- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-07
- Bylos Nr.
- 1S-180-530/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-84-1-00013-2008-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- V. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių Antrojo kalėjimo (toliau – Komisija) 2023 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. M.“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. M. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, išteisintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu panaikintas 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, t. y. V. M. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2012 m. gruodžio 10 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 15 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2023 m. sausio 26 d.) – 2 metai 9 mėnesiai 19 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2023 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos konstatuodama, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai. Nuteistasis stengiasi keisti savo elgesį tinkama linkme, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, todėl nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nutartyje padarė išvadą, kad nors nuteistasis V. M. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nuteistasis V. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2023 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
4.2. Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas ne visai objektyviai įvertino Komisijos nutarimą ir skundžiamoje nutartyje nepateikė pakankamai teisinių argumentų, pagrindžiančių tokį savo sprendimą. Kadangi jis bausmės atlikimo metu už gerą elgesį ir stropų darbą yra skatintas 15 kartų, taip pat yra padaręs 5 drausmės pažeidimus, už kuriuos 4 kartus buvo nubaustas, tačiau drausminės nuobaudos šiuo metu nebegalioja. Socialinio tyrimo išvadoje jam yra nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika bei padaryta išvada, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, todėl nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Įkalinimo įstaigoje pastoviai dirba nuo 2013 metų. Jis teismui taip pat pateikė informaciją, kuri papildo Komisijos nutarimą, tačiau ji niekaip neatsispindi skundžiamoje nutartyje, t. y. Pravieniškių antrojo kalėjimo viršininko įsakymais, jam buvo suteikta teisė jau tris kartus trumpalaikių trijų parų išvykų į namus metu aplankyti artimuosius be jokios palydos ar priežiūros. Ir jis be jokių pažeidimų sugrįžo į įkalinimo įstaigą ir toliau atlieka bausmę.
4.3. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas prie dabar galiojančios įstatymo formuluotės skundžiamoje nutartyje iškėlė papildomą reikalavimą, t. y. mažinti esamą žemą nusikalstamo elgesio riziką ir tokiu būdu akivaizdžiai neteisingai traktavo galiojančio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kadangi jokiame įstatyme nėra reikalavimo, kad žema nusikalstamo elgesio rizika dar turi būti mažinama.
4.4. Apelianto įsitikinimu, susipažinus su apylinkės teismo nutarties argumentais darosi visiškai aišku, kad jam lygtinio paleidimo institutas niekada nebus taikomas, nes joje sakoma, kad: „Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą, (žmogaus nužudymą) <...> ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei“. Tačiau šios išvados nelabai teisingos šiandienos atžvilgiu, kadangi toks jis buvo daugiau nei prieš 10 metų ir nors bausmę šiuo metu atlieka už žmogžudystę, bet anksčiau nebuvo teistas ir iki tol nebuvo pavojingas visuomenei. Akivaizdu, kad apylinkės teismas įvertino ne jo resocializacijos progresą visos bausmės atlikimo metu, o jo praeitį. Bet praeities jis negali pakeisti ir jo gyvenimo skaudžios aplinkybės, kurias taip akcentuoja apylinkės teismas, jau niekada nepasikeis, tačiau nagrinėjamu atveju nėra teisinga praeitimi, besąlygiškai grįsti ateities prognozes.
4.5. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad jam yra būdingas impulsyvus, taip pat agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos praradimas, negebėjimas atpažinti problemų, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją stebima, kad teisės pažeidėjui nėra būdingas agresijos panaudojimas. Tuo tarpu svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą yra atsižvelgiama į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau teismas nepateikė faktų, kaip aukščiau išvardinti tariami asmenybės neigiami bruožai pasireiškė bausmės atlikimo metu.
4.6. Skunde nuteistasis nurodo, kad Socialinio tyrimo išvadoje, kuri buvo pateikta Komisijai ir apylinkės teismui, įkalinimo įstaigoje dirbantys specialistai, psichologai bei pareigūnai, kurie tiesiogiai ilgą laiką dirba su juo ir jį labai gerai pažįsta padarė tokią apibendrinančią išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau apylinkės teismas, be realių argumentų, kurie būtų pagrįsti konkrečiais faktais ir paneigtų tokią laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų ir kvalifikuotų specialistų išvadą, priėmė kardinaliai priešingą tokiai išvadai sprendimą. Toks apylinkės teismo sprendimas, kuris absoliučiai prieštarauja laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų atliktai Socialinio tyrimo išvadai, vargu ar laikytinas teisėtu ir teisingu, ypač jei Socialinio tyrimo išvada nėra pripažinta iš esmės klaidinga. Ir nors sprendimą dėl asmens lygtinio paleidimo patvirtinimo priima tik teismas, bet laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų ir kvalifikuotų specialistų sudaryta Socialinio tyrimo išvada bei kompetentingos Komisijos nuomonė teismui irgi turėtų ką nors reikšti. Tuo labiau, kad nuteistasis iki Komisijos priimto jam palankaus sprendimo privalėjo įvykdyti daugybę jam iškeltų reikalavimų. Taip pat sąžiningai ir pilnai įvykdė visas jam nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas ir socialinės reabilitacijos priemones.
4.7. Skunde apeliantas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju neturėtų būti ignoruojami BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 82 straipsnis, taip pat teisėtų lūkesčių įgyvendinimo principas (2008 m. gruodžio 24 d. Lietuvos respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas) ir atlikus 10 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę iš paskirtų 13 metų turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kaip tai numato įstatymas. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas patvirtinti Komisijos nutarimas, tačiau jis nutarimo netvirtino, o ėmėsi nagrinėti lygtinio paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai jau padarė kompetentinga Komisija.
4.8. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis už savo kadaise padarytą nusikaltimą yra ne tik nuteistas griežta laisvės atėmimo bausme, bet už tai jau praleido įkalinimo įstaigoje 10 metų ir 4 mėnesius. Iki to nelemto nusikaltimo, kurio neturėjo būti, nebuvo teistas. Be galo gailisi dėl to kas įvyko ir garantuoja, jog toliau gyvens tik padoraus žmogaus gyvenimą. Todėl prašo įvertinti šią aplinkybę ir suteikti galimybę likusią bausmės dalį praleisti ne įkalinimo įstaigoje, o už jos ribų, laisvos bendruomenės aplinkoje su probacijos priežiūra. Kadangi laisvėje yra artimų žmonių, kurie šiuo metu yra pasirengę geranoriškai ir visapusiškai jam padėti po ilgo laiko adaptuotis visuomenėje, kad jis taptų visaverčiu šios visuomenės piliečiu. Tuo tarpu kai visą bausmę tenka atlikti iki galo įkalinimo įstaigoje, tai resocializacijos procesas tampa demotyvuojantis ir praranda savo prasmę, o tai yra žalinga ne tik nuteistiesiems, bet ir visuomenei. Vis dėlto per visą bausmės atlikimo laiką jis net 15 kartų yra paskatintas, o tai visiškai paneigia apylinkės teismo tvirtinimą, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo toks, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Ir nors per bausmės atlikimo laiką yra padaręs 5 drausmės pažeidimus, iš jų 4 kartus baustas drausmine tvarka, tačiau remiantis BVK 80 straipsnio 9 punktu, jis yra laikomas nebaustu. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad jis kalinimo įstaigoje dirba beveik 10 metų ir per šį laikotarpį, kiekvieną mėnesį, iš jo darbo užmokesčio yra išskaičiuojami finansiniai įsipareigojimai pagal vykdomuosius raštus. Tik įkalinimo įstaigoje net už sunkų ir sąžiningą darbą gaunamas atlyginimas yra labai menkas, todėl bendra padengto įsiskolinimo suma yra santykinai nedidelė. Todėl viena iš priežasčių, kodėl jis prašosi išleidžiamas lygtinai, yra noras kuo greičiau užsiimti individualia darbine veikla, pagal turimą staliaus specialybę ir iš gaunamų pajamų, žymiai reikšmingesnėmis sumomis kuo greičiau išmokėti likusią ieškinio dalį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų negauta.
Nuteistojo V. M. skundas netenkinamas.
6. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo V. M. skundo argumentus bei skundžiamos nutarties motyvus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenimis kitaip, nei juos įvertino apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo motyvai. Vien tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu bei savaime nereiškia, kad nepagrįstai buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistojo V. M. atžvilgiu.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema. Tačiau vien šio formalaus pagrindo nepakanka, kad V. M. galėtų būti išleistas į laisvę anksčiau laiko. Būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis V. M. sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
9. Teisėjų kolegija įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei paties nuteistojo nurodytas aplinkybes, neabejoja tam tikrais teigiamais V. M. asmenybės pokyčiais, kadangi nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 15 kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (vaikais, teta, partnere), problemų dėl gyvenamosios vietos taip pat neturi. Apelianto darbinė motyvacija visą laiką buvo aukšta, atlikdamas bausmę jis visą laiką dirbo, o paleistas lygtinai darbinę veiklą tęstų užsiimdamas individualia veikla, susijusia su turimais staliaus įgūdžiais. V. M. bausmės atlikimo metu taip pat mokėsi ir įgijo staliaus bei baldžiaus specialybes. Jis taip pat ne kartą buvo išleistas trumpalaikių išvykų į namus, grįžo laiku, pažeidimų nefiksuota. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pagal išgales dengia finansinius įsipareigojimus, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių egzistavimo nepakanka išvadai, kad V. M. bausmės atlikimo metu iš tiesų pakeitė nuostatas ir savo elgesį teigiama linkme, todėl teisėjų kolegija spręsdama klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos įvertina visus duomenis esančius byloje.
10. Kaip jau minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Vertinamu atveju iš 2023 m. sausio 17 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką jau pirminio vertinimo metu buvo žema, todėl dėl nuteistojo teigiamo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, jų stabilumo, atliekant laisvės atėmimo bausmę neturi kilti jokių pagrįstų abejonių. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys, jų visuma, vis tik neteikia pagrindo išvadai, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir lygtinis paleidimas neabejotinai gali būti taikomas. Kadangi V. M. net ir po gana ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo bei įvairių programų išklausymo nustatomas ženklus dinaminių (kintamųjų) kriminogeninių veiksnių skaičius, kuriuos skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarė apylinkės teismas ir kurių aukštesnysis teismas nekartoja, tačiau jų egzistavimas aukštesniajam teismui nesuponuoja išvados, kad nuteistasis V. M. savo elgesį bei nuostatas pakeitė esmingai ir paleistas lygtinai sugebės savarankiškai valdyti šiuos nusikalstamą elgesį galinčius paskatinti veiksnius. Pažymint, kad nuteistasis V. M. net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje 5 kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir net 4 kartus buvo nubaustas. Ir nors drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, o paskutinioji buvo gauta 2020 m. rugsėjo mėn., tačiau jos atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Pažymint, kad V. M. padaryti pažeidimai, už kuriuos jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, išimtinai susiję su alkoholinio vartojimu. Ir nors nuteistasis 2021 m. rugpjūčio 9 d. baigė Anoniminių alkoholikų užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad apeliantas iki šiol alkoholio vartojimo priežasčių paaiškinti negali bei šią problemą turėjo ir būdamas laisvėje (nusikalto būdamas apsvaigus nuo alkoholio, turėdavo „užgėrimo“ laikotarpių, kurie trukdavo po pora savaičių), daro išvadą, kad laikotarpis kuomet V. M. nevartoja alkoholio nėra toks ilgas, jog būtų galima spręsti, kad šis kriminogeninis veiksnys jau yra suvaldytas. Vertinant mąstymo ir elgesio nuostatas akivaizdu, jog nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai vis dar silpnoki. V. M. yra linkęs kartoti tas pačias klaidas ir nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, taip pat negeba įžvelgti turimų problemų ir nėra linkęs ieškoti pagalbos, o tai neabejotinai didina jo kriminalinio elgesio riziką ateityje. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu šių aplinkybių egzistavimas rodo, kad pataisos procesas nuteistajam V. M. dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus.
11. Bylos duomenimis V. M. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų susijusių su žmogaus gyvybe bei nuosavybe įvykdymu bendrininkaujant. Ir nors apeliantas anksčiau neteistas, tačiau viena jo įvykdyta nusikalstama veika (nužudymas iš savanaudiškų paskatų) sukėlė negrįžtamas pasekmes. Šiuo metu nuteistasis kalbėdamas apie savo nusikaltimą kaltę pripažįsta pilnai, tačiau nėra linkęs analizuoti priežasčių, kas turėjo daugiausiai įtakos šio nusikaltimo padarymui, o tai tik parodo, kad skundo autoriui vis dar trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių ir savo elgesio pasekmių įvertinimo, todėl daryti išvados, jog nuteistojo V. M. elgesys šiuo metu jau yra pakankamai pakitęs ir, kad jam taikoma probacija bus sėkminga, nėra pagrindo.
12. Ir nors teistumų kiekis ir nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šių aplinkybių egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes ir tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Apylinkės teismas vertindamas aplinkybę, kad V. M. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai 19 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2023 m. sausio 26 d.), įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pataisos procesas nuteistajam V. M. dar turėtų būti tęsiamas, tuo tarpu lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas bei visuomenės interesai.
13. Akivaizdu, kad nuteistasis V. M. savo skunde akcentuoja tik jo lygtinį paleidimą pagrindžiančias aplinkybes, išskirtinę reikšmę suteikdamas Komisijos ir su juo dirbančių specialistų sprendimui ir visiškai ignoruoja pirmosios instancijos teismo padarytas priešingas išvadas, kurios teisėjų kolegijos vertinimu atitinka byloje esančius faktinius duomenis. Tačiau pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Tokios išvados daromos įvertinus ne tik žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bet visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, t. y. ir tuos kurie nustatyti Socialinio tyrimo išvadoje remiantis asmens byla, interviu/pokalbių metu, savęs vertinimo anketa bei kitais duomenimis. Todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodęs nuteistojo neigiamus asmenybės bruožus (agresyvumas, impulsyvumas, savitvardos praradimas ir pan.) susijusius su kriminaline istorija, o ne pasireiškusius bausmės atlikimo metu, įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
14. Ir nors apeliantas skunde nesutinka, kad jam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dar gali būti mažinama, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad per visą bausmės laiką nuteistojo V. M. rizika pagal „OASys“ metodiką buvo žema, todėl būtent dinaminių (kintamųjų) kriminogeninių veiksnių, kurie parodo problemiškiausias nuteistojo gyvenimo sritis, koregavimas vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, riziką nusikalsti pakartotinai gali sumažinti, ką savo nutartyje ir akcentavo apylinkės teismas ir su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas.
15. Pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nesudaro ir skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi vertinti Komisijos nutarimą ne tik teisėtumo, bet ir pagrįstumo aspektu. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog apylinkės teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti nutarimą arba jo nepatvirtinti. Įvertinęs pateiktos medžiagos duomenis ir nustatęs, kad nuteistasis neatitinka visų BVK numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų (apylinkės teismas nenustatė, jog nors nuteistasis V. M. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals), teismas motyvuota nutartimi Komisijos nutarimo nepatvirtino, t. y. apylinkės teismas procedūrinių pažeidimų Komisijai svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo nenustatė, tačiau konstatavo, kad Komisijos išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, neatitinka faktinių aplinkybių. Nutartyje aiškiai nurodyta, kokiomis aplinkybėmis vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad nuteistasis V. M. dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės – nuteistajam nustatomi kriminogeniniai veiksniai, jo elgesys bausmės atlikimo metu, elgesio ir mąstymo trūkumai, taip pat padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis. Todėl teigti, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netvirtindamas Komisijos nutarimo savo sprendimo nemotyvavo ar netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra.
16. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog V. M. pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Dėl to nuteistojo V. M. skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo V. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.