Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei G. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl tinkamo/netinkamo atsiskaitymo už suteiktas paslaugas.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 30,80 Eur skolos ir palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (30,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Atsakovė G. V. pateikė prieštaravimus, kuriuose prašo: 1) panaikinti 2021 m. vasario 10 d. preliminarų sprendimą; 2) suderinus visas sąskaitas faktūras ir atsakovės mokėjimus, esant atsakovės skolai, atsakovė sutinka sumokėti savo skolą.

8. Ieškovė UAB „Juris LT“ 2021 m. balandžio 26 d. pateikė finansinių operacijų išrašą, kuriame užfiksuota atsakovės 30,18 Eur skola.

9. Teismas, atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją dėl valstybėje įvesto karantino režimo (kuris galimai tęsis ir ilgesnį laiką), į Teisėjų Tarybos 2020 m. spalio 30 d. (su vėlesniais pakeitimais) rekomendacijas (kurios įtvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės tesimo pirmininko 2020 m. spalio 29 d. įsakyme Nr. V-389 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais)), siekiant užtikrinti visuomenės bei proceso dalyvių interesus ir sveikatos apsaugą, eliminuoti COVID-19 viruso plitimo galimybę, į ginčo sumą, bei į tai, kad nei viena šalis nepageidavo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kad byloje pakanka duomenų bylai išnagrinėti, 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinę bylą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2021 m. gegužės 20 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2021 m. gegužės 13 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus. Per teismo nustatytą terminą papildomų paaiškinimų bei įrodymų šalys nepateikė; taip pat neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

10. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi ir Sutarties priedu Nr. 1 UAB „Kauno interneto sistemos“ (pradinė kreditorė) perleido, o ieškovė (naujoji kreditorė) įgijo reikalavimo teisę į atsakovės G. V. 30,18 Eur skolą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota 2020 m. lapkričio 12 d. pranešimu.

11. Nustatyta, kad pradinė kreditorė su atsakove G. V. 2019 m. birželio 5 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019-5312, kurios pagrindu UAB „Kauno interneto sistemos“ atsakovei suteikė elektroninių ryšių tinklo aptarnavimo, interneto prieigos, televizijos retransliavimo paslaugas (šios aplinkybės atsakovė neginčijo). Sutarties pagrindu pradinė kreditorė ieškovei išrašė: 2020 m. liepos 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KIS-G 000517809 (17,99 Eur sumai); 2020 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KIS-G 000530591 (17,99 Eur sumai; bendra mokėtina suma nurodyta 35,98 Eur); 2020 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KIS-G 000545342 (minusuojant 5,80 Eur; bendra mokėtina suma nurodyta 30,18 Eur). Byloje pateiktoje finansinių operacijų pažymoje nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. atsakovės G. V. balansas, t. y. mokėtina suma, sudaro 30,18 Eur.

12. Byloje pateiktas 2020 m. rugpjūčio 19 d. prašymas patvirtina, kad G. V. kreipėsi į UAB „Kauno interneto sistemos“ su prašymu nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl teismo preliminaraus sprendimo (ne)pakeitimo

13. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės patvirtina, kad ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Kauno interneto sistemos“ 2020 m. lapkričio 10 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė, o UAB „Kauno interneto sistemos“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę G. V..

14. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Ginčo, kad ieškovei perėjo reikalavimo teisė į atsakovės G. V. skolą, byloje nėra, todėl teismas dėl šios aplinkybės (reikalavimo perleidimo) plačiau nepasisako.

15. Anot ieškovės, atsakovė liko neapmokėjusi už suteiktas paslaugas; jos skola, ieškovės teigimu, sudaro 30,12 Eur.

16. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

17. Atsakovė savo nesutikimą su ieškovės ieškiniu grindžia tuo, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. ji kreipėsi į pradinę kreditorę UAB „Kauno interneto sistemos“ su prašymu nutraukti sutartį ir yra visiškai atsiskaičiusi su pradine kreditore (atsakovės sąskaita buvo išsiųsti visi UAB „Kauno interneto sistemos“ interneto įrenginiai; buvo surašytas sutarties nutraukimo prašymas 2020 m. rugpjūčio 19 d.; buvo apmokėta paskutinė gauta sąskaita faktūra, kuri buvo išrašyta didesnei sumai; buvo gautas atsakymas iš UAB „Kauno interneto sistemos“ dėl galutinio apmokėjimo). Be to, nurodo, kad ieškovė nepateikė atsakovės ir UAB „Kauno interneto sistemos“ atsiskaitymo išrašo, pagal kurį būtų galimybė nustatyti visus, tame tarpe ir paskutinį atsakovės mokėjimą, kuris, anot atsakovės, viršijo standartinius mėnesinius mokėjimus ir į kurį turėjo būti įtraukta ir paskutinė atsakovės skola (30,18 Eur).

18. Nagrinėjant šiuos argumentus pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų, pagrindžiančių savo nurodytas aplinkybes ar paneigiančių ieškovės išdėstytas aplinkybes, į bylą nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, ieškovė nurodo, kad 2019 m. birželio 5 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. 2019-5312 pagrindu atsakovei G. V. buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2020 m. liepos 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KIS-G 000517809, 2020 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KIS-G 000530591, 2020 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KIS-G 000545342 (šios sąskaitos faktūros byloje pateiktos; jų atsakovė neginčija). Anot ieškovės, atsakovės pagrindinę skolą už suteiktas paslaugas sudaro 30,12 Eur. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės pateiktais įrodymais, kad 2019 m. birželio 5 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2019-5312 buvo nutraukta 2020 m. rugpjūčio mėnesį; kita vertus iš 2020 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. KIS-G 000545342 nustatyta, kad nors nurodomas ataskaitinis laikotarpis – 2020 m. rugsėjo mėn., tačiau iš sąskaitos matyti, kad rugsėjo mėnesį už paslaugas atsakovei jau nebuvo skaičiuojamas mokestis (papildomai minusuota dalis skolos; tikėtina, už ne visą mėnesį (rugpjūtį) suteiktas paslaugas), o skola yra likusi už ankstesnį laikotarpį. Taip pat byloje pateikta ataskaita apie finansines operacijas patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. atsakovės skola sudarė 35,98 Eur, o 2020 m. rugsėjo 7 d. sudarė – 30,18 Eur. Taigi, priešingai, nei nurodo atsakovė, byloje nėra duomenų, kad atsakovė, nutraukdama sutartį, apmokėjo sąskaitą faktūrą, kuri buvo išrašyta didesnei sumai; atsakovės deklaratyvus paaiškinimas, jog paskutinė sąskaita buvo apmokėta ir gautas pradinės kreditorės patvirtinimas dėl apmokėjimo, tačiau nepateikus jokių tai pagrindžiančių įrodymų, vertintinas kritiškai – kaip neįrodytas.

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė neįvykdė sudaryto sutartinio įsipareigojimo ir neatsiskaitė nei su pradine kreditore, nei su ieškove.

21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl teismo 2021 m. vasario 10 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

22. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24. Ieškovė, teikiant ieškinį, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: 200 Eur už advokato teisinę pagalbą, 8 Eur žyminio mokesčio. Kaip minėta, nurodytos bylinėjimosi išlaidos jau priteistos preliminariu teismo sprendimu; ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nenurodė patyrusi kitų (papildomų) bylinėjimosi išlaidų po preliminaraus sprendimo priėmimo.

25. Nagrinėjamu atveju paliekant teismo preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, nepakeistą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (tuo labiau atsakovė nenurodė jų patyrusi) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

26. Byloje iš viso patirta 7,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 430 straipsniu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,34 Eur (septynis eurus 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.