Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Albino Čeplinsko,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statymos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Neringai Joneliūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010 pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybei, G. J., P. Č. dėl pripažinimo teisės į savavališkos statybos padarinių pašalinimą bei atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovui E. R. dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

ieškovas ieškiniu (b. l. 1-6) prašė pripažinti jam teisę šalinti savavališkos statybos gyvenamojo namo lAlp su priestatais 1a1b ir 2alb bei ūkio pastato 2I1m, esančių (duomenys neskelbtini) padarinius, įteisinant juos ieškovo vardu.

Atsakovė priešieškiniu (b. l. 110-112) prašė įpareigoti ieškovą per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą (1Alp) su priestatais (lalb, 2alb) ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo ieškovas teismo nustatytu terminu neįvykdys - leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą (lAlp) su priestatais (lalb, 2alb) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš ieškovo E. R..

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu (b. l. 152-156) ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino pilnai, priteisė iš ieškovo valstybei 37,41 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir bylos sustabdymo. 2006 m. spalio 17 d. buvo priimtas (įsigaliojo nuo 2006-10-31) CK 4.103 str. pakeitimo įstatymas Nr. X-858 bei Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28. 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. X-857, kurio 9 str. buvo iš esmės pakeistas galiojusio Statybos įstatymo 28 str., reglamentavęs savavališkų statybų įteisinimą. 2009-11-19 priimtas Statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, 22, 23, 23-1, 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 45 str. įstatymas (įsigaliojo nuo 2010-01-01), kuris kaip ir aukščiau paminėti įstatymai, taip pat nenumato savavališkų padarinių šalinimo įteisinimo būdų. Ieškovo statiniai yra pastatyti tuo metu, kai dar galiojo įstatymų nuostatos, leidžiančios savavališkai pastatytus statinius įteisinti. Ieškovas teismui pateikė 2010-01-14 prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kuriame nurodė svarbias aplinkybes dėl ginčo pastatų statybos bei statybos metu galiojusių įstatymų. Šios kategorijos bylose teismai arba patys kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, arba stabdo bylų nagrinėjimą ir laukia, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės kitų teismų analogiškus prašymus. Ieškovas prašo atsižvelgti į tai, kad prašymo pateikimo metu (2010-01-12) iš visų 66 gautų prašymų Konstituciniame Teisme, 4 prašymai jau buvo užregistruoti dėl CK 4.103 str. bei Statybos įstatymo 28 str. pakeitimų. Byloje nėra ginčo, kad savavališkai visus pastatus ieškovas pastatė ant buvusių teisėtai pastatytų pastatų išlikusių pamatų. Ieškovas statybą vykdė žinant bei gavus pritarimą pradėti statybas be leidimo tuo metu buvusio rajono mero bei rajono savivaldybės vyriausiojo architekto. Statybą vykdė miškų ūkio paskirties žemėje, vadovaujantis tuo metu galiojusiu LR Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 ir 3 p. Teismas nepagrįstai pritaikė tik dabar galiojantį įstatymą, neatsižvelgdamas į įstatymus, galiojusius statybos metu, neįvertinęs visų lengvinančių bei pateisinančių statybas aplinkybių;teismo argumentai dėl Miškų įstatymo 2 str. 3 d. (Žin. 1994. Nr. 96-1872; 2001 m., Nr. 35-1161) ir Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p. taikymo yra atmestini, kadangi teismas neatsižvelgė į byloje esamus įrodymus, kad ginčo miško paskirties žemėje dar iki šių įstatymų priėmimo, 1957 metais buvo teisėtai pastatytas M. J. gyvenamasis namas, tvartas ir tai patvirtina Kauno r. Domeikavos apylinkės tarybos ir viršaičio dokumentų fonde esančioje 1986 - 1990 m. (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje rašyti įrašai. Kad ieškovas pasistatė ginčo pastatus ant senų išlikusių teisėtai pastatytų statinių patvirtino ir tretysis asmuo G. J.. Teismas neatsižvelgė, kad 2003-08-14 pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovas teisėtai įsigijo pastatų išlikusių trijų statinių pamatus ir nauji pastatai yra pastatyti ant jų. Šias aplinkybes byloje patvirtino liudytojai, tačiau teismas dėl šių argumentų nepasisakė ir nevertino liudytojų parodymų;teismo motyvas, kad Žemės ir Miškų įstatymai (priimti 1994 m. ) nenumatė galimybės statytis naujų pastatų, todėl ieškovas negalėjo statytis gyvenamojo namo ir kitų pastatų, yra nepagrįstas. Šie įstatymai nenumatė ir nereglamentavo pastatų statybos, miškų ūkio paskirties žemėje nenumatė ir jokių statybai draudimų. Minėtuose įstatymuose tik reglamentuota, kokia žemė paskirtina miškų ūkio paskirties žemei, kokie plotai paskirtim miško žemei. Teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, kad šioje miško ūkio paskirties žemėje analogiški pastatai buvo pastatyti jau 1957 metais, t.y. 37 metai prieš minėtų įstatymų įsigaliojimą ir šių pastatų pamatai (tai sudėtinė pastato dalis) buvo išlikusi teismo nurodytų įstatymų priėmimo metu;statybos (rekonstrukcijos) metu galiojusiu LR Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 buvo patvirtintas Statybų privačioje žemėje reglamentas, kurio 2 punktas numatė, kad „miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama pagal parengtus detaliuosius planus šių miškų savininkams, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kad miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ir kitus pastatus. Šis Reglamento punktas galiojo virš 10 metų. Minėto Reglamento 3 punktu buvo numatyta, kad žemės ūkio paskirties ir miškų paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus. Šis reglamento punktas neteko galios tik 2007-01-31LR Vyriausybės nutarimu Nr. 106. Saugomų teritorijų įstatymo 9 str., reglamentuojančiame veiklą draustiniuose nurodyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą. Šio įstatymo ir statybos metu galiojusio 1992-05-12 LR Vyriausybės nutarimo Nr.343 analizė patvirtina, kad gali būti rekonstruojami ir perstatomi statiniai esamose ar buvusiose sodybvietėse, kai yra išlikę buvusių statinių ir sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą. Dėl to ieškovas teigia, kad asmeninės nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype statinys buvo statomas teisėtai;teismas neatsižvelgė, kad statybos pabaigoje dar galiojusio Statybos įstatymo (Žin. 2001, Nr. 101-3597) 28 straipsnis numatė savavališkos statybos padarinių šalinimą įteisinimo būdu. Savavališkos statybos aktas ieškovui buvo surašytas 2005-08-22. Savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (patvirtinta LR Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 216) 12.3.2 punktas numatė, kad Viešojo administravimo subjekto pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal jam suteiktą kompetenciją, nustatęs savavališkos Statybos faktą, nagrinėja savavališkos Statybos priežastis bei aplinkybes, gauna iš savivaldybės vyriausiojo architekto arba administracijos direktoriaus įgalioto specialisto suderintas su statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijomis išvadas, kuriomis vadovaudamasis teikia apskrities viršininkui įsakymo projektą dėl statinio Statybos įteisinimo. Vadovaujantis CK 4.103 str. 3 d. 1 p. (red. galiojusi iki 2006-10-31), teismas turėjo teisę įpareigoti statytoją gauti nustatytą leidimą ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statybos dokumentų tinkamu įforminimu. 2006 m. spalio 17 d. priimto Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo (įsigaliojusio nuo 2006-10-31) 15 straipsnyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Administraciniai aktai ieškovo atžvilgiu surašyti 2005 metais, todėl turėtų būti taikomas Statybos įstatymas, galiojęs iki 2006 m. lapkričio 1 d. Kadangi iki 2006 m. lapkričio 1 d. galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnis numatė galimybę įteisinti savavališką statybą, todėl vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, ieškovui turi būti taikoma galimybė bei teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius įteisinimo būdu;teismas nevertino, kad 1995 m. gruodžio 22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punktas, kuriuo buvo miškų ūkio paskirties žemėje statyba leidžiama pagal parengtus detaliuosius planus šių miškų savininkams, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai galiojo daugiau nei 10 metų (įsigaliojo nuo 1995-12-30) ir tik nuo 2006-03-166 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiu įstatymui. 2006 m. kovo 14 d. nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas (Žin., 2006, Nr.30-1050) pripažino, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 106-2379) patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostatą „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui“. Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarimas, draudžiantis statybas miško ūkio paskirties žemėje, priimtas ir įsigaliojo po to, kai ieškovo statyba jau buvo baigta, statiniai pilnai pastatyti ir tai patvirtina ieškovui surašyti savavališkos statybos aktas, protokolas bei nutarimas dėl administracinės baudos skyrimo;teismas neteisingai nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo aktas surašytas vadovaujantis tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 28 str. 2 d. l p., kuris numatė vienintelį savavališkos statybos padarinių šalinimą, t.y. statinio, esančio teritorijoje, kurioje draudžiama bet kokio statinio statyba, nugriovimą, Administracinis aktas dėl savavališkos statybos surašytas 2005-08-22, nutarimas – 2005-08-29. Tuo metu galiojo minėtas 1995-12-22 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1608 patvirtintas Statybų privačioje žemėje reglamentas, leidžiantis statybas miškų ūkio paskirties žemėje. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo vykdomos statybos metu, dėl savavališkos statybos akto surašymo metu galiojo 1995-12-22 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 p., 3 p., o statybas reglamentuojantys teisės aktai numatė galimybę savavališkų padarinių šalinimą įteisinimo būdu, teismas nepagrįstai ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino.

ieškovas nepagrįstai teigia, kad Žemės įstatymas ir Miškų įstatymas nereglamentavo pastatų statybos, nenumatė jokių draudimų statybai miškų ūkio paskirties žemėje, jog minėti įstatymai tik reglamentuoja, kokia žemė priskirtina miškų ūkio paskirties žemei, kokie plotai priskirtini miško žemei. Tokie apeliacinio skundo argumentai prieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai. Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 21 str. nurodytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos. Minėto straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būda bei pobūdį laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Pagal Miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) 2 str. 3 d. miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai gali būti miškų ūkio paskirties žemėje. Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriama žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Žemės įstatyme nėra jokių kitų nuostatų apibrėžiančių, kokie dar kiti statiniai gali būti statomi miškų ūkio paskirties žemėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A3y'-206/2008 konstatavo, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Visų kitų statinių inter alia sodybų statyba nėra leidžiama. Toje pačioje nutartyje teismas konstatavo jog, statybos santykius miškų ūkio paskirties žemėje reglamentuojantys Miškų įstatymas bei Žemės įstatymas nenumato išimčių dėl statinių inter alia sodybų statybos esamose ir buvusiose sodybose, todėl akivaizdu, kad ieškovo teisė į statybą miškų ūkio paskirties žemėje negalėjo būti realizuota;ieškovo teismui pateikta Kauno apskrities archyvo 2008-02-14 pažyma Nr. V10-970 patvirtina tik tai, kad 1983-1990 (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje buvo įrašytas M. J. gyvenamasis namas ir tvartas (statybos metai 1957) ir, kad galimai toje vietoje, kurioje ieškovas pastatė gyvenamąjį namą su priestatais, kažkada buvo sodyba. Nepagristi ir atmestini ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog tretysis asmuo G. J., perleisdama dali miškų ūkio paskirties žemės sklypo, perleido ieškovui ir galimai išlikusius buvusios sodybos statinių pamatus. Iš teismui pateiktų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b. 1. 22-23 ir 57) matyti, jog E. R. vardu nuosavybės teisė registruota į 22600/78663 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir, kad minėtame žemės sklype statinių ar išlikusių pamatų registruota nėra. Ieškovo minimi pamatai G. J. vardu nekilnojamojo turto registre taip pat nebuvo registruoti, todėl neturėdama nekilnojamojo daikto nuosavybės teise, negalėjo tokio daikto perleisti kito asmens nuosavybėn (CK 4.48 str.). Ieškovo argumentai, kad 2003-08-14 pirkimo-pardavimo sutartimi iš G. J. pirkdamas dalį žemės sklypo įsigijo ir teisėtai pastatytų išlikusių trijų statinių pamatus, yra nepagrįsti ir atmestini. Visų pirma pamatai, vadovaujantis CK 1.98 str. 2 d. yra nekilnojamieji daiktai, kurie turi būti registruojami nekilnojamojo turto registre (CK 4.253 str.). Be to nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Jokių teisiškai registruotų statinių ar išlikusių statinių pamatų ieškovo įsigytoje žemės sklypo dalyje nėra. Net jei minėti pamatai ir būtų tinkamai įregistruoti viešajame registre ir notarine sutartimi perleisti ieškovui, vis tiek gyvenamojo namo su priestatais statyba miškų ūkio paskirties žemės sklype buvo draudžiama pagal Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatas;ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas priėmė neteisingą sprendimą, kadangi tuo metu, kai buvo pradėtos ir vykdomos statybos galiojo Statybų privačioje žemėje reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 (Žin.. 1995. Nr. 106-2379), kurio 2 ir 3 punktai reglamentavo, jog miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama pagal parengtus detaliuosius planus šių miškų savininkams, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai, jog žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus. Toks ieškovo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas. Visų pirma, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimu buvo konstatuota, jog minėto reglamento 2 punkto nuostata prieštarauja Konstitucijai. Minėtame nutarime Konstitucinis teismas pasisakė, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją, ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais. Taigi tuo metu, kai buvo pradėta ir vykdoma ginčo gyvenamojo namo su priestatais statyba, Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas numatė, jog miško ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su miškų susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Visų kitų statinių inter alia sodybų statyba nėra leidžiama. Be to, minėto reglamento 2 ir 3 punktai neteko galios nuo 2007-01-31 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimas Nr. 106 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ pakeitimo"" (Žin., 2007, Nr. 15-549)). Todėl, sprendžiant šį ginčą, galiojusi taisyklė dėl teisės į statybas miško ūkio paskirties žemėje nebetaikytina. Tokia nuostata grįstina atsižvelgiant į tai, kad sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo galiojančių materialiosios teisės normų leidžiančių statinių inter alia sodybų statybą ar įteisinimą miškų ūkio paskirties žemėje;ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog statybos pabaigoje galiojusio Statybos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597) 28 str., kuris numatė savavališkos statybos padarinių šalinimą įteisinimo būdu. Teismas kaip tik išsamiai pasisakė tuo klausimu ir pagrįstai konstatavo, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, surašydamas 2005-08-22 savavališkos statybos aktą, vadovavosi akto priėmimo metu galiojusiu Statybos įstatymo (Žin., 2001, nr. 101-3597) 28 str. 2 d. 1 p., kuris numatė vienintelį savavališkos statybos padarinių šalinimą, t. y. statinio esančio teritorijoje, kurioje draudžiama bet kokio statinio statyba, nugriovimą. Taigi, net ir taikant iki 2006-10-31 galiojusią CK 4.103 str. ir Statybos įstatymo 28 str. redakciją, ieškovui vis tiek negalėtų būti pripažįstama teisė įsiteisinti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą su priestatais. Iki 2006-10-31 galiojusi Statybos įstatymo 28 str. redakcija numatė, kad gali būti leidžiama statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą tik tuo atveju, jei statinio statyba gali būti vykdoma, o tuo atveju, jei teritorijoje, kurioje vykdoma naujo statinio statyba ar statinys rekonstruojamas, draudžiama bet kurio ar tam tikros paskirties naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas privalu sustabdyti statinio statyba ir pareikalauti iš statytojo nugriauti statinį;ieškovas nurodo, jog statybos darbai buvo baigti 2005 m. pradžioje. Tokie ieškovo teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. 2005 m. rugpjūčio mėnesį surašytuose administraciniuose aktuose dėl ieškovo savavališkai pastatyto gyvenamojo namo su priestatais užfiksuota, jog statybos darbai pilnai dar nebuvo baigti. Ieškovas, pasirašydamas ant minėtų aktų, sutiko su tokiais akto įrašais ir patvirtino tokių aplinkybių tikrumą. Ieškovo teismui pateiktuose kadastriniuose matavimuose, kurių pagrindu, teismui patenkinus ieškinį, ieškovas butų atlikęs statinių teisinę registraciją viešame registre ir į registrą įrašyti duomenys būtų laikomi teisingais ir išsamiais (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), gyvenamojo namo statybos pabaigos metai nurodyti 2007 m. Taigi, darytina išvada, jog statybos darbai dar buvo vykdomi 2007 m., kai jau nebegaliojo Statybų privačioje žemėje reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 (Žin., 1995, Nr. 106-2379), 2 ir 3 punktai;ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, tačiau jokių konkrečių procesinės teisės normų pažeidimų neįvardino. O ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl Kauno rajono apylinkės teismo atsisakymo sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį teismą, niekaip nėra susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2010-06-22 Kauno rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybei, G. J., P. Č. dėl pripažinimo teisės į savavališkos statybos padarinių pašalinimą bei atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovui E. R. dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas, o atsakovo priešieškinys buvo patenkintas. Ieškovas E. R. įpareigotas per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti miško paskirties žemės sklype , esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą ( 1A1p ) su priestatais ( 1a1b, 2a1b ) ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo ieškovas teismo nustatytu neįvykdys – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą( 1A1p ) su priestatais ( 1a1b, 2a1b ) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš ieškovo E. R.. Iš ieškovo E. R. priteista 37,41 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai ( b. l. 152-156 ).

Ieškovas ( apeliantas ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o patikslintą priešieškinį atmesti.

Savo apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą ir bylos sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apeliantas šio reikalavimo atsisakė, todėl teisėjų kolegija šio argumento plačiau neanalizuoja ir dėl jo nepasisako.

LR Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad civiliniams teisiniams santykiams yra taikomos tos teisės normos, kurios galiojo to teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos metu, tai yra teisiniam ginčui išspręsti gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu yra netekę galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių tarp ginčo šalių atsiradimo metu ( LR Aukščiausiojo Teismo 2000-10-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1025/2000 ). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui administracinis aktas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo buvo surašytas 2005-08-22, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje – 2005-08-29 ( b. l. 13, 15 ). Šie administraciniai aktai apskųsti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant šį ginčą taikytinos teisinius santykius tarp ginčo šalių reguliuojančių įstatymų 2005 metų rugpjūčio mėnesį galiojusios redakcijos.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nupirko žemės sklypą iš G. J., o pateikti byloje dokumentai patvirtina, kad toje vietoje jau 1957 m. buvo pastatyti M. J. gyvenamasis namas ir tvartas. Apeliantas ant buvusių statinių pamatų pasistatė savo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Tas aplinkybes patvirtino ir byloje dalyvavę liudytojai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2003-08-14 apeliantas iš G. J. nupirko 3,03 ha žemės sklypą ( unikalus Nr. 5217-0013-0060 ) , esantį (duomenys neskelbtini) ( b. l. 9-10 ). Iš byloje esančios 2008-02-14 Pažymos Nr. V10-970 matyti, kad Kauno rajono Domeikavos apylinkės tarybos ir viršaičio dokumentų fonde esančioje 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) ( taip dokumente ) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas M. J., M. pensininkės, ūkis. Skiltyje „ Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašytas gyvenamasis namas ir tvartas, statyti 1957 m. ( b. l. 11 ). Kaip nustatyta, apelianto nupirkto žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Gi įstatymai besąlygiškai draudžia statybas tokios paskirties žemėje. Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovo E. R. vardu nuosavybės teisės registruotos į 22600/78663 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir minėtame žemės sklype statinių ar išlikusių pamatų nėra registruota ( b. l. 22-23, 57 ). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, netgi ir nustačius, kad apeliantas savo pastatus pastatė ant buvusių pastatų pamatų, statyba vis tiek yra negalima, nes tai draudžia LR Miškų įstatymo ir LR Žemės įstatymo normos. Todėl tokius apelianto argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.

Be to, apeliantas savo skunde nurodo, kad, kad Žemės įstatymas ir Miškų įstatymas nereglamentavo pastatų statybos, nenumatė jokių draudimų statybai miškų ūkio paskirties žemėje, jog minėti įstatymai tik reglamentuoja, kokia žemė priskirtina miškų ūkio paskirties žemei, kokie plotai priskirtini miško žemei. Tokius apelianto argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais. Žemės įstatymo ( 2005 m. galiojusi redakcija) 21 str. nurodytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos. Minėto straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būda bei pobūdį laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Pagal Miškų įstatymo ( 2005 m. galiojusi redakcija) 2 str. 3 d. miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai gali būti miškų ūkio paskirties žemėje. Žemės įstatymo ( 2005 m. galiojusi redakcija ) 26 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriama žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Žemės įstatyme nėra jokių kitų nuostatų apibrėžiančių, kokie dar kiti statiniai gali būti statomi miškų ūkio paskirties žemėje. Visų kitų statinių inter alia sodybų statyba nėra leidžiama. Miškų įstatymas bei Žemės įstatymas nenumato išimčių dėl statinių inter alia sodybų statybos esamose ir buvusiose sodybose, Iš viso to seka, kad ieškovo teisė į statybą miškų ūkio paskirties žemėje negalėjo būti realizuota;

Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, nes tuo metu, kai buvo pradėtos ir vykdomos statybos galiojo Statybų privačioje žemėje reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 , kurio 2 ir 3 punktai reglamentavo, jog miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama pagal parengtus detaliuosius planus šių miškų savininkams, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai, jog žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimu buvo konstatuota, jog minėto reglamento 2 punkto nuostata prieštarauja Konstitucijai. Minėtame nutarime Konstitucinis teismas nurodė, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją, ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais. Taigi tuo metu, kai buvo pradėta ir vykdoma ginčo gyvenamojo namo su priestatais statyba, Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas numatė, jog miško ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su miškų susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Visų kitų statinių inter alia sodybų statyba nėra leidžiama. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone sprendžiant šį ginčą, galiojusi taisyklė dėl teisės į statybas miško ūkio paskirties žemėje netaikytina.

Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog statybos pabaigoje galiojo Statybos įstatymo 28 str., kuris numatė savavališkos statybos padarinių šalinimą įteisinimo būdu. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kaip tik išsamiai pasisakė tuo klausimu ir pagrįstai konstatavo, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, surašydamas 2005-08-22 savavališkos statybos aktą, vadovavosi akto priėmimo metu galiojusiu Statybos įstatymo (2005 m. galiojusi redakcija) 28 str. 2 d. 1 p., kuris irgi numatė vienintelį savavališkos statybos padarinių šalinimą, t. y. statinio esančio teritorijoje, kurioje draudžiama bet kokio statinio statyba, nugriovimą. Iki 2006-10-31 galiojusi Statybos įstatymo 28 str. redakcija numatė, kad gali būti leidžiama statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą tik tuo atveju, jei statinio statyba gali būti vykdoma, o tuo atveju, jei teritorijoje, kurioje vykdoma naujo statinio statyba ar statinys rekonstruojamas, draudžiama bet kurio ar tam tikros paskirties naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas privalu sustabdyti statinio statyba ir pareikalauti iš statytojo nugriauti statinį; Be to, atsižvelgtina į tai, kad 2005 m. rugpjūčio mėn. ieškovui surašius savavališkos statybos aktą bei priėmus nutarimą dėl jo nubaudimo už savavališką statybą, jis nesiėmė jokių priemonių dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo įteisinimo.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šią bylą materialinių ir procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai vertino surinktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Tokiu. būdu apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.