Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2015-09-10 · Civilinė byla Nr. A2-381-368/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-04-06Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2013-06-12Šiaulių apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-04-22Lietuvos apeliacinis teismas
  4. ApeliacijaSprendimas · 2015-09-10Šiaulių apygardos teismas
  5. 2VP-854-357/2016Nutartis · 2016-09-07Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-10
Bylos Nr.
A2-381-368/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02159-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Ieškovas
UAB „Pinigų medis“
Trečiasis asmuo
AB „DNB Lizingas“, UAB Kėdainių agrocentras, UAB „Biomasės Centras“, UAB „Baltic Argo“, P. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriui
Kategorijos
  • 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-381-368/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02159-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 21.1.; 42.4; 42.7;116 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 10 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Pinigų medis“ atstovui advokatui D. B.,trečiojo asmens AB „DNB Lizingas“ atstovui advokatui T. Z.,trečiojo asmens UAB Kėdainių agrocentras atstovei L. N.,trečiojo asmens UAB „Biomasės Centras“ atstovui K. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Pinigų medis“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai žemės ūkio bendrovei „Miežaičiai“ bei tretiesiems asmenims AB „DNB Lizingas“, UAB Biomasės Centras, UAB Kėdainių agrocentras, UAB „Baltic Argo“, P. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriui dėl sutarties pripažinimo pagrindine žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi bei sutarties įvykdymo atgręžimo taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas 2010 m. lapkričio 26 d. sudarytą sutartį pripažinti pagrindine žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimi. Sutartimi šalys sutarė, kad atsakovas parduos ieškovui 184,54 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus po 3200 Lt (926,78 Eur) už vieną hektarą; šalys įskaitė ankstesnę atsakovo skolą ieškovui – 58 135 Lt (16 837,06 Eur), kaip dalinį mokėjimą už įsigyjamus sklypus, o dėl likusios nesumokėtos sumos susitarė, kad ji bus išmokėta dalimis po sutarties įforminimo notarine tvarka. Ieškovas visas sutarties sąlygas įvykdė, o atsakovas savo prievolės notariškai įforminti sklypų pirkimo–pardavimo sutarties neįvykdė. Sudarytoje sutartyje yra visos sutarties sąlygos, būdingos pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai. Įskaitymu atlikdamas mokėjimus ieškovas atliko veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai, todėl šios sutarties negalima pripažinti preliminariąja sutartimi, nes pagal preliminariąją sutartį jokie mokėjimai negalimi. Ieškovas vienašališkai negali sutarties įforminti notariškai ir taip įgyti nuosavybės teisę į žemę, nes atsakovas vengia vykdyti savo įsipareigojimus ir nesudaro su ieškovu notarinės sutarties.

Žemesnės instancijos teismas

Šis tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi procesas šioje byloje buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartimi civilinė byla pagal teismingumą buvo perduota Šiaulių apygardos teismui.

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas faktiškai perdavė ieškovui sutartyje nurodytus žemės sklypus iškart po sutarties sudarymo, kad po sutarties sudarymo ieškovas sklypus faktiškai valdė kaip savo, patyrė dėl to kokių nors išlaidų, kad dirbo žemės ūkio paskirties žemės sklypus, naudojo juos pagal naudojimo paskirtį ir gavo iš to naudos, t. y. bet kokia forma aktyviai dalyvavo žemės ūkio produktų gamyboje ir pan. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui neįrodžius žemės sklypų valdymo perdavimo fakto nėra pagrindo taikyti CK 6.309 straipsnio taisyklių (CK 1.93 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog ginčo žemės sklypai yra areštuoti, t. y. patenkinus ieškovo reikalavimą būtų perleista nuosavybės teisė į atsakovo areštuotą nekilnojamąjį turtą, o tai prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms, draudžiančioms perleisti nuosavybės teisę į areštuotą turtą. Be to, atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl jos turtas gali būti perleidžiamas tik griežtai laikantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) reikalavimų ir tvarkos. Teismas nurodė, kad negali išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje 2-6591-262/2011, įvykdymo atgręžimo klausimo, nes atsakovui yra iškelta bankroto byla, kurioje visi klausimai turi būti sprendžiami ĮBĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria neišspręstas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymo atgręžimo klausimas, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

Ieškovas UAB „Pinigų medis“ prašo taikos sutarties įvykdymo atgręžimo klausimo šioje byloje nespręsti, nes restitucijos pasekmių taikymo klausimas sprendžiamas kitoje civilinėje byloje, kurią nagrinėja Šiaulių apygardos teismas.

Trečiasis asmuo AB „DNB Lizingas“ prašo taikyti taikos sutarties įvykdymo atgręžimą ir tretiesiems asmenims perleistus žemės sklypus grąžinti atsakovui bankrutuojančiai žemės ūkio bendrovei „Miežaičiai“, kadangi šių sklypų pirkimo–pardavimo metu atsakovas ir tretieji asmenys buvo nesąžiningi, nes sklypai buvo areštuoti. Mano, kad tokiu būdu bus užtikrintos atsakovo – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės ir interesai.

Tretieji asmenys UAB Biomasės centras ir UAB Kėdainių agrocentras prašo reikalavimą dėl įvykdymo atgręžimo šioje byloje atmesti, nes mano, kad yra sąžiningi žemės sklypų įgijėjai.

Dėl taikos sutarties įvykdymo atgręžimo

Pagal CPK 373 straipsnį panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. Taigi įstatymo leidėjas įtvirtino taisyklę, kad esant būtinybei teismo nutarties įvykdymo atgręžimo klausimas yra išsprendžiamas galutiniu teismo procesiniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo (CPK 371 str., 373 str.). Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimas vykdomas toje pačioje byloje, kurioje buvo atnaujintas procesas. Taip užtikrinamas civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principo įgyvendinimas ir išvengiama naujo proceso dėl procesinio sprendimo įvykdymo atgręžimo. Atnaujinto proceso byloje teismui priėmus naują sprendimą, ankstesnis teismo procesinis sprendimas netenka galios pagal įstatymą (CPK 371 str. 3 d.), todėl bankrutuojančio atsakovo kreditoriams prašant privalo būti išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymo atgręžimo klausimas. Be to, restitucijos taikymą numato ir CK 1.80 straipsnio 2 dalis, kurioje reglamentuota, kad, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o, kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucijos taikymo pagrindą ir būdus reglamentuoja Civilinio kodekso šeštosios knygos I dalies X skyrius. Teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį pripažinus prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir dėl to negaliojančia ab initio privalo būti taikoma restitucija.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartimi ieškovas UAB „Pinigų medis“ ir atsakovas ŽŪB „Miežaičiai“ susitarė ieškovo nuosavybėn už 590 528 Lt perduoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą – 184,54 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taikos sutartį šalys laikė turto priėmimo-perdavimo ieškovui aktu; įsiteisėjusią teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo laikė pagrindu ieškovui nuosavybės teisių į turtą įregistravimui Nekilnojamojo turto registre; šalys susitarė, kad turto perleidimo 590 528 Lt kainos dalis – 58 135 Lt, ieškovo yra sumokėti iki šios sutarties pasirašymo, o likusią nesumokėtą kainos dalį – 532 393 Lt, ieškovas įsipareigojo sumokėti tokia tvarka: 300 000 Lt iki 2012 m. sausio 1 d.; 232 393 Lt iki 2013 m. sausio 1 d. Pagal minėtą teismo nutartį nurodytų žemės sklypų nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos ieškovui. Taikant restituciją byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų grąžinimo atsakovo nuosavybėn bei atsakovui ieškovo sumokėtų sumų grąžinimo. Bylos šalių teigimu, ginčo žemės sklypus atsakovas įsigijo iš valstybės išsimokėtinai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas pervedė atsakovui 58 135 Lt, t. y. 10 procentų pradinio įnašo pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dalį (2 tomas, 126 b. l.). Ginčo sutarties 3.2.1 punktu šią sumą šalys įskaitė kaip atsakovo skolą ieškovui pagal paskolos sutartį (c. b. Nr. 2-6591-262/2011 10 b. l.). Ieškovo pateiktos mokėjimo nurodymų kopijos liudija, kad po taikos sutarties patvirtinimo ieškovas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos už atsakovą ŽŪB „Miežaičiai“ yra iš viso sumokėjęs 358 233,39 Lt (2 tomas, 127–132 b. l.), kurie kartu su įskaitytais 58 135 Lt sudaro 416 368,39 Lt. Pagal taikos sutarties sąlygas ieškovas atsakovui turėjo sumokėti 532 393 Lt. Šalys teigė, kad taikos sutarties sąlygas ieškovas įvykdė ir pagal ją su atsakovu visiškai atsiskaitė. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus 2014-06-05 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už minėtus žemės sklypus su Nacionaline žemės tarnyba buvo visiškai atsiskaityta (3 tomas, 80–82 b. l.). Atsiskaitymo už perleistus žemės sklypus aplinkybę konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-03-06 nutartyje Nr. 3K-3-128-686/2015 (4 tomas, 70 b. l.).

Aplinkybė, kad ieškovas už atsakovą Nacionalinei žemės tarnybai sumokėjo žemės sklypų kainą, nesuteikia pagrindo netaikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo, kadangi CK 6.50 straipsnio 1 dalis nedraudžia trečiajam asmeniui už skolininką įvykdyti prievolę. Pagal teismui prieinamus Nekilnojamojo turto registro duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad tik vienas iš taikos sutartimi įgytų sklypų, kurio unikalus Nr. 4400-0937-2670, šiuo metu ieškovui priklauso nuosavybės teise. Dalį taikos sutarties pagrindu gautų žemės sklypų ieškovas pirkimo-pardavimo sutartimis perleido UAB Biomasės centras, o UAB Biomasės centras dalį įgytų žemės sklypų perleido kitam asmeniui – UAB Kėdainių agrocentras (3 tomas, 105–173, 232–242 b. l.). Esant šioms aplinkybėms taikos sutarties įvykdymo atgręžimas turi įtakos dabartinių žemės sklypų savininkų materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl konstatavus, kad taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir yra niekinė, bei nustačius, kad šios sutarties pagrindu įgytus žemės sklypus ieškovas pardavė, yra pagrindas išvadai apie nuosavybės teise nepriklausančio turto perleidimą (CK 6.307 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje konstatavo, kad teisėje galioja principas, jog niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (nemo plus juris ad alium transferre potest quam in se haberet) ir šios aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismui ex officio spręsti dėl ieškovo sudarytų ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių (ne)teisėtumo bei jo teisinių padarinių. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas žemės sklypus UAB Biomasės centras perleido jau esant atnaujintam bylos, kurioje patvirtinta ieškovo ir atsakovo taikos sutartis, procesui, todėl tokie ieškovo veiksmai turi būti įvertinti sąžiningumo aspektu.

Taigi byloje yra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus apygardos teismui 2012-04-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 6591262/2011atnaujinus procesą bei nustačius, kad ankščiau minėtas ginčo turtas yra areštuotas, bei vykstant teisminiam ir apeliaciniam bylos nagrinėjimui dėl ginčo turto nei ieškovas UAB „Pinigų medis“, nei tretieji asmenys UAB Biomasės centras ir UAB Kėdainių agrocentras neturėjo teisės parduoti ir pirkti areštuoto ginčo turto. Apie turto areštą visi šie asmenys turėjo galimybę sužinoti iš viešųjų turto registrų duomenų bazės, todėl UAB „Pinigų medis“ ir UAB Biomasės centras 2012-06-14, 2012-11-29, 2013-04-26, 2013-05-08 bei UAB Biomasės centras ir UAB Kėdainių agrocentras 2013-12-23 (3 tomas, 105–173, 232–242 b. l.) sudarydami ginčo turto pirkimo–pardavimo sandorius buvo nesąžiningi, nes areštuoto turto perleidimas dėl jo vykstant teisminiam ginčui prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, draudžiančioms perleisti nuosavybės teisę į areštuotą turtą. Nuo turto arešto įregistravimo viešame turto arešto aktų registre momento kreditorius, kurio naudai pritaikytas turto areštas, įgyja turtinį interesą į areštuotą turtą, kuris realizuotinas kreditoriui nukreipiant jam palankaus teismo sprendimo patenkinimą į jo naudai areštuotą turtą CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta turto arešto samprata – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Iš pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio matyti, kad atsakovui buvo uždrausta disponuoti areštuotais žemės sklypais. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat yra privaloma vykdyti (CPK 18 str.). Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalį turto arešto aktų registre registruojami teismų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant.

Taip pat minėto turto perleidimo sandoriai prieštarauja ir viešajam interesui, kadangi yra pažeisti bankrutuojančios ŽŪB „Miežaičiai“ kreditorių interesai gauti savo reikalavimų patenkinimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kilus restitucijos ir vindikacijos taikymo klausimui, svarbus ir teisiškai reikšmingas yra ne vien asmens sąžiningumas, bet ir pats sąžiningumo principas. Tai yra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 str. 2 d.), t. y. sprendžiant pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį įgijėjo sąžiningumas yra vienas aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją iš viso ir ar vykdyti ją natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-424/2013; 2013-11-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-575/2013).

Esant šioms aplinkybėms pirmiau minėti sandoriai (2012-06-14, 2012-11-29, 2013-04-26, 2013-05-08 visi, bei 2013-12-23 iš dalies) dėl ginčo turto perleidimo teismo ex officio pripačintini negaliojančiais, o sandorių šalys įpareigotinos grąžinti atsakovui bankrutuojančiai žemės ūkio bendrovei „Miežaičiai“ žemė ūkio paskirties žemės sklypus, gautus pagal šiuos sandorius. Atsakovas įpareigotinas atitinkamai grąžinti tretiesiems asmenims UAB Biomasės centras 264741,12 Eur ir UAB Kėdainių agrocentras 174 351,25 Eur, kurie bankroto įstatymo nustatyta tvarka įgyja teisę atsakovui pateikti kreditorinius reikalavimus (CPK 371–373 str., CK 1.80 str., 6.145 str., ĮBĮ 3str., 21str.).

Ieškovo teiginiai, jog patvirtintos taikos sutarties įvykdymo atgręžimo klausimas šioje byloje nespręstinas, nes restitucijos pasekmių taikymo klausimas sprendžiamas kitoje civilinėje byloje, kurią nagrinėja Šiaulių apygardos teismas yra visiškai nepagrįsti, nes LITEKO sistemos duomenimis minėtas teismas 2015-06-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-273-267/2015 ieškovės bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Miežaičiai“ ieškinį atsakovei UAB „Pinigų medis“ dėl piniginės kompensacijos priteisimo paliko nenagrinėtą, kadangi nustatė, jog teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš ieškovo UAB „Pinigų medis“ priteistina atsakovui BŽŪB „Miežaičiai“ 1212,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui AB „DNB lizingas“ 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (2 tomas, 164 b. l.) ir 20,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidų valstybei (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiomis 2012-06-14, 2012-11-29, 2013-04-26, 2013-05-08 tarp ieškovo UAB „Pinigų medis“ (į. k. 302055532) ir trečiojo asmens UAB Biomasės centras (į. k. 301684650) sudarytas žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taikyti restituciją natūra – grąžinti atsakovo ŽŪB „Miežaičiai“ (į. k. 171286537) nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paimant juos iš trečiojo asmens UAB Biomasės centras (į. k. 301684650). Įpareigoti atsakovą ŽŪB „Miežaičiai“ (į. k. 171286537) grąžinti trečiajam asmeniui UAB Biomasės centras (į. k. 301684650) 264 741,12 Eur.

Pripažinti negaliojančia 2013-12-23 tarp trečiųjų asmenų UAB Biomasės centras (į. k. 301684650) ir UAB Kėdainių agrocentras (į. k. 303206485) sudarytos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo – pardavimo: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 11,9000 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8,1000 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 13,2000 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8,4100 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 3,9000 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 6,7000 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8,0000 ha, esančio (duomenys neskelbtini) (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taikyti restituciją natūra – grąžinti atsakovo ŽŪB „Miežaičiai“ (į.k.171286537) nuosavybėn visus šiuos žemės ūkio paskirties žemės sklypus paimant juos iš trečiojo asmens UAB Kėdainių agrocentras (į. k. 303206485). Įpareigoti atsakovą ŽŪB „Miežaičiai“ (į.k.171286537) grąžinti trečiajam asmeniui UAB Kėdainių agrocentras (į.k.303206485) 174 351,25 Eur.

Iš ieškovo UAB „Pinigų medis“ priteisti atsakovui BŽŪB „Miežaičiai“ 1212,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui AB „DNB lizingas“ 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 20,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Teisėjas Egidijus Mockevičius