Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vaidas Gasiūnas Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00487-2014-7

NUTARTIS

2015 m. vasario 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo B. Č. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014-10-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. Č. ieškinį atsakovei notarei G. D., trečiajam asmeniui A. R. dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu ir trečiojo asmens A. R., pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareikšdamas savarankiškus reikalavimus trečiasis asmuo nurodė, kad reiškia ieškinį dėl skolos pagal vekselį priteisimo ir vadovaujasi CK 6.878 str., kuris nustato, kad, jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 str. 1 ir 3 dalys bei CK 6.873 str. 1 d. normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą, neprieštarauja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Trečiojo asmens supratimu, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybės bei vadovaudamasis paminėtomis teisės normomis, turėtų priteisti trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. R. naudai iš B. Č. 31 000 Lt. Teisminio nagrinėjimo metu trečiasis asmuo ir jo atstovas savo reikalavimus, suformuluotus atsiliepime ir savarankiškame ieškinyje, palaikė. Posėdžio metu papildomai paaiškino, kad trečiasis asmuo A. R. su liudytoju V. M., iki notarei išduodant ginčijamą vykdomąjį įrašą, vyko pas vekselio davėją B. Č. su reikalavimu vekselį apmokėti.

Remdamasis pateiktų teisinių argumentų visuma, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyti formalūs vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo procedūrų pažeidimai neišsaugant rašytinių pranešimų ar esant pranešimui žodžiu apie neapmokėtą vekselį, nesant vykdomojo įrašo išdavimo metu suformuoto teisinio reguliavimo ir nusistovėjusios praktikos, nesudaro pagrindo konstatuoti notaro veiksmų neteisėtumo išduodant ginčo vykdomąjį įrašą. Nurodė į kasacinio teismo išnagrinėtas civilines bylas Nr. 3K-3-164/2014, Nr. 3K-3-174/2014, kuriose išaiškinta, kad net nesant byloje duomenų, jog atsakovas siuntė pranešimus ieškovams apie vekselių neapmokėjimą ar kitaip pranešė, kad vekseliai neapmokėti, atsižvelgtina į ĮPVĮ 47 str. 6 d. įtvirtintą reglamentavimą, kad net ir nepateikęs pranešimo apie vekselio neapmokėjimą nustatytu laiku, vekselio turėtojas savo teisių nepraranda, nėra pagrindo spręsti, jog dėl šios procedūros nesilaikymo atsakovas prarado teisę išieškoti vekseliuose nurodytas sumas priverstine tvarka, t. y. kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Jis atsako tik už žalą, padarytą dėl savo kaltės (ĮPVĮ 47 straipsnio 6 dalis). Tokia formuojama praktika taikytina ir nagrinėjamoje byloje. Ieškovas manydamas, kad dėl pranešimo apie neapmokėjimą nepateikimo pažeista jo teisė ir teisėti interesai, turi galimybes ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka, o jo ieškinys dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu atmestinas. Teismas sprendė, jog atmetus ieškovo ir trečiojo asmens ieškinius yra tikslingiausia, kad šalys pasiliktų kiekviena prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Vadovavosi CPK 150 str. 2 d. ir nusprendė palikti teismo 2014-04-17 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – skolininko B. Č. turto areštą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Antra, teismas rėmėsi dviem tą pačią dieną priimtomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, nors šiek tiek ankstesnė praktika yra kur kas labiau išplėtota. Remiasi (cituoja) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011 pateiktais išaiškinimais dėl ĮPVĮ 40 str., 47 str. normų taikymo ir pažymi, kad vekselio turėtojas, pateikdamas vekselį apmokėti, patvirtina, kad jis yra reikalavimo teisę turintis asmuo, ir taip sudaro prielaidas tinkamam vekselio apmokėjimui, išvengiant dvigubo apmokėjimo bei išimant vekselį iš apyvartos, nes asmuo, apmokėjęs vekselį, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis (ĮPVĮ 41 str. 1 d., 52 str. 1 d.). Šioje byloje (3K-7-278/2011) suformuota praktika vadovavosi Lietuvos apeliacinis teismas priimdamas 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1265/2014. Neaišku, kodėl teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinyje akcentuojamos teismų praktikos, o rėmėsi visiškai naujomis, praktikoje netaikytomis nutartimis (Nr. 3K-3-164/2014 bei Nr. 3K-3-174/2014). Nustačius pažeidimus, išduodant vykdomąjį įrašą, pagal įstatymą vekselis netenka galios ir vekselio turėtojas turi galimybę išieškoti skolą iš vekselio davėjo remdamasis dokumentu kaip skolos rašteliu. Taigi, „formalus“ vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo procedūrų pažeidimas negali būti vertinamas kaip nesvarbus.

Trečia, apeliantas kritiškai vertina notarės argumentus, nes ji remiasi ne 2007 metų teismų praktikos nutartimis (vekselis pateiktas apmokėti 2007 m.), bet 2010–2011 metų nutartimis, be to, ji remiasi ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, o apygardos teismų nutartimis, nors ieškinys grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-477/2008. Atsižvelgdamas į tai, nesutinka, jog teismų praktika dėl vekselio pateikimo apmokėti suformuota tik 2011 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-278/2011. Iš esmės nesvarbiais (paneigtinais) vertina liudytojo V. M. parodymus, nes jis pas ieškovą kartu su A. R. buvo atvykęs 2007 m. vasario mėnesio pabaigoje, t. y. kai dar nebuvo suėjęs ginčo vekselio apmokėjimo terminas, o suėjus vekselio apmokėjimo terminui, A. R. vekselio apmokėti nepareikalavo. Teismo išvada, kas ieškovas buvo informuotas apie neapmokėjimą, yra visiškai nepagrįsta ir tai paneigia vykdomojo įrašo išdavimo procedūrų pažeidimų formalumą. Lieka neaišku, kokiu būdu A. R. visgi įvykdė savo pareigą pateikti B. Č. vekselį apmokėti ir pareigą pranešti apie vekselio neapmokėjimą, – žodžiu ar raštu. Teisme notarė paaiškino, jog A. R. jai rodė pašto kvitus, patvirtinančius pranešimų išsiuntimą B. Č., o teismas skundžiamame sprendime nurodė apie šių pareigų įvykdymą žodžiu. Neaišku, kaip galima žodžiu pateikti vekselį apmokėti, nes kalba eina ne tik apie pranešimą apie vekselio neapmokėjimą, bet ir apie jo pateikimą skolininkui apmokėti. Teismas nenustatė, kokiu būdu buvo informuotas ieškovas ir kada tai buvo padaryta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl vykdomojo įrašo, išduoto notarės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Vekselių naudojimo taisyklės, 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Vekselių ir čekių protestavimo taisyklės bei Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka. Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007; kt.).

Vekselis gali būti įsakomasis (trata) (kai vekselyje nurodytą sumą turi sumokėti vekselio davėjo nurodytas kitas asmuo) ir paprastasis (solo) (kai vekselyje nurodytą sumą įsipareigoja sumokėti pats vekselio davėjas) (ĮPVĮ 2 str. 3, 4 dalys). Remiantis ĮPVĮ 46 str., 47 str. 1 d., 48 str. 1 d., vekseliai gali būti protestuotini (neapmokėjus ar neakceptavus vekselio, tai turi būti įforminta protesto aktu) arba neprotestuotini (vekselio turėtojas atleidžiamas nuo pareigos įforminti protestą). Vekselyje gali būti nustatytas konkretus jo apmokėjimo terminas (per tam tikrą laiką po pateikimo, per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos, nustatytą dieną) (ĮPVĮ 35 str. 1 d. 2–4 punktai) arba nenustatytas (apmokamas jį pateikus) (ĮPVĮ 35 str. 1 d. 1 p.). Nurodytas vekselių skirstymas į rūšis, taip pat juose nustatytas apmokėjimo terminas lemia ĮPVĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, be kita ko, reglamentuojančių reikalavimų apmokėti vekselius pateikimo tvarką ir su tuo susijusias vekselio davėjo bei turėtojo teises bei pareigas, ypatumus.

ĮPVĮ 47 str. 1 d. nustatytos procedūros laikymasis, nors ir privalomas visais vekselių neapmokėjimo atvejais (ĮPVĮ 48 str. 2 d.), ypač reikšmingas tada, kai išrašyto vekselio pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose dalyvauja ne tik vekselio davėjas ir vekselio turėtojas (kaip yra nagrinėjamu atveju), bet ir akceptantai, indosantai, laiduotojai, kurių ir vekselio davėjo atsakomybė vekselio turėtojui yra solidari (ĮPVĮ 49 str. 1 d.), todėl apmokėti vekselį vekselio turėtojas gali pareikalauti bet kurio jų. Jeigu asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas apmokėti vekselį, jo neapmoka, kitiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims svarbu apie tai žinoti. Kai vekselio pagrindu teisinis santykis sieja tik vekselio davėją ir vekselio turėtoją, pranešimas apie vekselio neapmokėjimą (kai nustatyta tvarka iš vekselio davėjo buvo pareikalauta apmokėti vekselį ir šis jo neapmokėjo) vertintinas kaip formalus, nes nesuteikia vekselio davėjui jokios naujos teisiškai reikšmingos informacijos, t. y. vekselio davėjas žino, jog vekselis neapmokėtas. Vekselio turėtojas, teikdamas notarui prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, turi prašyme nurodyti, ar jis įvykdė ĮPVĮ 36 str. 1 d. nurodytą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nereikalaujama, jog jis kartu pateiktų tokios pareigos įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Nepaisant to, notaras turi pareikalauti, o vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, kad jis ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie tai, jog vekselis nebuvo apmokėtas (Tvarkos 8 p.). Nei įstatyme, nei Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nenustatyta, kaip turėtų būti įrodinėjamas pranešimų apie neapmokėjimą pateikimas. ĮPVĮ 47 str. 4 d. nustatyta galimybė pranešti apie neapmokėjimą bet kokia forma. Vekselio turėtojas, prieš pranešdamas apie neapmokėjimą pasirinktu būdu, turi apsvarstyti, ar turės įrodymų tuo atveju, jeigu vekselis bus neapmokėtas ir vekselio turėtojas kreipsis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2014).

Notarų vykdomųjų įrašų atlikimą reglamentuojančios Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos (toliau – Tvarka) 3 p. nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio turėtojo rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu turi būti pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas). Prašyme inter alia turi būti nurodyta, ar vekselis, kuriam neprivalomas protestas, nustatytu laiku pateiktas vekselio davėjui ir iš jo pareikalauta apmokėti vekselį (Tvarkos 4.7 p.), taip pat ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas (Tvarkos 4.8 p.). Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų) (Tvarkos 8 p.).

Byloje nustatyta ir įrodyta, kad 2006-11-21 ieškovas B. Č. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2007-03-01 sumokėti vekselio gavėjui trečiajam asmeniui A. R. 31 000 Lt. (b. l. 10). Taigi, minėtas vekselis sieja tik vekselio davėją (ieškovą) ir vekselio turėtoją (trečiąjį asmenį, pareiškusį savarankiškus reikalavimus). 2007-03-13 A. R. pateikė Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarei G. D. prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (b. l. 11). Notarė 2007-13-13 tenkino A. R. prašymą ir išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 2402, kuriuo reikalavo iš B. Č. vekselio turėtojo A. R. naudai išieškoti visą per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą 31 000 Lt sumą ir 53 Lt vykdomojo įrašo sudarymo išlaidas (b. l. 9). Liudytojo V. M. parodymai bei trečiojo asmens A. R. paaiškinimai, duoti teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, patvirtina, kad 2007 m. vasario mėn. pabaigoje (t. y. vekselio apmokėjimo terminui (2007-03-01) dar nesuėjus) V. M. trečiąjį asmenį A. R. buvo nuvežęs pas ieškovą ir kad tarp vekselio turėtojo ir vekselio davėjo vyko pokalbis dėl vekseliu prisiimtų įsipareigojimų (ne) vykdymo (b. l. 146–149). Be to, ieškovas ir neginčija, jog toks susitikimas su vekselio turėtoju buvo, tačiau to nelaiko informavimu apie vekselio pateikimą apmokėti ĮPVĮ 47 str. 1 d. prasme. Antstolio V. D. kontoroje buvo ir yra vedama vykdomoji byla Nr. 0047/11/00145/1 pagal anksčiau nurodytą vykdomąjį dokumentą dėl 31 053 Lt piniginės sumos išieškojimo iš skolininko B. Č. A. R. naudai. Antstolis siuntė raginimus B. Č. sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą sumą bei padengti vykdymo išlaidas, tačiau iki šiol įsiskolinimo vekselio davėjas nesumokėjo (b. l. 12). Taigi, ieškovas buvo vekselio turėtojo informuotas apie ketinimą kreiptis dėl vykdomojo įrašo išdavimo į notarą, jeigu vekselis nebus apmokėtas iki nustatyto termino, taip pat buvo informuotas ir įsiskolinimo išieškojimo (vykdymo) procese antstolio apie jo teisę ir pareigą sumokėti įsiskolinimą.

Apibendrindamas anksčiau išdėstytas ir įvertintas faktines bylos aplinkybes, teisinius ginčo situacijos aspektus, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad vekselis ir jame nurodyta suma įstatyme nustatyta tvarka neginčijama, nuo pareikalavimo apmokėti vekselį praėjo daugiau kaip šešeri metai, ieškovas realiai žino apie jam kilusią pareigą apmokėti vekselį, o toks yra, minėta, ĮPVĮ 36 str. 1 d. ir 47 str. nustatytų procedūrų tikslas, vekselio turėtojo A. R. reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina, daro išvadą, jog šiuo atveju vekselio turėtojo A. R. įpareigojimas iš naujo atlikti ĮPVĮ 47 str. nustatytą procedūrą būtų tik formalus, neatitiktų CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nepagrįstai suvaržytų vekselio turėtojo teises gauti savo reikalavimo patenkinimą ne ginčo tvarka. Byloje nustatytas formalus pranešimo apie vekselių neapmokėjimą tvarkos pažeidimas nesudaro pagrindo konstatuoti notarės veiksmų, išduodant ginčo vykdomuosius įrašus, neteisėtumo. Pažymėtina, jog minėtą pažeidimą nustatęs pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, pagrįstai rėmėsi minėta naujausia kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (civilinėse bylose Nr. 3K-3-164/2014 ir Nr. 3K-3-174/2014 ratio decidendi nėra identiškos nagrinėjam ginčui, tačiau jose yra iš esmės išaiškinti ginčui išspręsti aktualių ĮPVĮ teisės normų taikymo faktiniai ir teisiniai aspektai).

Ginčijamas vykdomasis įrašas išduotas pagrįstai. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad prievolė apmokėti vekselį įvykdyta arba pasibaigė kitais pagrindais. Ieškovas vekselį išrašė užtikrindamas jam priklausančios B. Č. gamybinės komercinės įmonės prievolės pagal 2005-09-29 pastato pirkimo–pardavimo sutartį (pardavėja pagal šią sutartį taip pat yra ir trečiojo asmens sutuoktinė Z. R.) įvykdymą (pirkimo–pardavimo sutartimi Z. R. turėjo būti sumokėta 40 000 Lt, o sumokėta tik 9 000 Lt) (b. l. 125–128, 129–130).

Pažymėtina, kad vykdymo procese turi būti atsižvelgta į prievolės apmokėti vekselius sąsajas su pagrindine prievole grąžinti kreditą, nes sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. AB Ūkio bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-667/2013). Pagrindinę prievolę įvykdžius, reikalavimas apmokėti vekselį, viršijant grąžintino kredito sumą, taptų faktiškai nepagrįstas, todėl būtų pagrindas nuo perteklinių vykdymo veiksmų gintis kreipiantis į teismą, prašant pripažinti vekselio davėjo prievolių pabaigą ar kitais įstatyme nustatytais gynybos būdais. Atsižvelgiant į tai, jog minėta 2005-09-29 Pastato pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti ir likusiam įsiskolinimui pagal šią sutartį padengti ieškovas išrašė 31 000 Lt sumos vekselį Z. R. sutuoktiniui A. R., kad ieškovas vekselio neginčija, faktiškai be pagrindo ieškinio tvarka ginčija tik notaro veiksmus, pagrįsta vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo ieškinį atmetus, atmestinas ir trečiojo asmens ieškinys dėl 31 000 Lt skolos priteisimo (b. l. 26–30). Be to, trečiasis asmuo atsiliepime patvirtina, jog skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas jo ieškinys dėl skolos priteisimo, jis neskundžia, sprendimą laiko pagrįstu ir teisėtu. Byloje nustačius, jog ginčo vykdomasis įrašas yra teisėtas ir pagrįstas, atsižvelgiant į tai, jog minėtoje antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas pagal ginčo vykdomąjį įrašą dėl 31 000 Lt įsiskolinimo bei vykdymo išlaidų antstoliui atlyginimo, tenkinti trečiojo asmens ieškinį nėra faktinio ir teisinio pagrindo (CPK 5 str.).

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu apelianto skundo argumentai vertinami kritiškai. Teisėjų kolegija mano, kad apelianto pasirinkta gynybos taktika (siekis įrodinėjimo naštą dėl prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo perkelti teismui; teigia, jog remtasi prieštaringa kasacinio teismo praktika, tačiau nenurodo, kokių faktinių aplinkybių ir (ar) teisinių aspektų analizei, tyrimui bei vertinimui tai turi teisinės reikšmės; ieškovas nežinojo, jog ginčo vekselis gali būti ginčijamas ir kt.), atsižvelgiant į tai, jog ieškovas prievolės pagal vekselį nevykdo jau ilgą laiką (daugiau kaip šešerius metus), vertinama kaip ieškovo siekis vilkinti teisę ir pareigą atsiskaityti su vekselio turėtoju, o ne kaip sąžiningas ir tinkamas prievolės vekselio turėtojui vykdymas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų ir sutinka su padarytomis išvadomis dėl vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimo apie vekselio neapmokėjimą.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

Kiti bylos proceso dalyviai įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą.