis patikslintina.

18. Aptariamu atveju yra aktualus teisės taikymo aiškinimas, pateiktas 2019 m. birželio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019. Minėtoje byloje buvo sprendžiama, kieno naudai priteisiama CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda už neteisėtos statybos padarinių nepašalinimą, kai tenkintas reikalavimas priteisti tokią baudą pareikštas valstybės institucijos. Kasacinis teismas konstatavo, jog tiek CPK 273 straipsnio 3 dalyje, tiek 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuojamos baudos yra skiriamos tuo pačiu pagrindu, t. y. už analogiško pobūdžio prievolės nevykdymą, teisėjų kolegija darė išvadą, kad abi teisės normos reglamentuoja analogiškas baudas, kurios, atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio 6 dalies aiškią nuostatą, skiriamos išieškotojo naudai.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010 m. birželio 22 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2019 tenkintas atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinis ieškovui E. R. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

20. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Taigi, suinteresuotas asmuo aptariamu atveju byloje veikia valstybės, o ne savo, kaip savarankiško juridinio asmens, interesais. Suinteresuotas asmuo, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdo įstatyme jam nustatytas viešojo administravimo funkcijas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamą veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) (2019 m. birželio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019, 26, 27 p.).

21. Dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo į antstolį kreipėsi suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, vykdydamas jam teisės normomis priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Antstolis kreipėsi į teismą prašydamas taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes ir paskirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Teismui sprendimu nustačius terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, skolininko neveikimas, nevykdant teismo sprendimo, pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta, o ne suinteresuoto asmens, kaip viešojo juridinio asmens, interesus. Dėl to bauda už teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą, skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, priteistina į valstybės biudžetą, bet ne Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (2019 m. birželio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019, 28 p.).

22. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į išsakytus motyvus ir kasacinio teismo formuojamą vieningą praktiką, patikslintina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis, nurodant, kad 300,00 Eur vienkartinė bauda už Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010 nevykdymą ir 20,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010 dieną, skaičiuojant nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos, mokėtinos į valstybės biudžetą.

23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau patikslintina skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

suinteresuoto asmens E. R. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti 2019 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutarties rezoliucinę dalį ir nurodyti, kad suinteresuotam asmeniui E. R. paskirta 300,00 Eur vienkartinė bauda už Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010 nevykdymą bei 20,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010 dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2536-429/2019 įsiteisėjimo dienos, mokėtinos į valstybės biudžetą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.