Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 27 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 9 mėnesių 19 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. sausio 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose bei užsiėmimuose, nuo 2020 m. nėra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, penkiolika kartų skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas, laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę yra įgijęs dvi specialybes - staliaus ir baldžiaus. Nuteistasis aktyviai naudojasi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nėra susijusios su nusikalstamumu. Bendraudamas su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija visuomet mandagus. Stebima, jog nuteistasis stengiasi keisti savo elgesį tinkama linkme ir tikslų siekti nenusikalstant, dalyvauja ir užbaigia korekcines programas. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. M. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, išteisintas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu panaikintas 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, t. y. V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2012 m. gruodžio 10 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 15 d.

Anksčiau teismo neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimą taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, penkiolika kartų skatintas, dirba, įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, išėjęs į laisvę dirbs pagal individualią veiklą - staliumi, turi gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, V. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad V. M. bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu penkis kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką keturis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką V. M. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad V. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, viena iš jų priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų kategorijai (žmogaus nužudymas dėl savanaudiškų paskatų), padarymą, veikiant bendrininkų grupėje, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis po žmonos mirties pradėjo stipriai vartoti alkoholį, dažnai jam išgerti siūlydavo žmonos giminaičiai, kurių pasiūlymams atsisakyti buvo sunku. Nuteistasis nurodo, jog dažniausiai vartodavo degtinę, taip pat neslepia, jog buvo laikotarpių, kuomet alkoholį vartojo ganėtinai dažnai bei dideliais kiekiais, turėdavo „užgėrimo“ laikotarpių, alkoholį vartojo tiek būdamas vienas, tiek su draugais. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją stebima, kad nuteistasis dabartinį nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t.y. kartu su bendrininku nužudė žmogų. Pažymėtina, jog per bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis keturis kartus buvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio ar jo surogatų, paskutinė nuobauda gauta 2020 m. rugsėjo 11 d.. Nuteistasis alkoholio vartojimo priežasčių paaiškinti negali, tačiau teigia, jog gailisi bei tikisi, jog per likusį bausmės laiką toks elgesys nebepasikartos. Be to, jis 2021 m. rugpjūčio 9 d. sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa. Taigi, nors nuteistajam šiuo metu nėra būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, tačiau laisvės atėmimo metu asmuo buvo keturis kartus sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio ar jo surogatų, jam buvo būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai - nuteistasis yra smurtavęs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo motyvacijos spręsti problemas susijusias su piktnaudžiavimu alkoholiu išlaikymas bei didinimas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, tačiau nurodo, jog tuo metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio dėl to visų detalių tiksliai įvardinti negali, teigia, jog didžiausią įtaką nusikalstamoms veikoms turėjo alkoholis. Jis nurodo, jog nusikalstamas veikas įvykdė spontaniškai, impulsyviai iš anksto savo elgesio neplanuodamas bei neapgalvodamas kokias pasekmes jo elgesys sukels, nors būdamas blaivus dažniausiai stengiasi apsvarstyti galimas pasekmes, susidėlioti darbus. Nuteistajam nėra būdingas agresijos panaudojimas, tačiau nuteistasis dabartinio nusikaltimo metu naudojo smurtą kito asmens atžvilgiu siekdamas naudos sau bei tarpusavio konflikto su nukentėjusiąją metu prarado savitvardą. Nestebima, jog nuteistasis išskirtinai stokotų empatijos, gebėjimo įsijausti į kitų asmenų pozicijas, tačiau išlieka labiau susikoncentravęs ties savo patyrimu. Šiuo metu nuteistasis negeba įžvelgti turimų problemų, nurodo, jog problemų neturi ir tų pačių klaidų nekartoja, tačiau stebima, kad asmuo net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje negeba pasimokyti iš ankstesnio patyrimo ir kartoja tas pačias klaidas. Praeityje nuteistasis pasirinkdavo netinkamas problemų sprendimo strategijas, nes tikėdavo, jog visos problemos išsispręs savaime. Stebima, kad asmuo nėra linkęs kreiptis į specialistus siekiant spręsti turimas problemas. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. M. neatliktos bausmės dalis (2 metai 9 mėnesiai 19 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. M. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.