Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. M. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, išteisintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu panaikintas 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, t. y. V. M. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2012 m. gruodžio 10 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 15 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2022 m. liepos 28 d.) – 3 metai 3 mėnesiai 17 dienų.

Nuteistojo V. M. skundas netenkinamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Vien tik Komisijos priimtas nuteistajam palankus sprendimas neįpareigoja teismo jį besąlygiškai patvirtinti, jei teismas nustato, kad nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo kriterijų neatitinka.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo V. M. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą V. M. iš pataisos įstaigos, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje ar Socialinio tyrimo išvadoje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema. Todėl esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos įstaigoje, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis V. M. sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei paties nuteistojo nurodytas aplinkybes, abejonių tam tikrais teigiamais V. M. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 14 kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, visą laiką dirbo, problemų dėl gyvenamosios vietos taip pat neturi, atlikdamas bausmę mokėsi ir įgijo staliaus bei baldžiaus specialybes, buvo išleistas trumpalaikių išvykų į namus, grįžo laiku, paleistas lygtinai darbinę veiklą ketina tęsti užsiimdamas individualia veikla, susijusia su turimais staliaus įgūdžiais. Nuteistasis taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pagal išgales dengia finansinius įsipareigojimus. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį V. M., tačiau, įvertinus ir kitus byloje esančius duomenis, jų nepakanka spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti. Kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą turi būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės ir padaryta išvada, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

11. Kaip jau buvo minėta, pataisos įstaigoje nuteistasis paskatintas 14 kartų, tačiau jo elgesio korekcija nebuvo nuosekli – nuteistasis 5 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir net 4 kartus buvo nubaustas. Ir nors drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, o paskutinioji buvo gauta 2020 m. rugsėjo mėn., tačiau jos atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Pažymint, kad V. M. padaryti pažeidimai, už kuriuos jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, išimtinai susiję su alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimų, kurių apyvarta įkalinimo įstaigoje yra uždrausta ir jų įsigijimas griežtai kontroliuojamas, o tai tik patvirtina, kad skundo autorius net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir adaptavęsis struktūrizuotoje aplinkoje ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms. Taigi, šių aplinkybių konstatavimas, teisėjų kolegijos vertinimu kelia pagrįstų abejonių, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis jam paskirtų įpareigojimų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Juo labiau, kad pats nuteistasis nors ir yra sėkmingai baigęs anoniminių alkoholikų užsiėmimas, nurodo, jog alkoholio vartojimo priežasčių paaiškinti negali. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi aplinkybes, kad ir nusikalstamos veikos, už kurių padarymą šiuo metu nuteistasis V. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, daro išvadą, jog šis kriminogeninis veiksnys nėra pakankamai suvaldytas ir nuteistasis turėtų dėti maksimalias pastangas šiai problemai spręsti, pasitelkdamas pataisos įstaigoje dirbančius specialistus. Paminint ir tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, net ir po gana didelės dalies paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atlikimo bei įvairių programų išklausymo vis dar trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių, savikritiškumo paties atžvilgiu, savo elgesio pasekmių įvertinimo, taip pat V. M. negeba įžvelgti turimų problemų, nurodo, jog problemų neturi ir tų pačių klaidų nekartoja, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis net ir būdamas pataisos namuose negeba pasimokyti iš ankstesnio patyrimo ir kartoja tas pačias klaidas susijusias su alkoholio vartojimu. O tai teisėjų kolegijai nesuponuoja išvados, kad nuteistojo elgesys šiuo metu jau yra pakankamai pakitęs ir, kad jam taikoma probacija bus sėkminga.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų padarymą. Ir nors tai yra pirmasis V. M. teistumas, tačiau nuteistojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikaltimas, numatytas BK129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, labai sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl šių aplinkybių egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtinio paleidimo taikymui/netaikymui svarbias aplinkybes. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Apylinkės teismas vertindamas aplinkybes susijusias su nuteistojo V. M. praeitimi ir neatliktos bausmės dalimi –3 metai 3 mėnesiai 17 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2022 m. liepos 28 d.), įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Ir nors šie duomenys nėra esminiai faktoriai sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, tačiau jų vertinimas yra būtinas gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegijos vertinimu atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis V. M. bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti, dar negalima. Todėl aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pataisos procesas nuteistajam V. M. dar turėtų būti tęsiamas, nes lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas bei visuomenės interesai.

13. Tuo tarpu nuteistasis savo apeliaciniame skunde akcentuoja tik jo lygtinį paleidimą pagrindžiančias aplinkybes, išskirtinę reikšmę suteikdamas Komisijos ir su juo dirbančių specialistų sprendimui, ignoruodamas bei nesutikdamas su apylinkės teismo padarytomis priešingomis išvadomis, kurios atitinka byloje esančius faktinius duomenis, tačiau teisėjų kolegija atkreipia V. M. dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Tokios išvados daromos įvertinus ne tik žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bet visus nuteistą asmenį charakterizuojančius duomenis, t. y. ir tuos kurie nustatyti atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą, o ne tik pasireiškusius bausmės atlikimo metu, kaip to norėtų nuteistasis. Pažymint, kad jau pirminio vertinimo, atlikto 2015 m., metu nuteistajam V. M. buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, kaip ir kitais vėlesniais vertinimais, todėl įvertinus nuteistajam nustatomus dinaminius (kintamuosius) kriminogeninius veiksnius, kuriuos plačiai aptarė apylinkės teismas, pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nuteistasis V. M. vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar gali mažinti, būtent koreguodamas problemines sritis, galinčias skatinti nusikalstamo elgesio rizikos didėjimo tendencijas ir šie pokyčiai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti tęsiami nuteistajam V. M. būdant struktūrizuotoje aplinkoje, prižiūrimam specialistų.

14. Nesutiktina su nuteistojo teiginiais, jog žemesnės instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi vertinti Komisijos nutarimą ne tik teisėtumo, bet ir pagrįstumo aspektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog apylinkės teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti nutarimą arba jo nepatvirtinti. Įvertinęs pateiktos medžiagos duomenis ir nustatęs, kad nuteistasis neatitinka visų BVK numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų (pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog nors nuteistasis V. M. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals), teismas motyvuota nutartimi Komisijos nutarimo nepatvirtino, t. y. apylinkės teismas procedūrinių pažeidimų Komisijai svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo nenustatė, tačiau konstatavo, kad Komisijos išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, neatitinka faktinių aplinkybių. Nutartyje aiškiai nurodyta, kokiomis aplinkybėmis remdamasis teismas padarė išvadą, kad nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės – nuteistajam nustatomi kriminogeniniai veiksniai, jo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangų trūkumas keičiant savo elgesį ir mąstymą, taip pat padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis. Todėl teigti, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netvirtindamas Komisijos nutarimo savo sprendimo neargumentavo ar netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra

15. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus V. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų ir jo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vis dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad V. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo V. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.