- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- eA2-411-512/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06515-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Suinteresuotas asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Mimeta“, A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Biurų valdos“, uždarajai akcinei bendrovei „Miesto investicijos“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Mimeta“, A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Biurų valdos“, uždarajai akcinei bendrovei „Miesto investicijos“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl baudos skyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
antstolis A. S. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas skirti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) "Mimeta" vadovui A. S. baudą už Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą.
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-9950-639/2021 A. S. paskirta 30 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dieną nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki nutarties įvykdymo dienos. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį.
Suinteresuoti asmenys A. S. ir UAB „Mimeta“ pateikė prašymą (patikslintą) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-9950-639/2021 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-8351-639/2021, tenkino suinteresuoto asmens UAB „Biurų valdos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas įpareigojo suinteresuotą asmenį UAB „Mimeta“ per 2 kalendorines dienas nuo nutarties, kuria bus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kopijos įteikimo dienos pašalinti tvorą nuo žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) , nustatyto kelio servituto bei uždrausta UAB „Mimeta“ trukdyti ieškovei UAB „Biurų valdos“ bei kitiems į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), norintiems patekti asmenims, naudotis Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 2036 nustatytu kelio servitutu. Suinteresuotas asmuo, būdamas įsitikinęs, jog valdomame žemės sklype nėra nustatytas joks kelio servitutas, suteikiantis teisę suinteresuotam asmeniui UAB „Biurų valdos“ naudotis UAB „Mimeta“ valdomu žemės sklypu, taip pat, savo įsitikinimą nurodęs ne viename rašte ir procesiniame dokumente (atskirasis skundas, atsiliepimas į ieškinį, triplikas, raštas antstoliui), neįvykdė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kadangi negalėjo pašalinti neegzistuojančios tvoros nuo ant valdomo žemės sklypo esančio kelio servituto. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartį vykdantis antstolis A. S. kreipėsi į teismą prašydamas UAB „Mimeta“ vadovui už nutarties reikalavimų nevykdymą taikyti CPK 145 straipsnio 9 dalyje numatytas poveikio priemones (baudą iki 300 eurų už kiekvieną pažeidimo dieną). Teismas tenkino antstolio prašymą konstatavęs, jog suinteresuoto asmens UAB „Biuro valdos“ nurodomas kelio servitutas yra įrodytas, o UAB „Mimeta“ savo veiksmais trukdo juo naudotis, nes užtvėrė kelią tvora su varteliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs UAB „Mimeta“ kasacinį skundą civilinėje byloje, kurioje buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 2023 m. liepos 19 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą - ieškinį atmetė. Taigi, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2023 m. liepos 19 d. nutartį paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 2036 nebuvo nustatytas UAB „Mimeta“ valdomame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), kelio servitutas.
Suinteresuoti asmenys UAB „Mimeta“ ir A. S. prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti antstolio prašymą kaip nepagrįstą ir neįrodytą; panaikinus 2021 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, išspręsti įvykdymo atgręžimo klausimą ir grąžinti A. S. 2022 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 5 250,00 Eur; lėšas grąžinti pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Suinteresuoti asmenys teigia, jog prašymas skirti baudą turėtų būti atmestas, nes nutarties neįvykdė, kadangi žemės sklype nebuvo servituto. Tokios teismo nutarties objektyviai nebuvo galima įvykdyti. Šiuo atveju neįvykdoma nutartis buvo neįvykdyta ne dėl suinteresuoto asmens kaltės, todėl atitinkama bauda už negalimos įvykdyti nutarties neįvykdymą negali būti skirta vadovui. Atnaujinus procesą ir priėmus nutartį atmesti antstolio prašymą yra pagrindas išspręsti įvykdytos teismo nutarties atgręžimo klausimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškimą antstolis nurodė, kad jo suinteresuotumo šios bylos baigtimi nėra, pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktu atsiliepimu prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.
2023 m. spalio 26 d. nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2VP-9950-639/2021.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, LITEKO duomenimis, nustatyta, kad UAB „Biuro valdos“ 2021 m. liepos 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Mimeta“ pašalinti tvorą nuo žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto bei netrukdyti ieškovei bei kitiems į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), norintiems patekti asmenims, naudotis Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 2036 nustatytu kelio servitutu. Ieškinyje buvo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovę per 2 kalendorines dienas nuo nutarties, kuria bus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kopijos įteikimo dienos pašalinti tvorą nuo žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto bei uždrausti atsakovei trukdyti ieškovei bei kitiems į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), norintiems patekti asmenims, naudotis Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 2036 nustatytu kelio servitutu (civilinė byla Nr. e2-379-639/2022). Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, įpareigojo atsakovę UAB „Mimeta“ per 2 kalendorines dienas nuo nutarties, kuria bus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kopijos įteikimo dienos pašalinti tvorą nuo žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto bei uždrausta atsakovei UAB „Mimeta“ trukdyti ieškovei UAB „Biurų valdos“ bei kitiems į žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), norintiems patekti asmenims, naudotis Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 2036 nustatytu kelio servitutu; teismas išaiškino, kad už nustatyto įpareigojimo pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną, o ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartis palikta nepakeista.
Antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/21/00961, pradėta vykdyti pagal 2021 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-379-639/2022 (ankstesnis bylos Nr. e2-8351-639/2021). Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/21/00961 matyti, kad 2021 m. lapkričio 12 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo, aktą, kuriame nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimai nėra įvykdyti (v.b.l. 56-58). 2022 m. kovo 25 d. rašte antstolis nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties reikalavimas pašalinti tvorą nuo žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto įvykdytas (v.b.l. 95).
Civilinėje byloje Nr. e2-379-639/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinys tenkintas; įpareigota atsakovė UAB „Mimeta“ pašalinti tvorą nuo žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto bei netrukdyti ieškovei UAB „Miesto investicijos“ bei kitiems į žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), norintiems patekti asmenims, naudotis Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 2036 nustatytu kelio servitutu. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikta galioti iki įsiteisės sprendimas. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Kasacinis teismas nutartyje konstatavo, kad ginčo servitutas nebuvo tinkamai įregistruotas, nes duomenys apie šį servitutą neįrašyti atsakovės nuomojamo valstybinės žemės sklypo, kaip tarnaujančiojo nekilnojamojo daikto, registro įraše. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimai, grindžiami teise naudotis šiuo servitutu, kuris negali būti laikomas teisėtai nustatytu ir galiojančiu, patenkinti nepagrįstai (58 punktas, civilinė byla Nr. e3K-3-213-1120/2023).
Dėl baudos skyrimo.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojos interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus reglamentuoja CPK LVII skyrius.
Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas <...> surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017).
Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ir savivaldybės institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsni). Įstatymas įpareigoja visus vykdymo proceso dalyvius bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio sprendimo įvykdymo, gerbti kitų teises ir teisėtus interesus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio pateiktu pareiškimu buvo keliamas klausimas dėl baudos skyrimo skolininkui nevykdant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
CPK 145 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną.
Kasacinis teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka (40 punktas).
Kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Teismo nutarties skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 6 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 43 punktas).
Sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdymą, būti veiksminga, atgrasanti nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties nevykdymo, nevykdymo motyvus, į kitas bylos faktines aplinkybes.
Byloje nėra ginčo, jog suinteresuotas asmuo UAB „Mimeta“ laiku nevykdė 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad buvo įsitikinęs, jog valdomame žemės sklype nėra nustatytas kelio servitutas, jo kaltės dėl nutarties nevykdymo nėra.
Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kai teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suinteresuotas asmuo buvo įpareigotas pašalinti tvorą nuo žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto bei uždrausta UAB „Mimeta“ trukdyti ieškovei UAB „Biurų valdos“ bei kitiems į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), norintiems patekti asmenims, naudotis Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 2036 nustatytu kelio servitutu. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs UAB „Mimeta“ kasacinį skundą civilinėje byloje, kurioje buvo priimta minėta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 2023 m. liepos 19 d. nutartimi, panaikindamas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimą, nurodė, kad nesant įrašytų duomenų apie nustatytą servitutą tarnaujančiojo nekilnojamojo daikto registro įraše, nėra vieno iš dviejų būtinųjų servituto atsiradimo juridinių faktų, todėl toks servitutas negali būti laikomas galiojančiu ir nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto valdytojams.
Esant tokioms aplinkybėms baudos skyrimas UAB „Mimeta“ vadovui būtų nesuderinamas su baudos paskirtimi ir nepasiektų nė vieno baudos skyrimo tikslų. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas priimti naują nutartį ir pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkinti (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl sprendimo (nutarties) įvykdymo atgręžimo.
CPK 760 straipsnis įtvirtina sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą. Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalį, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Jeigu grąžinti turto negalima, teismas savo sprendime, nutartyje nustato, kad turi būti atlyginta šio turto vertė, o kai turtas realizuotas, – suma, gauta jį realizavus (CPK 760 straipsnio 3 dalis).
Sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas yra specialus įstatyme įtvirtintas procesinis pažeistų teisių gynimo būdas išieškant sumas, išmokėtas pagal teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas arba neteko teisinės galios. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos, kasacinio teismo procesiniu sprendimu ar neteko teisinės galios priėmus teismo procesinį sprendimą proceso atnaujinimo stadijoje, ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei ji buvo išspręsta ankstesniu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010). Nors teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto pagrindu suteikiama galimybė pašalinti šalių tarpusavio santykiuose atsiradusį neteisėtumą (net jei jo pagrindas buvo tuo metu galiojęs teismo sprendimas), tačiau toks grąžinimas į ankstesnę padėtį galimas ne visada. Kai kurių kategorijų civilinėse bylose įstatymas nustato tam tikrus sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-9950-639/2021 A. S. buvo paskirta 30 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dieną nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki nutarties įvykdymo dienos. Vykdant nutartį, suinteresuotas asmuo A. S. 2022 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5 250,00 Eur (v.b.l. 93). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl baudos skyrimo atmetamas, įvertinus tai, kad teismui priėmus naują nutartį ankstesnė nutartis netenka teisinės galios (CPK 371 straipsnio 3 dalis), yra pagrindas taikyti 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties įvykdymo atgręžimą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 760 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas
nutaria:
priimti naują nutartį - pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkinti.
Atgręžti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-9950-639/2021 vykdymą ir grąžinti A. S. 2022 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 5 250,00 Eur, pinigines lėšas pavedant grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/21/00961 grąžinti antstoliui A. S..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.