Alytaus apylinkės teismo nutartis

2023-01-03 · Byla Nr. TS-1-800/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2012-06-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. T-1541-548/2022Nutartis · 2022-09-19Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2022-10-26Kauno apygardos teismas
  4. TS-1-800/2023Nutartis · 2023-01-03Alytaus apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2023-02-02Kauno apygardos teismas
  6. T-961-548/2023Nutartis · 2023-03-08Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2023-04-07Kauno apygardos teismas
  8. T-1906-1189/2023Nutartis · 2023-08-16Kauno apylinkės teismas
  9. T-589-448/2023Nutartis · 2023-12-04Alytaus apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2024-01-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-03
Bylos Nr.
TS-1-800/2023
Teisminio proceso Nr.
1-84-1-00013-2008-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos
Byla Nr. TS-1-800/2023
Teisminio proceso Nr. 1-84-1-00013-2008-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 3 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2011 m. lapkričio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo panaikintas 2009 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 16 metų.

Bausmės pradžia – 2008 m. spalio 15 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 13 d. Alytaus pataisos namuose nuteistasis A. L. bausmę atlieka nuo 2022 m. rugsėjo 5 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, 2022 m. lapkričio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 357-218 netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), rekomenduojant nuteistajam tęsti dalyvavimą priklausomybių reabilitacijos programose, nustatant rekomendacijos įgyvendinimui 6 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės neištaisomos – nužudytas žmogus. Nors lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis neturės problemų dėl gyvenamosios vietos pastovumo, bausmės atlikimo metu rodė aukštą motyvaciją mokymuisi, nuolat ir noriai mokėsi, įgijo keletą specialybių bei vidurinį išsilavinimą, dirbo, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais geri, taip pat šiuo metu nėra duomenų apie emocines ar psichologines problemas, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurie laikytini itin reikšmingais, nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų sritis gali būti siejama su jo nusikalstamo elgesio raiška. Duomenų, kad nuteistasis išėjęs į laisvę turės darbą, nėra. Jis nesusiduria su sunkumais dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, tačiau nusikaltimas įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, veikiant bendrininkų grupėje. Nuteistojo gyvenamoji aplinka nebuvo socialiai palanki, nuteistasis turėjo tam tikrų problemų dėl alkoholio vartojimo, bausmės atlikimo metu taip pat ne visada elgėsi tinkamai. Nuteistasis praeityje pasirinkdavo situacijas, kurios galėjo padidinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, buvo įtakojamas asocialios grupės ir galima teigti, kad nuteistojo gyvenimo stilius bei draugai yra susiję su smurtinio elgesio pasireiškimu nusikaltimo metu. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, pastebima, jog nuteistasis negeba įvardinti savo nusikalstamo elgesio priežasčių, jis vengia spręsti jam kylančias problemas, jas ignoruodamas bei tikėdamasis, jog jos išsispręs pačios. Nors nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, nuteistasis labiau linkęs susitelkti į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Nors nuteistasis geba suprasti ir priimti kitų požiūrį, tačiau yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Galima teigti, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję netinkami problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, savitvardos praradimas bei savo elgesio pasekmių nepakankamas įvertinimas. Nors nuteistasis stengiasi vadovautis bendrai priimtinomis vertybinėmis nuostatomis, išreiškia poreikį tinkamai save realizuoti visuomenėje, tačiau jis ne visada geba nuosekliai laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų. Bausmės atlikimo metu jis skatintas 30 kartų, tačiau nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus pažeidė 13 kartų, drausmine tvarka baustas 9 kartus, šiuo metu turi dvi galiojančias nuobaudas. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau paskutinio vertinimo metu nustatyta, kad ne visose srityse stebima nuteistojo rizikos mažėjimo dinamika bei daroma pažanga. Nustatyti apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos, socialiniai ryšiai, įgytos profesinės kvalifikacijos, tačiau išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemas, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, priežiūros ir apribojimų pažeidimas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad šiuo metu negalima konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, ir nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. L., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo teisės aktuose apibrėžtą lygtinio paleidimo instituto esmę, Europos Tarybos rekomendacijas ir nurodo, kad jis atitinka visus BVK įtvirtintus ir lygtiniam paleidimui būtinus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pokyčius ir galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo A. L. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis atlikęs įstatymo – BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto (iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusio BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto) reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nuolat mokėsi ir įgijo keletą specialybių, dirbo, atvykęs į Alytaus pataisos namus taip pat kreipėsi dėl įdarbinimo. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir dalyvavo „Žaliosios oazės“ projekto veikloje, akcijoje „Darom“, siekiant stiprinti motyvaciją išspręsti alkoholio piktnaudžiavimo problemą, dalyvavo ir sėkmingai baigė „Įžanginės grupės“ programą, taip pat baigė motyvacinę programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Nuteistojo nuskalstamo elgesio rizika žema, už nepriekaištingą elgesį paskatintas 30 kartų, kriminalinės subkultūros nuostatų nepalaiko, diskriminacinių nuostatų neišsako. Laisvėje problemų dėl pastovios gyvenamosios vietos neturi, teigia, kad palaiko socialinius ryšius su seserimi ir tėvu, socialiniai ryšiai nėra veiksnys, galintis didinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nurodytos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, teismo vertinimu, vis tik jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo A. L. nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad vis dar nustatomi net aštuoni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemas, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, priežiūros ir apribojimų pažeidimas) ir viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, sprendžia, kad šiuo metu daryti išvadą, jog nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima. Būtina pažymėti, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo metu buvo nustatyta neigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio dinamika srityse „Nuostatos“ ir „Gyvenimo stilius ir draugai“. Nors A. L. atžvilgiu yra nustatyti trys apsauginiai veiksniai – gyvenimo sąlygos, socialiniai ryšiai, įgytos profesijos, tačiau jie yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų ir jie neatsveria nustatytų jau minėtų aštuonių dinaminių ir trijų statinių kriminogeninių veiksnių. Atkreipiamas dėmesys, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi, vertinant nuteistojo praeityje buvusį elgesį ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo mintis, išdėstytas pokalbio su resocializacijos specialistais metu, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo A. L. elgesį ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo. Apibūdinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies, nurodo, jog prisiėmė kaltę, norėdamas apsaugoti sergantį brolį. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis iki šiol nuostatų savo nusikalstamo elgesio atžvilgiu pakankamai nepakeitė, jis pilnai nesuvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo, jų tinkamai neanalizuoja. Pažymima, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Tuo tarpu asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negalintis suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Nuteistasis pripažįsta, jog vengia spręsti kylančias problemas, jas ignoruodamas bei tikėdamasis, jog jos išsispręs pačios arba jas išspręsti padės pašaliniai asmenys. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję netinkami problemų identifikavimo ir jų sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, savitvardos praradimas bei savo elgesio pasekmių nepakankamas įvertinimas. Nuteistasis pripažįsta, jog smurtinės nusikalstamos veikos priežastis buvo alkoholis, bausmės atlikimo metu jis dalyvavo programose, skirtose alkoholio vartojimo problemai spręsti, visgi net ir bausmės atlikimo metu jis nesugebėjo atsisakyti alkoholio vartojimo ir buvo už tai nubaustas, piktnaudžiavimas alkoholiu bei su juo susijęs nuteistojo smurtinis elgesys išlieka kriminogeniniais veiksniais. Visos pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu nuteistojo elgesio ir nuostatų korekcija nėra pakankama sėkmingai probacijai.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Jau minėta ir teigiamai įvertinta tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu paskatintas už nepriekaištingą elgesį 30 kartų. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis 13 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, drausmine tvarka baustas 9 kartus, šiuo metu turi dvi galiojančias nuobaudas. 2020 m. rugsėjo 23 d. nuteistajam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau 2021 m. kovo 22 d. nuteistasis už alkoholio vartojimą buvo nubaustas drausmine nuobauda ir grąžintas į pataisos namus. 2021 m. gruodžio 10 d. nuteistajam vėl suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų, kuri buvo panaikinta, nuteistajam nustačius neblaivumą. 2022 m. vasario 6 d. nuteistasis persikėlė gyventi be sargybos ir be palydos už pataisos įstaigos ribų, tačiau 2022 m. liepos 23 d. pažeidė teisės vykti be sargybos ar be palydos sąlygas, buvo nubaustas drausmine tvarka, 2022 m. liepos 27 d. minėta teisė išvykti buvo atimta. Paskutinė drausminė nuobauda – papeikimas jam paskirta 2022 m. rugpjūčio 2 d. Jis 2022 m. rugpjūčio 5 d. buvo perkeltas bausmę atlikti iš lengvosios į paprastąją grupę. Toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu neabejotinai jį charakterizuoja neigiamai ir neleidžia daryti išvados apie nuteistojo išimtinai teigiamą bei akivaizdžią elgesio korekciją.

Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis pagal gautus vykdomuosius dokumentus turėjo padengti 67 044,55 Eur skolą, išmokėta 8 590,82 Eur, paties nuteistojo prašymu padengta 115 Eur. Nuteistasis taip pat yra išmokėjęs 8 475,82 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Taigi, nuteistasis vykdo finansinius įsipareigojimus, vis tik jie lieka gan dideli ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog turimi nuteistojo finansiniai sunkumai laikytini itin reikšmingais, nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų sritis gali būti siejama su jo nusikalstamo elgesio raiška. Tokiu būdu neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti finansinį nestabilumą, lėšų pragyvenimui trūkumą, tai kelia pagrįstas abejones, kad taikoma probacija bus sėkminga.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinos ir aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis A. L. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas), šis nusikaltimas turi nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio apraiškų, minėta, kad savo kaltę jis pripažįsta tik iš dalies, nuteistojo smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis bei nusikaltimų sunkėjimas yra kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo vertinimu, nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį, nuostatas bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 13 d.).

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. L. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleidus A. L. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. L. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė