- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- 2S-2032-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00407-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- E. R.
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybei, G. J., P. Č.
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo E. R. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo termino pratęsimo civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010 pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybei, G. J., P. Č. dėl pripažinimo teisės į savavališkos statybos padarinių pašalinimą bei atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovui E. R. dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas (ieškovas) E. R. 2017 m. kovo 16 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo termino pratęsimo, kuriame prašė pratęsti dar 12 mėnesių Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių terminą (nuo teismo nutarties įsiteisėjimo), kuriam buvo atidėtas 2010 m. birželio 22 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010 vykdymas dalyje, kuria pareiškėjas (ieškovas) įpareigotas per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) su priestatais (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.
Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi atidėjo 2010 m. birželio 22 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010 vykdymą dalyje, tačiau per nustatytą laiką jis nespėjo atlikti žemės paskirties pakeitimo procedūrų. 2016 m. sausio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriui buvo pateikta tikrinti naujai parengta (2016 m. sausio 18 d.) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuriame yra savavališkai pastatyti statiniai, kadastro duomenų byla. Pagal parengtą kadastro duomenų bylą nustatyti duomenys Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti tik 2016 m. spalio 5 d., tačiau VĮ Registrų centro Kauno filialas juos 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) atsisakė įregistruoti, kadangi nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutapo su registre apie jį įrašytais duomenimis. Dėl šios priežasties teko pakartotinai kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių. 2017 m. sausio 19 d. skyriaus vedėjas sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) anksčiau priimtą sprendimą pakeitė. Nauji žemės sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti 2017 m. sausio 24 d. ir juose užfiksuota, kad iš 7,1370 ha žemės sklypo ploto miško žemė sudaro 4,4598 ha, kelių plotas - 0,1373 ha, užstatyta teritorija - 0,10 ha, kita žemė - 2,4399 ha. Tik įregistravus šiuos duomenis ir tarp bendraturčių (šio bei atskirto sklypo) 2017 m. vasario 9 d. sudarius mainų sutartį (po šio sandorio sumažėjo sklypo bendraturčių skaičius), atsirado galimybė tęsti procedūras dėl žemės sklypo tikslinės paskirties keitimo toje dalyje, kurioje yra savavališkai pastatyti statiniai. 2017 m. kovo 3 d. E. R. su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini), prašydamas leisti organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą tikslu padalinti jį į du ar daugiau sklypų, atidalintam žemės sklypui, esančiam po pastatais, pakeisti tikslinę žemės paskirtį iš miškų ūkio į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), tačiau šį prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius atmetė, kurį E. R. apskundė, jis neišnagrinėtas. Šiuo metu žemės sklypo dalies, kuriame yra savavališkai pastatyti statiniai, paskirties keitimo procesas, dar nėra baigtas, kadangi jo trukmė priklauso ne nuo pareiškėjo (ieškovo) valios, o nuo objektyvių nuo valstybės institucijų veiksmų ar sprendimų. Atsižvelgdamas į šias objektyvias aplinkybes pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo termino pratęsimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 12 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo E. R. pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, kuriame su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog priėmus galutinį teismo sprendimą ir jam įsiteisėjus, šalių ginčas dėl teisės yra užbaigiamas ir šalių teisės ir pareigos vienas kito atžvilgiu juo yra ir nustatomos, ir patvirtinamos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas privalo būti vykdomas geruoju arba jis gali būti vykdomas priverstinai. Teismo sprendimas turi būti vykdomas jame nurodytomis sąlygomis, o jo vykdymo atidėjimas laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Tokiu atveju statybos miško ūkio paskirties žemėje santykius reguliuoja be kita ko (lot. inter alia) Lietuvos Respublikos miškų įstatymas bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. P. M. įstatymo 2 straipsnio 18 dalies nuostatas ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje (t. y. nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties) galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba. Įstatymuose nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie dar statiniai gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės. Miško žemėje gyvenamųjų ir su jais susijusių pastatų statyba draudžiama. E. R. nėra pateikęs jokių įrodymų, kad žemės (miškų ūkio) paskirtis toje vietoje apskritai gali būti pakeista. Iš pareiškėjo pareiškimo turinio akivaizdu, kad jis iš esmės siekia ne įvykdyti teismo sprendimą, bet įteisinti savavališkai miško žemėje pastatytų statinių statybą, kas pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nėra įmanoma. Įstatymai neužkerta kelio statytojui siekti įteisinti savavališką statybą per tą laikotarpį, per kurį jis buvo įpareigotas nugriauti statinį, jei tai įmanoma (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis). Tačiau ilgas pažeidimo padarinių nepašalinimo laikotarpis, tokių veiksmų neatlikimas, kai atitinkamos valstybės institucijos suteikė protingą terminą pažeidimo padariniams pašalinti, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą teismui spręsti dėl kitokių teisinių priemonių taikymo asmeniui, nesilaikančiam teisės aktų reikalavimų. Dar kartą teismui taikyti tokią priemonę, suteikiant dar vieną terminą, reikštų pažeidimo nepašalinimą ilgą laiką, jo toleravimą ir garantijų, kad teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinęs neteisėtos statybos padarinių per jau kartą nustatytą papildomą terminą asmuo tikrai atliktų šiuos veiksmus, nebuvimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjo E. R. prašymą atmetė.
Teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 22 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nuspręsta ieškovo E. R. ieškinį atmesti, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį tenkinti pilnai ir įpareigoti ieškovą E. R. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) su priestatais (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo ieškovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) su priestatais (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš ieškovo E. R.. Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi 2011 m. spalio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius E. R. suėjo 2013 m. sausio 5 d. 2016 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo tenkintas analogiškas E. R. prašymas ir atidėtas 12 (dvylikos) mėnesių terminui teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010 vykdymas dalyje, kuria E. R. įpareigotas per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) su priestatais (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, ieškovo namas ir statiniai pastatyti miškų ūkio paskirties žemėje. Šis faktas neginčijamas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas ir terminai. Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatos, miško žemėje gyvenamųjų ir su jais susijusių pastatų statybą draudžia.
Teismas pabrėžė, kad E. R. nėra pateikęs jokių įrodymų patvirtinančių apie žemės paskirties ant kurios stovi namas ir statiniai keitimo galimumą. Nurodė, kad nors iš E. R. pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų dėl žemės paskirties pakeitimo, o ją pakeitus, jam atsirastų galimybė savavališką statybą įteisinti ir pagrindo nugriauti savavališkai pastatytus statinius nebeliktų, tačiau iš 2017 m. kovo 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus atsakymo matyti, kad pagal E. R. 2017 m. kovo 3 d. pateiktame prašyme dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, nurodyti visiškai priešingi tikslai dėl kurių šį jo prašymą institucija atsisakė tenkinti ir organizuoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projekto rengimą, nurodant, kad jo prašymas prieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatoms.
Teismas pažymėjo, kad CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas įsiteisėjo dar 2011 m. spalio 10 d., t. y. beveik prieš 5 metus. E. R. teismui nepateikė duomenų, kuriais remdamasis teismas turėtų pagrindą manyti, jog yra tokios svarbios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą dar kartą atidėti sprendimo vykdymą, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių realią galimybę įteisinti šią statybą. Be to teismas nurodė, kad iš pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad E. R. yra pradėjęs kito gyvenamojo namo statybą, kuriame ketina gyventi su savo šeima. Teismas vertino, jog atidėjus teismo sprendimo vykdymą dar 12 mėnesių laikotarpiui, bus iš esmės pažeisti šalių interesai ir kartu nebus užtikrinta abiejų bylos šalių interesų pusiausvyra.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (ieškovas) E. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo prašymą pratęsti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminą, įvertino ne visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir byloje esančius duomenis. Teismas visiškai neatsižvelgė, nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad savavališkai pastatytas gyvenamasis namas, kurį pareiškėjas įpareigotas nugriauti, yra vienintelis jo šeimos turimas gyvenamasis būstas. Jame, be pareiškėjo gyvena, jo sutuoktinė, trys mažamečiai vaikai bei pareiškėjo pensinio amžiaus tėvai, kuriems dėl jų sveikatos būklės reikalinga pagalba ir priežiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo E. R. atskirąjį skundą atmeti kaip nepagrįstą ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjas atskirajame skunde neįvardija nei vieno teisės akto, kurį skundžiama nutartis pažeidžia, nenurodo nei vieno skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindo, o iš esmės atkartoja aplinkybes, kurios nurodytos pareiškėjo 2017 m. kovo 15 d. prašyme dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo termino pratęsimo ir kurias teismas įvertino, priimdamas skundžiamą nutartį. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi VĮ registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ir konstatavo, jog žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, o gyvenamasis namas, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), su priestatais, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl kurių vyksta ginčas, yra pastatyti miškų ūkio paskirties žemėje. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis, nustatė, kad miško žemėje gyvenamųjų ir su jais susijusių pastatų statyba draudžiama, o pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, jog žemės paskirtis toje vietoje apskritai gali būti pakeista, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl nemotyvuotos pirmosios instancijos teismo nutarties yra nepagrįsti ir atmestini. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą inspekcijos nuomonę, pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad teismo sprendimo vykdymą atidėjus dar 12 mėnesių laikotarpiui, bus iš esmės pažeisti šalių interesai ir kartu nebus užtikrinta abiejų bylos šalių interesų pusiausvyra. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės siekia ne įvykdyti teismo sprendimą, bet įteisinti savavališkai miško paskirties žemėje pastatytus statinius, kas pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nėra įmanoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo termino pratęsimo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo privalomumą ir teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo.
CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi nurodyto straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti ar atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Todėl pripažintina, kad klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010 m. birželio 22 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu, patenkinus atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį, ieškovas E. R. buvo įpareigotas per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) su priestatais (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, kartu buvo nustatyta, kad, jei šio įpareigojimo ieškovas teismo nustatytu terminu neįvykdys, leidžiama tai padaryti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, t. y. jai leidžiama nugriauti miško paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) su priestatais (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš ieškovo E. R.. Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi 2011 m. spalio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius E. R. suėjo 2013 m. sausio 5 d. 2016 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo tenkintas E. R. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas 12 (dvylikos) mėnesių terminui. Teismas, priimdamas minėtą nutartį, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra kreipęsis į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių dėl ginčo žemės paskirties pakeitimo, siekiant įteisinti savavališką statybą, t. y., iš esmės atsižvelgė į pareiškėjo prašymą ir savavališkos statybos įteisinimui nustatė jo prašomą terminą. Tačiau per teismo nustatytą terminą pareiškėjui nepavyko pakeisti ginčo žemės sklypo paskirties, jis apskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2017 m. kovo 13 d. atsakymą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. kovo 3 d. pareiškėjo prašymas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo prieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatoms, todėl jis buvo priverstas 2017 m. kovo 16 d. kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo termino pratęsimo civilinėje byloje Nr. 2-81-540/2010, kuriame prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių terminą pratęsti dar 12 (dvylikai) mėnesių. Kauno apylinkės teismas, susipažinęs su Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ir nustatęs, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio – ginčo namas ir statiniai pastatyti miškų ūkio paskirties žemėje, o vadovaujantis Miškų ir Žemės įstatymų nuostatomis gyvenamųjų ir su jais susijusių pastatų statyba miško žemėje draudžiama, pareiškėjui nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių ginčo žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimą, sprendė, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas, todėl jį atmetė. Teismas, priimdamas minėtą nutartį, atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas jau buvo ėmęsis veiksmų siekdamas pakeisti ginčo žemės sklypo paskirtį, siekdamas įteisinti savavališką ginčo namo ir statinių statybą, tačiau dėl galiojančių Miškų ir Žemės įstatymų nuostatų to padaryti jis neturi galimybės. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti jo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo termino pratęsimo ir su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
Pagal formuojamą teismų praktiką teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, kai susidaro itin nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis teismo sprendimo negali įvykdyti dėl susiklosčiusių itin nepalankių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie neva tai jam sudarytas nepalankias sąlygas įvykdyti teismo sprendimą ar apie tai, kad teismo sprendimo įvykdymas nepriklauso nuo pareiškėjo valios, yra niekuo nepagrįstos ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Todėl, nenustačius, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki, pareiškėjas pats nurodo, jog statosi kitą gyvenamąjį būstą ir tik dėl tos aplinkybės, jog dėl kito būsto nuomos jis patirtų didesnes išlaidas, nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad jam teismo sprendimo įvykdymas būtų sunkus ar kad teismo sprendimo įvykdyti pareiškėjas negali dėl itin nepalankių aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pratęsti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminą.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko apelianto atskirojo skundo argumentus, kurias jis teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, priimta neįsigilinus į pareiškėjo teismui pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo siekius kuo greičiau ir mažesnėmis išlaidomis įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pažeisti jo interesus. Pareiškėjo teismui pateiktame prašyme jokių aplinkybių, kurios pagrįstų jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą teismo sprendimo įvykdymo atveju nėra nurodyta, tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas prašymo nagrinėjimo teisme metu, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyta išvada, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą svarstyti apie savavališkos statybos įteisinimą pagrįstomis, laikytina pagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pareiškėjo nurodytas priežastis pratęsti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminą, pagrįstai nepripažino pareiškėjo nurodytų priežasčių pakankamomis tenkinti jo prašymą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko įvykdyti teismo sprendimą geruoju, yra pagrįsta, be to, tokio termino pašalinti savavališkos statybos padarinius prašė pats pareiškėjas. Todėl teismui nenustačius nepalankių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas nebūtų galėjęs įvykdyti teismo sprendimo, pareiškėjo nurodytiems duomenims nesudarant pagrindo konstatuoti egzistuojant išimtinį atvejį, kuriam esant būtų pagrindas pratęsti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminą, teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.