- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-2217-562/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13291-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 25 652,56 Eur žalą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad 2023 m. sausio 17 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos Respublikos, priteisti 23 804,77 Eur žalą, procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Žalą atsakovė man padarė, neužtikrindama tinkamo teismų darbo, kadangi civilinėse bylose Nr. e2A-14-614/2020; Nr. e2-3629-235/2019; Nr. 2-476-267/2014, Nr. e2A-270-569/2018, Nr. 2A-35-464/2016, Nr. 3K-3-249-686/2017 teisėjai padarė aiškiai grubias ir šiurkščias klaidas, kurios neatitinka esamos teismų praktikos, priimti sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams ir taip atliko neteisėtus veiksmus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė, o Klaipėdos apygardos teismas sprendimą paliko nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
4. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimai dėl žalos, padarytos netinkamu Lietuvos Respublikos teismų darbu (civilinėse bylose Nr. e2-3629-235/2019, 2-476-267/2014, e2A-270-569/2018, 2A-35-464/2016, 3K-3-249-686/2017) buvo išnagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1572-1025/2023, ieškinys atmestas. 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-697-460/2023 Klaipėdos apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir skundą atmetė.
5. Teismas, susipažinęs su abiejų civilinių bylų ieškiniais, padarė išvadą, kad abu ieškiniai yra tapatūs – šalimis nurodyti tie patys asmenys, ieškiniai reiškiami dėl to paties dalyko ir pagrindo, tas pats bylos nagrinėjimo objektas. Aplinkybė, kad šioje byloje reiškiama didesnė kompensacinių palūkanų suma už ilgesnį laikotarpį, nėra pagrindas ieškinių tapatumui paneigti. Tačiau, kaip minėta, remiantis kasacinio teismo praktika, ieškinio grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Ieškovas V. G. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžią argumentu, kad nutartis atsisakyti priimti ieškinį, prieštarauja kasacinio teismo praktikai bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, kadangi skundžiamas neveikimas nagrinėjant civilines bylas Klaipėdos miesto apylinkės teisme (e2-1572-1025/2023) ir Klaipėdos apygardos teisme (e2A-697-460/2023), kuriuose nebuvo atskleista bylos esmė ir neatsakyta į ieškinyje iškeltus klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka.
10. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
11. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas (iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 25 652,56 Eur žalą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
13. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
14. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimai dėl žalos, padarytos netinkamu Lietuvos Respublikos teismų darbu (civilinėse bylose Nr. e2-3629-235/2019, 2-476-267/2014, e2A-270-569/2018, 2A-35-464/2016, 3K-3-249-686/2017) buvo išnagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1572-1025/2023, kurioje ieškinys atmestas. 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-697-460/2023 Klaipėdos apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir skundą atmetė.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiose civilinėse bylose buvo sprendžiamas ginčas su tapačios šalimis, tapačiu ieškinio pagrindu bei dalyku. Pirmiau minėtose civilinėse bylose buvo prašoma taip pat, kaip ir nagrinėjamu atveju, žalos atlyginimo dėl neteisėtų institucijų veiksmų. Pažymėtina, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek išnagrinėtose bylose šalys yra tos pačios, nurodomos faktinės bylos aplinkybės analogiškos. Aplinkybė, kad be analogiško teisminio nagrinėjimo objekto bei gynybos būdo, apeliantas kreipėsi į teismą remdamasis papildytais faktais, patikslintais faktais, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (2016 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2023 m. sausio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023). Todėl remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nors ieškovas nagrinėjamu atveju padidino reikalavimą, prašydamas didesnės kompensacinių palūkanų sumos už ilgesnį laikotarpį, tačiau pagal ginčo esmę reikalavimas (ieškinio dalykas) yra tapatūs.
16. Ieškovas, be kita ko, trečią kartą reiškia ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos, tariamai kilusios dėl Lietuvos teismų neteisėtų veiksmų nagrinėjant bylą dėl 15 844,81 Eur sumos priteisimo iš ieškovo. 2018 m. gruodžio 05 d. ieškinys civilinėje byloje e2-3629-235/2019 buvo atmestas, o apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą. 2023 m. sausio 6 d. ieškinys civilinėje byloje e2-1572-1025/2023 taip pat buvo atmestas, o apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi buvo pripažintas tapačiu ir jį atsisakyta priimti.
17. Atsižvelgiant į tai, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas kitoje civilinėje byloje negali ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovo V. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.