- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-12
- Bylos Nr.
- A2-737-210/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02159-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- UAB „Pinigų medis“
- Atsakovas
- BŽŪB „Miežaičiai“
- Trečiasis asmuo
- AB DNB Lizingas
- Advokatai
- Giedrius Mikalauskas, Tadas Zaremba, Mindaugas Dovidauskas
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. A2-737-210/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pinigų medis“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai žemės ūkio bendrovei ,,Miežaičiai“ dėl sutarties pripažinimo pagrindine žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2012-04-06 nutartimi atnaujino procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-6591-262/2011.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-6591-262/2011 pagal ieškovo UAB „Pinigų medis“ ieškinį atsakovui ŽŪB „Miežaičiai“ dėl sutarties pripažinimo pagrindine žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi 2011-11-17 nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, kuria šalys sutarė, jog atsakovas – ŽŪB „Miežaičiai“ ieškovui nuosavybėn perduoda žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šių ieškovui perduotų žemės sklypų bendras plotas 184,54 ha, jų paskirtis - žemės ūkio, vertė (kaina) – 590528 Lt.
Vilniaus apygardos teismas 2012-04-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4109-178/2012 pareiškėjų AB DNB lizingas ir UAB ,,Baltic Agro“ prašymu atnaujino procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-6591-262/2011 CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Teismas, atnaujindamas procesą nurodė, kad pagal CPK 365 str. 1 d. prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtrauktieji į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu priimtu galutiniu procesiniu dokumentu byloje teismas nusprendė dėl šių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismas sprendė, kad civilinės bylos Nr. 2-6591-262/2011 procesiniai dokumentai liudija, jog jau bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantiems byloje asmenims – ieškovui ir atsakovui, buvo žinoma apie ŽŪB „Miežaičiai“ priklausančių dalies žemės sklypų areštą ir įkeitimą. Iš pareiškėjų prie prašymų teikiamų dokumentų matyti, kad pareiškėjai turėjo teisę nukreipti jiems teismų sprendimais priteistų sumų išieškojimą į šios bendrovės jų reikalavimų užtikrinimui areštuotą turtą, kuris aukščiau minėtos taikos sutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2011-11-17 nutarties pagrindu atiteko ieškovo nuosavybėn. Taigi, anot teismo, negalima laikyti, kad pareiškėjai neturėjo jokių teisių į ginčo nekilnojamuosius objektus. Tuo tarpu pareiškėjai, nebūdami įtraukti į bylos nagrinėjimą, negalėjo pateikti jokių argumentų bei prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir sudaromos taikos sutarties. Kartu teismas, atnaujindamas procesą, pažymėjo ir tai, kad iš antstolės V. Š. prašymo (b. l. 28-36) turinio galima spręsti, kad galėjo būti pažeisti ne tik pareiškėjų, bet dar ir visos eilės kitų ŽŪB „Miežaičiai“ kreditorių interesai.
Šioje byloje po nutarties atnaujinti procesą priėmimo, UAB „Miežaičių projektai“ pateikė prašymą pakeisti civilinėje byloje dalyvaujantį asmenį UAB „Baltic Agro“ į UAB „Miežaičių projektai“ bei pripažinti, kad UAB „Miežaičių projektai“ atsisakė visų UAB „Baltic Agro“ 2012-03-09 prašyme dėl proceso atnaujinimo pareikštų reikalavimų ir šioje dalyje civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo nutraukti.
Vilniaus apygardos teismas 2012-11-29 nutartimi pakeitė civilinėje byloje dalyvaujantį asmenį UAB „Baltic Agro“ į UAB „Miežaičių projektai“, o civilinę bylą dalyje pagal UAB „Baltic Agro“ 2012-03-09 prašymą atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje nutraukė.
Vilniaus apygardos teismas 2012-06-12 nutartimi civilinę bylą Nr. A2-4109-392/2012 pagal ieškovo UAB ,,Pinigų medis“ ieškinį atsakovui ŽŪB ,,Miežaičiai“ dėl sutarties pripažinimo pagrindine žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimi perdavė nagrinėti iš esmės Šiaulių apygardos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis).
I.1. Ieškovo ieškinio reikalavimo esmė
Ieškovas savo ieškinio pareiškimu civilinėje byloje dėl 2010-11-26 sudarytos sutarties pripažinimo pagrindine žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartimi nurodė, kad aptariama sutartimi šalys, t. y. UAB „Pinigų medis“ ir atsakovas ŽŪB „Miežaičiai“ sutarė, kad atsakovas parduos ieškovui nurodytus sutartyje žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių bendras plotas 184,54 ha. Sutarė dėl žemės sklypų vertės – po 3200 Lt už vieną ha. Viso sklypų kaina nurodyta sutartyje – 590528 Lt. Remiantis šalių susitarimu, šalys įskaitė ankstesnę atsakovo skolą ieškovui – 58135 Lt, kaip dalinį mokėjimą už įsigyjamus sklypus, o dėl likusios nesumokėtos sumos susitarė, kad ji bus išmokėta dalimis, po sutarties įforminimo notarine tvarka. Tačiau nepaisant to, kad ieškovas visas sutarties sąlygas įvykdė, atsakovas savo prievolės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį notariškai įforminti neatvyksta. Manydami, kad sudarytoje sutartyje yra visos sutarties sąlygos, būdingos pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai, ieškovas teigė, kad yra pagrindas šalių 2010-11-26 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti pagrindine turto – žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartimi. Ieškovas, be kita ko, manė, kad kvalifikuojant šalių sutartį kaip pagrindinę sutartį, reikšmę turi ir šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika. Teigė, kad ieškovas atlikdamas mokėjimus įskaitymu atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai. Todėl mano, kad šios sutarties jokiu būdu negalima traktuoti, kaip preliminariosios sutarties, nes pagal preliminariąją sutartį jokie mokėjimai negalimi, todėl ir pagal šį požymį, ieškovo teigimu, aptariamoji sutartis laikytina pagrindine žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartimi. Ieškovas taip pat teigė, kad jis vienašališkai negali sutarties įforminti notariškai ir tokiu būdu įgyti nuosavybės teisę į žemę (turtą), jei atsakovas vengia vykdyti savo įsipareigojimus ir nesudaro su ieškovu notarinės sutarties. Atnaujinus procesą civilinėje byloje ir bylą nagrinėjant teisme iš esmės, ieškovo atstovas palaikė savo ieškinio reikalavimus, nurodė, kad ieškovas per šį laiką jau išmokėjo visas sutartimi ir teismo nutartimi patvirtinti taikos sutartį nurodytas sumas už įsigytą turtą, todėl naikinti 2011-11-17 Vilniaus apygardos teismo nutartį ir gražinti šalis į pradinę padėtį būtų neekonomiška, neracionalu ir neprotinga.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai preliminariąją žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį prašo prižinti pagrindine sutartimi. Iš bylos medžiagos matyti, kad aptariama Sutartimi didžiąja dalimi buvo susitarta dėl galimybės ateityje iš pardavėjo (atsakovo) nusipirkti būtent pagal 2010-04-28 iš valstybės atsakovo įsigytus žemės sklypus, už kuriuos sutarties su atsakovu sudarymo metu ir teismo nutarties patvirtinti šalių taikos sutartį priėmimo metu atsakovas dar nebuvo atsiskaitęs, o pagal su valstybe sudarytas valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose inter alia buvo įrašyta įstatyminė sąlyga dėl draudimo perleisti žemės sklypus kitiems asmenims, kol nebus pilnai atsiskaityta su valstybe, jokie sandoriai dėl aptariamų nekilnojamųjų daiktų negalimi.
Šalies argumentai
Taigi atsakovo atstovo teigimu, tiek Sutarties sudarymo metu (2010-11-26), tiek ieškovo kreipimosi su ieškiniu į teismą metu (2011-07-28), tiek šalių sudarytos taikos sutarties tvirtinimo metu (2011-11-17), atsakovas ŽŪB „Miežaičiai“ nebuvo atsiskaičiusi su valstybe už pagal Valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis lengvatinėmis sąlygomis įsigyjamą valstybinę žemę, todėl negalėjo įvykdyti preliminariojo susitarimo su UAB „Pinigų medis“ dėl žemės sklypų perleidimo šiai įmonei.
Todėl, atsakovo atstovo manymu, ieškovas nebuvo tinkamas valstybinės žemės įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis subjektas, todėl negalėjo būti ir tokios žemės pirkėjas, kol už žemę nebuvo visiškai atsiskaityta pirmojo pirkėjo – ŽŪB „Miežaičiai“. Be to, laikinojo žemės įsigijimo įstatymo 2 str. numatyta, kad teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę turi fiziniai asmenys, turintys profesinių įgūdžių ir kompetencijos, ir juridiniai asmenys - žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos už realizuotą prekinę žemės ūkio produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas. UAB „Pinigų medis“, anot atsakovo, yra juridinis asmuo, tačiau akivaizdu, kad neatitinkantis minėtų įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Be to, ieškovas neturi pirmenybės teisės į žemės sklypų įsigijimą pagal Laikinojo žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus kriterijus.
Atsakovai aptariamą sutartį vertina kaip preliminariąją, kuriai įstatymo leidėjas kelia tam tikrus reikalavimus ir nesutinka, kad sutartis atitiko visus pagrindinės sutarties požymius, todėl mano, kad nesudarius pagrindinės sutarties per preliminariojoje sutartyje numatytą terminą, prievolė sudaryti tokią sutarti pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.). Taigi mano, kad nuostolių instituto taikymui šiuo atveju pagrindo nėra, nes sutartis su ieškovu notarine tvarka nebuvo sudaroma ne nepagrįstai ar vengiant tokią sudaryti, bet dėl objektyvių tam trukdančių kliūčių (įstatyme įtvirtinto draudimo perleisti „neišmokėtą“ turtą), o pasibaigus pagrindinio sandorio sudarymo terminui (1 metai), išnyko (pasibaigė) ir tokia atsakovo prievolė apskritai.
Atitinkamai dėl aukščiau nurodytų priežasčių nėra ir nebuvo galimybės taikyti ieškovo nurodomų teisės normų, t. y. CK 1.93 str. 4 d. ar 6.309 str. 3 d., ir pripažinti ieškovą ginčo žemės sklypų savininku perkvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius santykius iš ikisutartinių į sutartinius.
BŽŪB „Miežaičiai“ atstovas, bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“ įgaliotas atstovas V. R., nesutikdamas su ieškinio reikalavimu, nurodė, kad aptariama notarinė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta dar ir dėl to, kad dalis sklypų buvo areštuoti ir įkeisti, taigi dėl šios ir aukščiau nurodytų priežasčių notaras tokios sutarties nebūtų tvirtinęs, kartu pažymi, kad, jo manymu, atnaujintoje byloje palikus galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, būtų pažeisti ir atsakovo bankrutuojančios ŽŪB „Miežaičiai“ kreditorių interesai. CK 6.66 str. 1 d. numatyta, kad sandoris pažeidžia kreditorių teises, jeigu dėl jo kreditorius tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės. Administratoriaus įsitikinimu dėl aptariamo nekilnojamojo turto sandorio (tiek Sutarties, tiek ir taikos sutarties) sumažėjo atsakovo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, akivaizdžiai pakito ieškovo turto masė, kas turėjo tiesioginės įtakos įmonės mokumui. Taikos sutartimi už nepagrįstai žemą kainą ieškovui buvo perleistas esminis ir pagrindinis atsakovo turtas, iš kurio galėjo būti patenkinta didelė dalis kreditorių reikalavimų. Taikos sutartimi atsakovas – ŽŪB „Miežaičiai“ pablogino savo ekonominę padėtį, o BŽŪB „Miežaičiai“ nepagrįstai buvo pastatyta į tokią ekonominę padėtį, kuri nebeleidžia atsiskaityti su kreditoriais ir turi esminę įtaką bendrovės nemokumui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB DNB Lizingas su ieškiniu nesutinka. Savo nesutikimą grindžia tokiais argumentais.
Teigia, kad AB DNB Lizingas ir ŽŪB „Miežaičiai“ 2008-02-27 sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o 2008-03-03 - lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas sutartis vykdė netinkamai, AB DNB Lizingas 2009-04-02 pranešimu jas nutraukė ir kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir atsakovo turto arešto. Prašymai buvo patenkinti. Teismo įsakymui įsiteisėjus, AB DNB Lizingas kreipėsi dėl vykdymo į antstolę V. Š.. 2010-06-03 pranešimu antstolė atsiuntė 2010-06-03 turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuoti atsakovo ŽŪB „Miežaičiai“ nekilnojamieji daiktai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš viso buvo areštuoti 45 nekilnojamieji daiktai, tame tarpe ir ginčo žemės sklypai. Šis antstolės V. Š. turto arešto aktas buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre.
Šalies argumentai
Taigi šioje byloje ieškovo keliamu reikalavimu, aptariama taikos sutartimi, kurią patvirtino teismas, ieškovo nuosavybėn buvo perduotas 31 vnt. žemės sklypų, priklausiusių atsakovui, kurie buvo areštuoti antstolių ir teismų siekiant užtikrinti trečiojo asmens ir kitų kreditorių interesus.
Trečiojo asmens manymu, ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties turinio analizė aiškiai rodo, kad šalių sudaryta sutartis atitiko visus Preliminariosios sutarties požymius, todėl neabejotinai laikytina preliminariąja sutartimi. Ieškovas, trečiojo asmens manymu neįrodė, kad tarp šalių sudarytas sandoris buvo ne preliminarioji sutartis, o pirkimo - pardavimo sutartis CK 6.309 straipsnio prasme ir kad būtent tokio sandorio, sudarydamos aptariamą sutartį, abi šalys siekė. Ieškovas, anot trečiojo asmens neįrodė ir turto perdavimo fakto, juolab, kad pačioje sutartyje toks faktas minimas tik esant sąlygai – sutarties notariniam patvirtinimui.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens teigimu, CK 6.165 str. 5 d. nustato, jog jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Šalys buvo susitarusios, kad pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta per protingą terminą nuo Preliminariosios sutarties sudarymo. Kadangi joks tikslus terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo nurodytas, tai vadovaujantis CK 6.165 str. 3 d. pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per vienerius metus nuo Preliminariosios sutarties sudarymo, t.y. pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2011-11-26. Akivaizdu, kad šis terminas yra praleistas, dėl ko šalims išnyko prievolė sudaryti pagrindinę sutartį.
AB DNB Lizingas mano, kad nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme ieškovo ieškinio reikalavimus ir patvirtinant šalių taikos sutartį buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Taigi daro išvadą, kad minima Vilniaus apygardos teismo 2011-11-17 nutartis, kuria buvo patvirtinta ieškovo UAB „Pinigų medis“ ir ŽŪB „Miežaičiai“ taikos sutartis turi būti panaikinta ir ieškovo ieškinys atsakovui atmestas.
Trečiasis asmuo P. K. teikiamais procesiniais dokumentais taip pat prašo ieškovo ieškinį netenkinti, nes mano, kad minėti žemės sklypai UAB „Pinigų medis“ buvo perleisti neteisėtai, kadangi ŽŪB „Miežaičiai“ ir sklypų perleidimo metu ir šiuo metu yra skolinga daugeliui kreditorių, taip pat ir jam, be to buvo perleisti teismo areštuoti sklypai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Šalių ginčo teisiniai aspektai.
Procesas nagrinėjamoje byloje atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatytu pagrindu, t.y. konstatavus, kad ginčo dalykas – nekilnojamojo turto nuosavybės teisė – (2011-11-17 nutartimi patvirtinus šalių UAB „Pinigų medis“ ir ŽŪB „Miežaičiai“ taikos sutartį pasikeitė ginčo objekto savininkas) turėjo ir turi įtakos trečiųjų asmenų (atsakovo kreditorių) teisėtiems interesams.
Byloje nagrinėta situacija, kai ŽŪB „Miežaičiai“ kreditoriai turėjo teisę nukreipti jiems teismų sprendimais priteistų sumų išieškojimą į šios bendrovės jų reikalavimų užtikrinimui areštuotą turtą, kuris taikos sutarties ir teismo 2011-11-17 nutarties pagrindu atiteko ieškovo nuosavybėn. Kartu ŽŪB „Miežaičiai“ kreditoriai, nebūdami įtraukti į bylos nagrinėjimą, negalėjo pateikti teismui nuomonės, argumentų bei prieštaravimų dėl ieškinio ir sudaromos taikos sutarties, nes jie ieškovo ieškinyje nebuvo nurodyti ir į bylą nebuvo įtraukti dalyvaujančiais (trečiaisiais) asmenimis.
Šią bylą nagrinėjusių Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismų nutartimis dėl proceso atnaujinimo konstatuota, kad 2011-11-17 nutartimi patvirtinta taikos sutartis turi teisinės reikšmės visiems ŽŪB „Miežaičiai“ kreditoriams, kurių naudai vykdomas išieškojimas (ne tik pareiškusiems prašymą atnaujinti procesą), todėl jie turi būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Teismas spręsdamas pastarąjį klausimą atsižvelgė į tai, kad ŽŪB „Miežaičiai“ 2012-09-27 nutartimi (kuri įsiteisėjo 2013-01-10) yra iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius. Todėl į bylą dalyvaujančiais asmenimis įtraukė BŽŪB „Miežaičiai“ bankroto administratorių - UAB „Valeksa“ (įgaliotas asmuo V. R.), kuris turi pareigą atstovauti visų kreditorių interesus, taip pat pareiškėjus civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo - AB DNB Lizingas, bei P. K., pareiškusius reikalavimus dėl proceso šioje byloje atnaujinimo.
Kartu, teismas pažymi, kad atnaujinus procesą ir bylos nagrinėjimą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles visais aspektais nuo pradžių, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju procesas atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatytu pagrindu, t.y. konstatavus, kad ginčo dalykas – nekilnojamojo turto nuosavybės teisė ir jos perleidimas kitam asmeniui – galimai turi įtakos trečiųjų asmenų (pareiškėjų atnaujinti procesą) interesams, kadangi 2011-11-17 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi buvo pakeistas areštuoto nekilnojamojo turto savininkas iš ŽŪB ,,Miežaičiai“ į ieškovą UAB „Pinigų medis“.
II. Teismo nustatyti bylos faktai ir reikšmingos ginčo išsprendimui aplinkybės.
Šioje byloje reikšminga tai, kad AB DNB Lizingas ir ŽŪB „Miežaičiai“ (šiuo metu BŽŪB „Miežaičiai“ atsakovas) 2008-02-27 sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-03-03 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui netinkamai vykdant aptariamas lizingo sutartis, AB DNB Lizingas 2009-04-02 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) jas nutraukė. Atsakovui nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo, AB DNB Lizingas pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-09-15 nutartimi AB DNB Lizingo prašymą tenkino ir areštavo atsakovui priklausanti turtą 86631,67 Lt sumai. Areštuotu turtu atsakovui buvo leista atsiskaityti su AB DNB Lizingo bendrove, atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui bei atlikti su darbo santykiais susijusius mokėjimus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-09-15 išdavė teismo įsakymą, kuriuo AB DNB Lizingo pareiškimas buvo tenkinas visiškai.
Teismo įsakymui įsiteisėjus, AB DNB Lizingas kreipėsi dėl vykdymo į antstolę V. Š.. 2010-06-03 pranešimu antstolė atsiuntė 2010-06-03 turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuoti nekilnojamieji daiktai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš viso buvo areštuoti 45 nekilnojamieji daiktai, (tame tarpe ir vėlesniu teismo procesiniu dokumentu patvirtinta šalių taikos sutartimi perleisti ieškovui žemės sklypai). Šis antstolės V. Š. turto arešto aktas buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre.
Minėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-11-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6591-262/2011 patvirtino taikos sutartį tarp atsakovo ŽŪB „Miežaičiai“ ir UAB „Pinigų medis“, pagal kurią ieškovo nuosavybėn perduotas 31 vnt. žemės sklypų, kurie priklausė atsakovui ŽŪB „Miežaičiai“ ir kurie buvo areštuoti antstolių ir teismų siekiant užtikrinti kreditorių interesus (2009-09-15 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo įsakymas; 2010-06-03 Turto arešto aktas; 2011-09-16 Turto arešto aktas; 2011-10-27 Turto arešto aktas).
Taigi iš šių duomenų ir dokumentų analizės akivaizdu, kad šalių taikos sutartimi šalys susitarė dėl areštuoto turto perleidimo, kuris jo perleidimo momentu negalėjo būti nei parduodamas, nei dovanojamas ar kitaip perleidžiamas nei sudarant notarinę sutartį nei tokius veiksmus atliekant teisme, be to taikos sutartimi ir teismo nutartimi ją patvirtinti buvo nuspręsta ir dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų (ŽŪB „Miežaičiai“ kreditorių) interesų.
III. Dėl sutarties teisinio kvalifikavimo ir galimybės pripažinti ją pagrindine nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi.
CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime Nr. 3K-P-382/2006, analizuojant preliminarios sutarties esmę ir jos skirtumus nuo pagrindinės sutarties, nurodyti tokie preliminarios sutarties požymiai:
pirma, - aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį;
antra, - šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų;
trečia, - terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis;
ketvirta, - šio susitarimo įforminimas rašytine forma.
Nors ieškovas teigia ir įrodinėja, kad ginčo sutartis nėra ir nebuvo preliminarioji sutartis, tačiau šioje nagrinėjamoje byloje ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties, kurią ieškovas prašo pripažinti pagrindine sutartimi, turinio analizė aiškiai įrodo ir pagrįstai leidžia teigti, kad šalių sudaryta sutartis atitinka visus Preliminariosios sutarties požymius ir neabejotinai tokia ir laikytina. Minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutarime taip pat teigiama, kad ,,Nustačius, jog šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti tokį susitarimą natūra, nes toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą".
Taigi ieškovas, siekdamas, kad teismas pripažintų, jog susitarimas nėra preliminarioji sutartis ir jį patvirtintų kaip pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, iš esmės turėtų įrodyti, kad tarp šalių sudarytas sandoris buvo ne preliminarioji sutartis, o tikroji (pagrindinė) pirkimo - pardavimo sutartis CK 6.309 straipsnio prasme, ir kad būtent tokio sandorio abi šalys siekė. Tačiau tam, kad teismas konstatuotų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą, neužtenka įrodyti kainos dalies sumokėjimo (šiuo atveju nagrinėjamoje byloje kainos dalis sudarė labai mažą sutarties dalyko kainos dalį ir be to nebuvo tiesiogiai sumokėta sudarant sutartį, bet perleista įskaitymu). Taip pat privaloma įrodyti, kad pagal CK 6.309 straipsnio pagrindu daiktas (daiktai) buvo perduotas valdyti būsimam pirkėjui.
Tačiau byloje nebuvo ir nėra pateikta jokių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas faktiškai perdavė ieškovui sutartyje nurodytus žemės sklypus iškart po sutarties sudarymo (pavyzdžiui, kad perdavė ieškovui sklypų kadastrinių matavimų bylas, sklypų planus, ir kt. dokumentus, pagal kuriuos ieškovas galėtų identifikuoti sklypų buvimo tikslią vietą ir ribas, ir pan.), taip pat byloje nepateikta įrodymų, kad po sutarties (preliminariosios) sudarymo ieškovas sklypus faktiškai valdė kaip savo, patyrė dėl to kokių nors išlaidų, kad dirbo žemės ūkio paskirties žemės sklypus, naudojo juos pagal naudojimo paskirtį ir gavo iš to naudą, t. y., kad bet kokia forma aktyviai dalyvavo žemės ūkio produktų gamyboje ir pan..
Šioje byloje nustatyti faktai neįrodo šių aukščiau nurodytų aplinkybių. Todėl ieškovui neįrodžius žemės sklypų valdymo perdavimo fakto nebuvo ir nėra pagrindo taikyti CK 6.309 straipsnio taisyklių (CK 1.93 str. 4 d.).
Kartu teismas konstatuoja, kad šiuo atveju aptariamos sutarties (preliminariosios) daliniu įvykdymu negali būti laikomas kainos nežymios dalies sumokėjimas. Kaip matyti iš Preliminariosios sutarties turinio, dalis kainos buvo sumokėta ne faktiškai atliekant mokėjimą, o vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu. Be to, ieškovo sumokėta kainos dalis yra itin neženkli lyginant su visa žemės sklypų kaina. Ieškovas buvo sumokėjęs (įskaitęs) tik 58315 Lt iš visos sutartos kainos - 590528 Lt, t.y. tik kiek mažiau nei 10 procentų visos kainos. Šioje byloje svarbi aplinkybė, kad pačioje aptariamoje sutartyje šalys yra sutarę, kad nuosavybė į sutartyje nurodytus žemės sklypus ieškovui pereis tik sutartį patvirtinus notarine tvarka. Taigi akivaizdu, kad po sutarties sudarymo ieškovas tikrai sklypų neperėmė, jų nevaldė ir negalėjo laikyti save jų savininku iki taikos sutarties patvirtinimo teisme.
Taip pat, sprendžiant kilusį teisinį šalių konfliktą dėl aptariamos sutarties kvalifikavimo būtina pažymėti, kad šiuo atveju svarbu nustatyti ne tik ieškovo, bet ir atsakovo valią sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas byloje surinktų ir teismui teiktų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tokią atsakovo valią sutarties sudarymo momentu, t.y., kad atsakovas būtų kreipęsis dėl pagrindinės sutarties sudarymo ar faktinio žemės sklypų perdavimo ar likusios kainos dalies sumokėjimo. Priešingai, byloje esantis ieškovo 2011-06-01 raginimas atsakovui kaip tik rodo, kad atsakovo tikroji valia įforminti pagrindinę sutartį Preliminariąja sutartimi nebuvo išreikšta. Jeigu sandoris vykdytas tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies tikrosios valios tokį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti jį galiojančiu. Tokios nuomonės laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007).
Todėl šių aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad aptariamoji sutartis gali būti vertinama tik kaip šalių sudaryta preliminarioji nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis. CK 6.165 str. 5 d. nustato, jog jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Šalys buvo susitarusios, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta per protingą terminą nuo Preliminariosios sutarties sudarymo. Kadangi joks tikslus terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo nurodytas, tai vadovaujantis CK 6.165 str. 3 d., pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per vienerius metus nuo Preliminariosios sutarties sudarymo, t.y. pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2011-11-26. Akivaizdu, kad šis terminas yra praleistas, dėl ko šalims išnyko prievolė sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi, teismas konstatuoja, jog šalių iki sutartinis susitarimas atitiko tik preliminariosios sutarties teisinius santykius, todėl pasibaigus joje nurodytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, šis šalių susitarimas negali būti prilyginamas pagrindinei sutarčiai ir vertinamas kaip pagrindinė sutartis pagal CK 1.93 str. 4 d..
Šiuo atveju nėra svarbu, dėl kieno kaltės pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, kadangi CK 6.165 str. 5 d. šalių prievolės pasibaigimo nesieja su kurios nors šalies kaltės buvimu ar nebuvimu.
IV. Dėl reikalavimo laikytis imperatyvių teisės normų ir galimo jų pažeidimo.
Nagrinėjant aptariamą šalių teisinį ginčą svarbu įvertinti ar patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus nebūtų pažeistos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios pirkimo – pardavimo teisinius santykius, t. y. ar galima sutartis ir jos teisminis (notarinis) įteisinimas neprieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, dėl kurių nesilaikymo ji negalėtų būti pripažinta galiojančia pagal CK 1.93 str. 4 d.
Pažymėtina, kad šiuo atveju ginčo žemės sklypai yra areštuoti, t.y. patenkinus ieškovo reikalavimą būtų perleidžiama nuosavybės teisė į atsakovo areštuotą nekilnojamąjį turtą, o tai prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, draudžiančioms perleisti nuosavybės teisę į areštuotą turtą.
Be to, ieškovo reikalavimo patenkinimas prieštarautų ir imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo normoms, pagal kurias dar veikiančios įmonės sandoriai negali sukelti grėsmės įmonės mokumui, o bankrutuojančios įmonės turtas gali būti perleidžiamas tik griežtai laikantis šio įstatymo reikalavimų ir tvarkos. Tuo tarpu ieškinio patenkinimas reikštų Įmonių bankroto įstatymo nesilaikymą ir pažeidimą.
Taip pat ieškovo reikalavimo patenkinimas neabejotinai prieštarautų ir viešajam interesui, kadangi būtų pažeidžiami atsakovo, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai gauti savo reikalavimų patenkinimą, neišskiriant ir nesuteikiant prioriteto vienam kreditoriui iš viso atsakovo turto, o tokio pobūdžio sandorių sudarymas įmonei esant ant nemokumo ribos, padidintų jos bankroto galimybės.
Esant visumai šių aplinkybių ieškovo reikalavimas, pripažinti šalių – UAB „Pinigų medis“ ir ŽŪB „Miežaičiai“ 2010-11-26 sudarytą sutartį pagrindine žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartimi negali būti tenkinamas, todėl byloje atnaujinus procesą, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, kuria teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį panaikinama, o ieškovo reikalavimas atmetamas.
Teismas išsprendęs tokiu būdu civilinę bylą šiuo atveju joje negali išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2011-11-17 nutarties, priimtos civilinėje byloje 2-6591-262/2011, įvykdymo atgręžimo klausimo, nes atsakovui yra iškelta bankroto byla, kurioje visi klausimai turi būti sprendžiami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Trečiasis asmuo AB DNB Lizingas prašo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas - 100 Lt žyminio mokesčio už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir 2000 Lt už advokato teisinę pagalbą rengiant visus į bylą pateiktus AB DNB Lizingo procesinius dokumentus bei atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieškovo reikalavimas atmetamas, o pateiktos trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos realios, pagrįstos ir nėra pernelyg didelės, teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį priteisia iš ieškovo trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas – viso 2100 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat Lietuvos Respublikos CPK 269 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo UAB „Pinigų medis“ ieškinį atsakovui ŽŪB „Miežaičiai“ (šiuo metu BŽŪB „Miežaičiai) dėl 2010 m. lapkričio 26 d. sutarties pripažinimo pagrindine žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimi atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Pinigų medis“, įmonės kodas: 302055532, buveinė Pušų g. 10, Vilnius, A/s Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui AB DNB Lizingas, įmonės kodas 12485737, buveinė Žalgirio g. 92, Vilnius, A/s. Nr. (duomenys neskelbtini) jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – viso 2100 Lt (du tūkstančius vieną šimtą litų).
Priteisti iš ieškovo UAB „Pinigų medis“, įmonės kodas: 302055532, buveinė Pušų g. 10, Vilnius, A/s Nr. (duomenys neskelbtini), valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu – 77,10 Lt (septyniasdešimt septynis litus 10 centų).
Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, per trisdešimt dienų paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.